Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. J., jo įgaliotam atstovui D. G., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusio organo įgaliotam asmeniui – Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausiajai inspektorei – juriskonsultei L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. J. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos A. V. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LMC807497/RŽ51-1888,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apklaustas teismo posėdžio metu A. J. ir jo įgaliotas atstovas D. G. skundą palaikė. A. J. neneigė vairavęs traktorių su priekaba, taip pat neginčijo pareigūnų nustatyto transporto priemonės svorio. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 3 d. atsakomybė numatyta už kelių transporto priemonių pažeidimą, tuo tarpu pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, traktoriai nėra laikomi motorinėmis transporto priemonėmis. Be to, skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kad A. J. pažeidė Traktoriaus savaeigių mašinų maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, ašių apkrovas ir bendrąją masę reglamentuojantį 2008 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 3D-373 3.1 punktą, todėl šis teisės aktas negali būti jam taikomas (104-109 b.l.).

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės Teisės skyriaus vyriausioji inspektorė – juriskonsultė L. S. teismo prašė palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Teismui paaiškino, jog maksimalius svorius reguliuoja poįstatyminiai teisės aktai, t.y. įsakymai, nutarimai, sprendimai, kurie dažnai keičiasi ir Klaipėdos teritorinė muitinė naudojasi tik pagrindiniais teisės aktais, t.y. Kelių eismo taisyklių 213 punktu, kuris nukreipia į Susisiekimo ministeriją. Savadarbis traktorius laikytinas didžiagabarite transporto priemone pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 52 str., 56 str. Paaiškino, kad nėra reikšminga, kad asmens pateiktame techniniame pase yra nurodyta, jog jis gali gabenti 44 tonas, bet pagal įstatymo reikalavimus numatyta 40 tonų. Tą patį numato ir 2008 m. liepos 4 d. Žemės ūkio ministro įsakymas (106-107 b.l.).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad budėjimo metu sustabdė transporto priemonę, pasvėrė, užfiksavo viršsvorį ir surašė protokolą. Viršsvoris buvo 3 t. 700 kg, protokole fiksuotas svoris 3 t. 660 kg, nes svarstyklių paklaida apie 20 kg. Rašydami protokolą nurodė tik pagrindinius teisės aktus (107-108 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotoja A. V., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo A. J. buvo pripažintas pažeidęs LR Kelių įstatymo 20 str., Kelių eismo taisyklių 213 p. bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-259 p. reikalavimus ir padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 str. 3 dalyje, bei nubaustas 500 litų (144 Eur) bauda. A. J. buvo nubaustas už tai, kad jis kvietrugių kroviniu viršydamas leidžiamą bendrą maksimalų svorį 3 660 kilogramais, 2014 m. spalio 30 d. 11.15 val. važiavo Jūrininkų prospektu, Klaipėdoje, transporto priemone – savadarbiu traktoriumi „Scania A-traktor“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Seadyke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės išduoto leidimo vairuoti didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones (13 b.l.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus.

Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnyje numatyta, jog naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus tai su kelio savininku ir gavus leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Mokesčio dydis už naudojimąsi vietinės reikšmės vidaus keliais gali būti nustatomas šalių (kelio savininko ir naudotojo) tarpusavio sutarimu (redakcija, galiojusi nuo 2014 08 02 iki 2014 11 01).

Kelių eismo taisyklių 213 punktas numatė, jog draudžiama transporto priemone važiuoti toliau, kol nebus pašalinti sunkiasvorių ir (ar) didžiagabaričių krovinių, pavojingųjų krovinių vežimo reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai (redakcija, galiojusi nuo 2014 10 11 iki 2015 11 06).

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-259 5 punktas numatė, kad už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių bendroji masė viršija leidžiamą (40 tonų, o vežant 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus, – 44 tonas), jų savininkai ar valdytojai moka į biudžeto sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą įmokos kodą šį mokestį.

A. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Šios normos tikslas yra kelių bei juose esančių įrenginių apsauga nuo sugadinimų, ribojant didesnio nei bendrai leidžiama, svorio krovinių gabenimą. Ši įstatyminė norma yra blanketinė, bendrai apibrėžianti objektyviuosius pažeidimo sudėties požymius ir kartu nukreipianti į kitus teisės aktus, reglamentuojančius leidžiamas transporto priemonės su kroviniu ar be krovinio apkrovas (2015 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1166-530/2015).

Kelių eismo taisyklėse, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ ir Kelių transporto kodekse vartojamos sąvokos („kelių transporto priemonė“ ir „transporto priemonė“) nėra tarpusavyje suderintos ir nėra tikslios. Todėl šių sąvokų gramatinis aiškinimas, neatsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, negali būti laikomas teisingu. Įsakymo preambulėje nurodyta, kad šis įsakymas yra priimtas siekiant įgyvendinti 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis, ir 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/7/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/53/ EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis. Tai reiškia, kad aiškinant susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 nustatytą teisinį reglamentavimą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip maksimalūs leistini transporto priemonių matmenys (šiuo atveju - masės) yra apibrėžiami minėtoje direktyvoje. 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB 2 straipsnyje nurodoma, kad „transporto priemonių junginys“ reiškia arba: autotraukinį, kurį sudaro su priekaba sukabinta motorinė transporto priemonė, arba sujungtą transporto priemonę, kurią sudaro su puspriekabe sukabinta motorinė transporto priemonė, „motorinė transporto priemonė“ reiškia bet kurią variklio varomą savaeigę keliu važiuojančią transporto priemonę. Taigi, pagal paminėtas taisykles „autotraukinys“ reiškia bet kokios transporto priemonės (tame tarpe ir traktoriaus) junginį su priekaba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 8 d. nutartis Nr. N3-1168-07).

1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB 2 straipsnyje nurodoma, kad „motorinė transporto priemonė“ reiškia bet kurią variklio varomą savaeigę keliu važiuojančią transporto priemonę. KET 3 punkte ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 53 punkte įtvirtinta, jog „transporto priemonė“ yra priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones (2012 m. gruodžio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-1376-200/2012). Minėtoje direktyvoje taip pat nustatytos maksimalios transporto priemonių masės, kurios neviršija 40 tonų.

Transporto priemonių registracijos dokumentai - „Scania A- traktor“, registracijos Nr. TL O367, Savadarbių transporto priemonių gamintojų asociacijos liudijime STP Nr(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad didžiausia masė – 20 000 kg, o puspriekabės „Seadyke“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijime E (duomenys neskelbtini) nurodyta didžiausia techniškai leidžiama pakrauti masė yra 24 000 kg, bendra šio savadarbio traktoriaus ir puspriekabės junginio masė, remiantis transporto priemonių registravimo dokumentais yra 44 000 kg, tačiau ji negali viršyti teisės aktais nustatyto maksimalaus minėtų transporto priemonių junginio bendrosios masės dydžio – 40 t (40 000 kg). Iš transporto priemonės svėrimo pažymos (6 b.l.) matyti, jog faktinė pakrautos transporto priemonės (junginio) masė yra 43700 kg, kas 3700 kg viršija įstatymo nustatytą leistiną maksimalią junginio masę.

A. J. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu kelių transporto priemonių leidžiamos masės ir matmenų reikalavimus nustatė minėtas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“. Įsakymo 1 p. teigiama, kad šiuo įsakymu tvirtinami maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiama bendroji masė. Minėtame įsakyme nustatyti matmenys, kurie taikomi motorinėms transporto priemonėms (1.1 p.), autotraukiniams (automobiliams su priekaba) (1.4 p.), autobusams (5.1 p. ir kt.), autovežiams (1.9 p.), visoms kelių transporto priemonėms (2.1 p.), tačiau apie reikalavimus traktoriams ar savaeigėms mašinoms šiame įsakyme apskritai neužsimenama. Tačiau reikalavimus traktoriams ar savaeigėms mašinoms numatė pažeidimo padarymo metu galiojęs 2008 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-373 „Dėl traktorių ir savaeigių mašinų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, ašių apkrovų ir bendrosios masės patvirtinimo“, tačiau nuoroda į šį žemės ūkio ministro įsakymą atsirado tik 2014 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ redakcijoje, tai yra įsigaliojusioje po administracinio teisės pažeidimo padarymo (2014 m. spalio 30 d.). Įvertinus galiojantį teisinį reguliavimą pažeidimo padarymo metu darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu eisme dalyvaujantiems traktoriams leidžiamos bendrosios masės reikalavimai A. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo metu nebuvo nustatyti. Teisės teorijoje pripažįstamas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja). Dėl šios priežasties, įtvirtintos teisės normos negali būti taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms dar iki šio akto įsigaliojimo. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo bei asmenų teisinio statuso aiškumą, stabilumą. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kad A. J. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ aiškiai nenustatė reikalavimų naudojantis keliais traktorių bendrajai leidžiamai masei, juose nuoroda į tai numatantį 2008 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 3D-373 „Dėl traktorių ir savaeigių mašinų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, ašių apkrovų ir bendrosios masės patvirtinimo“ atsirado tik po padaryto A. J. padaryto pažeidimo, todėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos A. V. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LMC807497/RŽ51-1888 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla A. J. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos A. V. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LMC807497/RŽ51-1888 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.