Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Nukentėjusioji ir mama taip kalba, kadangi vaikas priklausomas nuo mamos. 2011 m. D. atvykdavo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir viskas buvo gerai. U. paėmė į globos namus, jos charakteris buvo sunkus. Iki 2010 m. nei vienas vaikas nesiskundė, kartu švęsdavo šventes, mama dėl to pykdavo. Norėjo, kad vaikai būtų vieningi, aplankė daug koncertų, sporto varžybų, skatino vaikus bendrauti. Iš mamos pusės to niekada nebuvo, ji nuteikinėjo vaikus prieš jį, vaikai suinteresuoti, trokšta mamos dėmesio. Iš U. Ž. parodymų matyti, kad norėjo su juo bendrauti ir bendravo. Buvo prašymas vykti į Nidą, visi sutiko, o vėliau mamos draugas grįžo ir jau neleido vykti. Jei vaikas nenorėtų bendrauti, nerašytų jam žinučių, jau nekalbant apie telefoninius pokalbius. Po 2021 m. sausio mėnesio buvo bendravimas su U., tai atsispindi žinutėse. Ji domėjosi, ką jis valgo pusryčiams, buvo ryšys iki Nidos. Mergaitės apranga, higienos priemonėmis rūpinosi jis, mama pinigų neduodavo. Taip pat rūpinosi mokymo priemonėmis, mokėjo už būrelius, slaugydavo dukrą jai susirgus, dėjo pastangas auklėti, prižiūrėti vaiką, kai mergaitė augtų pilnaverčiu vaiku. U. turėjo draugių, jis turėjo jų telefonus, išleisdavo dukrą pas drauges.

Buvo daug atvejų, kuomet kreipėsi į pagalbos centrą, jo pateiktame įraše girdisi, kad prieš jį smurtavo, tai buvo 2021 m. sausio 10 d.

Įžeidžiančiais žodžiais prieš vaikus nekalbėjo. D. ir U. naudoja mamos negražius žodžius. Kaltinime nurodytus žodžius yra vaikų mamai sakęs, o ne vaikams. U. Ž. sėdint ant sofos, į galvą nesmogė jai su kuprine. Ji atsisėdo ant lovos, prieš tai grįžus iš mokyklos, kaip visada nusimeta striukę, kuprinę ir ima telefoną, o tą dieną darė tą patį, pasakė, kad ji pasiimtų kuprinę, ji paprašė atmesti ją, tai jis atmetė ir ji pagavo netinkamai, ji sušuko „pirštas“. U. pasakė, kad sulaužė pirštą, tada vyko į polikliniką. U. pasakė, kad ji pasakys, jog duše susilaužė, nenori, kad jam būtų blogiau, o jis sakė, kad sakytų tiesą. Kuprinėje buvo daug knygų. Gal tai buvo pirmas kartas, kai metė, kuprinę, gal ne pirmas, sunku pasakyti. Mesdamas kuprinę nesitikėjo, kad gali sužeisti, mestelėjo nestipriai, nenorėjo sukelti skausmo. Pykdavo dėl tokio elgesio, kuomet dukra grįžusi nusimesdavo striukę, kuprinę, atsisėsdavo ant lovos ir paimdavo telefoną. Viskas buvo gerai, kol nepradėjo gauti spaudimo iš mamos. Vaikas paprašė pas mamą pabūti atostogų metu, bet jau po dviejų dienų prašė pasiimti, nes ten nenori būti. Kol augino U., iš pradžių ji su mama nebendravo. Skatino mamą bendrauti, važiuoti į globos namus aplankyti, paskui ryšys buvo nutrūkęs. U. grįžus pas jį, irgi ryšio nebuvo, nors mama jau buvo susitvarkiusi savo gyvenimą. Neprieštaravo vėliau prasidėjusiam mergaitės ir mamos bendravimui, tik sakė, kad pirma su juo turi suderinti. Vienos jos neleisdavo, tik kai būdavo kažkas iš brolių ar seserų. Mama nesidomėjo vaiku, jos skambučiai buvo reti.

Eilinis rytas buvo, vaikai nuotoliniu būdu mokėsi, U. sėdėjo savo kambaryje, po 3-4 val. paskambino vaikų teisės ir pasakė, kad D. P. paskambino, kad smurtaujama, buvo labai keista. Vaikų teisėms sakė, kad neapklausinėtų vaiko prie mamos, nes vaikas priklausomas visomis prasmėmis nuo mamos. 2021 m. sausio 22 d. jam buvo staigmena. Atsikėlė, išėjo ir skambino Vaiko teisių specialistai. Buvo įtarimas jau 2020 m. lapkričio mėnesį, kad rezga kažkokį planą. Nuo rudens prasidėjo įtempti santykiai, dėl ko, neįsivaizduoja. Sakė, kad jei nori gyventi pas mamą, išeiti gražiuoju, būtų nei pusės žodžio nesakęs. Yra žinutės, 3-4 mėnesiai iki U. išėjimo, klausia ar gali grįžti namo. Kam jam reikėjo ruoštis, kad vaikas paduotų skundą. Nestūmė vaiko suėmęs už kaktos, apie mušimą šluotkočiu nieko neįsivaizduoja. Yra kaltinamas, kad nuo 2015 m. neva mušė vaiką, o teisme nagrinėjant bylą dėl alimentų ir gyvenamosios vietos nustatyti, vaikas visada sakė, kad nori su juo gyventi, nėra jokios logikos. U. nei karto nepasakė, kad nori gyventi su mama. Neįsivaizduoja, kodėl U. pasakė, kad prieš ją smurtavo. Šito reikia klausti jos. Namuose šluotos yra, plastmasiniu kotu. Ar buvo mediniu, nepamena. Buvo maža šluota, nepamena.

Nuo 2015 m. iki 2021 metų nebuvo nei vieno fizinio smurto prieš dukrą. U. labai gera mergaitė, tik nori mamos meilės, mokyklos auklėtoja net nustebo, kad ji turi motiną. Vaikas emociškai prisirišęs prie mamos, nes jos toks amžius. Iš įrašo matyti, koks yra kambarys. Jeigu muštų dėl tvarkos, tai mušama būtų ji kiekvieną dieną, nes ten daiktai buvo ne vietoje, dideli dulkių sluoksniai. Namuose buvo neapibrėžtos taisyklės. Už taisyklių laužymą buvo bausmė – interneto atjungimas. U. yra geras vaikas, tačiau labai įtakojama ne tik mamos, bet ir iš aplinkos. Kai buvo nuotolinis mokymas, U. pradėjo gudrauti, prasidėjo pamokų praleidinėjimas. Dėl mokslų prašė pagalbos iš šalies, kad brolis padėtų, tačiau pagalbos nebuvo. Kai gyveno kartu su dukra, nežino, ar tai galima pavadinti konfliktu. Kas yra konfliktas, ir kas yra smurtas. Nežino, ar yra žmogus, kuris augina vaikus, kad būtų nepatempęs už vaiko plaukų. Smurtą supranta tada, kai vaikas kenčia. Papešimas vaikui už ausies nėra smurtas, jo supratimu. Visi yra savo vaikams patempę už ausies, bet tai nėra smurtas, kuris būtų sukėlęs pažeminimą ar pasityčiojimą. Prieš vaiką jis nesmurtavo. Už plaukų U. nėra pešęs, tai pasakė kaip pavyzdį. Su U. vaikščiojo pas psichologą, kad vaikas tvarkytųsi, skatinti mokytis, sportuoti. Yra ne vieną kartą už ją tvarkęs jos kambarį, paskui pripranta prie to, atsibosta tą patį sakyti. Paskui susigalvojo pasakymą, kad jos kambarys, kaip nori, taip gyvena.

Nukentėjusioji U. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jai dabar x metų, žino, kad kalbės apie jos tėtį, sutinka duoti parodymus. Tėtis pasiėmė ją iš globos namų pas save gyventi, buvo viskas gerai, bet kažkur nuo penktos klasės jis pirmą kartą pakėlė ranką prieš ją. Tada viskas prasidėjo, nuo to laiko jie nebesutaria, jų santykiai nebe tokie kaip buvo anksčiau. Jis reguliariai smurtaudavo prieš ją. 2019 metais buvo įvykis, kai jis jai pirštą sulaužė. Buvo vasara, kai jis daužė ją su šluota, kuri laikui bėgant nuo to daužymo sulūžo. Tai buvo paskutinis epizodas, buvo virtuvėje, jis su ranka jai trenkė per kaktą, pastūmė jos galvą į sienos kampą, trenkėsi galva. Tėtis išėjo iš namų, tada ji kalbėjo su broliu, kur jai toliau mokytis, gal išeiti į profesinę mokyklą. Ji papasakojo broliui, kad tėtis prieš ją smurtauja. Jis paskambino į Vaiko teisių apsaugos tarnybą, policija buvo atvykusi, bet ta mėlynė nebuvo užfiksuota. Tėtis pasiėmė ją iš vaikų namų, gal buvo tai 2014 metais, jai buvo apie x metų, ėjo į ketvirtą klasę. Pirmas epizodas buvo tada, kai ėjo į penktą klasę, apie metus laiko jie sutarė, o po to jis pakėlė prieš ją ranką, ji tada šlavė kambaryje kilimą, tuo metu jie sukonfliktavo, jis ją pastūmė, tas kartas buvo nestiprus, bet ji apsiverkė, atsisėdo ant lovos, išsiverkė, po to buvo lyg viskas gerai. Jis pastūmė ją už peties, ji tada krito ant grindų, tuo metu nebuvo jai tai malonu, skausmas nebuvo stiprus, tai buvo pirmas toks atvejis. Jai sunku apibūdinti savo jausmus, truputį petį tada skaudėjo, kiek pamena, koją truputį skaudėjo. Viskas vyko tėčio namuose. Žymių ant jos kūno tada neliko, ji niekam apie tai nepasakojo. Tėtis mušdavo ją su šluota, su kumščiais, buvo sutrenkęs jai per galvą, per ausį, sudavęs jai į „saulės rezginį“, tada dar jos galvą stūmė į sieną. Kiek pamena, buvo vidurdienis, tada į mokyklą eiti jai nereikėjo, nežino, kokia tai buvo diena, bet į mokyklą jai eiti nereikėjo tada. Buvo gruodžio mėnesio pradžioje 2019 metų, įvyko žodinis konfliktas su tėčiu dėl buitinių nesutarimų, tada nuėjo pas save į kambarį, atsisėdo ant lovos, jis tada prieš ją stovėjo, paėmė kuprinę ir trenkė jai per galvą, ji užsidengė galvą rankomis, smūgis teko į rankas ir lūžo dešinės rankos nykštys, lūžis buvo nustatytas tik daug vėliau, vyko į klinikas, lūžio nerado, įdėjo tik įtvarą-gipsą, po kurio laiko nuvyko nuimti gipsą, tada jau pamatė, kad pirštas lūžęs, tai tik vasario mėnesį buvo nuimtas tas gipsas. Su tėčiu vyko į klinikas, o po to jau vyko į Raudonąjį kryžių. Ji tėčiui sakė, kad negali sulenkti piršto, jis pasakė palaikyti jį po kranu, tada vyko į traumatologinį punktą, jis sakė, kad nesakytų nieko, kad tai jis pirštą jai sulaužė, sakė sakyti, kad paslydo ir krito, tai taip ir sakė visiems, kad ji pati paslydo ir taip susilaužė pirštą. Ji tikėjosi, kad jis dabar jau nebesmurtaus prieš ją, ji jam atleido dėl piršto sulaužymo, nors jis taip ir neatsiprašė jos. Ji niekam nepasakojo apie tėčio smurtą, kol jos brolis nepradėjo viską aiškintis. Kai konfliktuodavo su tėčiu, jis vadino ją „krysa“, „puntagalve“, „žertva“, taip visaip jis ją vadino, ji dėl to jausdavosi labai nemaloniai, nesmagiai. Kai jai pirštas lūžo, jai tada labai skaudėjo, sulenkti piršto negalėjo, kai uždėjo gipsą, tada jau neskaudėjo jai piršto. Jis ją daužė su šluota, kol ji lūžo į tris dalis, medinė šluotos lazda, ji lįsdavo tada po „kaldra“, kad taip neskaudėtų, jis mušė ją, kol šluota lūžo. Jis daužė jai per šonus, per pečius, ji gulėjo susirietusi į kamuoliuką. Jie po to važiavo pirkti naują šluotą. Jis daug kartų ją daužė su šluota, labai daug kartų daužė per visą tą laikotarpį, tokių atvejų buvo daug, daugiau nei 30 atvejų, o smūgių buvo kiekvieną kartą - nuo 10 iki 15 smūgių. Tokių daužymų buvo daug su šluota, bet tik 2019 metais, o prieš tai daužydavo ją tik su kumščiu, iki 2019 metų, o po to jau su šluota daužė ir su kumščiu daužė, kol ta šluota sulūžo, pirko kitą šluotą, jau ne medinę, tai su ja jos jis nedaužė. Jis ją mušdavo dėl įvairių dalykų, tai ne ten pastatydavo kokį daiktą, tai kad nemokėjo matematikos, jis surasdavo įvairių priežasčių, kad prieš ją pakelti ranką. Jai matematika nesisekė. Tai peilį ne vietoje paliko, suduodavo, tai kažko neįdėjo į spintelę, suduodavo, taip dėl įvairių priežasčių jis ją daužydavo. Likdavo jai po to tokios mini mėlynės, kurių nesimatydavo, nes būdavo su kelnėmis. Tokių didelių mėlynių nebūdavo, tik mažos, kurios gana greitai išnykdavo, todėl niekas nieko nepastebėdavo. 2021 metų sausio mėnesį, gal 17 ar 18 dieną, jis nuo pat ryto buvo susinervinęs, buvo jau pietų metas, ji tepėsi sau sumuštinį, jis atėjo, susinervinęs buvo, ji sėdėjo prie sienos kampo, jis ties kakta stūmė jos galvą ir ji trenkė galvą į sieną, jai skaudėjo, pasičiupinėjo pati, kraujo nebuvo, niekas kitas jai galvos neapžiūrinėjo, niekur ji nesikreipė. Ji apsiverkė, tėtis išėjo pas savo draugę, ji tada paskambino savo broliui, kalbėjo su juo apie mokyklą tada broliui išsipasakojo. Ji broliui detaliai visko nesakė, tik pasakė, kad tėtis prieš ją smurtauja. Brolis pasakė, kad tą seniai įtarė, iš tokio jos ir tėčio bendravimo brolis tą suprato, nes matė jos išsigandusį veidą, kai ateidavo tėtis. Brolis sakė, kad tą pastebėjo, nežinojo, kaip jai padėti. Brolis supranta, kad jai tai labai skauda. Niekam apie tai nepasakojo, mamai sakė, bet ji nežinojo, kaip jai padėti, mama norėjo, kad ji galėtų pas ją gyventi. Ji norėjo tėčiui viską atleisti, bet po to viską pasipasakojo, brolis sakė, kad netylėtų, pasakytų viską, kaip viskas yra. Ji nenorėjo vėl vaikų namuose atsidurti, todėl tylėjo, bijojo atgal į vaikų namus patekti, sutiko geriau dėl visko pakentėti, nes tėtis sakė, kad pas mamą tikrai negyvens, grįš tik į vaikų namus, nes iš mamos atimtos teisės. Tėtis bandė ją iškraustyti iš savo namų. Tokių tiesioginių grasinimų iš tėčio nebūdavo, tik visokie pasisakymai būdavo, varė ją iš savo namų, sakė, kad nenori bėdų dėl jos turėti, nenori sėsti į kalėjimą dėl jos, kad prieš ją smurtauja. Dabar jaučiasi labai nemaloniai, skaudu viską prisiminti. Nuo sausio gyvena pas mamą, teko bendrauti ir su tėčiu, dėl to jaučiasi labai nemaloniai, bendraudavo su tėčiu tik dėl to, kad visi giminės taip sakė, kad jam atleistų, kad su juo bendrautų, susitiktų, susitaikytų. Tėtis nei karto jos neatsiprašė. Visi tie smurto epizodai būdavo visur - mieste tampydavo ją už plaukų, trenkdavo jai ir mieste, ir parduotuvėje, ir autobuse, ne tik pas tėtį namuose. Nežino, ar kas tą matydavo, nes niekas nieko nesakydavo. Buvo tokia R. P., kuri smurtą prieš ją matė. Tų įvykių buvo labai daug, ji visko jau nepamena, jis supyksta, daužosi, o po to vėl kaip normalus žmogus. Jam kažkokie pykčio, smurto protrūkiai būdavo, nesuprasi kodėl, priežasčių lyg tam ir nebūdavo, viskas padaryta pagal jį, nežino. Per savaitę taip jis smurtaudavo prieš ją apie porą dienų, tai yra porą kartų. Taip buvo paskutinius metus. Ji net neįsivaizduoja, kas įtakojo tokį jo elgesį, jis alkoholio nevartojo, tai net nežino, kodėl jo elgesys taip pasikeitė, jis pradėjo smurtauti. Ji net nepamena, kokiu metu jis taip pradėjo elgtis. Po to visi tie metai būdavo tokie, konkrečiau sunku įvardinti, gal 2019 metų pavasarį tai padažnėjo, gal po piršto sulaužymo visa tai padažnėjo, suintensyvėjo, jis tada pradėjo daužyti ją su ta lazda, kol ji sulūžo 2020 metų vasarą, tada grįžo kaip tik iš stovyklos, kiek pamena, jai tada gal jau buvo 15-ką metų, po to pirko naują šluotą. Tai 2020 metų vasarą būtų tiksliau, kai lūžo šluota. Jis mušdavo ją nuo 2016 metų iki 2019 metų, mušdavo į įvairias kūno vietas, mušdavo kumščiais, po to sumušimo žymių jai nelikdavo, o fizinį skausmą jausdavo, buvo tas skausmas, o po smūgio į „saulės rezginį“ buvo net sunku kvėpuoti porą minučių, turėjo kvėpuoti per burną. Smūgius suduodavo jai su šluota, ji visą laiką slėpdavosi nuo smūgių po „kaldra“, visada tik taip, nebūdavo tiesioginio smūgio į jos kūną, bet per „kaldrą“ skausmas irgi jai jausdavosi, o tai kaip būtų tada jai be tos „kaldros“, dar stipresnis skausmas būtų ir liktų tada mėlynės, kurių būdavo tik tokios pavienės, ant kūno, ant rankų. Jis mušdavo ją su šluota tik jos kambaryje, ji specialiai net lovos neklodavo, nes žinojo, kad reikės slėptis po „kaldra“. Jis daužydavo ją ne tik su šluotkočiu, tai tą kartą nukrito šluotos galas, mušė ir tada lazda lūžo į kelias dalis. Jis daužė dar su likusia ilgesne dalimi ir ta lūžo. Tokių mušimų metu ji jam nieko nesakydavo, su tuo taikėsi ir gyveno toliau, prašydavo, kad jis baigtų, o pagalbos nesišaukdavo, tik klykdavo ir spiegdavo iš skausmo. Nežino, gal kas tą girdėjo, bet niekas nieko nesakė, nei vienas kaimynas. Po to galvos sumušimo į sieną už kaktos paėmus, buvo jai skausmas, net akyse sumirguliavo, skaudėjo gal apie 5 minutes, vis sumušimo vietą masažavo, kad mažiau skaudėtų, po to jau neskaudėjo, o mirguliavo akyse kelias sekundes. Tada, kai jis trenkė jai su kuprine, tai įvyko jos kambaryje pas ją, jis tada sulaužė jai pirštą. Jis paėmė kuprinę, kuri buvo prie pat lovos palikta, ji sėdėjo tada ant lovos, jis griebė tą kuprinę ir jai trenkė, kuprinėje tada buvo knygos, jų buvo gal 7, penalas, kita. Tos knygos po kokį 1 ar 1,5 cm storumo, knygų buvo gal 7, buvo dar penalas. Ji sėdėjo tuo metu, jis griebė tą kuprinę, tėtis buvo nuo jos tada per ištiestos rankos atstumą, tarp jų nieko nebuvo, jis su ta kuprine jai trenkė, jis tuo metu stovėjo. Smūgis buvo suduotas jai iš viršaus, į patį galvos viršų, jis tuo metu stovėjo, ji sėdėjo, dengėsi nuo smūgio abejomis rankomis, delnais į viršų, pataikė į vieną ranką. Smūgį pajuto su galva ir su delnais. Šiuo metu sunku apibūdinti, ką jaučia tėčiui, sunku, kai tik apie jį pagalvoja, viskas susiję su smurtu, pykčio nėra, tik labai skauda. Kažkokių traumų ant kojų pas ją gal nėra buvę, buvo dešinės kojos čiurna patinusi, nenustatė nieko rimto, o ta čiurnos trauma gal nutiko dėl daužymo lazda, nes tuo metu ji kažkokiu sportu neužsiiminėjo. Pamena, kad kojos čiurna buvo labai ištinusi, bet nepamena, kaip tai nutiko, buvo tai rudenį, 2020 metų. Šių metų vasarą ji buvo susitikusi su savo tėčiu vieną kartą, jis labai nenoriai bendravo, tai daugiau jiems susitikti neteko, jis sakė, kad nenori taikytis, viskas spręsis per teismus, kodėl čia tuos parodymus davė, tada viso to nebūtų buvę, tada viskas vyks per teismus, tada išsiskirstė. Ji nežino, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai sakė jiems susitikti, jautėsi labai nemaloniai, jis nenorėjo kalbėti, bendrauti. Jie susitiko prie Soboro, jis pasakė, kad „nusifotkintų“, kad parodyti atstovui, jog jie susitiko, nes jie nuolat sako eiti susitikti su tėčiu, taikytis su juo, buvo toks kažkoks spaudimas jai daromas susitikti su tėčiu. Tėtis tada sakė jiems, kad jie pažadėjo jam sutaikyti jį su dukra, visą laiką tas jautėsi, vos ne toks stūmimas jai taikytis su tėčiu. Po to dar teko su tėčiu kalbėti telefonu, jis jai skambino, siūlė korepetitorių, siūlė vykti į Nidą. Nebeatsakydavo į jo skambučius, jam neberašė, neatsiliepinėjo, nes pajautė, kad visą tai daro ne dėl savęs, o dėl kitų, kad turi neklausyti kitų žmonių, ką jie sako jai daryti. Nebuvo tokių atvejų, kad ji su tėčiu žaidimų būdu „boksuotųsi“, kai su juo nesutardavo, jį pastumdavo į šoną, o daugiau nieko tokio tikrai nebūdavo, jokių tokių panašių žaidimų. Niekada nesiūliusi jam „boksuotis“. Ji jį bandydavo nustumti, kai konflikto metu jis labai prie jos priartėdavo, ji iš šono jį kažkiek pastumdavo nuo savęs, kai jis ją daužydavo. Tėtis siūlė jai vykti į Nidą, ji lyg ir sutiko, pasitarė su mama, bet po to apmąstė viską ir priėmė sprendimą, kad nereikia jai važiuoti, nes dar vyks teismai, dar niekas nepasibaigė. Jos abi su mama priėmė tokį sprendimą, kad geriau jai ten su tėčiu nevažiuoti. Dar mamos draugas patarė, kad geriau jai nevažiuoti. Ji pirmiau sutiko vykti į Nidą, nes jos su mama niekur nevažiuodavo. (1 t., b.l. 129-134).

Liudytoja apklausta nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. Ž. parodė, kad nuo praėjusių metų sausio 22 d. gyvena kartu su dukra, kuri jai anksčiau sakė, kad prieš ją naudojamas fizinis ir psichologinis smurtas. Su K. Ž. buvo susituokę, gyveno nuo 2004 m. iki 2010 – 2011 m. Gyvenant kartu, buvo smurtaujama ir prieš ją, ir prieš jos vaikus – suduodavo su tuo, kas papuldavo po ranka, buvo ir psichologinis smurtas, jam „užeidavo“ tokie protrūkiai. Prieš U. Ž., gyvenant kartu, nesmurtavo. Buvo paslydusi, vartojo alkoholį. Nuo 2015 m. alkoholio nebevartoja, dirba. Dukra negyveno nuo 2012 m., po to gyveno vaikų namuose, iš kur ją tėvas pasiėmė. Dukra su ja bendraudavo noriai. Ji sakydavo apie fizinį ir psichologinį smurtą, nesakydavo, kad jai reikia pagalbos, tačiau dabar atsikrausčius pas ją, padėkojo, kad padėjo. 2017 m. tvarkėsi dokumentus, kad dukra gyventų su ja, norėjo atsisakyti alimentų, paskui ji susitaikė su tėvu, sakė, gal tėtis pasikeis, iki tos dienos, kada įvyko konfliktas, kuomet jis trenkė dukters galvą į sieną. Čia eiliniai kivirčai buvo. Dukra kalbėjosi su savo broliu, jis pats paskambino į Vaiko teisių tarnybą, liepė sesei važiuoti pas ją. Kas susiję su fiziniu skausmu, žino, kad šluotos galiu trenkė, sulaužė šluotą – dukra pasakojo, kad dėl to, jog nesusitvarko kambario, nelabai sekdavosi mokslai. Dukra sakė, kad smurtaudavo 2-3 kartus per savaitę, kaip nuotaika. Tai vyko nuo tada, kai jie dar gyveno Kalniečių gatvėje, kai kaltinamasis dar dirbo. Kai jis dirbo, dar buvo gerai, tačiau kai nebedirbo, prasidėjo nesutarimai, galbūt atsirado buitinė trintis. Dukra neminėjo, kiek tai truko metais, mėnesiais, ji užsidariusi savyje. Vis tikėjosi, sakė, kad tėtis pasikeis. Negali pasakyti, kad visą laiką kaltinamasis buvo blogas, buvo ir gerų laikotarpių. Tačiau kai jam nėra nuotaikos, susierzina, smurtauja. Psichologinis smurtas pasireikšdavo tokiais žodžiais: „puntagalve, tu būsi tokia pati kaip motina, tave vyras daužys“. Po tokių žodžių dukra jausdavo blogai, reaguodavo, tačiau buvo užsidariusi, viską savyje laikė. Kaltinamasis nuteikinėjo dukrą prieš ją. Taip pat grasino, jai, kad dings iš namų, atiduos į globos namus. Dukra sakė, kad galėjo pasipasakoti mokykloje, draugėms, tačiau dvejojo, ar kas ją supras. Smurtavimai vyko namuose, sakė, kad net ir mieste tąsė už plaukų. Konkrečiai namuose paskutinį kartą buvo virtuvėje, kambaryje buvo užsidengusi antklode, kai ją daužydavo. Smurto žymes ir mėlynes matė, rodė šį paskutinį kartą – buvo jau pradėjusi gyti mėlynė ant dešinės rankos. Dukra sakė, kad tėtis sudavė, neminėjo, kuo. Kai dukra atvyko pas ją sausio 22 dieną, jos būsena buvo bloga, buvo visa virpanti, matė, kad susinervinusi, perbalusi. Tuomet pasakojo, kad atvažiavo iš Vaiko teisių dvi moterys, liepė paskambinti policijai, kad užfiksuotų, rodė mėlynę. Dažniau apie patiriamą smurtą dukra kalbėjo su broliu, jai pasakojo mažai. Kad yra smurtaujama, pradėjo įtarinėti 2017 m., nes dukra skundėsi. Tais metais dukra buvo savyje užsigniaužusi, atrodė, kad normaliai bendrauja, tačiau jautė, kad kažkas negerai. K. Ž. pasižymi didele nuotaikų kaita, galbūt jo psichika pažeista dėl ankstesnio narkotinių medžiagų vartojimo. Su K. Ž. apie smurtą nekalbėjo. Su tėvu mergaitė gyveno ketverius metus, jos sveikata šiuo laikotarpiu rūpinosi tėvas, su mokytojais nebendravo, mokslais tuo metu taip pat rūpindavosi kaltinamasis. Ji tuo laikotarpiu tik pasveikindavo mergaitę su šventėmis, mokėjo alimentus, kiek galėjo, tiek rūpinosi, kiek galėjo, tiek pirko jai rūbus, batus.Dėl lūžusio piršto dukra iš pradžių sakė, kad paslydo vonioje. Sakė, kad kuprinę buvo ne vietoje pasidėjusi. Nepamena, ar matė sužalojimus, jis lyg buvo sugipsuotas. Dukrai gyvenant su tėvu, jos susiskambindavo, esant geram orui, eidavo pasivaikščioti. Kaltinamasis labai retai leisdavo dukrai nakvoti pas ją, pagal nuotaiką. Apskritai, labai ją (liudytoją) ignoruodavo, neleisdavo bendrauti. Dėl santykių su tėvu šiuo metu, dukra sakė, kad buvo keletas žinučių, kokių, nesakė. Ji minėjo, kad yra nenusiteikusi su juo bendrauti. Buvo susitikę Nemuno gatvėje, atrodė, kad ji jam tuščia vieta, dukra sakė, kad bijo. Dukrai labai skaudu, lanko psichologo paslaugas. Šiuo metu jos būsena geresnė, pasikeitusi nuotaika, anksčiau būdavo susierzinusi, jei ne taip ką pasakydavo, iškart imdavosi gynybos pozicijos. Palaipsniui, su ja bendraujant, darosi nuoširdesni, labiau pasitikinti savimi, linksmesnė. Savo iniciatyva išneša šiukšles, abi tvarkosi savaitgaliais. Būdavo netvarka spintoje pradžioje, dabar susitvarko. Pati su K. Ž. nebendravo, jaučiasi įskaudinta, buvo sužalota, dėl ko lig šiol negali atleisti, visus tuos metus smurtavo prieš ją ir vaikus,

Liudytoja N. M., apklausta teisme, parodė, kad K. Ž. yra jos sesers U. tėvas, su juo kartais bendrauja, kartais paskambina jai, paklausia, kaip sekasi, su U. Ž. bendrauja telefonu. Pas U. Ž., kur ji gyveno su tėčiu, atvažiuodavo dažnai, kol mokėsi profesinėje mokykloje, nuo 2019 m. atvažiuodavo rečiau. Lankantis pas U. namuose, sužalojimų ant jos kūno nepastebėdavo. Su ja U. nelabai apie tokius dalykus kalbėdavo, daugiau su broliu. Yra visko buvę dėl K. Ž. netinkamo elgesio, negali visko konkrečiai pasakyti – patampydavo už plaukų ar dar kažkas. Kada tai buvo, nepamena, galbūt 2018 m. Retai atvažiuodavo, negali pasakyti, kiek tokių atvejų matė. Sesė nebuvo labai tvarkinga. Ji nepasakoja apie gyvenimą su tėčiu. Kurį laiką gyveno vienuose namuose su K. Ž., kuomet dar buvo maža, kartu gyveno brolis ir U.. K. Ž. dažnai būdavo piktas, skriausdavo ją (liudytoją), mušdavo ranka per ranką ar dar kur nors. Dėl brolio taip pat būdavo visokių atvejų, vadindavo jį „puntagalviu“. Sesę kaltinamasis mylėjo. K. Ž. anksčiau būdavo agresyvus, nenuspėjamas. 2010 m. pateko į vaikų namus, po mamos apiplikinimo. Po ligoninės mama pasiėmė ir išsikraustė gyventi kitus, sesė buvo pas globėją, kuris vėliau U. atsisakė, tuomet visi kartu gyveno (duomenys neskelbtini). Kai sesę pasiėmė, bendravo su ja. Kaip sesei sekėsi gyventi su tėčiu, nežino, ji nieko nesakydavo. Neatrodė, kad ji patiria psichologinį, fizinį smurtą iš tėčio. Kad U. galimai patiria fizinį ir psichologinį smurtą iš tėčio, sužinojo, kai jai paskambino brolis ir paklausė, koks tikslus adresas, kad galėtų iškviesti Vaikų teises. Ant sesės kūno sužalojimų nematė, tik kai pirštas lūžęs buvo. Paklausus apie lūžį, sesuo kažką nesuprantamai suvebleno. Po visko pasakė, kad tėtis sulaužė. Sesė sakė, kad buvo psichologinis smurtas, įvairiais žodžiais vadino. Kaip ją mušdavo, konkrečių smurto atvejų nepasakojo, nesikalba tokiomis temomis. Yra sesė sakiusi, kad mušdavo, negali tiksliai pasakyti, kuo. Sesuo neatvirauja, ji uždara, buvo vaikiška, rimtomis temomis nepakalbėsi. Mokykloje sesei sekėsi blogai, ji nesimoka. Kokie buvo U. santykiai su mama, kuomet ji gyveno pas tėtį, nežino, į tokius dalykus nesigilino. Sesei gyvenant pas K. Ž., nebuvo skalbimo mašinos, atvažiavusi išskalbdavo jos drabužius rankomis. Jos kambarys netvarkingas, gal ir pati nesusitvarkydavo, įvairiai būdavo, ten būdavo šiukšlynas – lova nepaklota, viskas suversta. Jos rūbai būdavo nešvarūs, tačiau kad būtų alkana nesiskųsdavo. U. lankė plaukimą, penkiakovę, dramos būrelį. K. Ž. prašydavo paraginti sesę mokytis. Žino, kad K. Ž. prašydavo susitvarkyti kambarį.

Liudytojas D. P., apklaustas teisme, parodė, kad jam paskambino sesuo U. Ž. ir pasipasakojo, kad namuose patiria psichologinį, fizinį smurtą iš savo tėčio, tiksliai visų detalių neprisimena. Nusprendė netylėti ir pranešti tam tikroms institucijoms apie tai. Sesuo pasakė, kad jai buvo suduota. Sakė, ką konkrečiai patyrė, bet nemažas laiko tarpas praėjo, negali tiksliai įvardinti. Pradžioje pokalbis buvo ramus, paklausė, kaip jai sekasi, kuo užsiimta. Ji pasakė, kad patiria psichologinį ir fizinį smurtą. Kai pradėjo kalbėti apie tai, kas vyksta namuose, pasikeitė jos balsas, tapo emocionali. Kai bendravo prieš tą įvykį, nebuvo girdėjęs užuominų, tik vieną kartą, kai kalbėjo vaizdo skambučiu ir įėjo kaltinamasis, sesers balse išgirdo emocijos pasikeitimą, išgąstį. Jam tai buvo nedidelė užuomina, vėliau, kai susiskambino, ji pasipasakojo. Šiuo metu bendrauja su U., ji dabar jaučiasi saugesnė. Ji sako, kad nepatiria smurto, nereikia bijoti, namuose nėra baimės atmosferos. Su kaltinamuoju, seserimis U. ir N. bei mama kartu gyveno šešerius metu, jam tuo metu buvo nuo šešerių iki dvylikos metų, po to jis pateko į globos namus. Po šio laikotarpio su kaltinamuoju bei U. Ž. kartu negyveno. Laikotarpis, kuomet gyveno kartu su kaltinamuoju, buvo tamsus jo gyvenime, teko patirti kaltinamojo psichologinį, fizinį smurtą – būdavo užgauliojimai, grasinimai, necenzūriniai žodžiai jo (liudytojo) atžvilgiu. Fizinis smurtas pasireikšdavo smūgiais daiktais ir kūnu.. Mama taip pat buvo patyrusi smurtą. Psichologinis smurtas daugiausia buvo nukreiptas prieš jį, mažiausia smulki detalė galėjo išvesti kaltinamąjį iš pusiausvyros. Kai paskambino sesuo, neturėjo abejonių. Gyvenant kartu, prieš U. jis nesmurtavo. Kai buvo globos namuose, K. Ž. atveždavo lauktuvių, pasiimdavo U.. Tuo metu santykiai tarp jų buvo geri, jie (kaltinamasis ir liudytojas) taip pat bendravo. Kai išėjo iš globos namų, su K. Ž. susitikdavo pabendrauti. Kiek kartų susitiko, nakvojo pas kaltinamąjį, nepamena, yra tekę švęsti Šv. Velykas kartu, atvykdavo į (duomenys neskelbtini), savo pyktį stengėsi pamiršti. Pirmaisiais metais, kai kaltinamasis paėmė U. iš globos namų, buvo gera atmosfera, atrodė, kad santykiai tarp jų geri. Kad kažkas negerai pastebėjo galbūt prieš mėnesį iki U. skambučio. Buvo du atvejai, kai pamatė galimą psichologinį ir fizinį smurtą. Sesuo minėjo, kad jai buvo suduoti smūgiai, buvo susitrenkusi koją. Kai kalbėjo telefonu, pasakė, kad buvo susilaužiusi pirštą, tačiau nesakė, kad pirštas lūžo dėl smurto, galbūt bijojo pasakyti. Kito skambučio metu pasakė, kad pirštas lūžo dėl to, kad prieš ją smurtavo. Mano, kad sesuo bijojo pasakyti tiesą, kadangi prasidėjo psichologinis teroras. Asmeniškai smurto atvejų prieš U. nematė. Su svetimais žmonėmis bendraujant kaltinamasis moka sudaryti įspūdį, o koks yra pasirodo artimoje aplinkoje – jis karšto būdo, lengvai galima išvesti jį iš pusiausvyros.

Liudytoja R. A. V., apklausta teisme, parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje biologijos mokytoja. U. Ž. yra jos auklėtinė. Ji uždaro būdo, mandagi, išauklėta, tačiau jei nepaprašyti, nieko nepadarys. Stengiasi „nelįsti į akis“, sėdi kaip pelytė, jeigu kažko paklausi, atsako, tačiau buvo užslopinta. Mokslai U. sekėsi vidutiniškai, galbūt įtakos padarė nuotolinis mokymasis, daug pamokų nelankė, nesijungdavo per nuotolį, jai buvo neįdomu. Skambindavo tėvui, klausdavo, kur U., tuomet prisijungdavo. Su K. Ž. buvo pokalbis dėl lankomumo. Jis stengdavosi aiškinti, dėl ko nelanko pamokų. U. atsirinkdavo pamokas. Norėjo po 10 klasių išeiti, tačiau vėliau pasikeitė. Kai atsikraustė ir reikėjo suvesti registro duomenis, sakė, kad gyvena su tėčiu. Suprato, kad nėra mamos. Tėtis domėjosi dukters pasiekimais, matė, kad ir dabar dienyną peržiūrėjo. Ir kai su sveikatai merginai buvo blogai, tėtis domėjosi, buvo atėjęs į susirinkimą. Mergaitė į mokyklą ateidavo tvarkinga, kartais susivėlusi, gal pramiegodavo, būdavo labai mandagi. Ir dabar tokia liko, tik laisvesnė. Tokia tapo nuo šių metų, sako, kad vaikšto pas psichologą. U. Ž. buvo uždara, nepasakojo apie šeimos situaciją, nenorėdavo nieko pasakoti. Ją moko nuo devintos klasės, pažįsta trečius metus. Dabar U. domisi ir mama. Pernai pamokų nelankė, šiemet ji subrendo, geresnis rezultatas. Mano, kad vaikas subrendo, dabar laiminga, šypsosi. Dabar U. linksmesnė, ir galvą pakelia. Klausė, kaip sekasi su mama, sakė, kad gerai, pasakojo apie brolį, jau kalba. Sakė, kad jai buvo negerai su tėčiu, nekonkretizavo, kas negerai. Sakė, kad jai geriau pas mamą. Smurto žymių ant mergaitės nematė, sulaužyto piršto nepastebėjo. Mokykla turi psichologą, visi uždaresni vaikai yra pas jį nukreipiami. U. pora kartų nuėjo, gal jai nepatiko.

Liudytoja J. S., apklausta teisme, parodė, kad dirba „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje socialine pedagoge. U. Ž. jai yra žinoma – daugiausia problemų būdavo dėl pamokų nelankymo. To priežastis aiškinosi Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Nepamena, ar asmeniškai bendraudavo su U., mergaitės apibūdinti negali. Mergaitės tėtis kreipėsi, nes dukra nelanko pamokų, nelabai susitvarko, prašė pakalbėti su ja. Tėčio nuolatinis rūpinimasis, domėjimasis buvo laikomas kaip palengvinimas. Jie bendravo nuotoliniu būdu, kad ji turi lankyti mokyklą. Vaiko gerovės komisija nesiekia nubausti vaiko, bet paskatinti, pamotyvuoti, kad reikia lankyti, mokytis. Pokalbis buvo praeitais metais žiemos metu. Nepastebėjo, kad U. pokalbio metu meluotų. Ji tyli, rami mergaitė. Nekilo įtarimų, kad U. atžvilgiu yra naudojamas smurtas. Šiais metais su mokine nebendravo, nebuvo keliamas klausimas dėl jos elgesio. Su problemomis daugiausia dirba klasės vadovas. Tik šiais metais turi nuolatinį psichologą, jie keitėsi. U. tikrai kvietė, bet negali pasakyti, ar ji lankėsi. Visiems vaikams rekomenduoja psichologą, jei, pavyzdžiui, nelanko pamokų. Ji (liudytoja) kažkokių problemų nematė. Su mergaitės mama kontakto neturėjo.

Liudytoja K. P., apklausta teisme, parodė, kad dirba psichologe Psichologinės paramos konsultavimo centre, projekte ,,Bendruomeniniai šeimos nariai“ , konsultuoja Kauno miesto gyventojus. K. Ž., U. Ž. buvo užregistruoti projekto rėmuose, šeima kreipėsi dėl tarpusavio santykių, buvo nurodyta, kad situacija konfliktinė. Pirma konsultacija vyko su K. Ž.. Pirmo susitikimo metu prašo trumpai papasakoti kokia kreipimosi priežastis, kokie nusiskundimai, koks užsakymas, tikslas. Buvo vienas susitikimas su K. Ž., tada su U. Ž., tada su K. Ž.. Mergaitei buvo pasiūlyta lankytis konsultacijose, bet ji atsisakė. U. Ž. nepatikli, uždara, priešiška, gynybiška, nepasitikinti. Suprato, kad ji kreipimąsi į paslaugas suprato kaip galimą spaudimą grįžti gyventi pas tėvą ar susitaikyti, bendrauti su tėvu. K. Ž. nepasitikintis, priešiškas, gynybiškas, nepatiklus, gal nuvertinančio požiūrio. Jeigu yra netinkamas elgesys su vaiku, tokie dalykai matosi. Žmogus tampa labiau uždaras, mažiau bendrauja, matosi emociniai pokyčiai. Socialinės tarnybos, kurios dirbo su šeima ar mokykla, turėjo pastebėti tuos pokyčius. Uždarumas, nepasitikėjimas ja, kaip specialiste, buvo pasekmė, kad šeima nepasitiki socialinių paslaugų teikėjais. Esant smurtui, dažniausiai būna nepasitikėjimas, uždarumas, nerimastingumas, verksmingumas, agresyvus elgesys, iššaukiantis elgesys, nuvertinimas, atsisakymas. Mergaitei tuo momentu tokie požymiai buvo būdingi.

Liudytoja J. B., apklausta teisme, parodė, kad su U. Ž. kalbėjosi telefonu, jos nėra mačiusi. Dirba Vaiko teisių apsaugos tarnybos Kauno miesto skyriuje. Buvo gautas pranešimas iš mergaitės brolio, kad tėvas naudoja fizinį smurtą prieš ją ir tai daro sistemingai. Su kolege skambino, ieškojo mergaitės, jai prisiskambinti nepavyko. Pranešime buvo parašyta, kad mergaitė vyksta iš tėvo pas mamą. Nuvyko pas mamą į (duomenys neskelbtini), mergaitė dar nebuvo atvykusi. Išklausė mamą, papasakojo, kad jai buvo apribotos teisės ir mergaitės gyvenamoji vieta buvo su tėvu. Laukė, kol mergaitė atvyks. Paaiškėjo, kad autobusas labai ilgai važiuoja, išvažiavo kitur. Paskambino mergaitei, ji dar buvo autobuse. Prašė, kad paskambintų, kai grįš pas mamą. Pagal jų reglamentą gali mergaitę išklausyti ir telefonu. Mergaitė sakė, kad tėvas prieš ją smurtauja, tai daro sistemingai – U. sakė, kad tai daroma ne vieną kartą, kai blogai mokosi, praleidžia pamokas, būna be nuotaikos. Klausė, ar buvo smurtas fiksuotas kokioje nors gydymo įstaigoje ir ar apie tai kam pasisakiusi, minėjo, kad broliui sakė. Ar buvo sakiusi mamai nepamena, bet sakė, kad buvo pirštas sulūžęs rankos ar kojos, buvo gydymo įstaigoje, neva tai buvo tėvo veiksmų pasekoje, bet gydymo įstaigoje pasakė, jog paslydo duše. Sakė, kad ją už menkiausią nusižengimą ar iš bato meta, ar skaudžiai stumia, suduoda. Atsimena, sakė, kad trenkė į sieną ir ji atsitrenkė galva, skaudėjo, buvo suduoti smūgiai, bet nepamena kuo. Mergaitės buvo klausiama, ar jai skauda, kai tėvas muša, sakė, kad skauda. Ji skundėsi dėl psichologinio smurto, kad negražiai ją vadino, šiuo metu žodžių įvardinti negali, jie surašyti pranešime. Yra užrašyti mergaitės parodymai, paprastai rašo pažodžiui, kaip vaikas sako. Su mergaite bendravo tik telefonu, ji buvo sunerimusi, neverkė. Sakė, kad važiuoja telefonu, negali kalbėti. Iš tokio pokalbio negali pasakyti, ar mergaitė uždara. Buvo bandyta susisiekti su K. Ž., sakė negali jų priimti, yra išvykęs, gali kitą dieną atvykti. Nepamena, ar kaltinamasis prašė apklausti vaiką negirdint mamai. Kaltinamasis sakė, kad dukra nenori mokytis ir neklauso jo. Vaikas buvo išklausytas tikrai ne prie mamos. Kalbėdama su mergaite, neklausė, kurioje vietoje ji yra, ar pas mamą, ar lauke, bet fone jokių balsų negirdėjo. Negali įvardinti, kur ji tuo metu buvo. Po pokalbio su U. Ž. policijos pareigūnų nekvietė. Buvo kalbėta su mama ir pasakyta, kad mama iškviestų policijos pareigūnus. Jeigu to nepadarė atstovai pagal įstatymą, tuomet Vaiko teisų atstovai, nagrinėdami pareiškimą, iškviečia policijos pareigūnus. Kas iškvietė policiją, nežino. Kitą dieną pas K. Ž. važiavo kolegos. Negali pasakyti, ar šeima tarnybai buvo žinoma, nes nedirba su konkrečia šeima, gauna vienkartines užduotis ir jas atlieka.

Liudytoja D. M., apklausta teisme, parodė, kad pagal suformuotą užduotį važiavo pas K. Ž., kažkas buvo su mergaite, jis parodė mergaitės kambarį, kuris buvo netvarkingas. Mergaitės nematė, bendravo tik su tėčiu. Kadangi liudytoja nurodė nepamenanti aplinkybių, apie kurias davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 276 straipsniu, buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. M. duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad yra Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. 2021 m. sausio 23 d. jai pradėjus darbą nuo 12 val. pagal sistemoje „Integra“ suformuotą užduotį kartu su vyriausiąja specialiste S. K. nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), pas K. Ž. apklausti dėl galimo smurto prieš nepilnametę dukterį U. Ž.. K. Ž. paaiškino, kad su dukterimi U. pykstasi dėl namų ruošos darbų neatlikimo, pamokų namų darbų neatlikimo, nedalyvavimo nuotolinėse pamokose. K. Ž. pasakė, kad su dukra U. aiškinantis jis balsą pakelia, tačiau įžeidžiančių žodžių ir jokio smurto prieš ją nenaudoja. Dėl dukrai U. lūžusio piršto K. Ž. paaiškino, kad tai nutiko netyčia, kuomet jis jai norėjo paduoti kuprinę, tai yra jis ją metė į jos pusę, o U. pagavo taip, kad lūžo jos pirštas. Ar detaliau K. Ž. aiškino apie U. piršto lūžimą, neprisimena. Be to, K. Ž. teigė, kad dukra U. turi psichologinių problemų, juo manipuliuoja, dėl ko jis yra kreipęsis į psichologus, būtent jie abu užsiregistravę pas psichologą. Taip pat K. Ž. išsakė, kad U. motina visiškai nesidomi dukterimi, su dukterimi matosi nereguliariai, net nežino, kurioje klasėje U. mokosi, bei nebendrauja su U. mokytojais. K. Ž. aiškino, kad dukrą baudžia tik jai atjungdamas internetą (2 t., b. l. 65-67). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškino, kad daugiau įvykio aplinkybių nepamena. Kur tuo metu buvo mergaitė, nepamena, gal pas mamą. Tikriausiai užduotis buvo apklausti tėtį, kažkas mergaitę ir mamą apklausė atskirai. Apie smurto atvejus pokalbio metu nesiaiškino, nepamena, ką pasakojo K. Ž.. Atlieka užduotis, su šia šeima nedirba.

Liudytoja I. L. parodė, kad yra U. Ž. gydytoja, kaltinamasis lankydavosi poliklinikoje su dukra. U. Ž. lankydavosi dėl įvairių sveikatos sutrikimų, trumparegystės, peršalimo ligų, dėl profilaktinių pažymų į mokyklą. Mergaitė jautri, tačiau didelių psichologinių nusiskundimų neišsakydavo. Negalėtų pasakyti, kad ji keitėsi, visada buvo jautresnė, galbūt dėl to, kad, kiek žino, augo vaikų namuose. Lankosi galbūt nuo 10 metų. Mergaitė skundėsi galvos svaigimu, svorio kritimu. Buvo daromi kraujo tyrimai, siunčiama pas kitus specialistus, kažko apčiuopiamo nerado, mergaitė jautri, paauglystės periodas. Tokius simptomus gali įtakoti įvairios priežastys, paauglystėje tokių problemų paauglės turi dažnai. Padidinto jautrumo priežastys gali būti genetinės, įgimtas dalykas, mergaitė gyveno ne su tėvais, todėl savaime suprantama, kad buvo jautresnė. Ir šiuo metu yra jos priežiūroje, dažnai skambina telefonu, pasikonsultuoja, kada ją matė, nepamena, senokai. Su U. bendravo 2022 m. pavasarį. 2021 m. vasario 3 d. gali būti, kad skundėsi silpnumu, galvos svaigimu, apsunkintu kvėpavimu, ką pasakė apklausos metu, taip ir buvo. Nepasakytų, kad labai pasikeitė jos būklė. Ji skambina dažnai, kad skauda gerklę, tačiau telefonu nepastebėjo, kad pasikeistų. Matė mergaitę seniai, gal praėjusią vasarą, kai buvo atėjusi pažymos. Paskutiniu metu U. Ž. ateidavo viena, maždaug iki 15 m. – su tėvu. Jos nuomone, tėtis visada mandagus, rūpestingas, rūpindavo mergaitės sveikata. Mergaitė niekada neišsakė nusiskundimų dėl tėčio elgesio. Negali pasakyti aplinkybių dėl piršto lūžio, į ją nesikreipė, tik vėliau sužinojo, mergaitė lankėsi pas ortopedą. Kai sužinojo, klausė, kodėl nesakė apie piršto lūžį, ji numykė, kad lankėsi pas ortopedus. Šio gydytojo išrašą skaitė, smulkmenų pasakyti negali. Fizinio smurto žymių ant mergaitės kūno niekada nepastebėjo. Kai U. ateidavo su tėčiu, buvo tvarkinga, nieko blogo nepastebėjo.

Liudytoja V. J., apklausta teisme, parodė, kad 2020 m. dirbo Kauno klinikinėje ligoninėje. U. Ž. žinoma kaip pacientė. Viskas buvo 2019 m., perskaitė jos ambulatorinę kortelę, šios mergaitės nepamena. Perskaitė, kad užsigavo dešinės rankos pirmą pirštą, parašė, kad skausmingas, pirma pagalba jau buvo suteikta, vėliau pas ją atvyko, nusiuntė į rentgeną ir viskas, uždėjo gipsą. Įrašas, kad duše susižalojo. Pirštas gali lūžti ir duše, visokių atvejų būna, neklausė, kaip ten buvo duše. Ji jau pas trečią gydytoją atėjo su siuntimu, buvo apžiūrėta, jai reikėjo tik patvirtintai, todėl į detales nesigilino.

Liudytoja J. J., apklausta teisme, parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Nemuno PK vyr. tyrėja. Dirbo su kolega, patruliavo, buvo gautas pranešimas iš budėtojo į (duomenys neskelbtini), galimai į (duomenys neskelbtini) g., dėl galimai sumuštos nepilnametės. Mama buvo bute ir mergaitė. Pasakė, kad atvyko dukra pas mamą, kuri tuo metu su tėvu gyveno ir dėl smurto pas tėvą buvo iškviesta policija. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, surašytas pranešimas, nieko smulkiai neatsimena, galimai atvyko vaikų teisės. Butas buvo labai tvarkingas, mama blaivi. Mergaitė buvo susinervinusi, sakė, kad buvo konfliktas, smurtas, ką tiksliai sakė nepamena. Smurtas, kiek atsimena, buvo rankomis išreikštas, ką jai skaudėjo, jau neatsimena. Sakė, kad nesutaria su tėčiu, bet kiek kartų smurtavo, neatsimena. Su mergaitės tėčiu neteko kalbėtis. Surašė pranešimą, nes tai ne jų teritorija buvo. Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. dirbant kartu su Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK 2-ojo Veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju E. V. apie 19 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) dėl galimo smurto prieš nepilnametę. Iškart nuvykus į butą, adresu (duomenys neskelbtini), duris atidarė mergaitės mama J. Ž., kuri vizualiai atrodė blaivi, butas buvo tvarkingas. Nepilnametė dukra U. Ž. ir jos motina J. Ž. aiškino, kad U. gyvena pas tėvą, adresu (duomenys neskelbtini), kad U. tėvas K. Ž. ryte prieš U. panaudojo fizinį smurtą, kad U. po tėvo smurto atvažiavo pas mamą, adresu (duomenys neskelbtini), kad jau buvo atvažiavę vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, kurie leido U. pasilikti pas mamą bei liepė kviesti policiją. Apie tai, kaip tėvas K. Ž. prieš U. panaudojo fizinį smurtą, U. aiškino, tačiau šiuo metu jos paaiškinimo neprisimena. E. V. naudojo Body kamerą. Ji dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo pagal U. Ž. paaiškinimą surašė tarnybinį pranešimą. U. aiškino, kad ji į medikus nesikreipė ir jai medikų pagalbos nereikia, nes sužalojimai nepadaryti (2 t, b. l. 90-92). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Liudytojas E. V., apklaustas teisme, parodė, kad galimai buvo J. Ž. namuose, važiavo į (duomenys neskelbtini) dėl smurto artimoje aplinkoje pagal gautą iškvietimą, tačiau nuvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad ne ten ir ne tuo metu buvo galimas smurtas, tai galimai buvo ne jų teritorijoje. Buvo esmė dėl nepilnametės sumušimo, nekvietė greitosios, nes nesimatė sumušimo, įvykis buvo pusės dienos senumo. Trumpai bendravo su mergaite, bet daugiau kolegė su ja kalbėjo. Visų aplinkybių nepamena. Mergaitė atrodė sąlyginai rami, iki jų jau visos kitos tarnybos buvo atvykusios. Kalba buvo apie tėvą ar patėvį, o kaip smurtavo neatsimena, kalba, kiek girdėjo, apie vieną atvejį smurto, dėl pamokų ruošimo pyktis ir konfliktas. Įrašas buvo su body kamera daromas, viska įsirašė. Namuose mama dar buvo, kuri mažai kalbėjo, pagrinde mergaitė bendravo.

Policijos ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. sausio 22 d. 18:40 val. registruotas pranešimas, kad pas pranešėją atėjusi 16 m. amžiaus dukra teigė, kad vakar ir šiandien tėvas K. Ž. prieš ją fiziškai ir psichologiškai smurtauja (vyras ją mušė ranka ir į galvą, pastoviai įžeidinėja). Pranešėja iškvietė Vaiko teisių atstovus (1 t., b. l. 46-48).

2021 m. sausio 22 d. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Nemuno PK vyresniosios tyrėjos J. J. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešęs asmuo - J. Ž.; smurtą patyręs asmuo - nepilnametė U. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m.; smurtu įtariamas asmuo - K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nepilnametė U. Ž. paaiškino, kad būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), 2021 m. sausio 22 d., apie 08.00 val. - 09.00 val. jos tėvas K. Ž., su kuriuo gyvena, konflikto metu, jai sėdint virtuvėje prie stalo, suėmė ją už pečių ir stūmė, ko pasekoje ji galva trenkėsi į sieną, dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimai nepadaryti, į medikus nesikreipė ir šiuo metu medikų pagalbos nereikia. Apie 15 val. atvažiavo pas savo motiną J. Ž., kuri, sužinojusi kas atsitiko, paskambino į Vaiko teisių skyrių (1 t., 51-54).

2021 m. balandžio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte Nr. 2SD nurodyta, kad K. Ž. ir J. Ž., kurioje auga nepilnametė U. Ž., šeima žinoma nuo 2021 m. sausio mėnesio, teikiamos socialinės paslaugos dėl galimo smurto artimoje aplinkoje (1 t., b. l. 60-79, 82-84).

2019 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto poliklinikos gydytojos I. L. medicinos dokumentų išraše/siuntime nurodyta, kad U. Ž. siunčiama vaikų ortopedui traumatologui dėl piršto sumušimo, trauma 2019 m. gruodžio 22 d. sumuštas dešinės plaštakos I pirštas, konsultacijai dėl tolimesnio gydymo (1 t., b. l. 147).

2020 m. sausio 2 d. Kauno klinikinės ligoninės gydytojos V. J. pasirašytuose medicinos dokumentuose nurodyta, kad U. Ž. nustatytas dešinės plaštakos pirmojo piršto proksimalinės falangos bazės kraštelio lūžis (1 t., b. l. 144-148).

2019 m. gruodžio 22 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos dokumentų išraše/siuntime LA 2019-0770005/50000-2019-1408470 nurodyta, kad U. Ž. į vaikų skubios pagalbos skyrių kreipėsi 2019 m. gruodžio 22 d. 14:44 val. dėl dešinės rankos I piršto skausmo. Atlikus tyrimą dešinės plaštakos I p. 2 kr. r-se - išvada: 1 f. bazės lateralinėje pusėje kelios avulsijos su aplinkiniu minkštųjų audinių komponentu (1 t., b. l. 172).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus teismo medicinos specialisto 2021 m. gegužės 24 d. išvadoje Nr. G 906/2021(02) nurodyta, kad U. Ž. konstatuota dešinės plaštakos I piršto I pirštakaulio bazės lūžimas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo būti padarytas pateiktuose dokumentuose nurodytu laiku – 2019 m. gruodžio 22 d. Sužalojimas U. Ž. galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas ir galėjo būti gautis užsidengus dešine ranka, sudavus smūgį kuprine, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas būnant nukentėjusiajai įvairiose padėtyse. Dešinės plaštakos I piršto I pirštakaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 166-168).

Specialistė Z. M. paaiškinime nurodė, kad į klausimą: į kurią plaštakos vietą turėjo būti atliktas trauminis poveikis, kad būtų padarytas specialisto išvadoje Nr. G 906/2021(02) U. Ž. nustatytas sužalojimas, atsakė, kad trauminis poveikis U. Ž. buvo padarytas į dešinės plaštakos I piršto viršutinę dalį ir galėjo būti padarytas U. Ž. dešine plaštaka dengiantis galvą, tai yra pakėlus dešinę plaštaką. Ar dešinė plaštaka smūgio metu buvo pakelta delnine ar išorine puse nustatyti nėra galimybės (1 t., b. l. 175-177).

Iš 2021 m. spalio 18 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti 2021 m. sausio 22 d. BODY kameros vaizdo ir garso įrašai: 2021_0122_192123_002, 2021_0122_192622_003, 2021_0122_193121_004:

- paleidus 2021_0122_192123_002 vaizdo ir garso įrašą matyti buto prieškambario vaizdas, fiksuotas 2021 m. sausio 22 d. Monitoriaus ekrane matomas užrašas KNS_5EC486. Vaizdo ir garso įrašo pradžia 19:21 val., trukmė 5 min. Užfiksuota, kaip U. Ž. atvykusiems policijos pareigūnams aiškina, kad atėjo ir atsisėdo vagyti, o jis jos galvą trenkę į sieną. Dvi minutes jai skaudėjo. Po to jis išėjo pas savo draugę, o ji susiskambino su savo broliu, paklausė, ar stoti į profesinę mokyklą, išsirutuliojo kalba dėl smurto. Daugiau pokalbio nebuvo girdėta, pareigūnui išėjus į namo koridorių. Girdėti, kaip policijos pareigūnas telefonu aiškinasi dėl to, kaip elgtis tokioje situacijoje. Pareigūnui grįžus į butą, girdėti, kaip pareigūnė klausia nukentėjusiosios, ar senos mėlynės, nukentėjusioji nurodo, kad prieš kokias keturias dienas trenkė jai su kumščiu. J. Ž. aiškina, kad jis elgiasi sistemingai, aiškina apie tai, kaip prieš ją anksčiau buvo naudojamas fizinis smurtas. Mergaitė aiškina, kad viskas vyko ryte, 8-9 val., pareigūnė patikslina, kad konfliktas dėl ne vietoje padėto peilio, nukentėjusioji sako, kad trenkė tiesiog pastumdamas, su galva dar vos ne specialiai kad trenktų. Mėlynė ant rankos prieš keturias dienas – trenkė su kumščiu dėl matematikos konsultacijų, nes jai nelabai sekasi matematika, ir jis žiūri, kad jai su matematika viskas būtų gerai;

- paleidus 2021_0122_192622_003 vaizdo ir garso įrašą matyti, kad vaizdas ir garsas fiksuotas tą pačią dieną bei toje pačioje vietoje, vaizdo ir garso įrašo pradžia 19:26 val., trukmė 5 min. Matyti ir girdėti, kaip U. Ž. toliau aiškina apie tėvo šiandien prieš ją panaudotą fizinį smurtą ir apie tai, kaip anksčiau tėvas prieš ją naudojo fizinį smurtą. T. y. tęsia pokalbį apie matematiką, nurodo, kad paklausė, kodėl gavo dvejetą, tada pradėjo daužyti. Ji tuo metu sėdėjo ant kėdės virtuvėje. Nurodo, kad vos ne kiekvieną dieną fiziškai smurtauja su kumščiu, šluota, šlepete daužo, su viskuo, kas papuola. Jis skambino į mokyklą, policiją, kad ji prieš jį smurtauja. Girdėti, kaip policijos pareigūnai tarpusavyje aptaria tolimesnius veiksmus. Mama nurodo, kad dukra ir seniau skųsdavosi, jai nieko nesako, broliui pasakė, pas medikus nesikreipė.

- paleidus 2021_0122_193121_004 vaizdo ir garso įrašą, matyti, kad jis prasideda 19:31 val., trukmė 5 min. Užfiksuota, kaip U. Ž. toliau aiškina, kad nebuvo rimtų sužalojimų, nebent tik praeitais metais buvo sulaužęs rankos pirštą - nykštį, kad į klinikas nuvažiavo, sugipsavo. J. Ž. aiškina, kad dukra atleido tiesiog, kad ir jai nieko nesakė, tik neseniai pasakė, tai vyksta sistemingai. U. Ž. aiškina, kad negalvojo, kad jai kas padės, galvojo atleisti tėčiui, vis tiek tėvas yra. J. Ž. aiškina, kad išvadina „žiurke“, necenzūriniu žodžiu. U. Ž. pasakė, kad „dabar neatleis“ ir į policijos pareigūno klausimą, ar reikia medikų, atsakė neigiamai (2 t., b. l. 112, 113-114).

Kaltinamojo vertinimu, nukentėjusiosios parodymus įtakojo tiek jos mama, tiek ir aplinka. Vis dėlto, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusiojo U. Ž., dalyvaujant ir kaltinamajam, buvo apklausta pas ikiteismini tyrimo teisėją, tuo tarpu, apklausos metu nukentėjusiosios atstove pagal įstatymą pagal tuo metu buvusias aplinkybes buvo paskirta Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė, J. Ž. atliekant šį proceso veiksmą nedalyvavo, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios parodymai galėtų būti neobjektyvūs, įtakoti kitų asmenų. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, darytų pareigūnų kūno kamera, jiems atvykus pagal gautą iškvietimą į J. Ž. namus, matyti, kad U. Ž. dar tą pačią dieną bendraudama su pareigūnais ir paaiškindama situaciją, nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kaip ir atliekant pastarosios apklausą, t. y. kad jai atsisėdus valgyti kaltinamasis trenkė jos galvą į sieną, kalbėdama apie ant rankų buvusias mėlynes paaiškino, kad jos atsirado maždaug prieš keturias dienas, kuomet kaltinamasis jai trenkė su kumščiu dėl matematikos konsultacijų, kadangi šis dalykas jai nesiseka. Nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams taip pat nurodė, kad tėvas vos ne kiekvieną dieną prieš ją smurtauja, daužo su kumščiu, šluota, šlepete, o praėjusiais metais buvo sulaužęs rankos pirštą. Dar daugiau, teisme liudytoja apklausta Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė J. B. patvirtino, kad pokalbis su mergaite po to, kai buvo gautas pranešimas iš pastarosios brolio apie naudojamą smurtą prieš ją, vyko tikrai ne prie mamos. Liudytoja paaiškino, kad mergaitė buvo išklausyta telefonu tuo metu, kai vyko iš tėvo namų pas mamą, ir to pokalbio metu U. Ž. sakė, kad tėtis prieš ją smurtauja ir tai daro sistemingai, tai daroma, kai blogai mokosi, praleidžia pamokas, būna be nuotaikos, už menkiausią nusižengimą suduoda, skaudžiai stumia, jai buvo lūžęs pirštas. Liudytoja taip pat nurodė prisimenanti, kaip mergaitė pasakojo, kad trenkė į sieną ir ji atsitrenkė galva, buvo suduoti smūgiai, be to, skundėsi ir dėl psichologinio smurto, kad negražiai ją vadina. Iš tokių duomenų matyti, kad nukentėjusioji U. Ž. skirtingais laikotarpiais tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistei iš karto važiuojant pas mamą, tiek į mamos gyvenamąją vietą atvykusiems policijos pareigūnams taip pat tą pačią dieną, tiek ir apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau po kurio laiko aplinkybes apie patiriamą smurtą pasakojo iš esmės analogiškai, dėl ko nėra pagrindo vertinti, kad U. Ž. duoda parodymus įtakojama kitų asmenų. Be to, nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, juos patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje surinkti rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, abejoti U. Ž. parodymų teisingumu ir objektyvumu nėra pagrindo.

Nepaisant to, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog tam tikrais atvejais tėvai privalo imtis aktyvių veiksmų koreguodami vaiko elgesį, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad kartu teismai ne kartą yra nurodę, jog tėvai privalo susilaikyti nuo kraštutinių, žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi darančių poveikio priemonių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-149-1073/2021, 2K-277-788/2016).

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir: norėjo taip veikti (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas); numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).