Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens A. B. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo; suinteresuoti asmenys: V. J. , N. J. , M. A. J. , A. B. J., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl pareiškėjo procesinių prašymų duoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus, atidėti teismo posėdį ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

12. Teisme 2023 m. spalio 27 d., t. y. prieš pat teismo posėdį, gautas pareiškėjo S. J. atstovės prašymas duoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus ir atidėti teismo posėdį. Prašyme nurodyta, kad tarp pareiškėjo ir palikėjos vaikų vyksta derybos dėl taikos sutarties sudarymo, sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos dydžio, todėl reikalingas papildomas laikas galutinai suderinti taikos sutarties sąlygas. Gavus duomenis apie palikėjos užfiksuotus nusižengimus ir nusikaltimus, paskirtas bausmes ir baudas, atsirado būtinybė gauti papildomus duomenis apie jos neįvykdytus skolinius įsipareigojimus. Be to, pareiškėjas patikslins savo pareiškimą, pateiks dalį įrodymų, patvirtinančių, kad jis pats vienas mokėjo ir moka su buto išlaikymu susijusius mokesčius, taip pat remontavo butą. Todėl pareiškėjas prašo: duoti liudijimą apie teisę gauti informaciją ir duomenis iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolių ir bankų apie palikėjos S. J. atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas su tiksliomis skolos sumomis ir skolos likučiais; atidėti bylos nagrinėjimą iki papildomų duomenų gavimo ir pratęsti terminą taikos sutarties pasirašymui bei patikslinto pareiškimo pateikimui iki 2023 m. lapkričio 28 d.

13. Be to, teismas 2023 m. spalio 27 d. išnagrinėjo bylą ir 2023 m. spalio 27 d. nutartimi atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2023 m. spalio 30 d. 8.30 val. Teisme 2023 m. spalio 27 d. prieš pat teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą gautas pareiškėjo S. J. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, prijungti prie bylos medžiagos pareiškėjo ir suinteresuoto asmens M. A. J. 2023 m. rugsėjo 27 d. pasirašytą susitarimą bei suteikti byloje dalyvaujantiems asmenims papildomą terminą ginčą užbaigti taikos sutartimi.

14. Pareiškėjo S. J. šio sprendimo 12–13 pastraipose nurodyti prašymai netenkinami dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

15. CPK 199 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas taip pat gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad: dalyvaujantis byloje asmuo gali pateikti teismui prašymą išreikalauti įrodymus tik tuomet, jeigu jis pats negali jų gauti; teismas išreikalauja įrodymus arba tenkina prašymą duoti liudijimą apie teisę gauti įrodymus tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku.

16. Taigi įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašyme nenurodė reikšmingų aplinkybių ir argumentų, dėl kurių jo prašymas duoti liudijimą apie teisę gauti jo nurodytus duomenis turėtų būti tenkinamas, neaišku, kokias svarbias būtent byloje sprendžiamam klausimui aplinkybes šie duomenys patvirtina ar paneigia. Akcentuotina, kad teismas tokio pobūdžio byloje kaip ši byla yra aktyvus, gali pats rinkti bylai teisingai išnagrinėti būtinus įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus šios konkrečios bylos pobūdį ir dalyką, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens suformuluotus reikalavimus, darytina išvada, kad prašyme nurodyti duomenys neturi absoliučiai jokios įtakos byloje pareikštiems reikalavimams teisingai išspręsti. Be to, teismas, prireikus, gali vadovautis informacinėse sistemose ir registruose, be kita ko Antstolių informacinėje sistemoje esančiais duomenimis apie asmens atžvilgiu vykdomas vykdomąsias bylas, išieškomų skolų dydžius ir kt. (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18. Taip pat papildomai akcentuotina, kad pareiškėjo prašymas yra nesavalaikis, pareiškėjas nenurodė, kodėl prašymo nepateikė anksčiau, bet tik prieš pat bylos nagrinėjimą. Pareiškėjui byloje atstovauja profesionali teisininkė advokato padėjėja, tačiau teismui nepateikti absoliučiai jokie duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjo atstovė kreipėsi į prašyme nurodytas institucijas ir jos atsisakė jai teikti prašyme nurodytus duomenis apie palikėjos skolas. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas objektyviai negalėjo pats surinkti įrodymų, dėl kurių prašo išduoti teismo liudijimą, ir pateikti juos teismui iki byloje paskirto teismo posėdžio.

19. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų pareiškėjo prašymas duoti liudijimą apie teisę gauti informaciją atmetamas.

20. Teismas pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą pirmiausia pažymi, kad CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas tik esant svarbioms aplinkybėms, dėl kurių byla negali būti tinkamai išnagrinėta. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylos nagrinėjimas turėtų būti atidėtas.

21. Teismas priima nutartį dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo tik nustatęs, kad būtina išsiaiškinti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Tokio būtinumo nenustačius, teismui nekyla pareigos atnaujinti procesą iš esmės jau išnagrinėtoje byloje tik dėl tos priežasties, kad to prašo proceso dalyvis. Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtina atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

22. Byloje surinka pakankamai įrodymų, kad byloje pareikšti reikalavimai būtų teisingai išspręsti. Prašyme atidėti teismo posėdį nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškimo tikslinimu, yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, neaišku nei kodėl, nei kokius konkrečiai reikalavimus, įvertinus bylos pobūdį, pareiškėjas tikslins. Be to, byla iškelta beveik prieš pusę metų, teismo posėdis byloje paskirtas dar 2023 m. rugsėjo 19 d., todėl darytina išvada, kad per visą tą laiką pareiškėjas turėjo galimybę tikslinti savo reikalavimą ir teikti teismui papildomus įrodymus ar prašymus dėl jų išreikalavimo.

23. Teismas nagrinėjamojoje byloje taip pat nenustatė poreikio nustatinėti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus. Pareiškėjo pateiktas jo ir M. A. J. 2023 m. rugsėjo 27 d. pasirašytas susitarimas, įvertinus šios konkrečios bylos pobūdį ir dalyką, pareiškėjo S. J. ir suinteresuoto asmens A. B. J. suformuluotus reikalavimus byloje, neturi absoliučiai jokios įtakos byloje pareikštiems reikalavimams teisingai išspręsti. Be to, aptariamas susitarimas pasirašytas prieš mėnesį, t. y. 2023 m. rugsėjo 27 d., pareiškėjas nenurodė teismui absoliučiai jokių aplinkybių, kodėl susitarimas pateiktas teismui tik dabar, t. y. jau bylą išnagrinėjus iš esmės. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų teismas atmeta prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir prijungti prie bylos medžiagos pareiškėjo ir M. A. J. 2023 m. rugsėjo 27 d. pasirašytą susitarimą.

24. Teismas pasisakydamas dėl prašyme nurodytų aplinkybių, susijusių su taikos sutarties sudarymu, pažymi, kad teismas, 2023 m. birželio 26 d. rezoliucija priėmęs suinteresuoto asmens pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims, be kita ko pareiškėjui, 14 dienų terminą atsiliepimams į pareiškimą pateikti. Akcentuotina, kad pareiškėjas S. J. 2023 m. liepos 11 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2023 m. liepos 24 d., o savo prašymą motyvavo be kita ko tuo, jog jam turėtų būti suteikta galimybė užbaigti ginčą taikos sutartimi. Teismas 2023 m. liepos 11 d. rezoliucija patenkino pareiškėjo prašymą ir pratęsė jam terminą iki 2023 m. liepos 24 d. atsiliepimui pateikti, tuo pačiu suteikė galimybę užbaigti ginčą taikos sutartimi. Pareiškėjas 2023 m. liepos 21 d. pateikė teismui dar vieną prašymą pakartotinai pratęsti terminą atsiliepimui pateikti iki 2023 m. rugpjūčio 31 d., prašymą motyvuodamas tuo, kad byloje dalyvaujantys asmenys derasi dėl taikaus sprendimo būdo šioje byloje. Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes, be kita ko pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad byloje dalyvaujantys asmenys derasi dėl taikaus sprendimo būdo šioje byloje, pripažino jas išimtinėmis, todėl, atsižvelgęs į CPK 142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 60 dienų terminą ir į tai, kad suinteresuoto asmens pareiškimas pareiškėjui įteiktas 2023 m. birželio 27 d., todėl įstatyme nustatytas maksimalaus 60 dienų terminas atsiliepimui pateikti sueis 2023 m. rugpjūčio 26 d., 2023 m. liepos 21 d. rezoliucija patenkino pareiškėjo prašymą ir pratęsė jam terminą iki 2023 m. rugpjūčio 26 d. atsiliepimui į suinteresuoto asmens pareiškimą pateikti (CPK 77 straipsnio 1, 3 dalys, 142 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 7 dalis). Taigi pareiškėjui buvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti maksimaliam įstatyme nustatytam terminui be kita ko dėl to, kad būtų suteikta galimybė ginčą užbaigti taikos sutartimi.

25. Nepaisant to, pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 28 d. pateikė teismui dar vieną prašymą dar kartą pratęsti terminą atsiliepimui į A. B. J. pareiškimą pateikti iki 2023 m. rugsėjo 11 d., kad, anot pareiškėjo, šalys galėtų parengti ir pateikti teismui taikos sutartį. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad maksimalus 60 dienų atsiliepimo padavimo terminas yra nustatytas ne teismo, bet įstatymo (CPK 142 straipsnio 1 dalyje), taip pat į tai, jog teismas rezoliucija priimdamas pareiškėjo 2023 m. liepos 21 d. prašymą dėl termino atsiliepimui pateikti rezoliucijoje aiškiai nurodė, kad įstatyme nustatytas maksimalaus 60 dienų terminas atsiliepimui pateikti sueis 2023 m. rugpjūčio 26 d., todėl pareiškėjui terminą pratęsė iki 2023 m. rugpjūčio 26 d., konstatavo, kad terminas teismo dar kartą negali būti pratęsiamas. Dėl nurodytos priežasties pareiškėjo prašymas pratęsti procesinį terminą buvo atmestas teismo 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (CPK 77 straipsnio 3 dalis). Teismas aptariamoje nutartyje išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę prašyti teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą atsiliepimui pateikti pagal CPK 78 straipsnyje nustatytas taisykles. Tačiau pareiškėjas nepateikė atsiliepimo, taip pat neteikė teismui jokių prašymų, be kita ko dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat netikslino savo reikalavimų. Teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį 2023 m. spalio 27 d. 15.00 val. Akcentuotina, kad aptariama teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis pareiškėjui įteikta 2023 m. rugsėjo 20 d. Per tą laiką pareiškėjas taip pat nepateikė teismui nei atsiliepimo, nei prašymo dėl įrodymų išreikalavimo, taip pat netikslino savo reikalavimų. Pareiškėjas tik prieš pat bylos nagrinėjimą, t. y. tik 2023 m. spalio 27 d., vėl pateikė prašymą atidėti teismo posėdį be kita ko dėl to, kad yra galimybė bylą užbaigti taikiai.

26. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų apie realias pareiškėjo ir palikėjos vaikų derybas dėl taikos sutarties sudarymo šioje byloje. Į bylą pateiktas tik pareiškėjo taikos sutarties projektas. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys jokia forma nepatvirtino, kad iš tikrųjų tarp byloje dalyvaujančių asmenų vyksta realios derybos dėl taikos sutarties sudarymo būtent šioje konkrečioje byloje. Teismas, įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teigiamų derybų trukmę, bylos pobūdį, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą. Be to, akcentuotina, kad byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę sudaryti taikos sutartį bet kurioje proceso stadijoje, net ir teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 140 straipsnio 3–4 dalys).

27. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų, be kita ko įvertinus bylos pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, bylos stadiją ir prašymo pateikimo laiką, pareiškėjo prašymai atidėti teismo posėdį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės atmetami.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

28. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis A. J. mirė būdamas ištuokoje, turėjo du vaikus, t. y. pareiškėją S. J. ir S. J.. Pastarieji yra pirmos eilės mirusio A. J. įstatyminiai įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Testamentų registro duomenimis registre nėra įregistruotų A. J. testamentų, bet įregistruoti palikimo priėmimo faktai. Iš byloje esančių duomenų viseto nustatyta, kad: po A. J. mirties Vilniaus miesto 40-ajame notaro biure užvesta turto paveldėjimo byla; per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimą priėmė abu palikėjo vaikai, t. y. tiek pareiškėjas, tiek jo sesuo S. J., padavę notarui pareiškimus dėl palikimo priėmimo (žr., pavyzdžiui, Testamentų registro išrašą, elektroninį susirašinėjimą su notaru ir kt.). Taigi abu palikėjo įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, įstatyme nustatyta forma išreiškė valią ir priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjo tėvo A. J. mirties.

30. Byloje taip pat nustatyta, kad palikėjui A. J. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui S. J. (duomenys neskelbtini) išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas paveldėjo 1/2 dalį A. J. turto – 1/2 dalį pirmiau nurodytos A. J. priklausiusios 1/2 dalies buto. NTR duomenimis pareiškėjas šį faktą įregistravo NTR, t. y. jam šiuo metu nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis pirmiau nurodyto buto.

31. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J. palikimo priėmimo procedūra neužbaigta, nes pareiškėjo sesuo S. J. neatvyko į notaro biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Vis dėlto vien aplinkybė, jog palikimo priėmimo procedūra neužbaigta, nes S. J. neatvyko į notaro biurą gauti paveldėjimo teisės liudijimo, nėra pagrindas teigti, kad S. J. nepriėmė A. J. palikimo.

32. Akcentuotina, kad nuosavybės teisės į palikimą atsiranda nuo palikimo priėmimo, bet ne nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar įpėdinio nuosavybės teisių į paveldėtą registruotiną turtą įregistravimo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi tik įstatymo nustatyta forma išreikšti valią, kad palikimą priima (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tinkama forma pareiškęs valią, kad palikimą priima, įpėdinis įgyja jam tenkančią paveldėto turto dalį. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

33. Apibendrinant tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad tiek pareiškėjas S. J., tiek jo sesuo S. J., kaip vieninteliai palikėjo A. J. įstatyminiai pirmos eilės įpėdiniai, laiku kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, įstatyme nustatyta forma išreiškė valią ir priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo A. J. mirties.

34. Gyventojų registro duomenimis pareiškėjo sesuo S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruotų S. J. testamentų ir palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo faktų. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad S. J. paveldimą turtą sudaro nuosavybės teisė į paveldėtą turtą po A. J. mirties.

35. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyta, kad S. J. mirė netekėjusi, bet turėjo keturis vaikus, kurie šioje byloje dalyvauja suinteresuotais asmenimis: V. J., N. J., M. A. J. ir A. B. J.. A. B. J. yra nepilnametė. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų, taip pat A. B. J. atstovės pateiktų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu neterminuotai buvo apribota S. J. motinos valdžia dukters A. B. J. atžvilgiu; A. B. J. nustatyta nuolatinė globa; globėju buvo paskirti (duomenys neskelbtini) (žr. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)); nuo (duomenys neskelbtini) metų nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) S. šeimynoje; A. B. J. globėja (rūpintoja) paskirta V. S. .

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

36. Suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovė S. šeimynos globėja V. S. pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, kuriame, be kita ko, prašo: atnaujinti nepilnamečio vaiko A. B. J. atstovei S. šeimynos motinai (globėjai) V. S. terminą priimti S. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą nepilnamečio vaiko (globotinės) A. B. J. vardu ir leisti A. B. J. atstovei S. šeimynos motinai (globėjai) V. S. priimti nepilnametės A. B. J. vardu jos motinos S. J. palikimą pagal apyrašą.

37. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad S. J. mirė netekėjusi, bet turėjo keturis vaikus: V. J., N. J., M. A. J. ir A. B. J. (žr. šio sprendimo 35 pastraipą). Taigi visi keturi pirmiau nurodyti asmenys yra pirmos eilės mirusios S. J. įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl konstatuotina, kad nepilnametė A. B. J. turi teisę paveldėti pagal įstatymą po savo motinos S. J. mirties.

38. Teismas, pasisakydamas dėl kitų trijų mirusios S. J. įstatyminių įpėdinių – vaikų teisės paveldėti, pažymi, kad suinteresuotiems asmenims V. J., N. J. ir M. A. J. tinkamai įteikti tiek pareiškėjo patikslintas pareiškimas, tiek suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais. Nepaisant to, jie nepateikė atsiliepimų, nepateikė savo pareiškimų su savarankiškais reikalavimais, o M. A. J. pateikė teismui procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu, kuriame apskritai nurodė, kad atsisako savo teisės priimti palikimą, atsiradusį po motinos S. J. mirties (žr. šio sprendimo 6, 10 pastraipas).

39. Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti taip pat ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

40. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos S. J. testamentų ir palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Vis dėlto, nepaisant to, kad V. J., N. J., M. A. J. CK 5.60 straipsnyje nustatyta tvarka teisės paveldėti neatsisakė, jie taip pat ir neatliko absoliučiai jokių aktyvių veiksmų, pavyzdžiui, nepateikė pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nėra duomenų, kad būtų pradėję paveldimą turtą valdyti faktiškai, šioje byloje neteikė nei atsiliepimų, nei pareiškimų su savarankiškais reikalavimais, nepareiškė jokių prieštaravimų dėl A. B. J. pareiškimo. Toks suinteresuotų asmenų palikėjos vaikų V. J., N. J. ir M. A. J. elgesys (neveikimas), įvertinus pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas.

41. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

43. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad A. B. J. yra nepilnametė. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu neterminuotai buvo apribota palikėjos S. J. , kaip motinos, valdžia dukters A. B. J. atžvilgiu; A. B. J. nustatyta nuolatinė globa; globėju paskirti (duomenys neskelbtini) (žr. civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų nustatyta A. B. J. nuolatinė globa (rūpyba) S. šeimynoje; A. B. J. globėja (rūpintoja) paskirta V. S. .

44. Suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovė pareiškime nurodė, kad V. S. globodama A. B. J., niekada nebuvo turėjusi jokio kontakto su jos biologine motina palikėja S. J., nieko apie ją nežinojo, nėra net jos mačiusi. Palikėja S. J. nekontaktavo su savo dukra, nesidomėjo jos gyvenimu. Suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovės teigimu, A. B. J. ir jos globėjai iki 2023 m. birželio 10 d. nieko nežinojo nei apie palikėjos S. J. mirtį, nei apie paveldimą turtą. Jų niekas neinformavo apie šiuos faktus. Pirmiau nurodytas aplinkybes patvirtino taip pat ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos savo atsiliepimuose. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų apie tai, kad nepilnametė A. B. J. ar jos globėja būtų žinojusios apie S. J. mirtį – (duomenys neskelbtini) iki šios bylos iškėlimo teisme dienos. Suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovė, sužinojusi apie S. J. mirtį, taip pat apie šią iškeltą bylą, nedelsdama ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama priimti palikimą, pateikė teismui pareiškimą su savarankiškais reikalavimais. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visetą, byloje esančius įrodymus, nepilnametės A. B. J. atstovės elgesį šioje byloje, daro išvadą, kad nepilnametė A. B. J. ir jos atstovė apie palikėjos mirtį nežinojo, šį faktą sužinojo tik 2023 m. birželio 10 d. ir objektyviai negalėjo žinoti šio fakto anksčiau.

45. Teismas, įvertinęs bylos nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, tai, kad palikėjos mirties dieną A. B. J. buvo ir šiuo metu yra nepilnametė, nepilnamečio vaiko interesus, taip pat tai, jog kiti byloje dalyvaujantys asmenys suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovės pareiškimui neprieštaravo, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis), pripažįsta suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovės nurodytas įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybes svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovės pareiškimas tenkintinas ir atnaujinamas trijų mėnesių praleistas pareiškimo padavimo notarui terminas palikimui priimti nepilnametės A. B. J. vardu po jos motinos S. J. mirties (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis). Suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovei atnaujintas terminas palikimui nepilnametės vardu priimti pratęstinas trijų mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

46. Suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovė taip pat prašo išduoti teismo leidimą priimti palikimą nepilnamečio vardu pagal antstolio sudarytą turto apyrašą.

47. Išankstinė nepilnamečio vaiko teisės paveldėti sąlyga yra teismo leidimas. Tai viena iš nepilnamečio vaiko paveldėjimo teisės įgyvendinimo teisminės kontrolės formų. Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, tėvai turi gauti išankstinį teismo leidimą savo nepilnamečių vaikų vardu priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teismo leidimo išdavimo, turi įvertinti visus esančius įrodymus, ar leidimas priimti palikimą ar atsisakyti priimti palikimą nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudarinėti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečio vaiko turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

48. Teismas, spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą pareiškėjai nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Tačiau CK 5.53 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

49. Nagrinėjamu atveju palikėjos S. J. viso turto ir įsipareigojimų sudėtis nėra žinoma. Todėl, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko A. B. J. interesus bei atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 5.53 straipsnio 1 dalį įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu, S. šeimynos motinai (globėjai) V. S. išduotinas teismo leidimas priimti palikimą nepilnamečio vaiko A. B. J. vardu pagal apyrašą (CK 5.52 straipsnio 2 dalis).

50. Pažymėtina, kad jeigu įpėdinis pageidauja priimti palikimą pagal turto apyrašą, jis turi nurodyti tai notarui pateikiamame pareiškime dėl palikimo priėmimo (CK 5.52 straipsnio 2 dalis).

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nepagrįstumo

51. Pareiškėjas S. J. patikslintame pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sesers S. J. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir naudoti.

52. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

53. Tačiau akcentuotina, kad palikimo priėmimui reikšmingas ne tik veiksmų priimti palikimą atlikimas per įstatymo nustatytą terminą, bet taip pat ir paveldėjimo teisės turėjimas pagal įstatymą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

54. Įstatyme nustatytos šešios įpėdinių eilės paveldėti pagal įstatymą. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės; 5) penktos eilės – palikėjo brolio ir sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), taip pat palikėjo tėvo ir motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); 6) šeštos eilės – palikėjo tėvo ir motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės).

55. CK 5.11 straipsnio, kuriame reglamentuotos įpėdinių pagal įstatymą eilės, 2 dalyje nurodyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Taigi kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinių, šie atsisakė palikimo, nepriėmė jo per įstatymo nustatytą terminą, neturi teisės paveldėti CK 5.6 straipsnio pagrindu arba palikėjas testamentu atėmė iš jų paveldėjimo teisę.

56. Jeigu yra tos pačios eilės įpėdinių, įgyvendinančių savo teisę priimti palikimą, paskesnės eilės įpėdiniams tokia teisė neatsiranda. Vienam iš kelių tos pačios eilės įpėdinių atsisakius priimti palikimą, tik pakinta šių įpėdinių palikimo dalis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikimo atsisakymas sudaro teisinį pagrindą paveldėti kitos eilės įpėdiniams tik tada, kai nėra kitų tos pačios eilės, kuriai priklauso atsisakiusysis, įpėdinių, nes kai yra tokių įpėdinių, atsisakymas sudaro pagrindą jiems paveldėti didesnę palikimo dalį. Atsisakiusiojo paveldėjimo teisė pasibaigia, todėl negalimas nei paveldėjimo atstovavimas, nei paveldėjimo transmisija (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007 ir kt).

57. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad palikėja S. J. mirė netekėjusi, bet turėjo keturis vaikus: V. J., N. J., M. A. J. ir A. B. J. (žr. šio sprendimo 35 pastraipą). Taigi visi keturi pirmiau nurodyti asmenys yra pirmos eilės mirusios S. J. įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas pirmiau šiame sprendime konstatavo, kad nepilnametė A. B. J. turi teisę paveldėti pagal įstatymą po savo motinos S. J. mirties, kaip pirmos eilės įpėdinė. Teismas pripažino suinteresuoto asmens nepilnametės A. B. J. atstovės nurodytas įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybes svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, atnaujino trijų mėnesių praleistą pareiškimo padavimo notarui terminą palikimui priimti nepilnametės A. B. J. vardu po jos motinos S. J. mirties ir pratęsė šį terminą trims mėnesiams.

58. Pareiškėjas S. J. yra palikėjos S. J. brolis. Vadinasi, pareiškėjas S. J. yra tik ketvirtos eilės mirusios S. J. įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

59. Teismas, įvertinęs tai, kas nurodyta, pirmiau šiame sprendime nurodytas teisės normas ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką, byloje ištirtų įrodymų visetą, konstatuoja, kad atnaujinus trijų mėnesių praleistą pareiškimo padavimo notarui terminą palikimui priimti nepilnametės A. B. J., kaip pirmos eilės įpėdinės, vardu po jos motinos S. J. mirties, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo, kaip ketvirtos eilės įpėdinio, pareiškimo ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sesers S. J. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir naudoti, nes, kaip pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai, 2 dalis). Dėl visų pirmiau šiame sprendime nurodytų motyvų pareiškėjo S. J. patikslintas pareiškimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 279 straipsniu, 578 straipsniu, 582 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjo S. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Tenkinti suinteresuoto asmens A. B. J. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo.

Atnaujinti S. šeimynos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinai (globėjai) V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 (trijų) mėnesių praleistą pareiškimo padavimo notarui terminą palikimui priimti nepilnametės A. B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu po jos motinos S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), pratęsiant šį terminą trims mėnesiams.

Išduoti teismo leidimą S. šeimynos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) motinai (globėjai) V. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nepilnametės A. B. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jos motinos S. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini), pagal turto apyrašą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.