- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- 1-2111-1100/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30956-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- I. K.
- Advokatai
- Jurijus Surininas
viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka (iš dalies nuotoliniu būdu per programą „Zoom“) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) keturiolika kartų, paskutinius iš jų:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
2) Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 16 parų arešto bausme. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių ir 23 dienų laisvės atėmimo bausmė;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 187 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 28 parų arešto bausme,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
I. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. neteisėtai laikė netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu, kai 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. panaudojo ją pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojai norėdamas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A34“.
I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
I. K. 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojai pateikė netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu, taip tyčia, neatskleisdamas savo tapatybės, kito asmens vardu apgaule norėjo įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A34“, 347,25 Eur vertės, tačiau nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes darbuotoja, įtardama, kad dokumentas yra netikras, nepardavė mobiliojo ryšio telefono.
I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis I. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino neteisėtai disponavęs suklastotu dokumentu, tačiau neigė, kad jis siekė apgaule įgyti mobiliojo ryšio telefoną. Parodė, kad nepamena, kaip gavo dokumentą – asmens tapatybės kortelę. Savaitę ar dvi savaites laikė dokumentą. Dokumente buvo surašyta melaginga informacija. Nuėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę patikrinti dokumentą. Galėjo, kur nori patikrinti dokumentą, tačiau pasirinko, kur yra arčiau. Parduotuvėje su dokumentu nieko nebūtų daręs – būtų išėjęs, jei patikėtų dokumentu. Tuo metu su savimi neturėjo kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.
Atsakydamas į prokuroro klausimus, I. K. parodė, kad jis turbūt buvo nufotografuotas, taip ir atsirado nuotrauka dokumente. Vėliau žmogus atvežė dokumentą jam. Įdomu pasidarė, ar tinkamas dokumentas, todėl nusprendė patikrinti jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje neprašė telefono, padėjo dokumentą ir paklausė, ar jam įmanoma būti klientu. Jam atsakė teigiamai ir darbuotoja išėjo su jo dokumentu. Nežinojo, kokį jam telefoną siūlys. Darbuotojai nebuvo įdomu, kokio jam reikia dokumento. Darbuotoja ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus.
Liudytoja E. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingu laiku ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ salone, esančiame (duomenys neskelbtini), konsultante. Atvyko asmuo, pateikė asmens dokumentą, kurio viena pusė (kur yra brūkšninis kodas) buvo nutrinta, buvo balta juostelė, bet nebuvo įspaudų. Be to, dokumente buvo parašyta lyg asmeniui trisdešimt keleri metai, bet jis atrodė daugiau kaip keturiasdešimties metų. Bendravo su juo, kai šis buvo atvykęs į saloną. Asmuo atėjo siekdamas išsimokėtinai pasiimti įrangą. Nebuvo svarbu, ar telefonas, ar kitas daiktas, svarbu, kad būtų įranga. Ji paprašė asmens dokumento, kad galėtų patvirtinti asmens tapatybę. Bandė dokumentą nuskenuoti, tačiau programa neskenavo. Kilus įtarimui, nuėjo į sandėlį pasižiūrėti į savo dokumentą pasitikrinti, ar tikrai taip yra, o per tą laiką asmuo pasišalino. Ji pranešė vadovybei apie tokią situaciją ir buvo iškviesta policija. Turi sistemą, į kurią veda asmens duomenis, kurie parodo, ar asmuo gali išsimokėtinai įgyti prekę. Kai kyla įtarimas, kad dokumentas gali būti suklastotas, duomenys nevedami į sistemą. Iki nagrinėjamo įvykio nematė kaltinamojo. Neturi pagrindo jį apkalbėti. Teismui perskaičius dalį E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–45), liudytoja parodė, kad gali būti, kad po įvykio ji geriau prisiminė aplinkybes, patvirtino savo duotus parodymus. Dirba konsultante (duomenys neskelbtini) metus. Asmenys neateina pasitikrinti dokumentų, jie ateina paklausti, ar gali įsigyti įrangą.
Atsakydama į proceso dalyvių klausimus, E. P. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nepamena, bet mano, kad neklausė asmens, ar pateiktas dokumentas yra tikras. Ji nagrinėjamo įvykio metu sustresavo, nes pirmą kartą buvo tokia situacija. Nepamena, ar asmuo kažką žiūrėjo įėjęs į saloną, gali būti, kad prie jį buvo kiti žmonės. Jei asmuo žvalgėsi, ji kalbėjo su kitu asmeniu.
Liudytojas Š. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingą dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ salono, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotoja E. P. paskambino ir pasakė, kad įtaria, jog atėjęs klientas nori įsigyti paslaugas ar prekes su suklastotu dokumentu. Nurodė paskambinti į darbovietės saugumo skyrių, kad būtų užregistruotas atvejis. Klientai, ateidami į saloną, turi pateikti asmens tapatybės kortelę, pasą ar vairuotojo pažymėjimą. Nepamena, ar matė suklastotą dokumentą, kai policija atvažiavo pasiimti dokumento, gal jis atidavė dokumentą pareigūnams.
Atsakydamas į I. K. gynėjo klausimus, Š. L. parodė, kad jis visą situaciją sužinojo iš liudytojos E. P..
2023 m. rugpjūčio 22 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. P. atpažino I. K. kaip asmenį, kuris 2023 m. rugpjūčio 14 d. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinį, esantį (duomenys neskelbtini), ir pateikė galimai suklastotą asmens tapatybės kortelę (1 t., b. l. 48–56).
2023 m. rugpjūčio 16 d. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinys, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pastato aukšte. Šis padalinys yra tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio viduje yra sustatytos vitrinos, kuriose yra eksponuojama įvairi elektroninė technika. Kasos aparatai įrengti priešais įėjimą į padalinį, patalpos gale. UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros (1 t., b. l. 16–23).
2023 m. rugpjūčio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašai, esantys aplankale pavadinimu „Vaizdo įrašai“. Įėjus į aplanką ir atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023.08.14 16_26_38 (UTC+03_00).mkv“, kurio trukmė yra 8.39 min, užfiksuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos. Dešinėje pusėje yra vaizdo ir technikos priemonių skyrius, kairėje pusėje – mobiliojo ryšio telefonų skyrius, o per vidurį matoma lentyna su išmaniaisiais laikrodžiais. Patalpų viduryje yra trys rudos spalvos foteliai, ant vieno iš jų sėdi moteris. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas užeina asmuo Nr. 1, kuris yra tamsios spalvos plaukų su praplikusiais šonais, nedidele tamsios spalvos barzda, vilki mėlynos spalvos džinsines kelnes, baltus marškinėlius ir juodos spalvos liemenę. Vyras, užėjęs į padalinį, iš karto ateina prie aptarnaujančio personalo, atsisėda ant kėdės, su kažkuo šnekasi ir pateikia savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vaizdo įrašo pabaigoje asmuo išeina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio. Vaizdo įrašo pabaiga.
Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023.08.14 16_26_54 (UTC+03_00).mkv“, kurio trukmė yra 8 min, užfiksuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio aptarnaujančio personalo darbo vieta. Asmuo Nr. 1 prisėda ant kėdės šalia stalo. 48 s asmuo Nr. 1 pateikia asmens tapatybės kortelę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Vaizdo įrašo pabaigoje asmuo Nr. 1 atsistoja ir nueina. Vaizdo įrašo pabaiga.
Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023.08.14 16_34_52 (UTC+03_00).mkv“, kuris yra 23 s trukmės, užfiksuota, kaip asmuo Nr.1 išeina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio (1 t., b. l. 60–65). Tokios pačios aplinkybės užfiksuotos byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
2023 m. rugpjūčio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokole ir pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad apžiūros objektas yra asmens dokumentas M. J. vardu. Dokumento averso pusėje matoma, kad dokumentas išduotas (duomenys neskelbtini) Respublikoje. Asmuo, kuriam išduotas dokumentas, nurodytas M. J., gimimo metai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kortelės numeris (duomenys neskelbtini), galiojimo data – (duomenys neskelbtini) Dokumento viduryje matomas asmens parašas, o dešinėje pusėje yra asmens nuotrauka. Dokumento reverso pusėje nurodyta išdavimo data – (duomenys neskelbtini), kortelė išduota (duomenys neskelbtini). Po inicialų „(duomenys neskelbtini)“ taip pat matomas kortelės numeris (duomenys neskelbtini). Dešinėje pusėje matomas užrašas „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 66–71).
Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1907(23) nurodyta, kad tirti pateikta (duomenys neskelbtini) Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu išspausdinta ne pagal asmens tapatybės kortelės spausdinimo reikalavimus ir yra netikra. Netikros asmens tapatybės kortelės blankas, veido atvaizdas išspausdinti termosublimaciniu spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu), numeris, parašas ir duomenys termotransferiniu spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu) plastiko kortelėje, imitavus: optiškai kintančias apsaugos priemones termotransferiniu spausdinimo būdu (terminiu spausdintuvu), averse ir reverse ultravioletiniuose spinduliuose liuminescuojančius vaizdus (1 t., b. l. 78–81).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą asmens tapatybės kortelę <...> arba suklastojo tikrą asmens tapatybės kortelę <...>, arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą asmens tapatybės kortelę <...> laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.
Pagal BK 182 straipsnio 4 dalį atsako, be kita ko, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą.
Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos.
BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
I. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad jis bylai reikšmingu laiku neteisėtai disponavo netikru dokumentu – asmens tapatybės kortele. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina liudytojos E. P. parodymai, duoti teisme, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti; 2023 m. rugpjūčio 22 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas; vaizdo įrašai ir 2023 m. rugpjūčio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo užfiksuota vaizdo įrašų apžiūra; 2023 m. rugpjūčio 21 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo buvo užfiksuota asmens tapatybės kortelės apžiūra. Tai, kad I. K. disponuojama asmens tapatybės kortelė yra netikra, įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. 11-1907(23), kurios objektyvumu teismas taip pat neturi pagrindo abejoti.
Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, taip pat I. K. duoti parodymai neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.
Taigi I. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Kita vertus, kaltinamasis teisme neigė, kad jis panaudojo netikrą dokumentą siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą. Byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad I. K. bylai reikšmingu laiku buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), ir pateikė darbuotojai E. P. netikrą asmens tapatybės kortelę. Nagrinėjamu atveju nustatant bylai reikšmingas aplinkybes, svarbūs liudytojos E. P. parodymai, duoti teisme. Ši liudytoja teismui nurodė, kad ji bendravo su I. K. parduotuvėje, kaltinamasis atėjo siekdamas išsimokėtinai pasiimti įrangą. Nebuvo svarbu, ar telefonas, ar kitas daiktas, svarbu, kad būtų įranga. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas manyti, kad E. P. yra suinteresuota duoti melagingus parodymus ar apkalbėti I. K.. Teismas perskaitė dalį E. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43–47), kad vyras, užėjęs į padalinį, pasakė jai, kad nori įsigyti naują telefoną „Samsung A34“, kaina apie 350 Eur, ir pasidaryti naują telefono numerį. Liudytoja teisme parodė, kad gali būti, kad po įvykio ji geriau prisiminė aplinkybes, patvirtino savo duotus minėtus parodymus. Nuo nagrinėjamo įvykio iki E. P. apklausos teisme praėjo gana nemažas laikas (beveik metai), todėl akivaizdu, kad ji dėl šios objektyvios priežasties teisme tiksliai negalėjo prisiminti, ką norėjo įsigyti I. K. (pasakė apibendrintai „įrangą“). Kita vertus, kaip minėta, E. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kokiu tikslu kaltinamasis bendravo su ja. Be to, tarp liudytojos parodymų, duotų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nėra esminių prieštaravimų. Pats I. K., duodamas parodymus baudžiamojo proceso metu, buvo nenuoseklus nurodydamas, kodėl jis lankėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jis, pirmą kartą (2023 m. lapkričio 7 d.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pateikė netikrą dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai norėdamas paimti mobiliojo ryšio telefoną. Vyras, pagaminęs netikrą dokumentą, pasiūlė jam nueiti į parduotuvę ir paklausti, ar jo vardu, pateikus dokumentą, galima paimti kokį nors įrenginį (tiesiog tik išsiaiškinti, ar dokumentas tinkamas, nieko neimti ir grįžti). Pats taip pat jokio įrenginio sau imti neketino (1 t., b. l. 98–101). Tuo metu antrą kartą (2024 m. balandžio 25 d.) apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant gynėjui, kaltinamasis, be kita ko, nurodė, kad jis būtų paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, jei šį daiktą būtų davę. Kita vertus, jis negavo mobiliojo ryšio telefono, nes darbuotoja pastebėjo, kad asmens tapatybės kortelė yra galimai netikra. Jis pripažino kaltę, kad apgaule norėjo įgyti svetimą turtą – pranešime apie įtarimą minimą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ (1 t., b. l. 114–116). I. K. teisme nenurodė jokių įtikinamų argumentų, kodėl jo minėti parodymai, duoti 2024 m. balandžio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka tikrovės. Kaltinamojo parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu, nenuoseklumas taip pat leidžia abejoti jo iškelta versija, kad jis pateikė netikrą dokumentą UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai tik siekdamas patikrinti, ar toks dokumentas panašus į tikrą. Galiausiai, I. K. elgesys, kai jis eina į parduotuvę, prekiaujančią mobiliojo ryšio ir kitokia įranga, vien tik patikrinti netikrą asmens tapatybės kortelę, yra nelogiškas. Akivaizdu, kad asmenys paprastai pateikia netikrą dokumentą kitiems asmenims siekdami neteisėtų tikslų. E. P. teisme taip pat parodė, kad asmenys neateina į parduotuvę pasitikrinti dokumentų, jie ateina paklausti, ar gali įsigyti įrangą.
Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažįsta, kad I. K. pateikė netikrą asmens tapatybės kortelę siekdamas įgyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A34“. Pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017). Nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių aptariamą aplinkybę. Vien kaltinamojo ir jo gynėjo nesutikimas su teismo nustatytomis aplinkybėmis savaime nereiškia, kad I. K. nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Žemesnės instancijos teismas
I. K. inkriminuota, kad jis ketino įgyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A34“, 359 Eur vertės. Teismas, siekdamas pasitikslinti mobiliojo ryšio vertę, kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo. Bendrovė informavo, kad bylai reikšmingu laiku prekiavo dviem mobiliojo ryšio telefonais „Samsung A34“, kurių vertės yra atitinkamai 401,05 Eur ir 347,25 Eur (2 t., b. l. 50–52). Teismas, nustatydamas mobiliojo ryšio telefono, kurį norėjo apgaule įgyti I. K., kainą vadovaujasi mažiausia šio daikto kaina – 347,25 Eur.
I. K. pateikė netikrą dokumentą siekdamas įgyti svetimą turtą, t. y. panaudojo apgaulę. Tokia apgaulė buvo esminė. Kita vertus, kaltinamasis nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes darbuotoja, įtardama, kad dokumentas yra netikras, nepardavė telefono.
Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad I. K. veikė tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Pasikėsinto apgaule įgyti svetimo turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur), tačiau neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio, todėl kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 4 dalį.
I. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. neteisėtai laikė netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu, kai 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. panaudojo ją pateikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojai norėdamas įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A34“.
I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
I. K. 2023 m. rugpjūčio 14 d. apie 16.30 val. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojai pateikė M. J. vardu išduotą netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), taip tyčia, neatskleisdamas savo tapatybės, kito asmens vardu apgaule norėjo įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung A34“, 347,25 Eur vertės, tačiau nebaigė nusikalstamos veikos dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes darbuotoja, įtardama, kad dokumentas yra netikras, nepardavė mobiliojo ryšio telefono.
I. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmes I. K., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. K. padarė vieną baigtą tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką, susijusią su dokumentų klastojimu, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 300 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), taip pat pasikėsino padaryti vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) nusikalstamą veiką nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis).
I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo nenustatyta.
Kaltinamasis baudžiamojo proceso metu (ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme) iš tiesų prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką. Kita vertus, sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020).???
Nagrinėjamu atveju teismas nevertina, kad I. K. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, yra nuoširdus. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną jis buvo jau dvylika kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (1 t., b. l. 139–163). Be to, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, tuo metu dėl jo buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla Nr. 1-2228-1155/2023 (nuosprendis priimtas 2023 m. rugsėjo 21 d.). Taigi net kitas besitęsiantis baudžiamasis procesas nepakeitė kaltinamojo, kad jis nenusikalstų. Laikytina, kad I. K. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 300 straipsnio 2 dalyje, nebuvo atsitiktinio pobūdžio. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą. Be to, reikšminga ir tai, kad paskutiniu įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jis pripažintas kaltu už 2023 m. lapkričio 27 d. padarytą nedidelės vertės svetimo turto vagystę. Taigi net po šioje byloje įrodytų nusikalstamų veikų padarymo jis toliau neleistinai elgėsi. Taigi nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir smerkia jį, išgyvena dėl padarytų veiksmų.
Nenustačius privalomos aplinkybės – nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamą veiką, pripažinti I. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nėra pagrindo.
I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte nenurodyta jokių I. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, neaprašyti išsamiai kaltinamojo teistumai, prokuroras baigiamojoje kalboje taip pat neprašė pripažinti kokią nors I. K. atsakomybę aplinkybę sunkinančia.
I. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, padarymo nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad I. K. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (1 t., b. l. 175–163), daugiausia už nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo metu I. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Kaltinamasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 125–134). „Sodros“ duomenimis, I. K. iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pagal kitą nuosprendį oficialiai nedirbo, nebuvo registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 169). Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Visa tai rodo, kad I. K. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesnės bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. K. už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, padarymą – 25 parų arešto bausmę (BK 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto; vidurkis 27,5 paros arešto).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 25 parų arešto – bausmę, ir I. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
Šio nuosprendžio paskelbimo metu dėl I. K. yra priimtas neįsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendis, kuriuo paskirta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Todėl šiuo metu teismas nebendrina kaltinamajam paskirtos bausmės su kitu neįsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu paskirta bausme, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos I. K. paskirtos bausmės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu.
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju I. K. yra teisinis pagrindas atidėti bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. I. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Kaltinamasis taip pat daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad jis šioje byloje padarė nusikalstamas veikas neatsitiktinai. Kaltinamasis, būdamas laisvėje, neturėjo oficialaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Taigi visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad I. K. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, jis yra pavojingas visuomenės narys, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
V. Kiti klausimai
I. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102–104). Kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, todėl taikyti jam šioje byloje kardomąją priemonę nėra tikslinga. Dėl šios priežasties I. K. paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikinamas.
1) sunaikinti byloje esančią netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu;
2) palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 13 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2024-07930 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl 333,33 Eur už I. K. gynusio advokato J. Surinino darbo užmokestį (2 t., b. l. 60–64).
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes I. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamajam gynėjas paskirtas nepriklausomai nuo jo valios, todėl išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra tikslinga. Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Byloje kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas, civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. K. (I. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę.
I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirti 25 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne – 1 metų laisvės atėmimo – bausme apimant švelnesnę – 25 parų arešto – bausmę, ir I. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio faktinio vykdymo dienos.
I. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
1) sunaikinti byloje esančią netikrą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) M. J. vardu;
2) palikti saugoti prie bylos medžiagos kompaktinį diską su jame esančiais vaizdo įrašais kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Iš I. K. nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymą.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (I. K. – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos) gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.