- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- e2-620-450/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00325-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė (pirm.)
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- Saulės galerija
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės galerija“ atsisakyta iškelti nemokumo (bankroto) bylą, civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Saulės galerija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau –VMI) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti nemokumo (bankroto) bylą uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Saulės galerija“.
2. Nurodė, kad atsakovė UAB „Saulės galerija“ yra pareiškėjos skolininkė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. kovo 14 d. duomenimis, bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 19 291,17 Eur. Atsakovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ nėra pateikusi finansinės atskaitomybės už vėlesnius nei 2019 metus, o, 2023 m. kovo 10 d. duomenimis, atsakovė neturi draudžiamų asmenų, skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) yra 3 889,60 Eur, iš jos 3 823,64 Eur skolos suma, kurios mokėjimo terminas yra atidėtas ar nesuėjęs. Pareiškėja įvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 9 straipsnyje ir kitus įstatyme nurodytus reikalavimus, todėl turi teisę kreiptis į teismą inicijuojant atsakovei bankroto procesą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi atsisakė UAB „Saulės galerija“ iškelti nemokumo (bankroto) bylą.
4. Teismas nustatė, kad atsakovės vėliausiai teikti VĮ „Registrų centras“ finansinės atskaitomybės dokumentai yra už 2019 metus, iš kurių matyti, jog atsakovė 2019 metais turėjo turto už 80 053 Eur (54 017 Eur ilgalaikis turtas, 15 149 Eur trumpalaikis turtas ir 10 887 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 146 185 Eur (28 500 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos; 117 685 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos). Iš 2019 metų pelno (nuostolių) ataskaitos teismas nustatė, kad 2019 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 106 809 Eur nuostolį. Teismas darė išvadą, kad 2019 metais atsakovės turėti įsipareigojimai ženkliai viršijo atsakovės turimo turto vertę. Vis dėlto pastebėjo, kad šie duomenys yra 3 metų senumo, todėl situacija iš esmės gali būti pasikeitusi. Tokį vertinimą suponavo toliau nurodomos aplinkybės ir analizuojamos atsakovės mokumo galimybės.
5. Atsakovė, įrodinėdama savo mokumą, teismui pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus už 2022 metus bei 2023 metų pirmąjį ketvirtį. Iš pateiktų atsakovės 2022 metų balanso duomenų teismas nustatė, kad atsakovė 2022 metais turėjo iš viso 77 828 Eur vertės turto (59 939 Eur vertės ilgalaikio ir 17 889 Eur vertės trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 37 531 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 37 162 Eur). Iš 2022 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad 2022 metais atsakovė fiksavo 35 Eur grynąjį pelną.
6. Iš atsakovės 2023 m. kovo 31 d. balanso duomenų (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d.) teismas nustatė, kad atsakovė 2023 m. kovo 31 d. turėjo iš viso 73 245 Eur vertės turto (55 040 Eur vertės ilgalaikio ir 18 205 Eur vertės trumpalaikio turto), o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 32 492 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai – 29 612 Eur). Iš 2023 metų ketvirčio pelno (nuostolių) ataskaitos nustatė, kad 2023 m. kovo 31 d. atsakovė gavo 456 Eur grynojo pelno.
7. Nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė tęsia veiklos vykdymą, per paskutinius metus jos finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti pelningai. Pagrindinį turtą iš esmės sudarė ilgalaikis turtas, o turto dalis per nurodytus metus sumažėjo nežymiai (2022 metais nuo 77 828 Eur iki 73 248 Eur 2023 m. kovo 31 d.). Vis dėlto, kartu mažėjo ir mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – nuo 37 531 Eur iki 32 492 Eur. Tuo tarpu atsakovės pelningumas lyginant 2022 metus su 2023 m. kovo 31 d. duomenis išaugo ženkliai – nuo 35 Eur iki 456 Eur. Esant šioms aplinkybėms, teismas pažymėjo, kad vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės.
8. Teismui, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis), nenustatė, kad prieš atsakovę pastaruoju metu būtų iškeltos naujos bylos. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, atsakovės atžvilgiu nėra vykdomų vykdomųjų bylų, išskyrus ieškovės VMI turtinį reikalavimą. Be to, atsakovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl mokestinės skolos perkėlimo bendrovės vadovui. Nors šiuo metu mokestinės skolos perkėlimo klausimas dar nėra išspręstas, tai, pasak teismo, patvirtina ieškovės siekį atsiskaityti su kreditore ir toliau vykdyti veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad priešingai nei nurodė ieškovė, VSDFV duomenimis, UAB „Saulės galerija“ nuo 2022 m. lapkričio 17 d. turi 6 asmenis, apdraustus valstybiniu socialiniu draudimu. Pažymėjo, kad nuo pat 2018 metų įmonės darbuotojų skaičius iš esmės lieka pastovus ir nėra ženklių pokyčių. Nors šiuo metu atsakovė turi 132,83 Eur socialinio draudimo skolą, o 3 806,22 Eur skola atidėta, tai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovė susiduria su išimtiniais finansiniais sunkumais. Iš viešai prieinamų duomenų teismas nustatė, kad atsakovė reguliariai padengia socialinio draudimo įsiskolinimus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovė tęsia veiklos vykdymą, išlaiko darbuotojų skaičių, tai suponuoja vertinimą, jog atsakovės finansinė padėtis gerėjo, didėjo pardavimų pajamos, bendrovė pradėjo dirbti nenuostolingai. Tai patvirtina atsakovės siekį ir toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą bei atsiskaityti su ieškove ir kitais kreditoriais.
9. Teismas nuspendė, kad prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar, jog neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, teismo vertinimu, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams, nes iš rinkos pašalinus atsakovę kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimas galimai būtų minimalus.
10. Įvertinęs atsakovės finansinę padėtį teismas nusprendė, kad atsakovės turtinė padėtis neatitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyto nemokumo apibrėžimo. Atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto, įmonė šiuo metu vykdo veiklą, o iš byloje esančių duomenų tikėtina, kad atsakovė ateityje turės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas konstatavo, kad šiuo metu teisinis pagrindas atsakovei iškelti bankroto bylą nenustatytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Ieškovė VMI atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – iškelti UAB „Saulės galerija“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Nors atsakovė buvo įtraukta į sąrašus „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19“ bei „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19“, tačiau jau praėjo daugiau nei 2 metai, kai bendrovė išbraukta iš šių sąrašų, dėl to galėjo pilna apimtimi vykdyti veiklą, tačiau, priešingai, po ekstremalios situacijos šalyje atšaukimo neatsiskaitinėjo su kreditoriais, todėl tokia bendrovės padėtis nelaikytina laikinais sunkumais. Juo labiau kad ženkli atsakovės skola valstybės biudžetui susidarė dar iki ekstremalios situacijos pradžios – Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. lapkričio mėn., Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2019 m. rugsėjo mėn., Nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 18 d.
11.2. Teismas nepagrįstai bendrovės VMI pateiktą prašymą dėl skolos perkėlimo vadovui įvertino kaip rodomą siekį atsiskaityti su kreditore bei vykdyti veiklą. Teismas neišklausė VMI pozicijos dėl tokio prašymo. Be to, bendrovės prašymas dėl mokestinės nepriemokos perėmimo 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. (23.21-08 E) 324-13783 nebuvo tenkintas.
11.3. VMI atliko mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus, tačiau išieškoti iš bendrovės banko sąskaitų ir turto nepavyko nuo 2022 m. vasario 21 d. Bendrovė nesiėmė veiksmų dengti mokestinę nepriemoką žinodama, kad VMI ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to nėra pagrindo sutikti, kad bendrovė stengiasi aktyviai mažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Juo labiau kad bendrovei ir toliau nevykdant einamųjų mokėjimų iš esmės nėra sumažinta jos turima mokestinė nepriemoka VMI. Skundo pateikimo dieną bendrovės skola VMI nuo pareiškimo teismui pateikimo dienos (2023 m. kovo 14 d.) yra nesumažėjusi, priešingai – nežymiai padidėjo ir sudaro 19 679,31 Eur.
11.4. Bendrovės atžvilgiu nuo 2022 m. vasario 21 d. taikyti priverstinio išieškojimo veiksmai, kuriais į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pagal Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) nurodymus bei antstolio išieškota tik 1 966,38 Eur, tai paneigia teismo išvadą, kad bendrovės finansiniai sunkumai yra trumpalaikiai ir nesudarantys pagrindo kelti bankroto bylą.
11.5. Atsakovė, pateikdama 2023 m. kovo 31 d. balansą, nenurodė, kas sudaro jos ilgalaikį bei trumpalaikį turtą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių bendrovės turimo ilgalaikio turto tikslios vertės, stovio (nusidėvėjimas, naudingumas ir kt.); nepateikti dokumentai, patvirtinantys bendrovės nurodomo turto turėjimą, jo vertę.
Atsiliepimas
12. Atsakovė UAB „Saulės galerija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį procesą nutraukti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
12.1. Teismas teisingai nustatė, kad įmonės įsipareigojimai ne tik neviršija pusės turimo įmonės turto, bet viršija ieškovės pateikiamą įsiskolinimo sumą.
12.2. Antstolio išieškojimas nėra nutrauktas, o įmonės banko sąskaitoje yra lėšų, kurios nėra nuskaitomos. Ieškovė nepateikė informacijos, kiek iš viso išieškojo iš bendrovės antstolis, ar visas išieškotas lėšas pervedė ieškovei ar dalį pasiliko kaip vykdymo išlaidas. Ieškovė nepateikė antstolio pažymos apie išieškojimo iš bendrovės negalimumą. Bendrovė nėra atsakinga už tai, kad ieškovės kreipimasis į antstolį nedavė didelių rezultatų.
12.3. Ieškovės pateikiama aukštesnių teismų praktika dėl įmonė nemokumo vertinimo sąvokų yra priimta aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o ne JANĮ normas, todėl ja tiesiogiai negalima remtis, nes pakito nemokumo sąvoka.
12.4. Bendrovė negalėjo kreiptis į ieškovę dėl skolos atidėjimo ir išdėstymo, nes nebuvo praėjęs metų terminas po paskutinės sudarytos mokestinės paskolos nutraukimo. Būtent dėl šios nutrauktos mokestinės paskolos įmonei ir kilo problema atsiskaityti su ieškove, nes buvo areštuota įmonės sąskaita, taip sutrikdant normalius atsiskaitymus. Be to, bendrovė ieškojo būdų, kaip panaikinti turimą nepriemoką, t. y. 2023 m. balandžio 20 d. sudarė mokestinės nepriemokos perėmimo sutartį su bendrovės vadovu (kaip su fiziniu asmeniu) dėl 19 000 Eur mokesčių nepriemokos perėmimo. VMI atsakovės prašymo dėl skolos perkėlimo netenkino, tačiau nenurodė motyvų dėl prašymo atmetimo.
12.5. Bendrovė turi atidėto mokėjimo sutartį su VSDFV, kuria atidėta 3 806,22 Eur suma ir bendrovė sąžiningai ją pagal sudarytą grafiką moka.
12.6. Pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį, jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo to, ko jis negali padaryti, tai reiškia, kad suformuluotas netinkamas prašymas, dėl to apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsakovei atsisakė iškelti nemokumo (bankroto) bylą, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos (ne)iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
14. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė 2023 m. gegužės 10 d. sprendimą Nr. (23.21-08 E) 324-13783, kuriuo netenkino atsakovės prašymo dėl skolos perkėlimo jos vadovui; Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. gegužės 11 d. išrašą (balansą) apie atsakovės įplaukas ir PVM, NTM bei GPM prievoles, kuriais įrodinėja atsakovės nemokumą ir skolų valstybės biudžetui didėjimą.
15. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 26 d., kuriuo grindžia savo mokumą ir galimumą iš jos vykdyti išieškojimą.
16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
17. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantės ir atsakovės pateikti nauji rašytiniai įrodymai yra reikšmingi teisingam ginčo išsprendimui, sprendžiant klausimą – ar atsakovė yra (ne)moki. Šalys su viena kitos teikiamais naujais įrodymais yra susipažinusios. Naujai teikiami įrodymai negali užvilkinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
Dėl atsakovės (ne)mokumo
19. Vadovaujantis JANĮ 21 straipsnio 2 dalimi, juridiniam asmeniui yra keliama bankroto byla, jeigu yra nustatoma, kad juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumo, kaip vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, samprata yra atskleista JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, juridinio asmens nemokumas yra suprantamas kaip juridinio asmens būsena, kai jis laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi, įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – juridinio asmens negalėjimu laiku vykdyti prievolių arba tuo, kad visų jo turimų įsipareigojimų vertė yra didesnė už jo turimo turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-330/2022).
20. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
21. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus įmonės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-219/2018). Kita vertus, bankroto procesas neturi sudaryti sąlygų pašalinti iš rinkos vis dar mokių ir galinčių sėkmingai tęsti veiklą juridinių asmenų. Todėl kiekvienu atveju, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė iš tiesų yra nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).
22. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes atspindintys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, jog tam, kad būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).
23. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus 2023 m. kovo 31 d. balanso duomenis, duomenis iš viešųjų registrų bei šalių nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad nors UAB „Saulės galerija“ turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau jai nėra pagrindo kelti nemokumo (bankroto) bylos, nes atsakovė nėra nemoki. Apeliantė nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įmonės mokumą ir atsisakydamas kelti bankroto bylą, nepagrįstai rėmėsi vien tik atsakovės pateiktais pavieniais dokumentais, nebuvo aktyvus ir nesiaiškino įmonės turto sudėties ir vertės bei atsakovės galimybių vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
24. Iš byloje esančių 2019 metų ir 2023 m. kovo 31 d. UAB „Saulės galerija“ balansų matyti, kad į atsakovės 2019 metų balansą įrašyto turto vertė sudarė 80 053 Eur, iš kurio 54 017 Eur ilgalaikis turtas, 15 149 Eur trumpalaikis turtas ir 10 887 Eur ateinančių laikotarpių sąnaudos; 2022 metais atsakovės turto vertė buvo 77 828 Eur, iš kurio 59 939 Eur ilgalaikis turtas ir 17 889 Eur trumpalaikis turtas; už 2023 metų I ketvirčio laikotarpį atsakovės turto vertė sudarė 73 245 Eur: 55 040 Eur ilgalaikis turtas ir 18 205 Eur trumpalaikis turtas. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 2019 metais sudarė 117 685 Eur sumą, 2022 metais – 37 162 Eur, o 2023 m. – 29 612 Eur. Taigi, šie duomenys patvirtina aplinkybę, kad nors įmonės bendra turto vertė per pastaruosius metus nežymiai sumažėjo, t. y. nuo 80 053 Eur iki 73 245 Eur, tačiau taip pat sistemingai ir ženkliai sumažėjo atsakovės įsipareigojimai bei kitos mokėtinos sumos, t. y. nuo 117 685 Eur iki 29 612 Eur. Be to, atsakovė 2019 metais patyrusi net 106 809 Eur nuostolį, 2022 metais jau generavo 35 Eur grynojo pelno, o 2023 metų I ketvirtį – 456 Eur grynojo pelno.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad didžiąją UAB „Saulės galerija“ turto dalį sudaro ilgalaikis turtas, o ne trumpalaikis turtas. Nors apeliantė skunde kritikuoja atsakovės 2023 m. kovo 31 d. balanso duomenis dėl jame nurodyto turto ir jo vertės, teigdama, kad nepateikta duomenų apie turto turėjimą, neaiški turimo ilgalaikio turto tiksli vertė, stovis (nusidėvėjimas, naudingumas ir kt.), tačiau teismas neturi pagrindo abejoti 2023 m. kovo 31 d. balanso duomenimis apie turtą. Pažymėtina, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys; ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju 2023 m. kovo 31 d. balansas nebuvo pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau yra pasirašytas direktoriaus A. M.. Taigi, už minėtame balanse esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentą pasirašęs atsakovės vadovas. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami UAB „Saulės galerija“ ūkinių operacijų teisėtumo ir įmonės vadovo atsakomybės už teisingos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą klausimai. Bankroto bylos iškėlimo įmonei stadijoje apeliacinės instancijos teismas, įvertinę 2023 m. kovo 31 d. balanso duomenis, susijusius su turtu, sprendžia, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių atsakovės nurodyto turto vertę ar jo priklausymą atsakovei (CPK 178 straipsnis).
26. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, nurodytina, kad, 2023 m. kovo 31 d. duomenimis, atsakovės įsipareigojimai ir mokėtinos sumos neviršija turimo turto vertės (29 612 Eur – 73 245 Eur). Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, sistemingai ir ženkliai sumažėjo atsakovės įsipareigojimai bei kitos mokėtinos sumos bei išaugo įmonės pelningumas. Taigi, remiantis išdėstytais duomenimis, darytina išvada, kad įmonė turi turto finansiniams įsipareigojimams padengti.
27. Vertinant atsakovės įsipareigojimus kreditoriams, nustatyta, kad bendrovės skola VMI 2023 m. kovo 14 d. duomenimis nėra nesumažėjusi, priešingai, nežymiai padidėjusi ir sudaro 19 679,31 Eur sumą. Atsakovės įsiskolinimas VSDFV taip pat yra nežymiai padidėjęs ir 2023 m. birželio 1 d. duomenimis sudaro 4 358,77 Eur, iš kurio 3 720 Eur yra atidėta skola, kurią atsakovė dengia. Taigi, nors aptarti duomenys patvirtina aplinkybes, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams nežymiai didėja, tačiau apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, jog atsakovė nuosekliai siekia turimus įsiskolinimus padengti. VSDFV atsakovės atžvilgiu yra priėmusi 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, kuriuo atsakovei buvo atidėtas 5 783,64 Eur įsiskolinimas iki 2025 m. gruodžio 15 d.; atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus VSDFV, jau yra padengusi nemažą dalį skolos, o šiuo metu atsakovės likęs nepadengtas įsiskolinimas VSDFV sudaro 3 720 Eur. Dėl įsiskolinimo VMI atsakovė nurodė, kad ji negalėjo kreiptis į ieškovę dėl skolos atidėjimo ir išdėstymo, nes nebuvo praėjęs metų terminas po paskutinės sudarytos mokestinės paskolos nutraukimo, tačiau, siekdama išspręsti susidariusią situaciją ir atsiskaityti su ieškove, 2023 m. balandžio 20 d. sudarė sutartį su savo vadovu A. M., kaip fiziniu asmeniu, siekdama perkelti mokestinę skolą bendrovės vadovui. Nors kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė duomenis, kad 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu atsakovės prašymas dėl skolos perkėlimo jos vadovui netenkintas, nes nepateikti duomenys apie skolos perėmėjo ketinimus perimti mokestinę nepriemoką, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokie atsakovės veiksmai vis tik patvirtina jos siekį atsiskaityti su kreditore bei toliau vykdyti veiklą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į pačios ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovė buvo įtraukta į sąrašus „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19“ bei „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID–19“ ir nors ieškovė teisingai nurodo, jog tai neatleidžia atsakovės nuo mokesčių mokėjimo, tačiau visuotinai žinoma, kad įmonės tik po truputį grįžta į normalias vėžes, įprastas darbo sąlygas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokioje situacijoje bankroto bylos atsakovei iškėlimas neatitiktų nemokumo teisės reabilitacinio tikslo, prieštarautų įmonės darbuotojų bei pačios valstybės interesams, nes iš rinkos būtų pašalintas ūkinę komercinę veiklą vykdantis, darbo vietas šiuo metu 5 apdraustiems asmenims sukūręs bei siekiantis mokesčius valstybei mokėti ūkio subjektas.
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, konstatuoja, kad byloje nėra nustatyti pagrindai kelti bankroto bylą UAB „Saulės galerija“.
Dėl procesinės bylos baigties
29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovė JANĮ prasme nėra nemoki, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.