Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutarties, kuria G. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11618-2024 paliktas nepakeistas, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-11618-2024 G. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį – 900 Eur dydžio bauda. Taip pat G. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 13 (trylikai) mėnesių. Ši administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonės G. B. paskirtos už tai, kad jis 2024 m. balandžio 6 d. 12.21 val., Geležinio Vilko g. Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.6. Skunde teigiama, kad apeliantas vairuotojo pažymėjimą turi nuo 18 metų. Tokio tipo nusižengimų nėra padaręs, nepriklausomas nuo alkoholio (kartu su skundu pateikta pažyma iš Respublikinio priklausomybės ligų centro). Taip pat skunde pateiktas VĮ „Registrų centro“ įrašas apie įgytą žemės sklypą katu su drauge, kuriame planuoja statyti nuosavą namą. Visi pinigai eis į namo statybą, kuris bus statomas su banko paskola. Todėl jam paskirta administracinė nuobauda – bauda yra pakankamai didelė finansinė našta. Sklypo neprižiūrėti negali, nes už sklypo nepriežiūrą yra numatytos baudos, o nuvykti iki sklypo taip pat negali, nes viešasis transportas iki ten nevažiuoja. Pažymėta, jog priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, iš tiesų jį gali nuvežti draugai į atitinkamas vietas, bet tai apsunkina visų jų gyvenimą. Netgi komunikavimas su architektu – vyksta darbo valandomis.

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, neginčija administracinio nusižengimo kvalifikavimo, pažeidėjo kaltės klausimų, tačiau prašo pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, t. y. sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminą bei panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

7. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Tiek Institucija, tiek apylinkės teismas tinkamai įvertino bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, o G. B. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl jam netaikytų ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų atmestini kaip nepagrįsti, kadangi išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti šias nuostatas apelianto atžvilgiu, nenustatyta. Pažymėtina ir tai, jog skunde nenurodoma jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui galėjo būti nežinomos ir neįvertintos, arba įvertintos netinkamai.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

9. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į apelianto prašymą bei įvertinus byloje nustatytas aplinkybes Institucijos nutarimu G. B. buvo paskirta bauda ir būtent dvi anksčiau paminėtos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirta įstatymo sankcijoje numatyta artima minimaliai bauda, teisė vairuoti atimta minimaliam šešių mėnesių terminui bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taip pat nustatytas artimas minimaliam terminui. Kaip teisingai paminėta ir apeliaciniame skunde, tokiu būdu G. B. išvengė vairavimo egzamino perlaikymo AB „Regitra“, kadangi apeliantui nebuvo paskirta alternatyvi administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Tačiau apelianto vertinimu, net įstatyme numatytų švelnesnių administracinio poveikio priemonių taikymas jo atžvilgiu šiuo atveju yra per griežtas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nuobaudos tikslai bus pasiekti apeliantui panaikinus vieną iš administracinio poveikio priemonių – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai bei sumažinant specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.

10. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

11. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kitos). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

12. Apygardos teismas atsižvelgdamas į anksčiau paminėtą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde išdėstytais argumentais bei daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu G. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės nėra per griežtos. Iš bylos duomenų matyti, kad Institucijos nutarimu G. B. buvo nubaustas už tai, kad Geležinio Vilko g. Vilniuje, vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,61 promilės), taip pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus. Šiuo atveju nėra abejonių, jog G. B. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, nes vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio nusižengimo padarymą dieną apeliantas alkoholio nevartojo, vartojo alkoholinius gėrimus (alų) iš vakaro, todėl ryte sėsdamas už automobilio vairo buvo įsitikinęs, kad jaučiasi gerai, įstatymo nepažeidžia, taip pat net policijos pareigūnai jo tikrinimo metu jam sakė, kad jis neatrodo neblaivus, o ir nustatytas jam buvo lengvas girtumo laipsnis. Tačiau apygardos teismo vertinimu, šios apelianto nurodytos aplinkybės dėl tyčios vairuoti esant neblaiviam nebuvimas nešalina nustatyto ir neginčyto fakto, jog jis vairavo neblaivus ir nesumažina padaryto pažeidimo šiurkštumo. Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, jog iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2024 m. balandžio 6 d. tarnybinio pranešimo, neblaivumo nustatymo akto, alkotesterio kvitų (b. l. 43, 44, 45) matyti, jog neblaivumo patikrinimo metu apeliantas pirmu pūtimu – 12.25 val. įpūtė 0,61 promilę, o antru pūtimu – 12.40 val. įpūtė 0,63 promiles. Apygardos teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės parodo, kad G. B. neblaivumas praėjus 15 minučių po pirmo pūtimo į alkotesterį ne tik, kad nesumažėjo, bet net ir šiek tiek padidėjo, kas leidžia daryti išvadą, jog apeliantas duodamas paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, galimai siekė sušvelninti jam gresiančią administracinę atsakomybę. Taigi, nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog apeliantas sėsdamas už vairo visiškai nejautė jokių neblaivumo požymių bei buvo įsitikinęs, kad gali vairuoti.

14. Apeliaciniame skunde akcentuota, jog G. B. pripažino kaltę, gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau šiame kontekste skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaip teisingai konstatuota ir skundžiamoje nutartyje, tai jau buvo pakankamai įvertinta skiriant sankciją įstatymo ribose, paskyrus apeliantui artimą minimaliai baudą ir administracinio poveikio priemones pritaikius artimam minimaliam terminui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog prašant taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti apeliantui paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą bei panaikinti – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai taip pat daug dėmesio skiriama nustatytai aplinkybę lengvinančiai aplinkybei bei G. B. darbiniams santykiams ir jo asmeniniams poreikiams. Teigiant, kad jis dirba „A.“ grupės paslaugų centre, turi finansinių įsipareigojimų (dvi paskolas – būstui ir automobiliui), planuoja namo statybas naujame žemės sklype, kur nevažiuoja viešasis transportas. Be to, jam reikia susitikti su architektu, jis turi prižiūrėti sergančią mamą, močiutę, o ir jo draugė turi sveikatos problemų.

15. Taigi, apeliaciniame skunde plačiai išdėstytos aplinkybės dėl G. B. kylančių neigiamų padarinių jam nebeturint teisės vairuoti. Tačiau apygardos teismo įsitikinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, skundžiamoje nutartyje pagrįstai teigiama, jog skunde išdėstyti poreikiai G. B. buvo žinomi ir iki nusižengimo padarymo. Tai, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad šie poreikiai neišnyko, nesudaro pagrindo išvadai, jog G. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės yra per griežtos. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų tai, jog jo šeimos nariai, draugė turi sveikatos problemų, dėl kurių jiems būtina G. B. pagalba ir kiti asmenys jiems tokios pagalbos nesuteiktų. Pažymėtina, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti yra reikalinga, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusižengimų, galinčių lemti šios specialios teisės netekimą. Taipogi, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apeliantas neužsiima veikla, kuri būtų tiesiogiai susijusi su transporto priemonių vairavimu, dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, jog specialiosios teisės atėmimas panaikins galimybę užsiimti darbine veikla ir gauti pajamas, juo labiau, kad specialiosios teisės atėmimas yra laikinas. Todėl konstatuotina, jog neigiamų pasekmių, nepatogumų atsiradimas pats savaime nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti G. B. teisinę padėtį lengvinančias nuostatas. Specialioji teisė apeliantui atimta laikinai, tuo metu jis gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis, draugų ir artimųjų pagalba. Akivaizdu, kad apeliantui bus nepatogiau pasirūpinti tiek asmeniniais, tiek šeiminiais, tiek darbiniais įsipareigojimais, tačiau tai netaps neįmanoma.

16. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad antialkoholinį variklio užraktą įsirengti yra brangu, o be to, jį reikėtų įsirengti į dvi transporto priemones, kadangi apeliantas ir jo draugė keičiasi automobiliais. Tačiau apygardos teismas pastebi, jog apelianto niekas neįpareigoja įrengti vienoje transporto priemonėje ar keliose transporto priemonėse antialkoholinių variklio užraktų. Kaip jau paminėta, apeliantui yra suteikta galimybė vairuoti transporto priemonę pasibaigus specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės, atėmimo terminui su transporto priemonėje įrengtu antialkoholinio variklio užraktu. T. y. nenorėdamas pasinaudoti šia galimybe, taupyti lėšas naujo namo statyboms, kaip jau paminėta, asmuo gali naudotis viešuoju transportu, taksi paslaugomis ir panašiai. Be to, norėdamas turėti galimybę vairuoti transporto priemonę bei sutaupyti savo lėšas apeliantas gali susitarti su drauge bei išsirinkti vieną transporto priemonę, kurią vairuos su antialkoholinio variklio užraktu. Todėl apygardos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, bei tai, kad apeliantas praeityje buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą (kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje per pastaruosius penkerius metus asmuo baustas šešis kartus) sprendžia, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti.

17. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, visgi, apeliantas nėra charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, todėl apygardos teismo įsitikinimu, G. B. skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį pripažinti nepagrįsta. Pažymėtina, jog įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog žala niekam nekilo, apeliantas sumokėjo baudą, išklausė papildomus mokymus, tačiau šie argumentai neduoda jokio pagrindo nagrinėjamu klausimu daryti kitokias išvadas nei skundžiamoje nutartyje. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, taigi šiuo atveju, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai nėra pakankami ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.

18. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra. Skundžiama teismo nutartis ir Institucijos nutarimas paliekami galioti, nes yra teisėti ir pagrįsti, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.