- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-2653/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė
- Skolininkas
- Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-2013-479/2011, pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Mega Property“ pareiškimą nurodytam skolininkui dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Mega Property“ pateikė teismui pareiškimą, prašydamas priimti teismo įsakymą dėl 290 400 Lt skolos, 12 951,84 Lt delspinigių, 6 procentų metinių palūkanų ir 1 758 Lt žyminio mokesčio priteisimo iš skolininko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ (2 b. l.).
Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti reikalavimo sumos skolininko nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant – pinigines lėšas, neviršijant nurodytos sumos (9 b. l.). Nurodė, kad pareikštas didelės vertės reikalavimas, o tai pagal teismų praktiką objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Juolab kad, kreditoriaus duomenimis, skolininkas nebevykdo jokios ūkinės - komercinės veiklos, dėl ko nebegauna pajamų. Taip pat pažymėjo, jog skolininkas vengia geruoju įvykdyti savo įsipareigojimus, todėl tai dar labiau sustiprina tikimybę, kad skolininkas, siekdamas išvengti kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, sieks perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi patenkino kreditoriaus prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti skolininko Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar nepakankant – pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias skolininkui ir esančias pas jį arba trečiuosius asmenis, neviršijant 303 351 Lt sumos, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti jo vertę; areštuoto turto saugotoju paskyrė jo savininką (13-14 b. l.).
Teismas nurodė, kad skolininkas geranoriškai nevykdo savo sutartinių prievolių, kad įsiskolinimo suma yra didelė, todėl sprendė, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas Lietuvos ir Didžiosios Britanijos UAB „Klaipėdos Viktorija“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti kreditoriaus prašymą (19-20 b. l.). Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą, o kreditorius nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Juolab kad aplinkybė, jog skolininkas nevykdo savo prievolių, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kreditorius nepateikė ir duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimą, t. y. įrodymų, patvirtinančių, kad jis įvykdė 2010 m. gegužės 11 d. pavedimo sutartį. Skolininkas nuosavybės teise turi viešbutį, esantį Klaipėdoje, kuris yra pakankamos vertės galimam teismo įsakymo įvykdymui, ir kurio skolininkas neketina perleisti, o žada rekonstruoti, t. y. turtimą turtą pagerinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apygardos teismo nutartį (24-25 b. l.). Nurodo, kad teismas, spręsdamas ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertina ne kreditoriaus pateiktų įrodymų pagrįstumo klausimą, o tai, ar yra tikimybė, jog skolininkas neįvykdys galimo kreditoriui palankaus teismo sprendimo. Pažymi, kad skolininkas kartu su atskiruoju skundu nepateikė duomenų, patvirtinančių jo nurodomas nuosavybės teises į turimą turtą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi redakcija), teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu, jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1718/2011, 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje 2-1697/2011). CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2209/2011, 2011 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1725/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Šios prezumpcijos paneigimo pareiga tenka atsakovui.
Nagrinėjamoje byloje kreditorius yra pareiškęs apeliantui reikalavimą dėl 303 351,84 Lt priteisimo. Pagal teismų praktikoje suformuotą taisyklę tokia suma juridiniam asmeniui laikytina didele, o apeliantas nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog nėra grėsmės teismo įsakymo įvykdymui (CPK 178 str., 314 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju, nesant įrodymų, jog apeliantui priklausančio turto vertė ir piniginių lėšų suma žymiai viršytų teismo įsakymu (12 b. l.) priteistą sumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantas nepaneigė aukščiau nurodytos prezumpcijos, todėl apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 str. 1 d.).
Nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir apelianto argumentas dėl kreditoriaus reikalavimų nepagrįstumo. Juolab kad, byloje priimtu 2011 m. rugpjūčio 10 d. teismo įsakymu, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, įsiteisėjusiu 2011 m. rugsėjo 9 d., kreditoriaus reikalavimai buvo visiškai patenkinti, o skolininko prašymas atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje 2011 m. lapkričio 10 d. apygardos teismo nutartimi buvo atmestas.
Dėl pasakyto nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 10 d. nutartį.