Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 11.48 val., T. Kosciuškos g., ties pastatu Nr. 1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,54 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kadangi V. J., kuris yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. pilnai pripažino savo kaltę padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, patvirtino visas kaltinime inkriminuotas aplinkybes. 2018-09-23 ryte susitiko su draugais kavinėje, kur vartojo alkoholį (išgėrė apie 300 g viskio). Besėdint paskambino žmona ir pasakė, kad vaikui pakilo temperatūra, prašė sugrįžti. Jis pastarajai nieko neaiškino, kad yra išgėręs, o ši to nesuprato. Pakalbėjęs su sutuoktine, sėdo už vairo, norėjo pargrįžti namo, kadangi reikėjo likti su vaiku, kol žmona su susirgusiu sūnumi vyko į gydymo įstaigą. Supranta, kad pasielgė visiškai netinkamai, pačiam šiuo metu sunku paaiškinti tokį savo elgesį. Paprastai alkoholį vartoja nedažnai (kokį kartą per mėnesį), tąkart taip gavosi, jog sutiko seniai nematytus draugus ir išgėrė. Niekada anksčiau nėra sėdęs už vairo neblaivus. Su nustatytu girtumu sutinka. Nusikalstamos veikos padarymo metu vairavo jam priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, kurį vertina neigiamai. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti motinos žinion (b. l. 130-136).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. J. taip pat kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Jo parodymai, kurie iš esmės yra analogiški duotiems teisme, užfiksuoti įtariamojo apklausų protokoluose (b. l. 40, 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. B. (policijos pareigūnas) parodė 2018-09-23 kartu su vyriausiuoju patruliu V. K. (V. K.) dirbęs renginyje prie V. N., kuomet apie 11.45 val., stovint T. Kosciuškos g. 28, prie jų privažiavo automobilis, markės neprisimena, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas nurodė, jog pro juos pravažiavusio automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus. Pasiviję minėtą automobilį, jį sustabdė švyturėlių pagalba ties T. Kosciuškos g. 1-u namu. Priėjus prie automobilio už jo vairo sėdėjo V. J. Bendraujant su „BMW X5“ vairuotoju, šiam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Į pagalbą buvo iškviestas dar vienas policijos ekipažas, turėjęs alkoholio matuoklį. Atvykęs patrulių ekipažas V1731, patikrino V. J. blaivumą, pastarajam buvo nustatytas 2,83 promilių girtumas. Tolesniam tyrimui „BMW X5“ vairuotojas buvo perduotas ekipažui V1731, kuris vairuotoją pristatė į Priklausomybės ligų centrą, o pareigūnai sugrįžo į savo postą (b. l. 25-26).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ 3 kuopos vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-09-23, apie 11.45 val., prie V. N., esančios T. Kosciuškos g. 28, privažiavo automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasakė, jog automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtas automobilis buvo sustabdytas T. Kosciuškos g. 1. Jį vairavo V. J., iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Atvažiavus į pagalbą ekipažui V1731, vairuotojui buvo nustatytas 2,83 prom. girtumas. Vairuotojas perduotas atvykusiam patruliui V1731 (b. l. 7).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3 kuopos 3 būrio vyriausiosios patrulės I. B. tarnybiniame pranešimo duomenimis, 2018-09-23, apie 11.37 val., patruliuojant buvo gauta informacija, kad T. Kosciuškos g. 1, Vilniuje ekipažas V9032 sustabdė neblaivų vairuotoją, reikalinga pagalba. Atvykus minėtu adresu, V. K. paaiškino, kad prie jų privažiavo automobilis ir nurodė, kad T. Kosciuškos g. mažėjančia tvarka automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo galimai neblaivus vairuotojas. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo V. J.. Bendraujant su vairuotoju, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausus, ar vartojo alkoholį, asmuo atsakė nevartojęs. Pasiūlius pasitikrinti alkotesteriu, jam nustatytas 2,83 prom. girtumas (b. l. 8).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510“ duomenų matyti, kad 2018-09-23, 11.48 val., V. J. nustatytas 2,83 prom. girtumas (b. l. 27).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 9499/2018(01) konstatuota, kad V. J. kraujyje, paimtame 2018-09-23, 12.25 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,54 prom. etilo alkoholio (b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kėbulo tipas – visureigis, kuras – dyzelinas, variklio darbinis tūris – 2 993 cm³, variklio galia – 190 kW/258 AG, gamybos metai - 2014) kaina yra 31 130 eurų (b. l. 15).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoju – savininku yra V. J. (b. l. 14).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 2,54 promilės etilo alkoholio. Kaltinamojo V. J. kaltė pilnai įrodyta jo paties, taip pat liudytojo A. B. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, alkotesterio rodmenimis, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau neanalizuotini. V. J. kaltė pilnai įrodyta, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog kaltinamasis V. J. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 51), administracine tvarka baustas – praeityje yra padaręs keletą administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, taip pat vieną kitokio pobūdžio nusižengimą, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo vieną galiojančią nuobaudą, visos paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 52, 69-74), savo kaltę pripažino pilnai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek apklausiamas teisme. Dėl įvykdyto nusikaltimo V. J. gailisi. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Šiuo atveju nusikaltimu žala nepadaryta, kas reiškia, jog egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

Paskutinė sąlyga, kurą būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jo kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į žalos padarymo fakto nebuvimą, tikslinga aptarti, ar šioje byloje teismas gali daryti išvadą, jog kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje neteistas, taigi, teisiamas pirmą kartą, tačiau šiuo atveju teismas negalėjo nevertinti to, kad V. J. yra padaręs keletą nusižengimų, kurie yra susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu pastarasis turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą. Tokios aplinkybės, be abejo, yra reikšmingos, ypač svarstant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, juo labiau, kai atleidimas yra dėl įstatymo uždraustos veikos, susijusios su transporto eismo saugumu. Visgi, teismas įvertina, kad V. J. padaryti administraciniai nusižengimai yra daugiausia susiję su greičio viršijimu, dauguma jų nebegaliojantys, visos paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos, kaltinamasis anksčiau nebaustas už automobilio vairavimą neblaiviam ar kitus itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl vien tai, kad kaltinamasis yra baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, nagrinėjamu atveju negali nulemti išvados dėl laidavimo instituto taikymo negalimumo, jeigu byloje nėra jokių kitų aplinkybių, leidžiančių abejoti tuo, jog kaltinamasis ateityje elgsis tinkamai ir nebenusikals. Objektyvūs duomenys dėl kaltinamojo įvykdytų administracinių nusižengimų sudaro pagrindą nustatyti griežtesnes atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas (skirti ilgesnį terminą, parinkti baudžiamojo poveikio priemonę), tačiau vien tai, kad tokie nusižengimai, kurie, pasikartotina, nėra itin šiurkštūs, buvo padaryti, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis ateityje darys naujas nusikalstamas veikas, kas užkirstų kelią atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamasis V. J. savo kaltę pilnai pripažįsta, įvykdytus veiksmus vertina neigiamai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, laikytis Kelių eismo taisyklių. V. J. teisiamas pirmą kartą, nors už Kelių eismo taisyklių pažeidimus praeityje yra baustas, tačiau automobilio vairavimo esant neblaiviam ar kitų itin šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų jo biografijoje nėra. Kaltinamasis yra dirbantis, vedęs, auginantis du mažamečius vaikus (b. l. 76, 84-85), įmonės (duomenys neskelbtini) akcininko ir direktoriaus charakterizuojamas kaip rūpestingas darbuotojas, pasižymintis geru mąstymu, atvirumu ir imlumu naujovėms ir pasiūlymams (b. l. 75). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis V. J. padarė tinkamas kritiškas išvadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo motina S. J. parodė, kad jos ir sūnaus tarpusavio santykiai yra itin artimi, abu daug bendrauja, pati S. J. nemažai laiko praleidžia su sūnaus šeima. Sūnus neretai tariasi su ja, klausia patarimų (tiek dėl verslo, tiek gyvenimiškais klausimais), yra jam autoritetas. Jau 10 metų yra našlė, dėl ko sūnus jai nemažai padeda. Pati gyvena dorai, taip stengiasi auklėti ir savo vaikus, taip pat ir kaltinamąjį V. J. Po sūnaus padarytos nusikalstamos veikos daug kalbėjosi, kaip motina, padarys viską, kad tokia situacija daugiau niekada nebepasikartotų (b. l. 130-136). Vertindamas, ar S. J. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog pastaroji praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 79, 81), teismui pateiktoje charakteristikoje apibūdinama kaip šilta ir nuoširdi, rūpestinga mama, linkusi išklausyti ir padėti, didelis autoritetas šeimoje, į kurios nuomonę įsiklauso artimieji (b. l. 78). Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada esant pagrindą laikyti S. J. tinkama laiduotoja, kuri būdama kaltinamojo mama turi visas galimybes daryti teigiamą įtaką sūnui. Visgi šiuo atveju teismas negali likti nepastebėjęs to, kad teisiamojo posėdžio metu uždavus klausimą, ar laiduotoja prašančiai būti S. J. yra žinoma bent kokia informacija apie ankstesnius sūnaus nusižengimus, ši atsakė neigiamai. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis su motina vis tik nėra pilnai atviras ir tai, kad yra baustas už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, taip pat, kad jam buvo taikyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, teko mokėti 1 448 Eur baudą, buvo sulaikytos 2 639 Eur vertės prekės (b. l. 69-74), nieko nepasakojo. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą nustatyti laidavimo institutui bei pačiai laiduotojai papildomas sąlygas, padėsiančias užtikrinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tikslus (skirtinas užstatas)

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja, jog yra tikslinga atleisti kaltinamąjį V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal S. J. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Kartu su laidavimu skirtinas užstatas (laiduotoja iš esmės neprieštaravo mokėti užstatą), laidavimo terminas nustatytinas 2 (dvejiems) metams. Be to, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant kiek didesnį už BK 71 straipsnyje nustatytą galimą skirti šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį (vidurkis lygus 65 MGL). Pažymėtina, jog teismo sprendimui skirti nurodytą baudžiamojo poveikio priemonę nemažai reikšmės turėjo aplinkybė dėl pastarojo anksčiau įvykdytų administracinių nusižengimų, iš kurių didžioji dalis yra susijusi su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, iš kurių vienas buvo galiojantis ir nusikalstamos veikos padarymo metu. Be to, didesnė įmoka nustatytina ir dėl to, kad teismas apsiribojo tik šios bei BK 68 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių skyrimu, papildomai nebesvarstydamas taikyti turto konfiskavimą (pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktą).

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta net 2,54 promilių etilo alkoholio. Kaltinamasis suvartojo didelį alkoholio kiekį, jo kraujyje rasta alkoholio koncentracija viršijo ne tik vidutinio girtumo (daugiau nei 1,5 promilės alkoholio), bet ir sunkaus girtumo (daugiau nei 2,54 promilės alkoholio) ribą, tačiau kaltinamasis, nors ir būdamas apsvaigimo būsenoje, nutarė sėsti prie automobilio vairo. Šie V. J. veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui, juo labiau, kad nusikaltimo dieną eismas Vilniaus mieste buvo intensyvus, ypač, toje miesto dalyje, kur važiavo ir buvo sustabdytas kaltinamasis (įvykio dienomis Lietuvoje lankėsi Popiežius Pranciškus, prie V. N. vyko patruliavimas, gatvėse buvo pilna policijos pareigūnų, tačiau tai kaltinamajam didesnio įspūdžio nepadarė). Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dvejų) metų 2 mėnesių terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Pažymėtina, jog nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nežymiai ilgesniam nei vidurkis laikotarpiui nustatytinas, atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turėjo galiojančią nuobaudą.

Teismas, nusprendęs atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neturi juridinės galimybės spręsti klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio, kaip nusikalstamos veikos priemonės, konfiskavimas yra iš esmės privalomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017), tačiau atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Tokiu atveju teismas įvertina šios teisinės priemonės suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Nagrinėjamu atveju teismas kaltinamajam jau skyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones, kurios laikytinos kaip pilnai pakankamos. Dar vienos nurodyto pobūdžio priemonės, šiuo atveju numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte, taikymas būtų perteklinis.

Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nekonfiskuotinas, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. J. priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

V. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 49), paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

V. J. (V. J.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą su 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio užstatu.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-3736-932/2018 dėl V. J. (V. J.) nutraukti.

Paskirti V. J. (V. J.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 23 d.

Paskirti V. J. (V. J.) baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, ir įpareigoti V. J. (V. J.) įmokėti 80 MGL (atitinkamai 4 000 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

V. J. (V. J.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 skyriaus 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. J. (V. J.) priklausantį automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti S. J., kad 800 eurų dydžio užstatą ji turi įnešti per 30 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, esančią bet kuriame banke (gavėjas – Vilniaus miesto apylinkės, įmonės kodas 302942160).

Išaiškinti V. J. (V. J.), kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai S. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.