Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovės R. M. atstovui advokatui Aidui Venckui, atsakovui G. M., nedalyvaujant ieškovei R. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Ieškinys grindžiamas tuo, kad šalys pažįstami nuo (duomenys neskelbtini) metų, susituokė (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų neturi. Darnios šeimos sukurti nepavyko. Praėjus keletui mėnesių po santuokos įregistravimo, atsakovas pradėjo darbe išgėrinėti, namo grįždavo tik paryčiais. Grįžęs aiškindavo, kad buvo su kolega, gėrė alų. Juo tikėjo, nes mylėjo. Abu savo telefonuose yra instaliavę mobiliąsias programėles „Life360“, kurios leidžia nustatyti telefono buvimo vietą jo vagystės atveju. Pasidomėjus, kur naktimis randas atsakovas, paaiškėjo, kad atsakovas meluoja. Tarp jų prasidėjo konfliktai, atsakovas pradėjo reikšti priekaištus, kad ji riboja jo gyvenimą, varžo interesus. Ne kartą bandė gražiuoju kalbėtis su atsakovu, tačiau atsakovas ją pradėjo ignoruoti, nuo pokalbių išsisukinėdavo, visą savo laisvalaikį pradėjo leisti atskirai. Galiausiai rugpjūčio mėnesį pasakė, kad nenori gyventi su ieškove, nebemyli jos ir nėra įsitikinęs, kad apskritai ją kada mylėjo, paprašė išsikraustyti iš nuomojamo buto, nors nuomos sutartis buvo sudaryta ieškovės vardu. Vykdydama tokį atsakovo prašymą ir neberasdama būdų normaliam kontaktui, (duomenys neskelbtini) ieškovė išsikraustė iš nuomojamo būto. Per visą šį laiką atsakovas net nepasidomėjo, kaip ji laikos, kur gyvena ir pan. Jos žiniomis atsakovas laisvalaikį leidžia su viena iš bendradarbių. Todėl akivaizdu, kad santuokiniai ryšiai yra nutrūkę dėl atsakovo kaltės. Bendras tolimesnis gyvenimas neįmanomas. Todėl prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti ikisantuokinę pavardę, išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Santuokoje vaikų nesusilaukė, dalintino turto neįsigijo, kreditorių neturi.

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta, jos interesams atstovauja jos atstovas advokatas Aidas Venckus (13 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino ieškinio reikalavimus, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 2 d., 268 str.).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių įrodymų, duotų paaiškinimų nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Šalys nepilnamečių vaikų neturi, kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo (9-12 b. l.), nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi. Ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės teisme pareikštas 2015 m. lapkričio 3 d. (4 b. l.).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai – tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus. Teismų praktikoje kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės pripažįstamas ne tik CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodytas sutuoktinio elgesys, bet ir kiti sutuoktinio veiksmai, tokie kaip nuolatinis jam tenkančių pareigų nevykdymas, nesirūpinimas šeimos nariais, jų žeminimas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-2/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-233/2011).

Ieškovė byloje teigė, jog santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės. Atsakovas savo kaltę dėl santuokos iširimo pripažįsta visiškai, su ieškovės ieškiniu sutinka, pasirašė standartinę ieškinio pripažinimo formą, teismas išaiškino atsakovui ieškinio pripažinimo pasekmes, atsakovas jas suprato. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas iš esmės pažeidžia, dėl ko bendras tolimesnis gyvenimas yra neįmanomas. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Po santuokos nutraukimo išlaikymo viena iš kitos šalys neprašo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl pavardžių.

Tarp šalių ginčo dėl pavardžių nėra, todėl ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė – B., o atsakovui G. M. paliktina jo prigimtinė pavardė – M. (CK 3.69 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl turto padalijimo.

Nutraukiant santuoką, turi būti išspręstas ir turto padalijimo klausimas (CPK 385 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ir registruotino nekilnojamojo turto neįsigijo (9-12 b. l.), todėl turto padalijimo klausimas nespręstinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Šalys nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė byloje patyrė 767 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 726 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 41 Eur žyminis mokestis (8, 14, 24-28 b. l.). Atsakovas pretenzijų dėl bylinėjimosi dydžio nereiškė, su ieškiniu sutiko visiškai. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus pilnai ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str., 270 str., 399 str., teismas

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), tarp G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir R. B. (po santuokos sudarymo M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. M. palikti ikisantuokinę pavardę – B., G. M. palikti jo pavardę – M.

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 767 Eur (septynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjusį sprendimą per tris dienas išsiųsti Kauno miesto Civilinės metrikacijos biurui santuokos nutraukimo faktui įregistruoti, Vedybų sutarčių registrui.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.