Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Luminor Lizingas“ ieškinį atsakovei UAB ,,Tomkara“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką atsakovui pranešta tinkamai. Jau po teismo posėdžio (per EPP pateikta posėdžio metu) gautas atsakovės atstovės prašymas nagrinėti bylą atsakovės atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad 2022 m. vasario 1 d. UAB „Euremsta“, kaip pardavėjas, ir atsakovė, kaip pirkėjas, sudarė Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. EU2022/002 (toliau - Sutartis), kurios pagrindu UAB „Euremsta“ įsipareigojo Sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti prekes ir už jas atsiskaityti. Atsakovė Sutarties pagrindu laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. įsigijo iš UAB „Euremsta“ prekių ir paslaugų iš viso už 60599,94 Eur, ką patvirtinta 12 UAB „Euremsta“ išrašytų ir atsakovei apmokėti pateiktų sąskaitų-faktūrų, kurių Nr.: EUR000096177, EUR000096645, EUR000096647, EUR000096650, EUR000096652, EUR000096811, EUR000096931, EUR000096932, EUR000097043, EUR000097393, EUR000097619, EUR000097620.

2016 m. gruodžio 6 d. UAB „Euremsta“, kaip klientas, ir ieškovė, kaip finansuotojas, sudarė Faktoringo sutartį Nr. 2016-4002 su vėlesniais pakeitimais (toliau - Faktoringo sutartis), kurios pagrindu UAB „Euremsta“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovę pagal UAB „Euremsta“ išrašytas ir atsakovės pasirašytas aukščiau nurodytas PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovės pasirašytose PVM sąskaitose-faktūrose buvo nurodyta, kad šiose sąskaitose nurodytas reikalavimas (suma) yra neatšaukiamai perleistas ieškovei. Remiantis Sutarties 5.3. punktu, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už UAB „Euremsta“ parduotas prekes ne vėliau kaip per 90 nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Atsakovė už įsigytas prekes (paslaugas) liko skolinga 60599,94 Eur.

Sutarties 6.1. punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir neatsiskaito už prekes Sutarties 5.3. punkte nustatytu terminu, ji privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėtinos prekių kainos už kiekvieną pradelstą apmokėjimo dieną iki visiško ir tinkamo piniginių prievolių įvykdymo. Ieškovė priskaičiavo atsakovei 2440,51 Eur dydžio delspinigius.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). CK 6.720 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.903 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad faktoringo sutartimi viena šalis (finansuotojas) perduoda arba įsipareigoja perduoti kitai šaliai (klientui) pinigus mainais už kliento (kreditoriaus) piniginį reikalavimą, susijusį su prekių pardavimu, darbų atlikimu ar paslaugų teikimu, trečiajam asmeniui (skolininkui), o klientas perleidžia arba įsipareigoja perleisti finansuotojui piniginį reikalavimą skolininkui (finansavimas su sąlyga perleisti piniginį reikalavimą) ir mokėti sutartyje nustatytą atlyginimą. Skolininkas privalo sumokėti pinigų sumas finansuotojui, jeigu skolininkas yra gavęs iš kliento arba finansuotojo rašytinį pranešimą apie piniginio reikalavimo perleidimą finansuotojui ir pranešime nurodytas piniginis reikalavimas bei finansuotojas, kuriam turi būti įvykdyta prievolė (CK 6.909 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Euremsta“ savo įsipreigojimus įvykdė tinkamai, pardavė atsakovei prekes ir suteikė paslaugas, atsakovė prekes ir paslaugas priėmė, tačiau savo prievolės atsiskaityti už įsigytas prekes ir paslaugas neįvykdė. Atsakovei pateiktose apmokėti ir jos pasirašytose PVM sąskaitose - faktūrose buvo nurodyta, kad šiose sąskaitose nurodytas reikalavimas yra neatšaukiamai perleistas ieškovei. Vadovaujantis Faktoringo sutartimi ieškovei perėjo kreditoriaus teisės, susijusios su atsakove, atsakinga už prievolės neįvykdymą pagal Sutartį. Duomenų patvirtinančių, kad skola sumokėta ar paskaičiuota netinkamai, atsakovė į bylą nepateikė, todėl teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, neturi pagrindo abejoti ieškovės atliktų paskaičiavimų tikslumu. Atsakovė skolos ieškovei neginčija. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi savo pareigą atsiskaityti už jai parduotas prekes ir suteiktas paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 178, 185 straipsniai), todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 60599,94 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2440,51 Eur delspinigių.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Tarp UAB „Euremsta“ ir atsakovės sudarytos Sutarties 6.1 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovė nevykdo įsipareigojimų ir neatsiskaito už prekes Sutarties 5.3. punkte nustatytu terminu, ji privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojamus nuo mokėtinos prekių kainos už kiekvieną pradelstą apmokėjimo dieną iki visiško ir tinkamo piniginių prievolių įvykdymo. Konstatavus, kad atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, laiku neatsiskaitė už jai parduotas prekes ir suteiktas paslaugas, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 2440,51 Eur delspinigius taip pat yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Pateikdama ieškinį ieškovė sumokėjo 1226 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 2541 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Nors ieškinys tenkintinas visa apimtimi, tačiau atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-198-796/2024 nutarta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, ieškovei iš atsakovės nepriteistinas už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 55 Eur žyminis mokestis. Kitos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 1171 Eur žyminio mokesčio ir 2541 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.

Atsakovė susidariusios skolos neginčija, tačiau prašo išdėstyti jos mokėjimą dalimis šešių mėnesių laikotarpiui, nes esą patiria finansinių sunkumų. Ieškovė su šiuo atsakovės prašymu nesutinka, nurodo, kad atsakovė nuo bylos iškėlimo teisme neatliko nei vienos įmokos, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių jos sunkia finansinę būklę.

CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o, skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiuo aspektu taip pat yra pasisakęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba tada, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi akivaizdu, kad ne bet kokie atsakovės turtiniai, finansiniai ar kitokie atsakovei iškilę sunkumai yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 284 straipsnyje įtvirtintą sprendimo vykdymo atidėjimo institutą, nes priešingas aiškinimas neatitiktų teismų praktikoje įvardyto šio instituto taikymo išimtinumo kriterijaus.

Šiuo teismo sprendimu iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 60599,94 Eur skola, 2440,51 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 63040,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3712 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis 6 mėnesių laikotarpiui, kadangi atsakovė patiria finansinių sunkumų. Ieškovė su šiuo atsakovės prašymu nesutinka, kadangi atsakovė neatliko jokių veiksmų siekdama sumažinti skolą, be to, nepateikė jokių įrodymų apie jos sunkią finansinę padėtį.

Teismo sprendimu priteistina suma iš atsakovės yra pakankamai didelė. Tačiau, atsakovė savo skolą ieškovei pripažino, taigi neginčijo ieškovės reikalavimų ir tuo pačiu žinojo, kad teismui patenkinus ieškinį atsakovė privalės jį įvykdyti. Be to, byla dėl skolos priteisimo iš atsakovės iškelta teisme 2023 m. lapkričio 6 d., tačiau atsakovė neatliko nei vienos įmokos ieškovei, kaip ir nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovės pastangas įvykdyti ieškovės reikalavimą. Be to, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog jos finansinė būklė sunki, kad ji negalėtų įvykdyti teismo sprendimo iš karto visa apimtimi. Atsakovė apskritai į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, todėl jau vien tuo pagrindu spręstina, kad prašymas dėl sprendimo išdėstymo nėra pagrįstas, nepateikti prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra nepagrįstas, jį tenkinti nėra pagrindo, todėl prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Tomkara“ 60599,94 Eur (šešiasdešimties tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt devynių eurų 94 ct) skolą, 2440,51 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimties eurų 51 ct) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 63040,45 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. lapkričio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3712 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvylikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Luminor Lizingas“.

Atsakovės UAB ,,Tomkara“ prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.