Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-103-318/2021

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-12-21
Bylos Nr.: 1A-103-318/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-04-5-00147-2019-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Vitalija Norkūnaitė, Regina Pocienė
Nuteistasis: A. P.
Advokatai: Zbignevas Jankovskis

Kategorijos

1.1.1.1Baudžiamojo kodekso paskirtis (BK 1 str.)
1.1.1.5.1Asmuo atsako pagal BK tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu (BK 2 str. 1 d.)
1.1.7.3.1Bauda (BK 47 str. 4 d.)
1.2.17.1.3Strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrabanda (BK 199 str. 3 d.)
2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
2.17.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.7.4.4Ekspertizės aktų ir specialisto išvados vertinimas
2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-103-318/2021Teisminio proceso Nr. 1-04-5-00147-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.1.1.5.1; 1.1.7.3.1; 1.2.17.1.3; 2.1.7.4.1; 2.17.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.4.6.5.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Sergijui Bekišui (Sergej Bekiš),nuteistajam A. P. (A. P.),nuteistojo gynėjui advokatui Zbignevui Jankovskiui (Zbignev Jankovski),vertėjai Žanai Tadorovskajai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos nustatytos aplinkybės

A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2019 m. spalio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val., iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kitaip išvengdamas muitinės kontrolės – ne per muitinės postą, gabeno (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis paženklintus 6 000 pakelius cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 20 779 Eur. Jis, 2019 m. spalio 31 d., apie 15 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku apsirengęs nusikalstamos veikos įvykdymą palengvinančia apranga – naro kostiumu, nuvyko prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos ruože: (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) upės ir tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimui panaudodamas (duomenys neskelbtini) upės vandens sroves, į Lietuvos Respublikos teritoriją plukdydamas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos įgabeno cigaretes, supakuotas į juodos spalvos pakuotes, tačiau, pamatęs valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, vengdamas sulaikymo dėl vykdomos nusikalstamos veikos, gabenamas cigaretes, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) upelio vandens srovėmis, nutransportavo iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini) Respublikos teritoriją ir pats pasišalino į šios šalies gilumą, tačiau 2019 m. spalio 31 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pasienio būrio pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį ir jį pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisinti. Nuteistasis skundą grindžia šiai argumentais:

Apskųstasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių, be to, surašytas nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Nuosprendyje nurodytos veikos padarymo faktinės aplinkybės nepagristai pripažintos patikimomis bei įrodytomis. Teismo išvados dėl nusikalstamų įvykių, nusikalstamos veikos sudėties, nuteistojo kaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos neišsamiais ir nevisapusiškai ištirtais įrodymais. Jos išdėstytos tendencingai, neobjektyviai ir netiksliai. Teismas, nuosprendyje aiškiai nemotyvuodamas, kodėl vienus duomenis pripažino įrodymais, kitų – ne, neatskleidė visų teisme išnagrinėtų įrodymų visumos, neišanalizavo bei neįvertino jų tarpusavio ryšio, o A. P. kaltumą grindė neteisėtais būdais bei priemonėmis gautais faktiniais duomenimis, iškraipė jų eigą bei turinį. Tai, nuteistojo vertinimu, rodo, kad bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Teismas nepagrįstai pripažino nelogiškais, neįtikinamais ir neparemtais kitais bylos faktiniais duomenimis nuteistojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, kur jis tvirtino, jog įvykio dieną apsirengęs naro kostiumą įlipo į kanalizacijos duobę (ne į fekalijų vamzdį, kaip nurodė teismas nuosprendyje) išsitraukti ten įkritusį hidroforą ir ten fekalijomis išsipurvino naro kostiumą, todėl jį plovėsi tekančiu upės vandeniu. Tuo metu pamatė upėje juodus ryšulius ir išgirdo triukšmą abiejose upės pusėse. Išsigando, kad bus apkaltintas nepagristai, ir pasišalino į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Nuteistasis tvirtina, kad būtų buvę nelogiška fekalijomis išpurvintą naro kostiumą plauti namuose, nes ten būtų likęs nemalonus jų kvapas.

Naro kostiumas yra storo sintetinio audinio su specialiu pašildymu ir pritaikytas ilgam buvimui vandenyje net jei vandens temperatūra yra žema, tačiau tyrėjas šio kostiumo tinkamai neapžiūrėjo ir neaprašė jo individualių savybių. Nė vienas iš valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) pareigūnų, nors buvo įvykio vietoje, netikrino ir neapžiūrėjo prie namo esančios kanalizacijos duobės bei prie jos palikto hidroforo. Nė vienas iš pareigūnų netikrino, ar kažkas lipo į fekalijų duobę, ar ne. Apeliantą sulaikius (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, kostiumas buvo purvinas, nes nuteistasis bėgo per pelkyną ir krūmus. (duomenys neskelbtini) pasieniečiai jį „kvepiantį“, kaip jie sakė lietuvišku „š“, kelis kartus įsakmiai „varė“ į lauko dušą praustis. Po to nuvežė į karinį dalinį ir kitoje vietoje, prieš sulaikant, taip pat nurodė gerai išsiplauti naro kostiumą, kad neskleistų nemalonaus kvapo pasieniečių kareivinėse ir sulaikymo patalpoje. Todėl ant naro kostiumo ir batų neliko jokių fekalijų ar išmatų pėdsakų.

Byloje nėra jokių duomenų, kad Lietuvos pareigūnai būtų paklausę (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnų, ar nuteistasis, prieš jį patalpinant į pasieniečių konvojavimo automobilį, po to į sulaikymo kamerą, vykdydamas jų nurodymus, gerai išsiplovė naro kostiumą. Taigi, byloje liko nepatikrinta informacija, kokie (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnai iš A. P. paėmė naro kostiumą, ir ar jis turėjo fekalijų kvapą. Naro kostiumas iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pasieniečiams (KŽS vyr. tyrėjui A. I. ir pasienio užkardos vadui M. P.) buvo perduotas nesupakuotas, vėliau perduotas vyr. tyrėjui A. A., tačiau kostiumo perdavimo protokole nėra jokių žymų apie tai, jog kostiumas ir batai buvo perduoti supakuoti. Vyr. tyrėjo A. A. užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad trys paketai paimti 2019 m. lapkričio 5 d. savanorišku daiktų pateikimo protokolu. Visa tai neabejotinai patvirtina, kad toks daiktų perdavimas ir vėlesnis jų įpakavimus, prieštarauja elementariems reikalavimams bei metodikoms, kuriomis vadovaujantis daiktai paruošiami ir pateikiami ekspertiniam tyrimui, todėl tyrimas ir specialisto išvada, jog ant naro kostiumo nėra išmatų elementų, negali būti pripažinta jo kaltę patvirtinančiu įrodymu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos administracinio nusižengimo protokolas ir kiti duomenys, gauti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnų, nepripažintini savarankiškais įrodymų šaltiniais, nes juos gaunant nebuvo vadovautasi Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose byloje“. Todėl, remiantis tuo pačiu pagrindu, teisėtai gautu ir patikimu įrodymu neturėjo būti pripažintas ir (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotojo asmens 2019 m. lapkričio 27 d. raštas Nr. 26/2639, kuriame nurodyta, kad A. P. pasikėsino neteisėtai nugabenti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką 6 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“. Apygardos teismas nuteisė apeliantą už baigtą nusikaltimą, nors Lietuvos teisėsauga kontrabandos objekto, t. y cigarečių „Minsk Capital QS“ visiškai nematė ir Lietuvos pareigūnams jos nebuvo perduotos. Be to, (duomenys neskelbtini) Respublikoje surastos cigaretės (duomenys neskelbtini) pareigūnų taip pat nebuvo apžiūrėtos, nufotografuotos ar kitais būdais identifikuotos, nenurodyti (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizų ženklai ir jų numeriai. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. padarė kontrabandą, prieštarauja faktiniams bylos duomenims.

(duomenys neskelbtini) Respublikos perduotoje medžiagoje nėra jokių jo paaiškinimų, pasieniečių tarnybinių pranešimų, įvykio vietos planų, nuotraukų ir kitų dokumentų, kur ir kokioje vietoje nuteistasis perėjo valstybės sieną, kur buvo surastos dėžės su cigaretėmis ir kt. Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybes, kad A. P. veikė bendrininkų grupe ir jam vienam inkriminavo keliose vietose surastą visą cigarečių kiekį, nors ikiteisminio tyrimo metu joks atskiras tyrimas prieš tyrimo nenustatytus asmenis nebuvo išskirtas. Tai rodo, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo suplanuota visą atsakomybę perkelti vienam apeliantui. Kitų asmenų niekas nesulaikė, nors buvo ir yra konkretūs bylos duomenys, patvirtinantys, kad tuo metu prie sienos buvo ir kiti asmenys, kurie pamatę pareigūnus nubėgo į (duomenys neskelbtini) ar į Lietuvos gilumą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių duomenų, kad cigaretės (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje buvo surastos ne tik upėje, bet ir krūmuose prie valstybės sienos. Šios aplinkybės buvo užfiksuotos per „(duomenys neskelbtini)“ sistemą ir tai patvirtino VSAT pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, tačiau šioje sistemoje esantys vaizdo įrašai nebuvo pateikti ir pridėti prie bylos.

Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas A. P. kaltę dėl kontrabandos padarymo, rėmėsi liudytojų N. P., A. I., M. P., S. V. ir R. V. parodymais, kad upėje matytuose ryšuliuose buvo cigaretės, tačiau kiek konkrečiai buvo cigarečių upėje, o kiek surasta kitoje vietoje – krūmuose, byloje nenustatyta. Todėl nepagrįstos teismo išvados, kad jis padarė būtent BK 199 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, nes, kaip minėta, (duomenys neskelbtini) pusėje rastų cigarečių niekas neskaičiavo, neapžiūrėjo ir kitaip neidentifikavo, o Lietuvai jos nebuvo perduotos. Kita vertus, apygardos teismas neįvertino fakto, kad S. V., važiuodamas automobiliu, negalėjo nuteistojo matyti tuo metu, kai šis buvo upėje. Tai liudytojas patvirtino teisme. Dar daugiau, N. P. tvirtino matęs į (duomenys neskelbtini) Respublikos gilumą nubėgančius maskuojančiais rūbais apsirengusius asmenis, buvusius apie 150–200 m atstumu už apelianto, ir apie tai jis nurodė tarnybiniame pranešime, tačiau šis tarnybinis pranešimas bylos duomenimis sistemoje nebuvo registruotas. Be to, N. P. parodymų, kad nuteistąjį jis matė su naro kostiumu plukdantį ryšulius su cigaretėmis, nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Teismas iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad nuteistasis veikė bendrininkų grupe, tačiau nemotyvavo, kodėl tiki N. P. parodymais, jog žmogus su naro kostiumu plukdė cigaretes, tačiau netiki – kad jis matė du asmenis, nubėgančius į (duomenys neskelbtini) Respublikos pusę, ir A. P. nuteisė už 12 cigarečių dėžių kontrabandą.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jam ikiteisminio tyrimo metu pareikšti įtarimai kelis kartus keitėsi, todėl keitėsi ir jo parodymai. Iš pradžių jis buvo kaltinamas pasikėsinęs padaryti kontrabandą, o vėliau kaltinimai pareikšti dėl baigto kontrabandos nusikaltimo padarymo. Įtarime, pareikštame 2020 m. birželio 2 d., buvo nurodyta, kad jis įtariamas padaręs veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnio 3 dalyje, tačiau aprašant veikos padarymo aplinkybes, konstatuojama, jog jo veika baigta. Remiantis šiuo įtarimu, 2020 m. birželio 10 d. buvo surašytas ir kaltinamasis aktas, tačiau toks aktas prieštarauja BPK 219 straipsnio nuostatoms, pagal kurias kaltinamajame akte turi būti aiškiai nurodytas BK straipsnis, jo dalis ar punktas, numatantis atsakomybę už padarytą veiką. Kaltinamajame akte negali būti alternatyvų ir dvejopų kaltinimų. Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo dokumentas, kuriame pranešimo apie įtarimą pagrindu turi būti suformuluotas konkretus kaltinimas, pagal kurį vyks ir vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme. Jis turi būti pagrįstas aplinkybėmis, kurias prokuroras laiko nustatytomis, todėl kaltinamasis aktas turi būti surašytas be esminių trūkumų tiek turinio, tiek formos prasme. Jame privaloma išsamiai ir aiškiai, išdėstyti nusikalstamos veikos aplinkybes, kad nusikalstama veika kaltinamas asmuo žinotų, kokie konkretūs nusikalstami veiksmai jam yra inkriminuojami, kad nusikalstama veika kaltinamas asmuo galėtų tinkamai pasiruošti teisminiai gynybai, ir kad aiškiai būtų nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribos. Todėl teismas nepagrįstai rėmėsi jo parodymais, duotais pagal neteisingai surašytą pranešimą apie įtarimą ir grindė jo kaltę dėl cigarečių kontrabandos, juolab, neišsireikalavęs nuteistojo parodymų, duotų jį sulaikius Baltarusijoje.

Aptaręs liudytojų S. V., R. V., A. I. parodymus teisme bei juos sugretinęs su N. P. parodymais, nuteistasis pastebi, kad R. V., teikdamas paaiškinimus apie jam žinomas bylos aplinkybes, konkretaus cigarečių kiekio ar dėžių skaičiaus neįvardijo. Jo parodymai, kad prie dėžių už rąsto matė pasislėpusį asmenį su naro kostiumu, prieštarauja N. P. ir S. V. parodymams bei iš (duomenys neskelbtini) gautiems dokumentams. Liudytojas N. P. teisme parodė, kad žmogus naro kostiumu pabėgo į (duomenys neskelbtini) gilumą ir jo nesimatė. Liudytojas S. V. nurodė, kad R. V. atvažiavo į vietą po 10–15 min., jokių žmonių senai nebuvo, taip pat ir pasislėpusių už rąsto ar dėžių. Tik vėliau (duomenys neskelbtini) pasieniečiai atvedė žmogų naro kostiumu, paaiškėjo, kad tai A. P.. Tuo tarpu, liudytojas R. V. teisme aiškino, kad matė, kaip (duomenys neskelbtini) pasieniečiai sulaikė du asmenis, po to jie priėjo arčiau upės ir sulaikė dar vieną asmenį, vilkintį naro kostiumu. Taigi, šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai ir kitų liudytojų parodymams, taip pat paties liudytojo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu ir aplinkybėms užfiksuotoms tarnybiniame pranešime. R. V. parodymų, kad jis matė A. P. gulintį ir pasislėpusį prie dėžių už rąsto, nepatvirtina ir M. P. bei A. I. parodymai.

M. P. tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo aptikta 6 000 vnt. cigarečių „Minsk“. Šis cigarečių pavadinimas skiriasi nuo cigarečių pavadinimo, kuris nurodytas apskųstajame nuosprendyje. A. P. nuteistas už cigarečių „Minsk Capital QS“ kontrabandą. Cigaretės „Minsk“ skiriasi nuo cigarečių „Minsk Capital QS“ tiek pagal išvaizdą, tiek pagal dydį. Skiriasi ir šių cigarečių dėžių gabaritai. Kokius konkrečiai tabako gaminius nuteistasis norėjo gabenti per sieną, nenurodyta ir 2019 m. lapkričio 1 d. nutarime dėl A. P. administracinės nuobaudos paskyrimo, 2019 m. lapkričio 1 d. susitikimo prie valstybės sienos protokole bei 2019 m. lapkričio 5 d. asmens, neteisėtai perėjusio valstybės sieną, priėmimo–perdavimo akte. Liudytojas R. V. parodė, kad kai grižo į užkardą iš (duomenys neskelbtini) pasieniečių sužinojo, kad buvo sulaikyta 6 000–7 000 pakelių cigarečių. Iš R. V. parodymų matyti, kad jis taip pat konkrečiai nenurodė nei dėžių skaičiaus, nei cigarečių kiekio, tik nufotografavo cigaretes, kai šios gulėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos pusėje, krante ir šias foto pateikė teismui. Tačiau, apelianto vertinimu, tokiu būdu gautus duomenis pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino kaip gautus teisėtai, nes jie gauti nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“.

Šioje byloje pagal Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos sutartį „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ jokie prašymai suteikti teisinę pagalbą nebuvo pateikti, liudytojai neapklausti, surastos cigaretės nebuvo nei perduotos, nei apžiūrėtos kaip daiktiniai įrodymai. Be to, nebuvo atlikta jokia įvykio vietos apžiūra. Taigi, objektyviai jokie įrodymai aptariamu atveju nebuvo surinkti, nenustatytas nei konkretus cigarečių pavadinimas, nei jų kiekis ar dėžių skaičius. Todėl esant tokiai painiavai dėl cigarečių pavadinimo ir nežinant konkretaus dėžių bei cigarečių pakelių skaičiaus A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisintinas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkinamas.

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendis naikinamas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo ir A. P. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 3 dalį

BPK 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, privalu ne tik greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, bet užtikrinti ir tai, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Taigi, asmenį pripažįstant kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų, bylos įrodymų visuma turi leisti daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą dėl jo kaltės.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. P., apsirengęs naro kostiumu, 2019 m. spalio 31 d., nuo 15 val. iki 16 val., iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kitaip išvengdamas muitinės kontrolės – ne per muitinės postą, transportavimui panaudodamas (duomenys neskelbtini) upės vandens sroves, į Lietuvos Respublikos teritoriją iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos gabeno (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis paženklintus 6 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, kurių bendra vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 20 779 Eur, tačiau, pamatęs valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, vengdamas sulaikymo dėl vykdomos nusikalstamos veikos, gabenamas cigaretes, pasinaudodamas (duomenys neskelbtini) upelio vandens srovėmis, nutransportavo atgal į (duomenys neskelbtini) Respublikos teritoriją, o pats pasišalino į šios šalies gilumą, kurios teritorijoje 2019 m. spalio 31 d., apie 16 val., buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) pasienio būrio pareigūnų. Tokiu būdu jis padarė (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis pažymėtų cigarečių kontrabandą.

Šią išvadą pirmosios instancijos teismas pagrindė liudytojų N. P., M. P., A. I., S. V., R. V. parodymais, susitikimo prie valstybės sienos protokolo, asmens, neteisėtai perėjusio valstybės sieną, priėmimo–perdavimo akto, (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotinio pulkininko A. B. D. rašto, duomenimis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2019 m. lapkričio 22 d. išvada ir kita bylos rašytinė medžiaga.

Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, iš naujo įvertinusi kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, sprendžia, kad jie yra nepakankami pagrįsti, jog A. P. neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabeno cigaretes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė BK 199 straipsnio 3 dalies dalyką.

Žemesnės instancijos teismas

BK 199 straipsnio 3 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo redakcija Nr. XIII–1836, įsigaliojusi nuo 2019 m. sausio 1 d.) baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė <...>.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ir teisės doktrinoje yra išaiškinta, kad kontrabanda objektyviai reiškiasi privalomų pateikti muitinei daiktų, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, neteisėtu gabenimu, t. y. jų gabenimu: 1) nepateikiant jų muitinės kontrolei arba 2) kitaip išvengiant šios kontrolės. Kitokiu muitinės kontrolės išvengimu laikomas prekių gabenamus ne per muitinės postą ir jų nepateikimas muitinės kontrolei. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl bendriausia prasme kontrabanda laikoma baigta nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. Kontrabandos baigtumas priklauso nuo kaltininko pasirinkto kontrabandos dalyko gabenimo būdo (per muitinės postus ar juos apeinant), nuo gabenamų prekių deklaravimo formos (žodžiu, raštu, veiksmu) ir kitų aplinkybių (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-97-895/2019). Kontrabandos dalyku gali būti tik iš trečiųjų šalių įvežamos prekės. Jei šių prekių vertė viršija 150 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL sumos, jos sudaro BK 199 straipsnio 1 dalies, o jei jų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – BK 199 straipsnio 3 dalies dalyką.

A. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino, kad apygardos teismo nustatytomis aplinkybėmis jis kontrabandinių prekių – 6 000 vnt. pakelių cigarečių iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją neplukdė. Įvykio dieną apsirengęs naro kostiumą jis buvo įlipęs į kanalizacijos duobę, norėdamas ištraukti ten įkritusį hidroforą. Išmatų duobėje išsitepė, todėl fekalijomis išpurvintą naro kostiumą nutarė nuplauti upėje. Plaudamas naro kostiumą upėje jis pamatė juodus ryšulius ir išgirdo triukšmą abejose upės pusėse, todėl, išsigandęs nepagrįstų kaltinimų, pasišalino į (duomenys neskelbtini) Respublikos teritoriją.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad A. P. parodymus, jog maišus su cigaretėmis upėje pamatė atsitiktinai, jų iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją neplukdė, paneigia bylos faktiniai duomenys.

Liudytojas N. P. viso proceso metu nuosekliai aiškino, kad pirmas atvyko į įvykio vietą ir tiesiogiai stebėjo įvykį. Jis matė Lietuvos teritorijos pusėje į upelį įbridusį naro kostiumu apsirengusį vyrą ir šalia jo 4 ar 5 juodus ryšulius su galimai kontrabandinėmis cigaretėmis. Liudytoją pastebėjęs, kaip vėliau paaiškėjo A. P., staiga apsisuko ir ryšulius nuplukdė į kitą upelio pusę ir, iššokęs iš upelio, nubėgo į (duomenys neskelbtini) teritorijos gilumą (t. 1, b. l. 21–22, 126–133). Liudytojas S. V., kuris dirbo kartu su N. P. įvykio dieną (S. V. buvo automobilyje, o N. P. betarpiškai tikrino valstybės sieną) parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) Respublikos upelio pusėje vandenyje matė dėžes, surištas į didelį ryšulį, plaukiantį vandenyje. N. P. jam sakė, kad matė žmogų naro kostiumu, kuris šias cigaretes plukdė (t. 1, b. l. 141–145). Liudytojas R. V. tarnybiniame pranešime ir apklausiamas kaip liudytojas nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) pusės upelyje matė 3-4 juodus didelius ryšulius (t. 1, b. l. 7, 17–18, 141–145). Liudytojas R. V. padarė skaitmeninę fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad upėje (duomenys neskelbtini) Respublikos pusėje, plūduriuoja juodi ryšuliai, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų skaičių (t. 1, b. l. 19). Liudytojas M. P. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 9) ir apklausiamas pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) pasieniečiai, reaguodami į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų pranešimą apie prie valstybės sienos (ties VSŽ Nr. 0558) pastebėtą asmenų judėjimą bei galimą kontrabandos gabenimą iš (duomenys neskelbtini) pusės, apie 100 m nuo upelio į (duomenys neskelbtini) gilumą sulaikė asmenį, vilkėjusį naro kostiumą, kuris prisistatė Lietuvos Respublikos piliečiu A. P., nelegaliai kirtusiu valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, kuri tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) upės viduriu, o (duomenys neskelbtini) upėje – (duomenys neskelbtini) pusėje buvo aptiktos akcizais apmokestinamos prekės – 6 000 vnt. „Minsk“ cigaretės su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 27–29; 126–133). Liudytojas A. I. patvirtino, kad susitikimo su (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnais metu jam su M. P. buvo paaiškinta, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos pilietis, prisistatęs A. P., kuris neturėjo asmens dokumentų ir vilkėjo naro kostiumą, o šalia sulaikyto asmens rasta 12 dėžių cigarečių (t. 1, b. l. 24–25, 126–133). Susitikimo prie valstybės sienos protokolo duomenys tvirtina, kad 2019 m. lapkričio 1 d. 9 val. Lietuvos laiku susitiko Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės ir (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasienio pareigūnai. (duomenys neskelbtini) pareigūnai informavo Lietuvos Respublikos pareigūnus, kad 2019 m. spalio 31 d., 15.20 val. Lietuvos laiku, VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) ribose, pasienio posto „(duomenys neskelbtini)“ pasienio sargyba prie (duomenys neskelbtini) upės sulaikė nenustatytą asmenį, apsirengusį naro kostiumu, iš sulaikytojo žodžių, Lietuvos Respublikos pilietį A. P., ir rado 12 dėžių su cigaretėmis (t. 1, b. l. 14). Iš Asmens, neteisėtai perėjusio valstybės sieną, priėmimo–perdavimo akto matyti, kad iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą perduodamas neteisėtai valstybės sieną perėjęs Lietuvos Respublikos pilietis A. P., 2019 m. spalio 31 d., apie 16.50 val. (Lietuvos laiku – 15.50 val.), neturėdamas tinkamo dokumento pėsčiomis, tyčia, neteisėtai, tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, turėdamas tikslą nugabenti tabako gaminius iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką (t. 1, b. l. 43). (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotinio pulkininko A. B. D. rašto duomenimis, 2019 m. spalio 31 d., apie 16.50 val. (Lietuvos laiku – 15.50 val.), (duomenys neskelbtini) ribose, 150 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sienos (ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pasienio būrio pareigūnai sulaikė Lietuvos Respublikos pilietį A. P., kuris pasikėsino neteisėtai nugabenti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką 6 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 47). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2019 m. lapkričio 22 d. išvadoje Nr. S 497/2019 (01) užfiksuota, kad ant naro kostiumo batų, naro kostiumo viršutinės dalies, vientiso naro kostiumo nerasta išmatų elementų (t. 1, b. l. 55).

Aptarti faktiniai bylos duomenys tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nustatytomis aplinkybėmis nuteistasis A. P. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kitaip išvengdamas muitinės kontrolės, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos gabeno privalomas pateikti muitinei prekes – (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis pažymėtas cigaretes „Minsk Capital QS“.

Skunde nuteistasis laikosi pozicijos, kad apygardos teismas, nepagrįstai jo kaltę dėl kontrabandos gabenimo grindė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reiklų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto R. V. daryta skaitmeninė nuotrauka, kurioje užfiksuota upėje (duomenys neskelbtini) Respublikos pusėje plūduriuojantys ryšuliai, apvynioti juoda plėvele. Anot apelianto, šie faktiniai duomenys gauti neteisėtai, t. y. nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos sutartimi „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“, todėl teismas negalėjo jais grįsti nuosprendžio. Tokie teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pažymėta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltės ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-130-699/2015). Taigi, tik bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos specialisto R. V. daryta skaitmeninė fotonuotrauka buvo apžiūrėta teisiamajame posėdyje, o ją padaręs pareigūnas R. V. apklaustas liudytoju. Teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. patvirtino fotografavęs įvykio metu ir, būdamas Lietuvos pusėje, (duomenys neskelbtini) upelio (duomenys neskelbtini) krante matęs 3-4 juodus didelius ryšulius aptrauktus juoda plėvele (t. 1, b. l. 141–145). Nuotraukoje užfiksuotus duomenis papildo pirmiau aptartų liudytojų N. P. ir S. V. parodymai apie A. P. plukdytas cigaretes ir rašytinė bylos medžiaga. Todėl apygardos teismas, formuodamas savo vidinį įsitikinimą dėl A. P. kaltumo šioje byloje, neturėjo pagrindo nesiremti teisėtais būdais gautais, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrintais ir išnagrinėtais teisiamajame posėdyje faktiniais bylos duomenims.

Skunde apeliantas nepagrįstai abejoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto 2019 m. lapkričio 22 d. išvadų Nr. S 497/2019 (01) patikimumu, argumentuodamas tuo, kad specialistui tirti pateikti objektai: naro kostiumas, naro kostiumo batai ir naro kostiumo viršutinė dalis, prieš juos perduodant specialistui, buvo netinkamai (duomenys neskelbtini) Respublikos pasienio pareigūnų perduoti Lietuvos Respublikos pareigūnams, todėl ant naro kostiumo ir batų neišliko pėdsakų, įrodančių jo nekaltumą dėl jam šioje byloje inkriminuotos veikos. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tokius nuteistojo teiginius. Iš 2019 m. lapkričio 5 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad vyr. tyrėjas A. I. vyr. tyrėjui A. A. savanoriškai perdavė pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) Respublikos pasieniečių pareigūnų 2019 m. lapkričio 5 d. perduotus: naro kostiumą, naro kostiumo batus ir naro kostiumo viršutinę dalį (t. 1, b. l. 30–31, 32). Šiame protokole, iš tiesų, nenurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pasieniečių pareigūnai Lietuvos Respublikos pareigūnui perdavė supakuotus daiktus, tačiau vien tik ši aplinkybė pati savaime neleidžia spręsti, jog dėl to buvo prarasti, apelianto manymu, bylai teisingai išspręsti reikšmingi fekalijų pėdsakai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pasienio pareigūnų nurodymu A. P. naro kostiumą gerai išplovė vandeniu, o Specialisto išvada nustatyta, kad tyrimo metu ant tiriamų objektų buvo aptikta daug nebaltyminės kilmės elementų, augalinių ląstelių iš dalies ir stipriai apirusių, amorfinių masių. Taigi, specialisto išvada paneigia skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis plovėsi fekalijas, ir patvirtina teismo nustatytas aplinkybes, jog jis, pasinaudodamas naro kostiumu, plukdė upės vandeniu cigaretes iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos teritoriją ne per muitinės kontrolės postą.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad šioje byloje paskirtas žmogaus biologinių pėdsakų specialus tyrimas buvo atliktas nesilaikant tokiems tyrimams taikomų metodikų ir priemonių. Tyrimą atliko teismo medicinos ekspertė, turinti kvalifikaciją atlikti citologinius ir serologinius tyrimus, aukštąjį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojos specialybę, 51 metų ekspertinio darbo stažą. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad duomenys, gauti atlikus specialių žinių ir įgūdžių reikalaujamą objektų tyrimą, yra neteisėti ir surinkti pažeidžiant BPK 89, 92 ir 205 straipsnių reikalavimus. Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, kad bylą tyrę pareigūnai neapžiūrėjo sodyboje esančios kanalizacijos duobės ir prie jos palikto hidroforo bei nesikreipė į (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnus su prašymu pateikti informaciją apie nurodymą išsiplauti batus ir naro kostiumą. Šiuo aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Deklaratyvūs teiginiai neįpareigoja juos tikrinti. Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis vyksta tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartys Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-152-689/2021 ir kt.). Šiuo gi atveju, jei nuteistasis iki plukdydamas cigaretes ir būtų iš srutų duobės išsitraukęs ten įkritusį hidroforą, ši aplinkybė nepaneigtų byloje surinktų, pirmiau aptartų įrodymų viseto, kuris patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. P., apsirengęs naro kostiumu, iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kitaip išvengdamas muitinės kontrolės, transportavimui panaudodamas (duomenys neskelbtini) upės vandens sroves, į Lietuvos Respublikos teritoriją iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos įplukdė (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis paženklintas cigaretes „Minsk Capital QS“.

Skunde nuteistasis tvirtina, kad šioje byloje neįrodyta, jog jam inkriminuotos kontrabandos dalyku buvo cigaretės „Minsk Capital QS“. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja objektyviems bylos faktiniams duomenims.

Byloje nustatyta, kad Susitikimo prie valstybės sienos protokole, (duomenys neskelbtini) Respublikos nutarime dėl administracinės baudos paskyrimo ir Neteisėtai perėjusio valstybės sieną priėmimo–perdavimo akte nebuvo nurodyta, kokios rūšies cigaretės, paženklintos (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis, buvo neteisėtai gabentos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kuri tarp VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eina (duomenys neskelbtini) upės viduriu (t. 1, b. l. 14, 39–41, 43). Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotinio pulkininko A. B. D. 2019 m. lapkričio 27 d. atsakymo Nr. 26/2639 „Dėl informacijos pateikimo“ matyti, kad 2019 m. spalio 31 d., apie 16.50 val. (Lietuvos laiku – 15.50 val.), (duomenys neskelbtini) ribose, 150 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sienos (ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pasienio būrio pareigūnai sulaikė Lietuvos Respublikos pilietį A. P., kuris pasikėsino neteisėtai nugabenti iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką 6 000 pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais (t. 1, b. l. 44, 47). (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotinio pulkininko A. B. D. atsakymas pateiktas vadovaujantis 2009 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Respublikos Vyriausybės susitarimu „Dėl Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sienos teisinio režimo“. Be to, priešingai, negu teigiama skunde, rašte pateiktai informacijai neprieštarauja ir liudytojais byloje apklaustų M. P. bei A. I., kurie dalyvavo susitikime su (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnais, parodymai, kad iš (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnų paaiškinimų jie suprato, jog (duomenys neskelbtini) upės krante – (duomenys neskelbtini) pusėje buvo aptiktos akcizais apmokestinamos prekės – „Minsk“ cigaretės su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad M. P. ir A. I., nurodydami kontrabanda gabentų cigarečių pavadinimą „Minsk“ kalbėjo apie kitokios rūšies cigaretes, nei buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotinio pulkininko A. B. D. atsakyme, nes liudytojais apklausti pareigūnai M. P., A. I., N. P., S. V. ir R. V., apžiūrint A. P. neteisėtai per valstybės sieną gabentas cigaretes, patys nedalyvavo ir jų nematė. Jie nurodė cigarečių kiekį ir rūšį, apie kurią juos informavo (duomenys neskelbtini) pareigūnai. Ta aplinkybė, kad pareigūnai, kalbėdami apie A. P. neteisėtai gabentas cigaretes, pastoviai susidurdami su minėtomis prekėmis, neprisiminė pilno (duomenys neskelbtini) pareigūnų dokumentuose nurodytų prekių pavadinimo, nepaneigia bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis plukdė cigaretes „Minsk Capital QS“, pažymėtas (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kontrabandos dalykas buvo cigaretės „Minsk Capital QS“, pažymėtos (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto skundo argumentu, kad aptarti bylos faktiniai bylos duomenys nepakankami pagrįsti apygardos teismo nuosprendyje nustatytą aplinkybę, jog gabentų cigarečių kiekis buvo 6 000 vnt. pakelių, o jų vertė – 20 779 Eur, kuri viršijo 250 MGL dydžio sumą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Taigi, vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas yra konkretaus nusikaltimo sudėtis, kurią sudaro: nusikaltimo objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

(duomenys neskelbtini) Respublikos Karinio dalinio Nr. Nr. 1234 vado pavaduotojo nutarimas dėl administracinės baudos paskyrimo ir Asmens, neteisėtai perėjusio valstybės sieną, priėmimo–perdavimo aktas patvirtina, kad Lietuvos Respublikos pilietis A. P. neteisėtai perėjo (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką gabenti tabako gaminius. 2019 m. spalio 31 d. apie 16. 50 val. jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) ribose, prie VSŽ Nr. (duomenys neskelbtini), 150 m. nuo valstybės sienos (t. 1, l. 37-40, 43-44). (duomenys neskelbtini) Respublikos (duomenys neskelbtini) ruožo pasienio įgaliotinis A. B. D. informavo apie tas pačias aplinkybes ir patvirtino, kad A. P. kėsinosi iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą pergabenti 6 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais, tačiau iš Pasienio užkardos vado M. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 6 000 vnt. pakelių cigarečių su (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais buvo rastos dviejose vietose, t. y. (duomenys neskelbtini) upėje ir krante, jis apžiūrėjo nuo upės į (duomenys neskelbtini) gilumą išmintą takelį. (duomenys neskelbtini) pareigūnai jam paaiškino, kad A. P. pripažino, jog neteisėtai kirto valstybės sieną prie VSŽ (duomenys neskelbtini), siekdamas iš (duomenys neskelbtini) pusės parsinešti į Lietuvą prie sienos paliktas cigaretes (t.1, l. 9). Liudytoju apklaustas M. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai tvirtino, jog dalis cigarečių buvo rastos upėje, o kita dalis – apie 50 m. nuo valstybės sienos – krūmuose. Kartu su M. P. susitikime prie valstybės sienos dalyvavęs A. I. teisme taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnai teigė, jog šalia sulaikyto A. P. buvo rasta 12 cigarečių dėžių, iš kurių dalis buvo ir 40–50 metrų atstumu nuo (duomenys neskelbtini) sienos, t. y. cigaretės rastos ne tik (duomenys neskelbtini) upės krante, bet ir kitoje vietoje. Tokius parodymus M. P. ir A. I. patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Liudytojo N. P. parodymai tvirtina, kad A. P., nuplukdęs cigaretes į (duomenys neskelbtini) Respublikos pusę, paliko jas vandenyje prie kranto, o pats, iššokęs iš vandens, nubėgo į (duomenys neskelbtini) Respublikos gilumą. Liudytojas (duomenys neskelbtini) Respublikos pusėje be nuteistojo matė ir kitus du asmenis, apsirengusius maskuojančiais drabužiais, kurie nebuvo panašūs į pasieniečius ir kurie taip pat nubėgo į (duomenys neskelbtini) teritorijos gilumą. Tai rodo, kad A. P., bėgdamas į (duomenys neskelbtini) gilumą, jokių cigarečių dėžių nesinešė. Byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) Respublikoje be A. P. būtų sulaikyti kokie nors kiti asmenys, kurie būtų veikę kartu su A. P.. Be to, kaip aptarta anksčiau šiame nuosprendyje, A. P. buvo sulaikytas 150 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės sienos, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. (duomenys neskelbtini), o cigaretės rastos ne tik (duomenys neskelbtini) upės krante, kur jis jas paliko, bet ir 50 m. atstumu nuo valstybės sienos. Taigi, tokios aplinkybės prieštarauja bylos (duomenys neskelbtini) pareigūnų pateiktiems duomenims, kad visi 6 000 vnt. cigarečių pakelių buvo rasti prie nuteistojo A. P. ir visus jis per valstybės sieną gabeno į Lietuvos teritoriją. Liudytojais byloje apklausti M. P. ir A. I., tiesiogiai dalyvavę susitikime su (duomenys neskelbtini) Respublikos pasienio pareigūnais, teigė, kad jiems (duomenys neskelbtini) Respublikos pareigūnai sakė, jog sulaikytas A. P. pripažino neteisėtai kirtęs sieną, turėdamas tikslą neteisėtai per valstybės sieną gabenti 6 000 vnt. cigarečių. Tačiau tokių parodymų, kurie yra antrinis šaltinis, nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Byloje nėra paties nuteistojo rašytinių paaiškinimų apie šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Iš (duomenys neskelbtini) Respublikos nutarimo dėl administracinės baudos už neteisėtą sienos kirtimą paskyrimo matyti, kad A. P. pripažino kaltę ne dėl 6 000 vnt. pakelių cigarečių gabenimo, o tik dėl (duomenys neskelbtini) Respublikos tyčinio ir neteisėto valstybės sienos perėjimo bei užsieniečių ir asmenų be pilietybės buvimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje taisyklių pažeidimo, turint tikslą gabenti tabako gaminius. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad A. P. prisipažino gabenęs 6 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 16 d. „Dėl Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) sienos teisinio režimo“ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimančiajai šaliai be sulaikyto asmens, kuris kirto neteisėtai sieną, taip pat perduodami ir asmens daiktai, kuriuos perduodamasis asmuo turėjo sulaikymo metu, jei minėti daiktai buvo pergabenti iš priimančiosios valstybės teritorijos. Lietuvos Respublikos pareigūnai, būdami (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, nuvykę dėl A. P. perėmimo, neišsiaiškino, kuriose tiksliai vietose kiek dėžių ir pakelių cigarečių buvo rasta įvykio dieną pasienio zonoje, neprašė kartu su perduodamu A. P. pateikti jo paaiškinimus dėl gabentų cigarečių kiekio. A. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigia gabenęs cigaretes. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje sulaikytų 6 000 vnt. pakelių cigarečių „Minsk Capital QS“, pažymėtų (duomenys neskelbtini) Respublikos akcizo ženklais, radimo vieta ir konkrečioje vietoje rastų cigarečių pakelių skaičiumi, kreipėsi su teisinės pagalbos prašymu į (duomenys neskelbtini) Respublikos kompetentingą teisingumo įstaigą, tačiau gavo atsakymą, kad šis prašymas nebus vykdomas (t. 2, b. l. 34). Todėl, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybės išsiaiškinti šias aplinkybes ir pašalinti abejones dėl gabentų cigarečių kiekio.

Liudytojas N. P. nurodė, kad upėje jis matė apie 4-5 dėžes. Liudytojas R. V. tvirtino, kad jis matė 3-4 juodos spalvos pakankamai dideles dėžes. Iš R. V. darytos fotonuotraukos matyti, kad upėje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pusėje, plūduriuoja 3-4 juodi ryšuliai. Taigi, mažiausias kiekis maišų, kiek jų galima įžvelgti nuotraukoje (t. 1, b. l. 19), teisėjų kolegijos vertinimu, yra 3 (trys). Šioje byloje nenustatyta, kiek konkrečiai dėžių buvo viename maiše, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tuščių maišų A. P. neplukdė, todėl realiai galima daryti pagrįstą išvadą, jog kiekviename iš jo plukdytų maišų buvo viena cigarečių dėžė. Liudytojas R. V. teigė, kad vienoje dėžėje būna 500 pakelių. Iš Vilniaus teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus 2019 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (9.3/456)-2V-18654 „Dėl cigarečių muitinio įvertinimo“ matyti, kad vieno pakelio cigarečių „Minsk Capital QS“ kaina su privalomais mokesčiais yra 3,46 Eur (t. 1, b. l. 49–50). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir pirmosios instancijos teismo patikrinti objektyvūs bylos duomenys leidžia pagrįstai spęsti, kad konkrečiu atveju per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš (duomenys neskelbtini) Respublikos gabentų ir paskui į (duomenys neskelbtini) Respublikos teritoriją atgal perplukdytų bei A. P. (duomenys neskelbtini) upės krante paliktų cigarečių vertė sudaro 5 190 Eur (1500x3,46), o tai nesiekia net 150 MGL (7 500 Eur) dydžio vertės (1MGL nusikalstamo veikos metu buvo 50 Eur).

Kaip minėta, anksčiau aptarti faktiniai bylos duomenys (liudytojų parodymai ir rašytinė bylos medžiaga), patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje 50 m atstumu nuo tos vietos, kur išlipo iš vandens A. P., buvo rasta daugiau cigarečių dėžių, negu nuteistasis plukdė, tačiau nėra jokio pagrindo spręsti, jog pastarojo tyčia apėmė ir už 50 m. rastų cigarečių neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nes jis buvo sulaikytas ne prie jų, o 150 m. atstumu nuo tos vietos, kur paliko savo atplukdytas cigaretes. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. P. bendrininkavo su asmenimis, kuriuos matė Lietuvos Respublikos pareigūnai (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje, o tuo pačiu ir kad buvo susijęs su minėtomis (duomenys neskelbtini) už 50 m. nuo valstybės sienos rastomis cigaretėmis, kurios atskirai taip pat nebuvo suskaičiuotos. Ikiteisminio tyrimo metu šios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos, o tai padaryti, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, jau nėra jokios galimybės. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl, nors pagrįstai iš nuteistajam pareikšto kaltinimo pašalino veikimą bendrininkų grupe su nenustatytais asmenimis, tačiau nepagrįstai sprendė, kad byloje neabejotinai pasitvirtino, jog A. P. per Lietuvos Respublikos sieną neteisėtai gabeno visus netoli (duomenys neskelbtini) upės (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijoje pasienio zonoje įvykio dieną rastus – 6 000 vnt. cigarečių pakelius.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų nesilaikė, nes (duomenys neskelbtini) Respublikos pateiktos informacijos neįvertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Byloje liko nepašalinta abejonė, kad 50 m. atstumu nuo valstybės sienos (duomenys neskelbtini) teritorijoje rastos cigaretės nebuvo susijusios su nuteistuoju A. P..

Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Pareigą įrodyti, kad asmuo padarė tam tikrą nusikaltimą, turi baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. To nepadarius, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Barbera, Messegue and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgment of 31 March 2009). Esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasacinės instancijos teismo formuojamoje praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinė nutartis Nr. 2K-110/2013).

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaudamasi visų neaiškumų ir netikslumų aiškinimu kaltinamojo naudai, nekaltumo prezumpcijos principais teisėjų kolegija, kitaip, negu konstatavo pirmosios instancijos teismas, sprendžia, jog šioje byloje nepakanka faktinių duomenų pagrįsti, kad A. P. į Lietuvos Respublikos teritoriją gabentų iš (duomenys neskelbtini) Respublikos teritorijos (duomenys neskelbtini) Respublikos banderolėmis paženklintų cigarečių „Minsk Capital QS“ vertė viršija baudžiamojo įstatymo nustatytas vertes. Tai reiškia, kad A. P. padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo, kuris atitiktų BK 199 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtį. Už prekių, daiktų, privalomų pateikti muitinei, gabenimą per Lietuvos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip jos išvengiant, kai neteisėtai gabenamų prekių vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija 150 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, yra numatyta administracinė atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalis) (nuo 2018 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis sudaro 50 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo „Dėl bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ 2017 m. rugsėjo 5 d. redakcija Nr. 2017–14215). Taigi, A. P. padaryta veika atitinka ne nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 3 dalyje, o administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius. Todėl A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties ( BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl BK 199 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyko, kaip vieno iš nusikaltimo sudėties požymių – objekto sudedamosios dalies, kitų A. P. inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymių neanalizuoja. Jų nagrinėjimas konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės, nes, kaip minėta anksčiau šiame nuosprendyje, asmens veikoje nenustačius bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, jis pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako. Teisėjų kolegija nepasisako ir dėl skundo argumentų, susijusių su nuteistajam pareikštų įtarimų kaita ikiteisminio tyrimo metu bei kaltinamojo akto atitikties BPK 219 straipsnio reikalavimams, nes priimant išteisinamąjį nuosprendį pirmiau nurodytais motyvais jie taip pat prarado teisinę prasmę.

Dėl kitų teismo nuosprendžiu išspręstų klausimų

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad naro kostiumas, naro kostiumo batai ir naro kostiumo viršutinė dalis buvo panaudoti kaip priemonė cigaretėms – nusikalstamos veikos dalykui iš (duomenys neskelbtini) Respublikos neteisėtai upe plukdyti per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2 dalimi, šiuos daiktus konfiskavo (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo nuosprendžiu A. P. išteisintinas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 199 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, tačiau nustatyta, kad A. P. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo požymius, o naro kostiumas, naro kostiumo batai ir naro kostiumo viršutinė dalis buvo naudoti kaip priemonė šiam teisės pažeidimui padaryti, todėl šių daiktų konfiskavimas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį, kuriuo A. P. (A. P.) nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) bauda, ir priimti naują nuosprendį:

A. P. pagal BK 199 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti A. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Nuosprendžio dalį, kurioje taikytas A. P. turto: naro kostiumo, naro kostiumo batų ir naro kostiumo viršutinės dalies, saugomų Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Aptarnavimo skyriaus (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės poskyryje, konfiskavimas, palikti nepakeistą.

Teisėjai Albinas BielskisVitalija NorkūnaitėRegina Pocienė