Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, veikdama Vilniaus miesto apylinkės teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“ ieškinį atsakovei SKYUP MT Limited dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2025 m. gegužės 28 d. teisme gautas ieškovės atstovo advokato Nerijaus Zalecko atsiliepimas į atsakovės atstovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Nurodė, kad už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iš Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) 8.2 punkte nustatyto koeficiento 2,5. 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra 2 335,9 Eur, todėl už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 5 839,75 Eur (2 335,9 x 2,5). Šiuo atveju ieškovės prašomos priteisi bylinėjimosi išlaidos už teisinė pagalbą (t. y. 726,00 Eur) yra beveik 8 kartus mažesnės. Pateikdamas šį konkretų ieškinį ieškovės atstovas turėjo tinkamai paruošti bei išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą: versti reikėjo tiek keleivių kelionės bilietus, tiek paaiškinimą dėl skrydžio atvykimo laiko, tiek atsakovei išsiųstą pretenziją, taip pat išversti į anglų kalbą patį ieškinį. Pabrėžia, jog vertimus atliko ieškovės atstovas, taigi nebuvo patirta papildomų profesionalaus vertimo išlaidų, o tai pagrindžia, jog ieškinio parengimui reikėjo papildomų laiko sąnaudų, taip pat ir tai, jog ieškovė siekė sutaupyti neperkeldama profesionalaus vertimo išlaidų atsakovei. Nors teisinė argumentacija ieškovės pateiktuose ieškiniuose iš esmės panaši, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, jog ieškinio reikalavimai ir pagrindas formuojami atsižvelgiant į faktines aplinkybes, kurių įvertinimas sudaro didžiąją dalį ieškinio parengimui reikalingo laiko. Tokio pobūdžio byloms kaip ši yra būdingas tam tikras specifiškumas, kai kiekvienu konkrečiu atveju advokatas remdamasis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsniu privalo įvertinti kompensacijos pagrįstumą atsižvelgiant į skrydžio atstumą, atidėjimo ar atšaukimo laiko trukmę, aplinkybes kurias pripažinus ypatingomis kompensacijos išmokėjimas nebūtų įmanomas, ginčų su tarptautiniu elementu jurisdikciją, kitas aplinkybes. Taigi tikslus faktinių aplinkybių surinkimas, analizė, taip pat turimų įrodymų įvertinimas (jų pakankamumas), teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai suformulavimas negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Atsižvelgiant į tai, prašo nemažinti priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė, vykdydama oro pervežimo paslaugas, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento (EB) Nr. 261/2004 (nustatantis bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 295/91) (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas keleivių U. U. ir I. J. skrydžio atžvilgiu. Kelionė (skrydis) vyko 2024 m. vasario 12 d., Hambantota (HRI) – Vilnius (VNO), Nr. U5 5391, Atstumas (HRI-VNO)¹: 7 318,17 km². Skrydis Nr. U5 5391 buvo atidėtas ir vėlavo atvykti į paskirties vietą daugiau nei 3 valandas, todėl keleiviams priklauso kompensacijos išmokėjimas.

5. Ieškovė su keleiviais 2024 m. kovo 8 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią keleiviai perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginį reikalavimą pagal Reglamentą Nr. 261/2004. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl kompensacijos išmokėjimo, tačiau atsakovė kompensacijos pagal pretenziją nesumokėjo. Apie reikalavimo teisių perleidimo faktą atsakovė informuota, kai jai buvo įteiktas ieškinys su priedais. Duomenų, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos būtų atsiskaičiusi su ieškove, nėra. Atsakovė taip pat į bylą nepateikė duomenų, kad skrydis buvo atidėtas dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalyje (CPK 178 straipsnis).

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Ieškovė laikytina turinčia teisę reikalauti iš atsakovės įvykdyti pastarosios pagal Reglamento Nr. 261/2004 neįvykdytas prievoles.

Dėl kompensacijos priteisimo.

7. Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas), nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Pagal Reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi, jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250,00 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400,00 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600,00 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Byloje nėra duomenų, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl kokių nors ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, kurios yra nurodytos Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalyje. Taip pat byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė yra sumokėjusi keleiviams ar jų reikalavimo teisę perėmusiai ieškovei kompensaciją dėl skrydžio Nr. U5 5391 atidėjimo ilgesniam nei 3 valandų laikotarpiui. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 200,00 Eur (du keleiviai x 600,00 Eur) kompensaciją yra pagrįstas ir tenkinamas (Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

8. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

9. Ieškovė byloje patyrė 803,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas 27,00 Eur žyminis mokestis, 50,00 Eur už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei ir 726,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašo šias bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Atsakovė nesutinka su prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis, konkrečiai su išlaidomis advokato teisinei pagalbai apmokėti, mano, kad jos yra nepagrįstai per didelės.

10. Teisinis reguliavimas nustato pamatinį bylinėjimosi išlaidų (įskaitant atstovavimo išlaidas) paskirstymo principą, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reguliavimu sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti teismas turi atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

11. Atsižvelgiant į CPK 98 straipsnio 2 dalimi formuojamus kriterijus, ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Už ieškinio parengimą nustatytas maksimalus rekomenduojamas priteisti dydis yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), jį padauginus iš Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyto koeficiento 2,5. 2024 m. IV ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) yra 2 335,90 Eur, todėl už ieškinio parengimą maksimalus priteistinas dydis yra 5 839,75 Eur (2 335,90 x 2,5). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra 726,00 Eur.

12. Pažymėtina, kad į prašomą priteisti 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą įeina ne tik išlaidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, bet ir procesinių dokumentų vertimas. Pateikdamas ieškinį, ieškovės atstovas turėjo išversti visus ieškinio priedus tiek iš anglų kalbos į lietuvių kalbą, tiek iš lietuvių kalbos į anglų kalbą; versti reikėjo tiek keleivių kelionės bilietus, tiek paaiškinimą dėl skrydžio atvykimo laiko, tiek atsakovei išsiųstą pretenziją, taip pat išversti į anglų kalbą patį ieškinį. Vertimus atliko pats ieškovės atstovas, todėl tam reikėjo papildomo laiko.

13. Atsakovės atstovas teigia, kad ieškovės parengti ieškiniai ir jų priedai yra tipiniai ir šabloniniai, ir tokie procesiniai dokumentai parengti remiantis vieną kartą parengta šablonine forma, be būtinybės kiekvienu atveju skirti analogišką darbo laiką bei teisinę analizę, negali būti vertinami tapačia bylinėjimosi išlaidų suma.

14. Tikslus faktinių aplinkybių pateikimas ir teisinių argumentų kiekvienai konkrečiai situacijai parinkimas, negali būti vertinamas kaip analogiškas darbas. Priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis negali būti apskaičiuojamas tik vadovaujantis taikomos materialinės teisės normos pasikartojimo daugelyje ieškiniu kriterijumi, neatsižvelgiant į kartu su ieškiniu teikiamus priedus, bei juose atskleistų faktinių aplinkybių individualumą. Be to, siekiant lygiateisiškumo principo įgyvendinimo bei užtikrinimo, teismas privalo atsižvelgti ir įvertinti tos pačios grandies teismų priimtus sprendimus bylose, kuriose egzistuoja analogiškos faktinės aplinkybės („horizontalusis precedentas”) (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-127-656/2025).

15. Teismai tokio tipo bylose ieškovei priteisė prašomą sumą patirtoms bylinėjimosi išlaidoms teisinei pagalbai apmokėti (civilinių bylų Nr. e2-7854-913/2024; e2-8095-887/2024; e2-13286-1141/2024; e2-10173-503/2024; e2-13319-1032/2024; e2-353-920/2025). Taigi, esant analogiškoms faktinėms aplinkybėms, teismas negali nukrypti nuo jau suformuotos praktikos.

16. Atsižvelgiant į teisės normas ir teismų praktiką, į tai kas nurodyta, atsakovės atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atmetamas (CPK 93, 98 straipsniai).

17. Byloje susidarė 11,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti iš atsakovės SKYUP MT Limited, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 803,00 Eur (aštuonių šimtų trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės – uždarosios akcinės bendrovės „Skycop.com“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės SKYUP MT Limited, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), 11,60 Eur (vienuolikos eurų 60 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų – valstybės naudai. Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke SEB bankas, AB, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.