- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-2346-603/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19716-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- D. G., V. G.
- Ieškovas
- I. Š.
- Trečiasis asmuo
- G. L., Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvydos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovės) I. Š. ir atsakovų D. G. ir V. G. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams D. G. ir V. G. dėl statybą leidžiančių dokumentų gavimo, tretieji asmenys byloje G. L., Vilniaus miesto savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. Š. pateikė ieškinį atsakovams D. G. ir V. G., prašydama: 1) pripažinti jos teisę gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal „Gyvenamosios paskirties 2 butų pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Rekonstrukcijos projektą“, parengtą MB „Architektas Lauras“, be atsakovų sutikimo; 2) pripažinti teisę įregistruoti minėtus pakeitimus VĮ „Registrų centras“; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:
Šalies argumentai
1.1. ginčo šalys yra nekilnojamojo turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ieškovė siekia padaryti gyvenamojo namo rekonstrukciją tikslu pritaikyti patogiau gyventi ginčo šalims, kaip dviem atskiroms šeimoms, kurios juo ir naudojasi. Šiuo metu name nėra esminių patogumų: tualeto, vonios, tinkamo šildymo, šaltuoju laikotarpiu būna šalta, drėgna, o neatlikus rekonstrukcijos darbų gali atsirasti pelėsis;
1.2. ieškovė apie ketinimą rekonstruoti namą žodžiu perspėjo atsakovus, išsiuntė jiems MB „Architektas Lauras“ parengtą Rekonstrukcijos projektą, taip pat kreipėsi į atsakovus raštu dėl leidimo rekonstrukcijai gavimo. Atsakovai 2019 m. birželio 2 d. jiems pateiktoje formoje dėl leidimo gavimo nepasirašė, o 2019 m. rugsėjo 24 d. ieškovę raštu informavo, kad neduos savo leidimo bendro namo rekonstrukcijai, kadangi nežino, kokie darbai bus atlikti rekonstruojant ieškovės namo dalį;
1.3. pasikalbėjusi su atsakovais, ieškovė 2019 m. gruodžio 15 d. dar kartą išsiuntė atsakovams MB „Architektas Lauras“ sutikimo formą. Atsakovai šios sutikimo formos nepasirašė ir atsisakė kontaktuoti su ieškove taikiai ir konstruktyviai;
1.4. atsakovai 2020 m. gegužės 19 d. dar kartą atsisakė suteikti ieškovei galimybę gauti leidimą namo rekonstrukcijai. Ieškovė, reaguodama į 2020 m. gegužės 19 d. atsakovų raštą ir atsižvelgdama į jų pastabas, atsiuntė atsakovams naują, pakoreguotą projektą. Atsakovai 2020 m. birželio 11 d. raštu vėl nesutiko duoti leidimo ieškovės namo rekonstrukcijai;
Atsiliepimas
1.5. atsakovai nesutinka ieškovei duoti sutikimo atlikti rekonstrukcijos darbus nemotyvuotai, remdamiesi tik vidiniu nenoru ir neobjektyviomis asmeninėmis priežastimis. Ieškovė siekia įgyvendinti savo kaip bendraturtės teises, bando taikiai bendrauti su atsakovais, turi tikslą rekonstruoti namą taip, kad būtų patogu gyventi dviems šeimoms;
1.6. rekonstrukcijos projektas niekaip nepažeidžia atsakovų teisių ir nepablogina jų padėties. Priešingai, juo sprendžiamos šiuo metu esamos namo komunalinių patogumų, šildymo problemos. Ginčo projekte numatytas namo šildymas: šilumos sistema – dujinis kondensacinis katilas, įrengiamas grindinis šildymas, šildymo sistemos įrenginiai montuojami virtuvėse, esamos krosnys ir toliau numatomos naudoti pagal paskirtį. Ginčo šalys turės atskirus privažiavimus, dengtus plytelėmis, nei vienos iš šalių patekimo į sklypą bei namą teisė nėra apribota. Taip pat išsaugomi sklype esantys medžiai, poveikis aplinkai minimalus, trečiųjų asmenų interesai, aplinkos apsaugos reikalavimai nepažeidžiami. Senas mūrinis gyvenamasis namas rekonstruojamas taip, kad atitiktų šiuolaikinius dviejų nedidelių šeimų poreikius: vieno aukšto su mansarda vieno buto pastatas rekonstruojamas į dviejų aukštų dviejų butų gyvenamą namą, stogas demontuojamas, paaukštinamos išorės sienos ir naujas stogas projektuojamas dvišlaitis, nuožulnesnis nei buvo, dengiamas bituminėmis čerpėmis. Projekte atsižvelgiama į vietovės aplinką, užstatymo pobūdį bei nusistovėjusią regiono architektūrą. Fasadų spalvinis sprendimas neryškus, pasirenkamos pilka-gelsva spalvos. Projektuojami lauko laiptai, vedantys link įėjimo į antrą butą antrame aukšte, abu butai neturi bendrų patalpų – įėjimai atskiri iš skirtingų namo pusių. Gyvenamo namo pirmame aukšte (pirmame bute) numatomos tokios patalpos: tambūras, koridorius, erdvi virtuvė, trys kambariai ir vonia. Antrame aukšte projektuojamame antrame bute numatomos tokios patalpos: tambūras-rūbinė, vonia, holas, vedantis į virtuvę, kambarį, į pereinamą svetainę ir miegamąjį, kuris turi atskirą drabužinę. Pagrindinis įėjimas į pirmą butą projektuojamas pietinėje pusėje, palipama 2-3 laiptais, suformuotais betono trinkelėmis. Pagrindinis įėjimas į antrą butą – per betoninius lauko laiptus 12-13 pakopų;
1.7. atsakovams įteikti visi su rekonstrukcijos projektu susiję dokumentai, projekte ir aiškinamuosiuose raštuose aiškiai aprašytos rekonstrukcijos detalės, be to, ieškovė ne kartą žodžiu yra aiškinusi šias detales atsakovams, taip pat atsižvelgė į atsakovų pastabas, bandė su jais bendradarbiauti ir kontaktuoti. Atsakovų atsisakymo duoti sutikimą argumentai nesuprantami, todėl negavusi sutikimo priversta kreiptis į teismą.
2. Atsakovai su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti ir skirti ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis iki 2000 Eur baudą, pusę jos priteisiant lygiomis dalimis atsakovams, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:
2.1. ieškovė neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti teisme ieškinį, kadangi atsakovei nepažeidė ieškovės teisių, o reikalavimą ieškovė grindžia klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, neatskleidžia tikrosios statybą leidžiančių dokumentų gavimo priežasties;
2.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – Inspekcija) konstatavo ieškovės vykdomą savavališką statybą ir įpareigojo ieškovę pašalinti nelegalių statybų padarinius. Todėl ieškovė siekia įteisinti savo savavališkai atliktas statybas, melagingai nurodydama, jog atsakovai atsisakė su ieškove bendrauti ir bendradarbiauti, nurodo neteisingą prašymų suteikti sutikimą pateikimo eiliškumą, nutyli, kad į visus ieškovės pateiktus prašymus suteikti sutikimą atsakovai pateikdavo motyvuotus atsisakymus, prašydami ištaisyti tik konkrečius atsakovų interesus reikšmingai pažeidžiančius trūkumus, be to, teisme pateiktas paskutinis projekto variantas niekada ankščiau nebuvo pateiktas atsakovams vertinti;
2.3. ieškovė pirmą kartą į atsakovus dėl sutikimo suteikimo kreipėsi iš karto po Inspekcijos atlikto 2019 m. rugsėjo 17 d. patikrinimo, 2019 m. rugsėjo 25 d. registruotais laiškais atsiųsdama atsakovams neužpildytas 2019 m. rugsėjo 24 d. abstraktaus pobūdžio sutikimo formas ir nepateikdama jokio projekto;
2.4. antrą kartą į atsakovus kreipėsi dėl sutikimo 2020 m. gegužės 12 d. tiesiogiai įteikdama atgalinės datos MB „Architektas Lauras“ paruoštą 2019 m. gruodžio 15 d. sutikimo formą ir 2020 m. balandžio mėn. Gyvenamosios paskirties dviejų butų pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto pirmą variantą (toliau – ir Projektas Nr. 1) bei jį lydinčius dokumentus. Po Projekto Nr. 1 gavimo atsakovai sužinojo, jog ieškovė ne tik siekia pašalinti savavališkos statybos padarinius (legalizuoti nelegalias statybas), tačiau kartu ketina namą rekonstruoti į dvibutį. Kadangi Projekto Nr. 1 techniniai sprendiniai tiesiogiai yra susiję ne tik su ieškovės valdomu namo antru aukštu, tačiau ir su atsakovų valdomu namo pirmu aukštu, patys atsakovai jokių statybos ir (ar) rekonstrukcijos darbų neplanavo atlikti, pateikė motyvuotą atsisakymą suteikti sutikimą iki kol bus pašalinti reikšmingi taisytini trūkumai;
2.5. trečią kartą ieškovė į atsakovus dėl sutikimo gavimo kreipėsi 2020 m. birželio 2 d., tiesiogiai įteikdama MB „Architektas Lauras“ dar ankstesnės atgalinės datos 2019 m. birželio 2 d. sutikimo formą ir 2020 m. balandžio Gyvenamosios paskirties dviejų butų pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projekto antrą variantą (toliau - Projektas Nr. 2) bei jo dokumentaciją. Pateiktos sutikimo formos turinys ir Projekto Nr. 2 turinys buvo iš dalies pakoreguoti pagal atsakovų 2020 m. gegužės 19 d. motyvuotame atsisakyme nurodytas pastabas. Kadangi patys atsakovai jokių statybos darbų neplanavo atlikti, tikėjosi, jog naujas projektas bus paruoštas taip, kad visi jo sprendiniai atitiktų jiems priklausančio namo pirmo aukšto faktinę situaciją. Kadangi ir Projekto Nr. 2 ne visi sprendiniai atitiko faktinę namo pirmo aukšto situaciją, atsakovai 2020 m. birželio 11 d. pateikė dar vieną motyvuotą atsisakymą duoti sutikimą, nurodydami eilę to priežasčių bei trūkumų;
2.6. ieškovė po atsakovų 2020 m. birželio 11 d. motyvuoto atsisakymo gavimo ištaisė praktiškai visus atsakovų 2020 m. birželio 11 d. motyvuotame atsakyme nurodytus Projekto Nr. 2 trūkumus, tokiu būdu pripažindama motyvuoto atsisakymo teisingumą ir pagrįstumą, tačiau pagal atsakovų nurodytas pastabas naujai parengto Projekto Nr. 3 ieškovė niekada neteikė atsakovams vertinti ir kreipėsi tiesiai į teismą. Atsakovai neturėjo galimybės vertinti Projekto Nr. 3, duoti sutikimą ar atsisakyti tai daryti;
Šalies argumentai
2.7. ieškovė prašo apginti iš esmės jokiais atsakovų veiksmais nepažeistas jos teises. Be to, apskritai negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas be atsakovų sutikimo, kadangi didelė dalis visų Projektų Nr. 1, 2 ir 3 sprendimų ir numatytų statybos darbų apimčių yra tiesiogiai ir išimtinai susijusių ne su ieškovės, o būtent tik su atsakovų interesais, t. y. jiems nuosavybės teise priklausančiu namo pirmu aukštu;
2.8. ieškinio reikalavimas pripažinti teisę įregistruoti minėtus pakeitimus VĮ „Registrų centras“ be atsakovų sutikimo taip pat laikytinas nepagrįstu, kadangi tokio prašymo ieškovė nebuvo pateikusi atsakovams;
2.9. ieškovės procesinis elgesys (visiškai nepagrįsto ir nebūtino ieškinio pareiškimas) galėjo būti sąlygotas mėginimu pasiteisinti Statybų inspekcijai dėl savavališkos statybos, mėginimu pašalinti nelegalių statybų padarinius. Toks ieškovės procesinis elgesys, pareiškiant teismui ieškinį nesilaikant įstatyminio reikalavimo iš pradžių su bendrasavininkiais siekti susitarti taikiai, mėginant juo faktiškai įteisinti nelegalios statybos padarinius, teigiant žinomai melagingas faktines aplinkybes, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodyto ieškovei skirtina iki 2000 Eur bauda, pusę jos priteisiant lygomis dalimis atsakovams (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
3. Trečiasis asmuo G. L. atsiliepime su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog 2016 m. gegužės 20 d. yra sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis jai ir jos dukrai ieškovei I. Š.. Gyvenimo sąlygos name pablogėjusios, kadangi šalta, jis be patogumų. Dėl nurodytų priežasčių nuspręsta daryti namo rekonstrukciją, apie ją buvo kalbėta su namo bendraturčiais - atsakovais, kurie neprieštaravo ir kartu remontavo stogą. Tačiau atsakovai sutikimą duoti atsisakė.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ieškovės teisės gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą be bendraturčių sutikimo pripažinimas savaime nesuponuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atitinkamo padalinio ar įgalioto tarnautojo pareigos parengti ieškovei reikalingus dokumentus, kadangi bendraturčių sutikimas yra tik viena iš Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose numatytų sąlygų, kurias turi atitikti asmuo, siekiantis realizuoti statytojo teisę. Dėl reikalingų dokumentų ieškovė turės kreiptis bendra tvarka, kartu pateikiant įsiteisėjusį teismo sprendimą, pripažįstantį ieškovei teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą, nesant bendraturčių sutikimo.
5. Trečiasis asmuo Inspekcija atsiliepime teismo prašė ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ yra informacija, kad dėl statinio ieškovei ir atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), surašyti administraciniai aktai ir priimti administraciniai sprendimai. Inspekcija, gavusi skundą ir atlikusi patikrinimą žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nustatė, kad savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, rekonstruotas gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatas, todėl 2019 m. spalio 3 d. surašė ieškovei savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191003-00029 ir 2019 m. spalio 7 d. Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Ieškovė 2020 m. kovo 19 d. pateikė Inspekcijai prašymą pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, kurį išnagrinėjusi ir įvertinusi, Inspekcija 2020 m. kovo 19 d. Sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-00-200319-00011 terminą pratęsė iki 2020 m. liepos 7 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės I. Š. 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės D. G. naudai ir 20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Teismas taip pat netenkino atsakovės prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
7. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė ieškovės savavališką statybą bei ketinimą savavališką statybą įteisinti. Pritarė atsakovams, jog savavališkos statybos legalizavimas laikytinas tikrąja priežastimi ieškovės siekiui rekonstruoti pastatą.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vadovaudamasis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/998f6af39c3d11e68adcda1bb2f432d1), 1-2 lentelėmis ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 29 dalimi, teismas nustatė, jog namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priskirtinas neypatingiesiems statiniams. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas privalomas leidimas ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui, o Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti visi reikalingi pateikti dokumentai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, tarp kurių nurodytas ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Nurodė, jog pagal teismų praktikoje pateiktus išaiškinimus atsisakymas duoti sutikimą turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo, kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams, o bendraturčiui kreipiantis į teismą dėl atsisakymo duoti sutikimą, pareiga įrodyti atsisakymo pagrįstumą bei nurodyti atsisakymą pagrindžiančias aplinkybes tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui.
9. Remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, jog pirmą kartą ieškovė kreipėsi į atsakovus 2019 m. rugsėjo 25 d. su neužpildytomis sutikimo formomis, nepateikdama jokio projekto bei jo apskritai nesant. Pripažino, kad tokiu atveju atsakovai pagrįstai 2019 m. spalio 9 d. atsisakė suteikti sutikimą ieškovei, motyvuotai paaiškinę apie jiems nežinomus atliktinus darbus atliekant rekonstrukciją.
10. Įvertinęs ieškovės kreipimąsi antrą kartą į atsakovus dėl sutikimo, pateikiant MB „Architektas Lauras“ 2019 m. gruodžio 15 d. sutikimo formą ir Projektą Nr. 1 bei jį lydinčius dokumentus, teismas pažymėjo, jog atsakovai dėl darbų apimčių bei techninių sprendinių, apimančių ne tik ieškovės valdomą namo antrą aukštą, bet ir atsakovų valdomą namo pirmo aukštą, taip pat pagrįstai atsisakė duoti ieškovei sutikimą. Pažymėjo, jog atsakovų 2020 m. gegužės 19 d. atsisakymas laikytinas motyvuotu, pagrįstu, o jame nurodyti taisytini trūkumai.
11. Teismas vertino ieškovės trečią kartą 2020 m. birželio 2 d. kreipimąsi į atsakovus dėl sutikimo gavimo su MB „Architektas Lauras“ paruošta 2019 m. birželio 2 d. sutikimo forma ir Projektu Nr. 2 bei jo dokumentacija ir konstatavo, jog tiek sutikimo formos turinys, tiek Projekto Nr. 2 turinys iš dalies buvo pakoreguoti pagal atsakovų 2020 m. gegužės 19 d. motyvuotame atsisakyme nurodytas pastabas. Pažymėjo, kad nustatę, jog Projekto Nr. 2 ne visi sprendiniai atitiko faktinę namo pirmo aukšto situaciją, atsakovai vėlgi pagrįstai 2020 m. birželio 11 d. ieškovei pateikė motyvuotą atsisakymą duoti sutikimą, nurodydami priežastis ir trūkumus.
12. Apibendrindamas atsakovų atsisakymus duoti sutikimus teismas pažymėjo, kad atsisakymai motyvuoti išimtinai tik atsakovams atsiųstų sutikimo formos turinio trūkumais ir netikslumais bei Projektų Nr. 1 ir Nr. 2 techninių sprendinių, liečiančių išskirtinai atsakovams priklausantį namo pirmą aukštą, netikslumais ir neatitikimais faktinei situacijai, aplinkybėmis, tiesiogiai susijusiomis su atsakovų teisėmis ir teisėtais interesais, nekvestionuojant Projektų Nr. 1 ir Nr. 2 sprendinių, susijusių su ieškovei priklausančio namo antru aukštu. Teismo vertinimu, esant faktiniams pirmo aukšto namo neatitikimams atsakovai turėjo teisę ir pagrindą atsisakyti duoti sutikimus, motyvai susiję su atsakovų teisių suvaržymu ir nuosavybės naudojimo korektūromis, todėl nelaikytina neteisinga ar nepagrįsta. Vertino, kad atsakovai nebuvo ir nusiteikę prieš ieškovę, veikė sąžiningai ir operatyviai, kadangi dar pateikdami 2020 m. birželio 11 d. atsisakymą nurodė, jog teisingai pakoregavus Projektą Nr. 2 ir jo dokumentaciją suteiks ieškovės prašomą sutikimą.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, ištaisydama Projekto Nr. 2 trūkumus ir parengdama naują pakoreguotą Projektą Nr. 3 pagal atsakovų 2020 m. birželio 11 d. atsisakyme duoti sutikimą pateiktas pastabas, pripažino atsakovų motyvuoto atsisakymo teisingumą ir pagrįstumą. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė parengto Projekto Nr. 3 niekada neteikė atsakovams vertinti ir sprendė, jog tokiu savo elgesiu ieškovė be jokio objektyvaus pagrindo ir būtinumo kilusią situaciją iš karto perkėlė tiesiai į teismą, inicijuodama nagrinėjamą bylą ir reikalaudama teismine tvarka spręsti bendraturčių ginčą.
14. Teismas konstatavo, kad ieškovė, nepateikdama Projekto Nr. 3 atsakovams vertinti, savo procesiniais veiksmais neišlaikė privalomos procedūros. Tokiu būdu atsakovai iki kreipimosi į teismą momento neturėjo galimybės vertinti Projekto Nr. 3, kaip galutinio, duoti ar atsisakyti duoti sutikimą, o teismas neturi galimybės įvertinti atsakovų atsisakymo suteikti sutikimą atlikti Projekte Nr. 3 nustatytus statybos darbus (ne)pagrįstumo. Pažymėjo, jog ieškovė, pati savo veiksmais nesudarydama atsakovams sąlygų įvertinti Projekto Nr. 3, prašo teismo apginti teises, kurios iš esmės nėra ir nebuvo pažeistos atsakovų veiksmais ir jų atsisakymu juos atlikti.
15. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas be atsakovų sutikimo, kadangi didelė dalis visų Projektų Nr. 1, 2 ir 3 techninių sprendimų ir numatytų statybos darbų apimčių yra tiesiogiai ir išimtinai susiję su atsakovų interesais. Todėl taip pat sprendė, jog ieškovės savarankiškas ieškinio reikalavimas pripažinti teisę įregistruoti minėtus pakeitimus VĮ „Registrų centras“ be atsakovų sutikimo taip pat negali būti laikomas pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
16. Atsakovų prašymą skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis laikė nepagrįstu. Pažymėjo, jog atsakovų nurodytos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo ir teisinėms prielaidoms išvadai, jog ieškovė sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Teismo vertinimu, ieškinio atmetimo aplinkybė savaime neįrodo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, kadangi ieškovė galėjo žmogiškai klysti, o jos procesinis elgesys nėra sistemingas.
17. Spręsdamas dėl atsakovų patirtų 4 719 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų dydžio (ne) pagrįstumo teismas pažymėjo, kad atsakovų patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius (toliau – Rekomendacijos), laikytinos pernelyg didelėmis ir neadekvačiomis nagrinėjamai bylai. Vertino, jog byla nėra didelės apimties, nelaikytina labai sudėtinga ir reikalaujančia specialių žinių ir teismų praktikos naujumo, buvo išnagrinėta beveik per vieną posėdį, be to, advokato pateiktose ataskaitose kai kurios suteiktos paslaugos pagal savo pobūdį yra pasikartojančios, o nurodytos laiko sąnaudos tam tikriems nurodytiems veiksmams atlikti neprotingai didelės (CK 1.5 straipsnis). Sprendė, jog adekvati ir pakankama nagrinėjamai bylai laikytina 2 200 Eur atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų suma, kuri iš ieškovės priteistina mokėjimą advokatui atlikusios atsakovės D. G. naudai.
II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
18. Apeliantė (ieškovė) I. Š. pateiktu apeliaciniu skundu prašo:
1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip: ieškinį tenkinti ir priteisti iš ieškovės 2200 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. G. ir 20 Eur pašto išlaidų valstybei;
2) prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – 2021 m. gegužės 26 d. prašymą „Dėl sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo“ ir 2021 m. birželio 10 d. atsakovų tarpinį atsakymą, patvirtinančius tarp šalių kilusio ginčo ir atsakovų deklaruojamo geranoriškumo aplinkybes;
3) priteisti patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
19.1. ieškovė po skundžiamo sprendimo priėmimo dienos kreipėsi į atsakovus su 2021 m. gegužės 25 d. prašymu „Dėl sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo“ ir siekdama išvengti tolimesnio teisminio ginčo prašė ne vėliau kaip iki 2021 m. birželio 14 d. pareikšti savo sutikimą (arba nesutikimą) su ieškovės lėšomis parengtu Projektu Nr. 3, pateiktu Vilniaus miesto apylinkės teismui. Su projektu teisme susipažino atsakovai, jam vykusio teismo proceso metu neprieštaravo. Taip pat ieškovė paprašė atsakovų nurodyti banko sąskaitos numerį į kurią pervestų 2 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovai tarpiniu 2021 m. birželio 10 d. atsakymu informavo ieškovę, jog prašymą išnagrinės iš esmės bei sąskaitą pateiks įsiteisėjus skundžiamam sprendimui. Toks atsakovų atsakymas pagrindžia aplinkybę, jog ir po priimto skundžiamo sprendimo atsakovai neduoda ieškovei protingo motyvuoto (ne)sutikimo su Projektu Nr. 3;
19.2. sutiktina su skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog teismui pateiktas Projektas Nr. 3 nebuvo pateiktas atsakovams susipažinti. Atsakovams buvo pateikti susipažinti Projektas Nr. 1 ir Projektas Nr. 2, kuriuos ieškovės projektuotojas taisė siekdamas išvengti teisminių ginčų, tačiau neatsižvelgiant į atsakovų nesutikimų motyvų pagrįstumą:
Atsiliepimas
19.3. atsakovų 2020 m. gegužės 19 d. atsisakyme pagal Projektą Nr. 1 suteikti sutikimą nurodyti 1-5 punkte trūkumai nėra susiję su parengto projekto sprendiniais. Likę atsakovų nurodyti atsisakymų argumentai susiję su atsakovų pakeista pirmo aukšto patalpų eksplikacija, kuri buvo pakeista be ieškovės žinios, todėl MB „Architektas Lauras“ rengiant projektą nebuvo žinomi, juolab kad pakeitimai teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre;
19.4. atsakovų 2020 m. birželio 11 d. atsisakyme pagal Projektą Nr. 2 suteikti sutikimą 1-3 punktai nėra susiję su parengto projekto sprendiniais. Dėl likusiuose atsisakymo punktuose (4-8 punktai) nurodytų namo dalių ir jų dydžio priklausomumo ginčo nėra. Problema iškilo dėl to, jog atsakovai padarytų pirmo aukšto faktinių pakeitimų teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo Nekilnojamojo turto registre;
19.5. atsakovai pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė Projekte Nr. 3 iš esmės ištaisė visus atsakovų 2020 m. birželio 11 d. atsisakyme nurodytus Projekto Nr. 2 trūkumus, todėl ieškovei taip pat papildomai ištaisius ir atsakymo 1-3 punktuose nurodytus pačios sutikimo formos netikslumus ir neatitikimus, atsakovai geranoriškai būtų suteikę ieškovei prašomą sutikimą. Tokiu būdu atsakovai nepagrįstai perkelia pareigą ieškovei dėl sutikimo formos ir turinio, kadangi tokia pareiga tenka patiems atsakovams;
19.6. ieškovės atstovui už teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėta 1 200 Eur, kurie priteistini iš atsakovų.
Šalies argumentai
20. Atsakovai pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą dalyje dėl nepriteistų 2 519,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisiant atsakovės D. G. naudai iš ieškovės minėtas išlaidas. Taip pat prašo priteisti iš ieškovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:
Atsiliepimas
20.1. atsakovės visos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo būtinos ir atitiko Rekomendacijose nurodytus dydžius. Atsakovės atstovo PVM sąskaitose faktūrose nurodyti procesiniai veiksmai atlikti, todėl teismas nepagrįstai sumažino advokato teisinės pagalbos išlaidas;
20.2. teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovė nenurodė tikrosios ieškinio pateikimo priežasties ir tik pagal atsakovų pateiktą poziciją bei surinktus byloje duomenis nustatė, jog tikrasis ieškovės siekis buvo pašalinti savavališkas statybas, dėl ko ji tikslu pratęsti terminą savavališkoms statyboms pašalinti, inicijavo administracinę bylą. Skundžiamame sprendime taip pat konstatuota ir ieškovės ieškinyje nurodytos tikrovės neatitinkančios faktinės aplinkybės, teismas nenustatė atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovės atžvilgiu, o ieškovė inicijavo visiškai nepagrįstą civilinę bylą atsakovų atžvilgiu. Todėl ieškovės nesąžiningas elgesys sąlygojo objektyvų būtinumą atsakovei patirti bylinėjimosi išlaidas, kurias teismas turėjo priteisti pilna apimtimi;
20.3. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, jog byla nebuvo reikalaujanti specialiųjų žinių ir teismų praktikos vertinimo, kadangi tiek atsakovės atsiliepimas, tiek ir teismo sprendimas buvo išsamiai motyvuoti situacijai reikšminga teismų praktika. Ieškovės nurodytoms aplinkybėms paneigti atsakovai buvo priversti paruošti išsamų, 23 lapų atsiliepimą su priedais, kuriais vadovavosi teismas priimdamas skundžiamą sprendimą. Priešingai nei nurodė teismas, civilinė byla buvo išnagrinėta per du teismo posėdžius (parengiamąjį ir teismo posėdžius), kuriems atsakovų atstovas turėjo pasiruošti. Be to, teismui įvertinus atsakovų pateiktą atsiliepimą su priedais teismui tapo pakankamai aiški pozicija, o tai patvirtina kokybiškų teisinių paslaugų atsakovams suteikimą;
20.4. Teismas deklaratyviai nurodo, jog ataskaitose nurodytas pasikartojantis paslaugų pobūdis, o laiko sąnaudos procesiniams veiksmams atlikti neprotingai didelės. Teismas visiškai nedetalizavo ir nekonkretizavo, todėl jų detalus turinys nėra aiškus ir suprantamas. Atsakovų atstovas neteikė jokių pasikartojančių paslaugų, o konkretiems veiksmams atlikti buvo skiriama tiek laiko, kiek jo buvo būtina skirti kokybiškų paslaugų suteikimui. Be to, suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, o atmetus pralaimėjusios šalies ieškinį ir laimėjusiai giną šaliai priteisus tik 47 proc. jos realiai patirtų bylinėjimosi išlaidų, nėra vykdomas teisingumas ir neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų.
21. Ieškovė atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo skundžiamą sprendimo dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
21.1. ieškovė neginčija atsakovų atstovo profesionalumo aplinkybės, tačiau atsakovų atstovas atsiliepime į ieškinį pernelyg išplėtė atsikirtimų ribas. Ieškovė pateikė teisme ieškinį su konkrečiu reikalavimu ir nurodė konkretų projektą, todėl atsakovų atstovas turėjo atsikirtimuose pasisakyti tik dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, bet ne rašyti visą ieškovės ir atsakovų santykių istoriją;
21.2. atsakovų atstovas pasirinko netinkamą atsakovų teisių gynybos būdą. Jeigu atsakovai, gavę ieškinį, būtų suteikę ieškovei sutikimą, teismas ieškinį būtų atmetęs ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų dydis nebūtų neprotingai didelis;
21.3. pagrįsta teismo išvada, jog atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir neadekvačios nagrinėjamai bylai. Atsakovų atstovas už suteiktą pagalbą rengiant atsiliepimą paskaičiavo išlaidas dalimis taikant valandinį tarifą, nors turėjo skaičiuoti pagal Rekomendacijose numatytą koeficientą.
22. Atsakovai atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo: 1) ieškovės apeliacinio skundo netenkinti; 2) patenkinti atsakovų apeliacinį skundą ir pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisti iš ieškovės atsakovės D. G. patirtas 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsakovų apeliacinio skundo parengimą. Nurodo tokius nesutikimo su ieškovės apeliaciniu skundu argumentus:
22.1. atsakovų 2020 m. gegužės 19 d. motyvuotame atsisakyme suteikti sutikimą rekonstrukcijai pagal Projektą Nr. 1 nurodyti reikšmingi tiek sutikimo formos, tiek ir Projekto Nr. 1 sprendinių trūkumai. Atsisakymas suteikti sutikimą motyvuotas išimtinai tik dėl konkrečių paties sutikimo formos turinio trūkumų bei Projekto Nr. 1 sprendinių, liečiančių išskirtinai atsakovams priklausančio namo pirmą aukšto netikslumus ir neatitikimus faktinei situacijai. Ieškovei ir jos projektuotojui buvo pasiūlyta atvykti pas atsakovus apžiūrėti namo pirmą aukštą, pastarieji pasiūlymu pasinaudojo, atliko reikiamus matavimus ir faktinės situacijos fiksavimą. Toks atsakovų elgesys, priešingai nei teigia ieškovė, patvirtina aplinkybę, jog atsakovai nebuvo neigiamai nusiteikę ieškovės prašymo atžvilgiu, operatyviai teikė motyvuotas pastabas, geranoriškai bendravo ir bendradarbiavo su ieškove, teikė realią pagalbą projekto parengimui;
22.2. nors ieškovės apeliaciniame skunde kvestionuojami atskiri atsakovų atsisakymo punktai, ieškovė atsižvelgė į dalį jame nurodytų taisytinų netikslumų, pripažindama tokio atsisakymo pagrįstumą ir teisingumą. Projektas Nr. 1 buvo teikiamas kartu su paruošta sutikimo forma, todėl atsakovai, suradę reikšmingų trūkumų, pateikė motyvuotas pastabas dėl abiejų dokumentų tikslu suderintai ištaisyti abiejų dokumentų trūkumus;
22.3. name kadastriniai matavimai paskutinį kartą atlikti 1986-06-26, tokią aplinkybę patvirtina ir ieškovės pateiktas namo nekilnojamojo turto registro išrašas, todėl natūralu, jog atsakovai atliko einamuosius remonto darbus, nereikalaujančius statybą leidžiančių dokumentų, tačiau įtakojusių faktinę patalpų situaciją. Rengiant Projektą Nr. 1 buvo būtina atsižvelgti į patalpų faktinę situaciją, tačiau atsakovai nebuvo informuoti ir įtraukti į projekto rengimo procesą;
22.4. ieškovei kreipusis į atsakovus trečią kartą, tiek sutikimo formos turinys, tiek ir Projekto Nr. 2 turinys iš dalies buvo pakoreguoti pagal atsakovų pastabas ir nors atsakovams priklausančio pirmo aukšto patalpų eksplikacija buvo tikslesnė, ji neatitiko faktinės situacijos. Atsakovai atsisakymą motyvavo išimtinai tik konkrečiais paties sutikimo formos turinio trūkumais bei Projekto Nr. 2 sprendinių, turinčių reikšmės išimtinai namo pirmam aukštui, netikslumams ir neatitikimams faktinei situacijai. Nors apeliaciniame skunde kvestionuojami atskiri atsisakymo punktai, tačiau ieškovė taip pat atsižvelgė į dalį nurodytų netikslumų. Kita vertus, net ir leidus apsilankyti projekto autoriui atsakovams priklausančiose patalpose, teikiant Projektą Nr. 2 nebuvo ištaisyti visi atsakovams priklausančių patalpų faktinės situacijos trūkumai;
Atsiliepimas
22.5. ieškovė pagal atsakovų pastabas pataisyto Projekto Nr. 3 niekada neteikė atsakovams vertinti, neišlaikydama būtinos procedūros dėl konkrečių statybos darbų, nors jame buvo atsižvelgta į atsakovų 2020 m. birželio 11 d. motyvuoto atsakymo pastabas. Ieškovė tokiu būdu nesuteikė atsakovams galimybės įvertinti Projekto Nr. 3. Tai, jog ieškovė Projekte Nr. 3 ištaisė atsakovų nurodomus trūkumus, pagrindžia atsakovų pastabų dėl Projekto Nr. 2 pagrįstumą ir teisingumą. Ieškovei ištaisius ir atsakovų nurodytus sutikimo formos netikslumus ir neatitikimus, atsakovai geranoriškai būtų suteikę ieškovei jos prašomą sutikimą;
22.6. kadangi ieškovė nepateikė atsakovams Projekto Nr. 3, nėra galimybės vertinti atsakovų kaip bendrasavininkų atsisakymo suteikti sutikimą atlikti Projekte Nr. 3 numatytus statybos darbus (ne)pagrįstumo. Taigi ieškovė teismo prašė apginti iš esmės nepažeistas atsakovų veiksmais teises;
22.7. statybą leidžiantis dokumentas be atsakovų sutikimo apskritai negali būti išduotas, kadangi didelė dalis projekto sprendimų ir numatytų statybos darbų yra tiesiogiai ir išimtinai susijusi su atsakovų interesais. Priešingu atveju, susiklostytų situacija, kuomet statybos darbai galėtų būti atliekami atsakovams priklausančioje patalpoje be jų sutikimo Todėl teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinio reikalavimas pripažinti teisę įregistruoti pakeitimus VĮ „Registrų centras“ be atsakovų sutikimo laikytinas nepagrįstu;
22.8. nepagrįsti ieškovės argumentai, jog atsakovai, patys ištaisę 2020 m. birželio 11 d. motyvuotame atsisakyme nurodytus sutikimo formos trūkumus, galėjo išduoti sutikimą Projektui Nr. 3 įgyvendinti. Minėtas projektas nebuvo pateiktas atsakovams įvertinti, todėl atsakovai neturėjo objektyvios galimybės nei suteikti sutikimą, nei pateikti motyvuotą atsisakymą ar ištaisyti sutikimo formos trūkumus;
Šalies argumentai
22.9. ieškovės prašomais prijungti prie bylos 2021 m. gegužės 26 d. prašymu „Dėl sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo“ ir atsakovų 2021 m. birželio 10 d. tarpiniu atsakymu nepagrįstai įrodinėjama, jog ir po priimto teismo sprendimo atsakovai neduoda ieškovei motyvuoto (ne) sutikimo dėl Projekto Nr. 3. Ieškovė tokiu prašymu iš esmės prašė pripažinti ieškinio reikalavimą dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui. Be to, ieškovės prašomų prijungti dokumentų turinys nėra nagrinėjamos civilinės bylos apeliacinės instancijos teisme dalykas. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teisme dokumentus, kurie nebuvo teikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, todėl nesudaro pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo apimties. Todėl prie ieškovės apeliacinio skundo pridėti papildomi dokumentai apeliacinės instancijos teisme turėtų būti neprijungti prie bylos medžiagos ir bei atitinkamai nevertinami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tokie ieškovės dokumentai galėtų būti vertinami tik atskirame teisminiame procese.
Atsiliepimas
23. Trečiasis asmuo G. L. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Pateiktame atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
26. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
27. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės reikalavimas dėl teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus rekonstrukcijai be atsakovų sutikimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
28. Ginčo šalys yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bei šiame žemės sklype esančio pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrasavininkai. Notarine tvarka 2016 m. gegužės 20 d. patvirtintų Dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)bei Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)pagrindu nustatyta naudojimosi namu tvarka, pagal kurią ieškovė nuosavybės teise valdo ir naudojasi visu antru namo aukštu, o atsakovė - pirmu namo aukštu.
29. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog trečiasis asmuo - Inspekcija, gavusi atsakovės skundą, atlikto patikrinimo metu nustatė savavališką statybą rekonstruojant namo mansardą (pristatytas/įrengtas antras aukštas su naujai įrengtu dvišlaičiu stogu, išorinės atitvaros iš silikatinių blokelių, padidintas rekonstruoto pastato patalpų plotas ~ 32 kv. m), surašė ieškovei 2019 m. spalio 3 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-191003-00029 ir 2019 m. spalio 7 d. privalomą nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nustatant terminą iki 2020 m. balandžio 7 d. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog terminas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2728-281/2021 pratęstas iki 2022 m. balandžio 7 d.
30. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 25 d. registruotais laiškais kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo rekonstrukcijai suteikimo, išsiųsdama tik 2019 m. rugsėjo 24 d. datos sutikimo formą be projekto. Atsakovai 2019 m. spalio 9 d. atsisakė suteikti sutikimą ieškovei, nurodydami jog nėra žinomi rekonstrukcijos darbai.
31. Ieškovė antrą kartą į atsakovus kreipėsi 2020 m. gegužės 12 d., įteikdama MB „Architektas Lauras“ 2019 m. gruodžio 15 d. sutikimo formą ir Projektą Nr. 1 su dokumentais. Atsakovai 2020 m. gegužės 19 d. atsisakė pateikti sutikimą iki trūkumų pašalinimo, nurodydami Projekto Nr. 1 sprendinių trūkumus.
32. Ieškovė trečią kartą kreipėsi į atsakovus dėl sutikimo gavimo 2020 m. birželio 2 d., įteikdama MB „Architektas Lauras“ 2019 m. birželio 2 d. sutikimo formą ir Projektą Nr. 2 su dokumentacija. Atsakovai 2020 m. birželio 11 d. registruotu laišku atsisakė duoti ieškovei sutikimą, nurodydami Projekto Nr. 2 trūkumus.
33. Ieškovės architektas parengė Projektą Nr. 3., kurį pateikė tiesiogiai teismui kartu su ieškiniu. Atsakovams Projektas Nr. 3 įvertinimui ir sutikimui gauti iki ieškinio parengimo pateiktas nebuvo.
34. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsakovų atsisakymuose nurodytus argumentus, tai, jog ieškovė Projekto Nr. 3 iki ieškinio pateikimo teisme neteikė vertinti atsakovams, sprendė, jog atsakovai pagrįstai atsisakė duoti sutikimą ieškovei. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė, nepateikdama Projekto Nr. 3 atsakovams įvertinti, neišlaikė privalomos procedūros, atsakovai neturėjo galimybės tokio projekto įvertinti ir dėl jo duoti atsakymo ieškovei, todėl ieškovės teisės iš esmės nėra ir nebuvo pažeistos atsakovų veiksmais ar jų atsisakymu duoti sutikimą rekonstrukcijai.
35. Apeliantė (ieškovė) su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, jog iš tiesų pateiktuose Projektuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo klaidų, tačiau dalis jų nėra susiję su sprendiniais, o klaidos ištaisytos Projekte Nr. 3, kuris iš tiesų iki ieškinio nepateiktas atsakovams įvertinti.
Dėl ginčo esmės
36. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020, 26 punktas).
37. Bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.74 straipsnis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visiems bendraturčiams ginčo sprendimo būdo. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei CK 4.75 straipsnio nuostatų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010).
38. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje yra nurodyti visi dokumentai, kuriuos reikia pateikti, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą atliekant rekonstrukciją, tarp kurių nurodytas ir žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise ir statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas.
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė, siekdama rekonstruoti jai priklausančio namo antrą aukštą, kreipėsi į atsakovus, kurie yra namo pirmo aukšto savininkai, dėl sutikimo gavimo. Kaip jau buvo aptarta nustatant faktines aplinkybes, ieškovė į atsakovus dėl sutikimo gavimo kreipėsi tris kartus, iš kurių du kartus teikė MB „Architektas Lauras“ parengtus Projektas Nr. 1 ir Nr. 2 su dokumentacija, kiekvienas iš projektų buvo taisomas atsižvelgiant į atsakovų atsisakymuose nurodytas pastabas dėl sutikimų formų ir pačių projektų. Iš byloje esančių faktinių aplinkybių (ieškovės pozicijos, tai, jog rengti projektai ir dokumentacija buvo koreguojami pagal atsakovų pastabas) nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog dalis atsakovų pastabų susiję su ieškovės teiktuose projektuose nurodytų faktinių aplinkybių neatitikimu atsakovams priklausančių pirmo aukšto patalpų faktinei situacijai.
40. Iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų matyti, jog ieškovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei atsakovų pastabomis grindžia tuo, jog atsakovai pirmo aukšto faktinės situacijos neįregistravo VĮ Registrų centre. Atsakovai savo ruožtu sutinka, jog atitinkami pakeitimai pirmame namo aukšte padaryti, tačiau kartu ir nurodo, kad buvo reikalingas einamasis patalpų remontas, nereikalaujantis leidimų, o pastabos dėl ieškovės pateiktų projektų susiję tik su išimtinai atsakovams priklausančio pirmo aukšto netikslumais ir neatitikimu faktinei situacijai. Iš tiesų, apeliacinės instancijos teismas tokiems argumentams neturi pagrindo nepritarti, juolab kad, kaip matyti iš atsakovų paaiškinimų, ieškovė ir jos projektuotojas pasinaudojo atsakovų sudaryta galimybe apžiūrėti pirmo aukšto patalpas ir užfiksuoti atliktus pakeitimus.
41. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nekyla ginčo ir dėl to, jog kartu su ieškiniu ieškovė pateikė Projektą Nr. 3 su dokumentacija. Šalys neginčija aplinkybės, jog Projektas Nr. 3 iki ieškinio pateikimo teisme nebuvo pateiktas atsakovams, priešingai ieškovė ir apeliaciniame skunde tokią aplinkybę pripažįsta ir su ja sutinka. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovė pateikė Projektą Nr. 3, pažymėjo, kad nepateikus tokio projekto atsakovams įvertinti, iš esmės nėra ir nebuvo pažeistos ieškovės teisės atsakovų veiksmais ar jų atsisakymu tokius veiksmus atlikti. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pernelyg formaliai vertino Projekto Nr. 3 nepateikimo atsakovams įvertinti aplinkybę, padarydamas išvadą, kad nepateikus atsakovams vertinti Projekto Nr. 3 nebuvo pažeistos atsakovų veiksmais ieškovės teisės, neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo iš esmės ir neatskleidė bylos esmės.
42. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovai su byloje pateiktu ieškovės Projektu Nr. 3 yra susipažinę, kadangi jis pateiktas kaip ieškinio priedas ir remiantis šiuo projektu formuluojamas ieškinio reikalavimas dėl ieškovės teisės gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo rekonstrukcijai be atsakovų sutikimo. Atsakovai teikdami atsiliepimą nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas be atsakovų sutikimo apskritai negali būti išduotas, kadangi didelė dalis visų Projektų Nr. 1, 2 ir 3 sprendimų ir numatytų statybos darbų apimčių yra tiesiogiai ir išimtinai susiję su atsakovų interesais, t. y. jiems nuosavybės teise priklausančiu namo pirmu aukštu. Teikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą atsakovai pakartoja šį atsiliepime nurodytą argumentą, tačiau kartu ir pažymi, jog Projekto Nr. 3 trūkumai ištaisyti, o ieškovei ištaisius ir nurodytus sutikimo formos netikslumus ir neatitikimus, ieškovei geranoriškai būtų suteiktas jos prašomas sutikimas rekonstrukcijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pozicijas, sprendžia, jog nepaisant to, kad atsakovai apie Projektą Nr. 3 sužinojo tik ieškovei kreipusis į teismą su ieškiniu, nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą turėtų būti vertintos su ieškovės pateikto Projekto Nr. 3 (ne)sutikimu susijusios aplinkybės ir išsiaiškinta tikroji atsakovų pozicija dėl pateikto Projekto Nr. 3, įvertinant atsakovų argumentus. Nors Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas reikalavimas bendraturčių sutikimui pateikti, tačiau vis tik teisės aktuose nėra įtvirtinta imperatyvi išankstinė tokios kategorijų bylų tvarka, todėl atsakovų (ne)sutikimas gali būti vertinamas ir pagal procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei šalių paaiškinimus tikslu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
43. CPK 2 straipsnyje įtvirtinti civilinio proceso tikslai, tarp kurių be kita ko įtvirtintas ir kaip įmanoma greičiau teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Nagrinėjamu atveju skundžiamu sprendimu toks tikslas nėra pasiektas, o priešingai, paneigiami civilinio proceso tikslai. Kaip jau buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertino tik aplinkybes, susijusias su atsakovų pateiktais atsisakymais duoti sutikimus dėl Projektų Nr. 1 ir Nr. 2, tačiau neišnagrinėjęs su ieškovės Projektu Nr. 3 susijusių atsakovų (ne)sutikimo argumentų ir jų nevertinęs neišsprendė tarp šalių kilusio ginčo. Tokiu atveju, ieškovei kreipiantis į atsakovus su Projektu Nr. 3, o atsakovams atsisakius duoti sutikimą dėl rekonstrukcijos pagal Projektą Nr. 3 ir jo dokumentaciją, ieškovė vėlgi turėtų kreiptis į teismą su ieškiniu, kai tuo tarpu Projektas Nr. 3 pateiktas kartu su ieškiniu, atsakovai su Projektu Nr. 3 susipažino, išreikšdami ir savo poziciją procesiniuose dokumentuose. Taigi tokiu atveju civilinio proceso tęsimas būtų nelogiškas, neatitiktų civilinio proceso tikslų ir civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, dėl ko šalys patirtų ir papildomų bylinėjimosi išlaidų (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).
44. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes vertintina, jog civilinė byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama nauju aspektu. Dėl to konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, o tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė pasinaudoti pirmąja teismine instancija ir teise į apeliaciją.
45. Kadangi civilinė byla grąžinama nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir nevertina atsakovų apeliaciniame skunde, kuris pateiktas išimtinai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies bylinėjimosi išlaidų ir jų sumažinimo klausimu, išdėstytų argumentų. Bylinėjimosi išlaidų klausimas susijęs su materialinio reikalavimo (ne)patenkinimu, todėl grąžinus civilinėje byloje keliamus materialinio reikalavimo klausimus spręsti iš naujo, nėra pagrindo spręsti ir procesinio pobūdžio klausimo bei vertinti su juo susijusių pirmosios instancijos teismo argumentų. Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo spręsti apeliantės (ieškovės) prašymo dėl naujų rašytinių įrodymų - 2021 m. gegužės 26 d. prašymo „Dėl sutikimo dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo“ ir 2021 m. birželio 10 d. atsakovų tarpinio atsakymo prijungimo, kadangi šie rašytiniai įrodymai gali būti pateikti ir nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme iš naujo.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytas visų bylos aplinkybių neištyrimas ir neįvertinimas sąlygojo nagrinėjamos bylos esmės neatskleidimą, kuris sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 25 d. sprendimą ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.