- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- 1A-175-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46029-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. (V. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas laiduotojos S. J. atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 2 (dvejų) metų terminą su 800 (aštuonių šimtų) eurų dydžio užstatu. Baudžiamoji byla V. J. atžvilgiu nutraukta. Paskirta V. J. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. Paskirta V. J. baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte, V. J. įpareigotas įmokėti 80 MGL (4 000 eurų) įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. J., vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 11.48 val., T. Kosciuškos g., ties pastatu Nr. 1, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,54 promilės etilo alkoholio).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį, nustatyti minimalų (vienerių metų) ar artimą minimaliam laidavimo terminą; neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) arba nustatyti minimalų (vienerių metų) ar artimą minimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas laidavimo terminą (dvejiems metams) bei specialios teisės - teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimą ir jo terminą (dvejiems metams ir dviem mėnesiams), neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių, juos patvirtinančių įrodymų visumos, neatsižvelgė į apeliantą charakterizuojančią medžiagą bei kitus rašytinius įrodymus, nustatė aiškiai per didelius, neproporcingus laidavimo bei specialios teisės atėmimo terminus, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skundžiamame nuosprendyje teismas neišdėstė jokių paaiškinimų ir argumentų dėl teismo sprendimo nustatyti dviejų metų laidavimo terminą, kas leidžia pagrįstai teigti, kad teismas, nustatydamas dvejų metų laidavimo terminą, neatsižvelgė ir neįvertino visų svarbių bylos aplinkybių ir faktų, kas lėmė aiškiai per ilgo laidavimo termino nustatymą.
2.3. Apeliantas pažymi, kad visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo neteisėto elgesio, kas skundžiamame nuosprendyje yra pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje nekonstatuota jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nurodoma, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo baustas už automobilio vairavimą apsvaigus ar kitus šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o toks neteisėtas elgesys yra labiau atsitiktinio (o ne sistemingo ar nuolatinio) pobūdžio. Taip pat nurodoma, jog apeliantas charakterizuojamas teigiamai, dirba, su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, palaiko labai artimus ryšius su kitais šeimos nariais (ypatingai su mama S. J.). Apeliantas prašo pakeisti šioje dalyje skundžiamą nuosprendį, nustatant minimalų (vienerių metų) ar artimą minimaliam laidavimo terminą. Apelianto manymu, toks terminas būtų proporcingas, būtų pakankamas bendrajai prevencijai ir teisingumo principo įgyvendinimui.
2.4. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didesnį (nei įstatyme numatytas vidurkis) specialiosios teisės atėmimo terminą, nevertino kitų svarbių bylos duomenų, kurie yra svarbūs ne tik svarstant galimybę skirti atitinkamą baudžiamojo poveikio priemonę, bet ir nustatant jos terminą, dėl ko nagrinėjamu atveju buvo nustatytas aiškiai per griežtas, neproporcingas specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemonę uždraudimo terminas.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei ir nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvo ir yra pagrindas skirti ne griežtesnį terminą nei šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis, o trumpesnį, minimalų įstatyme numatytą šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą (arba visai šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apelianto padaryta nusikalstama veika realiai nesukėlė jokių neigiamų pasekmių kitiems asmenims. Be to, nurodoma, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, anksčiau nėra baustas už automobilio vairavimą neblaiviam ar kitus itin šiukščius KET pažeidimus. Nurodoma, nors apeliantas anksčiau yra kelis sykius baustas administracine tvarka už greičio viršijimą, tačiau visos anksčiau paskirtos baudos yra sumokėtos, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų apeliantas neturi. Pažymima, kad po šio įvykio apeliantas daugiau nenusikalto, nepadarė jokių teisės pažeidimų.
2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas dirba UAB „duomenys neskelbtini“ bei dalyvauja UAB „duomenys neskelbtini“ veikloje. Pažymima, kad pagrindinė apelianto veikla yra susijusi su sraigtinių pamatų/polių įrengimu, gaminimu, kur atliekant darbines funkcijas tenka bendrauti su klientais, potencialiai užsakovais, tenka vykti pas klientus, vykti į objektus, tiesiogiai dalyvauti atliekant matavimus, įrengiant produkciją/gaminius, sprendžiant su klientais įvairiausius kylančius klausimus. Apeliantas nurodo, jog vykdant darbines funkcijas yra didelis reikalingumas turėti teisę vairuoti transporto priemonę. Apeliantas pažymi, kad ilgą laiką jis tokios teisės neturi, dėl ko nukenčia jo darbinė veikla, yra prarandami svarbūs klientai, užsakymai, kas taip pat neigiamai įtakoja finansinę padėtį, gaunamas pajamas. Apeliantas nurodo ir tai, kad yra susituokęs, kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, kurie lanko mokyklas, užklasinius užsiėmimus, į kuriuos pagrinde anksčiau nuveždavo apeliantas, pasirūpindavo jų grįžimu namo ir pan. Pasak apelianto, netekus teisės vairuoti transporto priemones, vaikų interesai yra ženkliai apriboti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė prašo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendį. Nurodoma, kad tiek paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tiek nustatant jos terminą, teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias apelianto padaryto KET pažeidimo pobūdį, pavojingumą bei apelianto asmenybę. Prokurorė pažymi, kad nenustačius jokių išimtinai teigiamai apeliantą charakterizuojančių duomenų vertinti kaip aiškiai per ilgą ir trumpinti baudžiamojo poveikio priemonės terminą, nėra pagrindo. Taip pat nurodoma, kad teismo nustatytas laidavimo terminas yra pagrįstas ir proporcingas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, V. J. neginčija teismo išvadų dėl veikos kvalifikacijos, taip pat ginčo nėra ir dėl teismo sprendimo atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu bei dėl teismo parinktos ir paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Apeliantas nesutinka teismo paskirtais laidavimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise terminais, tai yra, prašo nustatyti minimalų (vienerių metų) ar artimą minimaliam laidavimo terminą bei neskirti baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) arba nustatyti minimalų (vienerių metų) ar artimą minimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pagrįstai nustatė laidavimo terminą bei teisingai paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
6. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padarė pagrįstą išvadą, jog yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, leidžiančios atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nors atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. prašo nustatyti minimalų ar artimą minimaliam laidavimo terminą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas ir taip apelianto atžvilgiu teisės normas aiškino palankiai, švelnindamas jo teisinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog laidavimas pats savaime nesukelia realių pasekmių apeliantui, nevaržo jo elgesio ar teisių, todėl asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, elgiantis taip, kaip ir turima elgtis, laidavimo terminas realios įtakos jo gyvenimo kokybei neturės. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama apeliantą teigiamai charakterizuojančioms aplinkybėms, tačiau pastebėtina, kad V. J. buvo nustatytas net 2,54 promilių girtumas (b. l. 30), kas jo padarytą nusikaltimą daro labai pavojingą ir į tai taip pat turi būti atsižvelgiama atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šią aplinkybę vertinant su apeliantą teigiamai charakterizuojančiais duomenimis, apylinkės teismas turėjo pagrindą nustatyti įstatyme numatyto laidavimo termino vidurkį – dvejus metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas dvejų metų laidavimo terminą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, laidavimo terminas šiuo konkrečiu atveju nustatytas tinkamai, todėl pagrindo keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra.
7. Pirmosios instancijos teismas dvejus metus ir du mėnesius uždraudė apeliantui naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Šis terminas taip pat laikytinas adekvačiu ir proporcingu. Savo sprendimą apylinkės teismas iš esmės grindė tuo, kad apelianto kraujyje rasta net 2,54 promilės etilo alkoholio, tai yra kraujyje rasta alkoholio koncentracija viršijo net sunkaus girtumo ribą, kas sudaro pagrindą vertinti, kad apeliantas turima teise (vairuoti transporto priemones) naudojosi itin neatsakingai, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Apylinkės teismas pagrįstai pastebėjo, kad nusikaltimo dieną eismas Vilniaus mieste buvo intensyvus, ypač toje miesto dalyje, kur važiavo ir buvo sustabdytas kaltinamasis. Be to, apylinkės teismas, V. J. paskirdamas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nežymiai ilgesniam nei vidurkis laikotarpiui, be kitų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad apeliantas yra padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde akcentuojama į teigiamai apeliantą charakterizuojančias aplinkybes, tačiau pastebėtina, kad į apelianto asmenybę apibūdinančias ir kitas svarbias aplinkybes skundžiamame nuosprendyje buvo pakankamai atsižvelgta tiek atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek neskiriant automobilio konfiskavimo. Nors apelianto charakteristika pakankamai teigiama, vis tik apelianto asmenybė nė kiek nesumažina jo padaryto nusikaltimo pavojingumo objektyviąja prasme. V. J. apeliuoja ir į tai, kad transporto priemonė (teisė ją vairuoti) jam reikalinga darbiniais bei šeimyniniais reikalais, tačiau pats apeliantas elgėsi neatsakingai ir turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas teismo nustatytam terminui V. J. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Tuo tarpu baudžiamojo poveikio priemonių jam sukeliami nepatogumai yra natūrali ir logiška jo veiksmų pasekmė. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės vis tik negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti visuomenės teisėtus interesus.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, keisti jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. J. (V. J.) apeliacinį skundą atmesti.