Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.

2020 m. liepos 2 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Kretingos rajono apylinkės 2008 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams 3 mėnesiams;

2) Kretingos rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

3) Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams;

4) Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 24 d. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams;

5) Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams;

6) Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 29 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; to paties teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

7) Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine bausme – laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams;

8) Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį areštu 30 parų arešto; to paties teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi ši bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams;

9) Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams (bausmę atlikęs 2020 m. vasario 7 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. 2020 m. kovo 7 d. apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, tiksliai nenustatytoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. Ž. (suduodamas ranka ne mažiau kaip 5 kartus nukentėjusiajam V. Ž. į veidą, o nuo smūgių nukentėjusiajam parkritus ant žemės ir praradus sąmonę) pagrobė 50 eurų vertės nukentėjusiojo V. Ž. turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 8110“;

1.2. 2020 m. kovo 8 d. apie 20 val. viešoje vietoje – alaus bare, esančiame (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: sudavė vieną kartą kumščiu nukentėjusiajai R. S. į veidą ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. S. sveikatą (padarė nukentėjusiajai muštinę žaizdą bei poodinę kraujosruvą kairiame skruoste).

2.1. Kaltinamasis R. G. teisiamojo posėdžio metu kaltu dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad:

2.1.1. 2020 m. kovo 7 d. apie 17–18 val. atėjo į alaus barą „Ž.“, esantį (duomenys neskelbtini). Bare kartu buvo nukentėjusysis V. Ž.. Jie gėrė alų. Apie 20 val. minėtą barą uždarė. Jis (kaltinamasis) buvo neblaivus, yra ne vietinis ir nežinojo, kaip grįžti pas savo draugą A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) bažnyčios. Paprašė nukentėjusiojo V. Ž. nuvesti jį pas A.. Nukentėjusysis V. Ž. vedžiojo jį po miestą, tačiau negalėjo nuvesti pas A.. Manė, kad jie su nukentėjusiuoju pasiklydo mieste, todėl apie 23 val. jis (kaltinamasis), tiksliai vietos nežino, bet gali būti, kad Tulpių gatvėje, sudavė nukentėjusiajam smūgius į veidą. Galėjo suduoti 5 smūgius nukentėjusiajam V. Ž., kuris prieš tai sužalotas nebuvo. Po smūgių nukentėjusysis V. Ž. nukrito ant žemės, o jis (kaltinamasis) išėmė iš nukentėjusiojo darbužių kišenių nukentėjusiojo telefoną, piniginę ir 2 raktų ryšulius. Patikrinęs piniginę grąžino nukentėjusiajam, vėliau grąžino nukentėjusiajam ir raktus. Mobiliojo ryšio telefoną iš pradžių pasiėmė, po to davė juo pasiskambinti nukentėjusiajam, bet vėliau vėl šį telefoną atėmė iš nukentėjusiojo ir parsinešė pas A. į namus. Pas A. į namus grįžo paryčiui. 2 eurų iš nukentėjusiojo V. Ž. nepasiėmė, jie galėjo iškristi po to, kai sudavė nukentėjusiajam smūgius ir šis nukrito ant žemės bei traukė daiktus iš nukentėjusiojo drabužių kišenių;

2.1.2. 2020 m. kovo 8 d. paryčiui grįžęs į namus nukentėjusiojo V. Ž. telefoną įjungė krautis, o netrukus su A. išėjo į kažkokį alaus barą, esantį (duomenys neskelbtini). Bare gėrė alų. Prie jų bare prisijungė kiti jam anksčiau matyti asmenys. Begeriant A. draugas pasiūlė pinigų už tai, kad šis leistų parsivesti moterį į jo namus. A. sutikus, pastarojo draugas su kažkokia moterimi išėjo, o vėliau sugrįžęs atgal į alaus barą jis (A. draugas) atnešė nukentėjusiojo V. Ž. mobiliojo ryšio telefoną. Jie nuėjo į lombardą ir už 5 eurus užstatė nukentėjusiojo V. Ž. mobiliojo ryšio telefoną. Pinigus pragėrė. Begeriant pastebėjo, kad nebėra jo rankinės, todėl įtardamas, kad kažkokie asmenys galėjo ją pavogti, jis apie 19–20 val. išėjo iš alaus baro ir nusekė paskui įtartinus asmenis. Vienam iš įtartinų asmenų įėjus į kitą alaus barą, jis taip pat užėjo į šį alaus barą. Minėtas asmuo alaus bare nupirko jam alaus, jiedu aiškinosi ir pykosi. Po to jiems išėjus į lauką ir jam norint sugrįžti atgal į alaus barą, nukentėjusioji R. S. norėjo uždaryti baro duris ir nebeįleisti jo į barą, o jis sudavė nukentėjusiajai R. S. į veidą. Negali nurodyti priežasties, dėl kurios sudavė nukentėjusiajai R. S. į veidą. Supranta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. S. panaudojo viešoje vietoje, kurioje taip elgtis nėra priimtina, kurioje galėjo būti kitų žmonių. Po suduoto smūgio iš alaus baro kažkas atėjo, pervertė jį ant žemės ir laikė kol atvyks policija;

2.1.3. abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, būdamas blaivus nebūtų taip pasielgęs. Savo nusikalstamas veikas vertina labai blogai, dėl jų nuoširdžiai gailisi. Civilinius ieškinius pripažįsta visiškai. Padarytos žalos neatlyginio nė kiek, nes buvo sulaikytas ir neturėjo galimybės tai padaryti. Būdamas laisvėje ketina įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą. Neturi nei nuosavo turto, nei pajamų, nei turtinių įsipareigojimų. Atsiprašo nukentėjusiosios R. S., taip pat būtų atsiprašęs nukentėjusiojo V. Ž., tačiau jis neatvyko į teisiamąjį posėdį.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis R. G. prisipažino esantis kaltu dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tuojau pat davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. G. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 172 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, nukentėjusioji R. S. ir kaltinamojo gynėja (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3.1. 1 tomas – protokolai-pareiškimai (11, 162 b. l.), apžiūrų protokolai (16, 19, 61, 63–64, 167–168, 170, 172–173 b. l.), tarnybiniai pranešimai (21, 79, 85, 87, 89–90, 92, 98, 100, 102–103, 104, 106–109, 112, 120–121, 122, 175, 176 b. l.), įvykio registracijos kortelė (23–24 b. l.), nukentėjusiojo V. Ž. apklausų protokolai (27–28, 31–32, 35–36 b. l.), nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju V. Ž. (45 b. l.), specialisto išvada (50–51 b. l.), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (58 b. l.), nutarimas grąžinti daiktus ir pakvitavimas (66–67, 69 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (71–73, 76–77 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje protokolas (81–83 b. l.), liudytojo A. I. apklausos protokolas (95–97 b. l.), numeruoto daikto išrašai (110, 111 b. l.), UAB „M.“ pranešimas (129 b. l.), AB (duomenys neskelbtini) pateikta informacija (132–135 b. l.), Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija ir jos apžiūros protokolas (140, 141–143, 145 b. l.), Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys (148–156 b. l.), nutarimas pripažinti Panevėžio teritorinę ligonių kasą civiliniu ieškovu ir leisti jos atstovui M. B. dalyvauti procese (159–161 b. l.), nukentėjusiosios R. S. apklausos protokolas (180–181, 184–185, 188–189 b. l.), nutarimas pripažinti R. S. nukentėjusiąja (198 b. l.), nukentėjusiosios R. S. civilinis ieškinys (200 b. l.);

2.3.2. 2 tomas – nutarimas pripažinti R. S. civiliniu ieškovu (1 b. l.), specialisto išvada (6 b. l.), asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (7–9, 12–13 b. l.), liudytojo M. P. apklausos protokolas (18, 21 b. l.), tarnybiniai pranešimai (24, 38 b. l.), liudytojos R. V. apklausos protokolas (28–29 b. l.), liudytojo E. L. apklausos protokolas (34–35 b. l.), liudytojo R. G. apklausos protokolas (42–43 b. l.), laikino sulaikymo protokolas (52 b. l.), kaltinamojo R. G. apklausų protokolai (61–62, 74–75, 83–84 b. l.), nutartys skirti kardomąją priemonę – suėmimą ir pratęsti jos terminą (93–95, 101–103 b. l.), kaltinamąjį R. G. charakterizuojanti medžiaga (115–124, 126–169 b. l.), išaiškinimo apie sutrumpintą įrodymų tyrimą protokolas (172 b. l.).

2.4. Šioje byloje kaltinamasis R. G. kaltinamas, be kita ko, pagrobęs nukentėjusiojo V. Ž. 2 eurus. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. G. neigė pagrobęs nukentėjusiojo V. Ž. 2 eurus ir nurodė, kad šie pinigai galėjo nukentėjusiajam iškristi po to, kai jis sudavė nukentėjusiajam V. Ž. smūgius, po kurių nukentėjusysis nukrito ant žemės, traukiant daiktus iš nukentėjusiojo kišenių. Byloje nepakanka duomenų, galinčių neginčijamai paneigti tokius kaltinamojo R. G. parodymus. Atsižvelgiant į tai, aptariama faktinė aplinkybė – nukentėjusiojo V. Ž. 2 eurų pagrobimas, šalinama iš kaltinimo ir atitinkamai keičiamas kaltinimas.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis R. G. kaltinime nurodytu laiku, nurodytose vietose ir nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje.

3.1. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs abi jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios R. S. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o taip pat nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (nauji tyčiniai nusikaltimai padaryti neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmes kaltinamajam R. G. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis R. G. padarė 2 nusikalstamas veikas – nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, kuriais keliamas pavojus nuosavybei ir viešajai tvarkai. Jis teisiamas 10 kartą, anksčiau jis 5 kartus buvo nuteistas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir 3 kartus už viešosios tvarkos pažeidimą. Aptariamas nusikalstamas veikas jis padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, praėjus vos 1 mėnesiui po to, kai atliko anksčiau jam paskirtą laisvės atėmimo vietą ir buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Taip pat kaltinamasis R. G. administracine tvarka baustas 2 kartus, jam paskirtų baudų nemoka. Kaltinamasis R. G. niekur nedirba, jis registruotas Užimtumo tarnyboje kaip ieškantis darbo (115–124, 126–169 b. l.). Visos šios aplinkybės kaltinamąjį R. G. iš esmės charakterizuoja neigiamai, kaip pakankamai pavojingą visuomenei asmenybę ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio savo elgesio nedaro, jis nesitaiso, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau jam taikytos poveikio priemonės (administracinės nuobaudos ir bausmės) nepadarė tinkamo poveikio jam ir nepasiekė savo tikslų, nesulaikė kaltinamojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo ir naujos nusikalstamos veikos yra ne atsitiktinio pobūdžio, o nulemtos susiformavusių neigiamų vertybinių jo nuostatų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas mano, kad bausmėmis, švelnesnėmis už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes ar atidėjus bausmės vykdymą nebus galima pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmių tikslų. Kartu su šiomis aplinkybėmis įvertinęs pagrobto turto vertę teismas mano, kad bausmių tikslus bus galima pasiekti kaltinamajam R. G. paskyrus BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už jos vidurkį ir BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, švelnesnę už jos vidurkį, tačiau artimą jam.

3.3. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės tarpusavyje subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 4 dalis).

3.4. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

4.1. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 206,35 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti, prašo šią žalą priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondą administruojančiai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., 148–156 b. l.). Pirmiau paminėta kaltinamojo R. G. veika, numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje, Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais (medicininių dokumentų išrašais ir kopijomis). Tokia turtinė žala nėra aiškiai per didelė. Tokią turtinę žalą padaręs teisiamojo posėdžio metu pripažino ir kaltinamasis. Privalomojo sveikatos draudimo fondui padaryta turtinė žala iki šiol neatlyginta, todėl ji priteisiama iš kaltinamojo R. G..

4.2. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. pareiškė 3000 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 200 b. l.). Civiliniame ieškinyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, baimę, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus bendraujant su aplinkiniais, sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. savo civilinį ieškinį palaikė ir nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų ji juto fizinį skausmą, ji buvo pažeminta kitų žmonių akivaizdoje, jai dažnai skauda galvą, liko išsikišęs kažkoks kaulas prie akies. Sužalojimus ji gydėsi savarankiškai apie 1 mėnesį, vartojo vaistus, o į gydytojus nesikreipė. Sužalojimai sugijo ir apart iššokusio kaulo bei galvos skausmo daugiau jokių sužalojimų liekamųjų reiškinių neliko.

4.2.1. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose kurių aplinkybės panašios (asmenims buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir (ar) sukeltas fizinis skausmas) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems paprastai nustatomas nuo 700 iki 1000 eurų (pavyzdžiui, bylose Nr. 2K-103-788/2018 Nr. 2K-109-976/2018, Nr. 2K-194-222/2018; Nr. 2K-220-689/2018; Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).

4.2.2. Šiuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. S. neabejotinai jautė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, ji patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jos galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau byloje nėra kokiais nors dokumentais patvirtintų duomenų apie tai, kad dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. S. patirtų sužalojimų būtų likę kokie nors akivaizdūs liekamieji reiškiniai jos sveikatai, kad ji nebūtų pagijusi. Iš bylos aplinkybių taip pat matyti, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės sužalojimo pasekmės iš esmės pasireiškė tik ribotą ir pakankamai neilgą laikotarpį (apie 1 mėnesį), o konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų patirtų sužalojimų ilgalaikių liekamųjų reiškinių ar ryškaus sveikatos pablogėjimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nei savo civiliniame ieškinyje, nei teisme nenurodė.

4.2.3. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (jis niekur nedirba ir neturi nuolatinio pragyvenimo šaltinio, nuosavo turto neturi) bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. už jos patirtus neigiamus išgyvenimus.

5.1. Kaltinamasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2020 m. kovo 8 d., o Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir jis suimtu laikomas iki šiol (2 t., 52, 93–95, 101–103 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitomas į jam paskirtos bausmės laiką.

5.2. Kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinama.

5.3. Byloje nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dviems) metams;

- BK 284 straipsnyje ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką R. G. įskaityti jo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 8 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo.

R. G. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

- nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. S. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 206,35 Eur (du šimtai šešis eurus 35 ct) turtinei žalai atlyginti (šią pinigų sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Swedbank“)).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.