Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Vytauto Zeliankos, sekretoriaujant V.Kamašinienei, dalyvaujant apelianto A. T. atstovei advokatei V. Č., ieškovės D. T. atstovei advokatei I. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, turto padalijimo, prievolių pobūdžio nustatymo, atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei D. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių pobūdžio nustatymo, tretieji asmenys AB SEB bankas, AB Šiaulių bankas,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė D. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo nutraukti dėl sutuoktinio kaltės. Nustatyti, kad ieškovės pavardė po santuokos nutraukimo yra iki santuokos sudarymo turėta pavardė — K. Bendra jungtine nuosavybe esantį turtą padalinti tokiu būdu: A. T. po santuokos nutraukimo palikti šį turtą: 7250/263500 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurios rinkos kaina pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių banko duomenis yra 16 948,77 Eur (viso žemės sklypo vertė yra 616 000 Eur); 1/3 dalis negyvenamosios patalpos - Garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina pagal VĮ „Registrų centras “ vidutinių rinkos verčių banko duomenis yra 16 500 Eur. Butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Vilniaus m. sav. Vilniaus m. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių banko duomenis yra 149000 Eur. Automobilį HYUNDAI STAREN (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data - 2000-09-14, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė registruota A. T. vardu. Automobilio rinkos kaina - 3000 Eur. Automobilį MERCEDES BENZ E270 (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios registracijos data -2003-01-21, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė registruota A. T. vardu. Automobilio rinkos kaina - 5000 Eur. D. T., a/k (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo palikti šį turtą: negyvenamąją patalpą - Garažą (boksą), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinių, rinkos verčių banko duomenis yra 4 240 Eur. Butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina pagal VĮ „Registrų. centras“ vidutinių rinkos verčių banko duomenis yra 81 900 Eur. Butą su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinių rinkos verčių banko duomenis yra 28 600 Eur. Automobilį TOYOTA COROLLA (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pirmosios registracijos data - 2005-07-21, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė registruota D. T. vardu. Automobilio rinkos kaina - 3 300 Eur. Iš atsakovo priteisti D. T. kompensaciją už jai tenkančią mažesnės vertės turtą - 30 704,39 Eur. Nustatyti, kad prievolės AB SEB bankui pagal 2004-06-14 kredito sutartį Nr. 1450418071417-32, bei pagal 2005-06-29 kredito sutartį Nr. 1460518011777-32, po santuokos nutraukimo lieka solidariomis D. T. ir A. T. prievolėmis kreditoriui. Nustatyti, kad prievolės AB Šiaulių bankui pagal 2008-03-19 Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2008-003-21, po santuokos nutraukimo lieka solidariomis D. T. ir A. T. prievolėmis kreditoriui. Iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas A. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą 1994-07-29 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 1857, tarp D. T., ir A. T. nutraukti dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę - K. Nustatyti, kad šalių santuokos nutraukimo turtinės pasekmės atsirado nuo 2005 metų sausio- vasario mėnesio, kai šalys pradėjo gyventi atskirai ir nutraukė bendro ūkio vedimą. Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: garažo boksą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), laikyti ieškovės D. T. asmenine nuosavybe ir nutraukiant šalių santuoką, minėtą turtą priteisti jai. Santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: -7250/263500 dalių žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su 3045/8939 kitais inžinieriniais statiniais (automobilių stovėjimo aikštelės dalimis, pažymėtomis indeksais 2.6), adresu (duomenys neskelbtini); 1/3 garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini); butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) laikyti atsakovo asmenine nuosavybe ir minėtą turtą priteisti jam. Santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą: automobilį markės TOYOTA COROLLA, valstybinis Nr. DOVOIO, identifikavimo numeris (VIN)- SB1KZ2E40F002762, pilkos spalvos, 2005 m. laidos laikyti ieškovės asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu priteisti jai. Santuokoje įgytą registruotiną kilnojamąjį turtą: automobilį markės HYUNDAI STAREX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (VIN)- (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, 2000 m. laidos laikyti atsakovo asmenine nuosavybe ir santuokos nutraukimo metu priteisti jam. Kreditorinius įsipareigojimus kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005-06-29 kredito sutartį Nr. 1460518011777-32 ir įsipareigojimus AB Šiaulių bankui pagal 2008-03-19 Kredito sutartį Nr. B-2008-003-21 pripažinti ir atsakovo solidariomis prievolėmis, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė įsipareigojimus, kylančius pagal su AB SEB banku 2005-06-29 sudarytą kredito sutartį Nr. 1460518011777-32 po santuokos nutraukimo palikti solidariais D. T. ir A. T. įsipareigojimais AB SEB bankui.Trečiasis asmuo AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pripažinti įsipareigojimus AB Šiaulių bankas pagal 2008-03-19 Kredito sutartį Nr.B-2008-003-21 ieškovės D. T. ir atsakovo A. T. solidariaisiais įsipareigojimais iki jų visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo byloje kilo ginčas dėl CK 3.67 str. taikymo byloje, sutuoktinių turto padalijimo atsakovui teigiant, jog dalintinas tik tas turtas, kuris bendrai įgytas iki tada, kai santuoka faktiškai iširo sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, t.y. 2005 m.Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka įregistruota 1994 m. liepos 29 d. Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.1857. Sutuoktiniai bendrų vaikų neturi. Šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 2005 metų vasario mėnesį šalių santykiuose kilus krizei, šalys nusprendė pagyventi atskirai. Laikotarpiu, kai šalys pradėjo gyventi atskirai iki 2015 m. liepos mėn., atsakovas vienas vykdė sutuoktinių prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims - kreditoriams, šalys bendravo epizodiškai. Santuokos laikotarpiu šalys įgijo šį turtą: 1995-12-13 butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini); 2008-04-03 butą ir 1/3 dalis Negyvenamosios patalpos - Garažo, esančius (duomenys neskelbtini); 2012-06-08 7250/263500 dalis Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2011-02-18 butą su rūsiu ir negyvenamąją patalpą- garažą (boksą), esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nekilnojamojo turto įsigijimui buvo gautos bankų AB SEB banko ir AB Šiaulių banko paskolos, abiem sutuoktiniams prisiimant solidarią pareigą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams. Ieškovė teigia, kad šis nekilnojamasis turtas įgytas santuokoje, iš bendrų lėšų šalims vedant bendrą ūkį, todėl dalintinas lygiomis dalimis, jai priteisiant kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę dalį. Atsakovas byloje įrodinėjo, jog kiekvieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas yra kiekvieno iš jų asmeninė nuosavybė, kadangi sutuoktiniai nuo 2005 m. vasario mėnesio gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, neturi bendro biudžeto ir kiekvienas iš jų įsigijo nekilnojamąjį turtą savo asmeninėmis lėšomis. Prašė byloje taikyti CK 3.67 str. 2 d.Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, kuriais grindė priešieškinio reikalavimus kiekvieno iš sutuoktinių faktiškai valdomą turtą pripažinti kiekvienos šalies asmenine nuosavybe, todėl nustatė lygias sutuoktinių turto dalis ir padalijo šalių santuokos metu įgytą turtą, ieškovei taip pat priteisiant 28 354 EUR kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą.Apeliantas nesutikimą su skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šalys nuo 2005 m. nebeveda bendro ūkio ir nutraukiant santuoką dalintinas tik tas turtas, kuris bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. L. v. J. L. , bylos Nr. 3K-3-490/2007). Pažymėtina, kad ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.67 straipsnis reglamentuoja, nuo kurio momento santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms. CK 3.67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo santuokos nutraukimas sukelia teisinius padarinius sutuoktinių turtinėms teisėms, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisinius padarinius sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Santuokos nutraukimo bylos iškėlimas savaime nereiškia, kad būtent nuo to momento sutuoktiniai nustoja kartu gyventi. Faktinė aplinkybė, kad sutuoktiniai nustojo kartu gyventi, kaip santuokos iširimo požymis, sudarantis pagrindą ją nutraukti, pasireiškia, jei netvarkomas bendras ūkis ir negyvenamas santuokinis gyvenimas (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Vien gyvenimas bendroje ar vienam iš sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės. Ji suprantama kaip gyvenimas bendrai rūpinantis buities, ūkio, vaikų priežiūros, jų ir tarpusavio išlaikymo, kitais reikalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013)Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką bei įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, susijusias su šalims priimtinu bendro ūkio vedimo modeliu bei aplinkybes, susijusias su šalių elgesiu po 2005 m. vasario mėn., kuomet šalys nusprendė gyventi skirtingose vietose, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog nagrinėjamu atveju vadovaujantis įrodymų pakankamumo taisykle bei tikėtinumo principu nėra teisinio pagrindo teigti, jog 2005 m. šalių santuoka faktiškai iširo ir šiuo atveju yra pagrindas taikyti CK 3.67 str. 2 d. ir 3.127 str. 2 d. nuostatas. Tokios išvados nepaneigia ir atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai. Apelianto minima 2006 m. liepos 18 d. turto pasidalijimo sutartis, pagal kurią atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 7 žemės sklypai, kolegijos vertinimu, savaime nepatvirtina, jog tuo metu šalių santuoka buvo faktiškai iširusi, kadangi kiti byloje esantys įrodymai paneigia šią aplinkybę. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ginčo laikotarpiu šalys nors ir negyveno bendrame būste, tačiau palaikė artimus ryšius, epizodiškai bendravo, kartu vyko į keletą kelionių, dalyvavo šeimos susibūrimuose, kaip sutuoktiniai sudarinėjo nekilnojamojo turto sandorius, sandorius su kreditoriais, atsakovas ir toliau pagal šeimoje priimtą santuokos modelį rūpinosi šeimos turtu, vienas mokėjo kredito įmokas bei komunalinius mokesčius už sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise priklausantį turtą. Apeliantas neginčija, jog šalims pradėjus gyventi atskirai, atsakovas ir toliau laikė save ieškovės sutuoktiniu. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme nepaaiškino kokiu pagrindu, laikydamas, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, 10 metų laikotarpį mokėjo asmeniniu laikytą ieškovės kreditą už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors apeliantas nurodo, kad tai buvo žodinis susitarimas su sąlyga, kad atsakovui atiteks butas, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau pažymėtina, jog minėtas butas iki šiol viešajame registre registruotas ieškovės vardu. Byloje pateikti šalių SKYPE susirašinėjimai bei jų turinys taip pat patvirtina dar 2013 m. tarp šalių buvus itin artimus, šiltus ir sutuoktiniams būdingus šalių santykius. Kolegijos vertinimu, šios byloje nustatytos ir apelianto nepaneigtos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog nuo 2005 m. šalys nebelaikė savo santykių šeimyniniais. Kolegijos vertinimu, sutuoktinių gyvenimas viename būste yra tik vienas iš reikšmingų požymių, sprendžiant apie faktinę santuoką ir bendro ūkio vedimą, tačiau ne vienintelis, todėl nagrinėjamu atveju esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog šalys negyvendamos kartu ir toliau kartu sprendė visus šeimos gerovei reikšmingus finansinius klausimus, susijusius su turto įsigijimu, jo išlaikymu ir prievolių tretiesiems asmenims vykdymu, palaikė bendravimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neįrodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2005 m.Kolegijos vertinimu, apelianto įrodinėjamų aplinkybių dėl faktinio šalių santuokos iširimo taip pat neįrodo ir apelianto pateikiama šalių prisiimtų įsipareigojimų bankams versija. Apeliantas teigia, jog jo parašas kreditavimo sutartyje patvirtina tik tai, jog jis yra laiduotojas pagal ieškovės sudarytą 2006 m. gegužės 29 d. kreditavimo sutartį dėl paskolos suteikimo butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, o ieškovė yra laiduotoja pagal atsakovo sudarytą 2008 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, tačiau šalys nėra bendraskoliai pagal kiekvieno iš jų sudarytas kreditavimo sutartis. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus ir neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nekilnojamas turtas, kurio įsigijimui buvo naudojamos pagal kredito sutartis gautos lėšos, viešajame registre įregistruotas kaip bendroji sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra duomenų, jog šalims sudarant ginčo turto pirkimo pardavimo sandorius, būtų aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte). Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Taigi, nagrinėjamu atveju pasirašydamas, jog sutinka su 2006 m. gegužės 29 d. ieškovei suteikiamo kredito sutartimi, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis turtas, o po to dar 10 metų laikotarpį vykdydamas prievoles pagal minėtą sutartį, atsakovas turėjo ir galėjo suprasti, jog yra solidarus bendraskolis pagal minėtą kreditavimo sutartį. Pažymėtina, jog apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, kurių pagrindu pagal minėtas kreditavimo sutartis prisiimtos prievolės galėtų būti pripažintos asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Atkreiptinas dėmesys, jog pats atsakovas priešieškinyje reiškė reikalavimą pripažinti įsipareigojimus pagal minėtas paskolos sutartis solidariomis sutuoktinių prievolėmis.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kolegija atmeta apeliacinio skundo reikalavimus pripažinti prievolę kreditoriui AB Šiaulių bankas pagal 2008-03-19 sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. B-2008-003-21 po šalių santuokos nutraukimo A. T. prievole, neatleidžiant D. T. nuo laiduotojos įsipareigojimo ir pripažinti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2005-06-29 sudarytą kredito sutartį Nr. 1460518011777-32, po šalių santuokos nutraukimo D. T. prievole, neatleidžiant A. T. nuo laiduotojo įsipareigojimo.Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netenkinęs prašymo nustatyti, kad būtų dalijamas tik tas turtas, kurį šalys įgijo iki gyvenimo skyrium pradžios, turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad pradinis buto, esančio (duomenys neskelbtini), įnašas (33509 EUR) yra sumokėtas iš asmeninių atsakovo lėšų. Kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nesudarančius pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje įstatymas sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, kuris buvo panaudotas turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, įsigijimui, numato teisę gauti kompensaciją iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.98 straipsnio 2 dalis, CK 3.118 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Atsakovas teigdamas, jog prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimo prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis privalėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius šiuos teiginius (CPK 178 str.).Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog į bylą pateiktas kasos pajamų orderis ir buto pirkimo pardavimo sutartis patvirtina asmeninių lėšų panaudojimo faktą. Atkreiptinas dėmesys, jog 2006 m. liepos 18 d. Turto pasidalijimo sutartimi atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko 7 žemės sklypai, ieškovei sumokant 100 000 Lt kompensaciją. 2006 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, vieną iš minėtų žemės sklypų atsakovas pardavė už 250 000 Lt. Kasos pajamų kvitas 57 000 Lt sumai, kuriuo remiasi atsakovas, įrodinėdamas, kad buto pradiniam įnašui panaudotos jo asmeninės lėšos pasirašytas 2006 m. gegužės 9 d., t.y. anksčiau, nei atsakovas pardavė jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Iš byloje esančios atsakovo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovui pagal minėtą žemės sklypo pardavimo sutartį 2006 m. rugsėjo 4 d. buvo pervesta 175 000 Lt. Tačiau kolegija, įvertinusi pinigų judėjimo srautus, t.y. jog 2006 m. gruodžio 31 d. minėtoje atsakovo sąskaitoje buvo likusi 16 436,96 Lt suma, sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti įrodytu teiginio, jog 2008 m. balandžio 3 d. įsigyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos gautas pagal 2006 m. rugpjūčio 18 d. žemės sklypą pirkimo pardavimo sutartį.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai taikė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą bei sutuoktinių turto padalijimą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 510 EUR teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. T. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei D. T. a.k. (duomenys neskelbtini) 510 (penkis šimtus dešimt) EUR bylinėjimosi išlaidų.