Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ skundą atsakovei Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – Agentūra, APVA) sprendimą dėl pažeidimo Nr. J7-24(2024) (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija.

pretenzijų, susijusių su įtariamu pažeidimu nebuvo gauta. Pasiūlymą pateikė 6 tiekėjai, kai vidutinis pasiūlymų skaičius viešuosiuose pirkimuose 2023 metų II ketvirtį buvo 2,3; Pirkimo skelbime buvo nurodyta didesnė pirkimo vertė (998 250,00 EUR be PVM), kuri buvo patikslinta pareiškėjo pranešimu į mažesnę pirkimo vertę (825 000,00 EUR be PVM), tai reiškia, kad tiekėjams, kurie nebuvo prisijungę prie pirkimo galėjo būti nežinoma, jog pirkimo vertė sumažėjo. Neįsivaizduojama net teorinė situacija, kad tiekėjo, svarstančio dėl dalyvavimo pirkime, sprendimą dalyvauti galėtų nulemti pirkimo biudžeto sumažėjimas. Toks teiginys reikštų, kad pirkimo sąlygų pabloginimas tiekėjams, lemia didesnį gautų pasiūlymų skaičių, kas prieštarauja bet kokiai ekonominei logikai; Pirkimo objektas suskaidytas į etapus siekiant nustatytų atliekamų darbų eiliškumą, tačiau tai niekaip nereiškia, kad Pirkimo objektas dėl to tampa dalus. Kiekvienas procesas gali būti išskaidytas į smulkesnes proceso dalis, tačiau tai nereiškia, kad dėl to proceso rezultatas (darbų apimtis) laikytinas daliu; Numatomos viešojo pirkimo ir pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 21 p. ir 21.1 pap. nurodyta, kad darbai kartu kaip statybos ir (arba) inžinerinės veiklos, kaip visumos, rezultatas savarankiškai atlieka vieną ūkinę ar techninę funkciją, jeigu darbai ir (arba) inžinerinė veikla atliekami pagal vieną pirkimo vykdytojo parengtą techninę specifikaciją tam statiniui. Pirkimo dokumentuose pateikta viena techninė specifikacija apimanti visą Pirkimo objektą (tiek I, tiek II etapus), todėl teigti, jog Pirkimo objektas yra dalus nėra pagrįsta; visi Pirkimo objektą sudarantys vandentiekio ir nuotekų tinklai tarpusavyje susijungia, o II etapo darbų rezultato nepavyktų prijungti prie bendros nuotekų ir vandentiekio sistemos nepabaigus I etapo darbų.

Dėl Pažeidimo Nr. 2 nurodo, kad Atsižvelgiant į Metodikos 21.1.2. p. nuostatą, reikalaujamas pirkimo sutarčių skaičius – priklauso nuo to, ar pirkimo objektas yra dalus, o šio punkto 2 papunktyje įtvirtinta, kad „jei pirkimo objektas yra sudėtinis ir gali būti dalus (pavyzdžiui, perkami keli automobiliai, kelių objektų kadastriniai matavimai, maitinimo paslaugos, valymo paslaugos) ir/ar prekių pristatymo, paslaugų suteikimo ar darbų atlikimo terminas yra nevienkartinis (pavyzdžiui, prekės turės būti pristatytos ne visos iš karto, o dalimis, tada, kai atsiras poreikis arba jei sudaroma preliminarioji sutartis), tiekėjo prašoma būti įvykdžius/vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė būtų ne mažiau kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Jei tiekėjas teikia informaciją apie vykdomą sutartį, laikoma, kad jo patirtis atitinka keliamą reikalavimą, jei vykdomos sutarties įvykdyta dalis yra ne mažesnė kaip 0,5 pirkimo objekto vertės. Laikytina, kad tiekėjo pajėgumui įvykdyti sutartį neturi įtakos, ar perkamas prekių kiekis buvo pristatytas pagal vieną didesnės vertės sutartį, ar pagal daugiau mažesnės vertės sutarčių.“ Pažymi, jog vadovaujantis Pirkimo dokumentų 2 priedu - Technine specifikacija, Pirkimo objektas apima du etapus: „I ETAPAS: Pakloti apie 1,59 km nuotekų surinkimo tinklų, įrengiant 72 vnt. nuotekų surinkimo tinklų išvadus iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 200 m, numatoma nuotekų surinkimo sistema bei pagal poreikį projektavimo metu įrengiamas reikiamas skaičius nuotekų siurblinių su panardinamais siurbliais. Siurblinei vietą parinkti valstybinėje žemėje. Pirmo etapo planuojamas prijungti būstų skaičius prie nuotekų surinkimo tinklų – 45 būstai. Pakloti apie 1,86 km vandens tiekimo tinklų, įrengiant 72 vnt. vandens tiekimo tinklų įvadų iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 200 m. Pirmo etapo planuojamas prijungti būstų skaičius prie vandens tiekimo tinklų – 28 būstai. II ETAPAS: Pakloti apie 0,86 km nuotekų surinkimo tinklų, įrengiant 19 vnt. nuotekų surinkimo tinklų išvadus iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 60 m, numatoma nuotekų surinkimo sistema bei pagal poreikį projektavimo metu įrengiamas reikiamas skaičius nuotekų siurblinių su panardinamais siurbliais. Siurblinei vietą parinkti valstybinėje žemėje. Pakloti apie 1,05 km vandens tiekimo tinklų, įrengiant 19 vnt. vandens tiekimo tinklų įvadų iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 60 m.“ Taip pat Sutartyje numatytas nevienkartinis darbų atlikimo terminas: „2.2.2.1. I etapas – rangos darbų atlikimo terminas – iki 2023-12-10. APVA pratęsus projekto vykdymo terminus, galimas Šalių sutarimu rangos darbų atlikimo termino pratęsimas iki 4 mėnesių. 2.2.2.2. II etapas – rangos darbų atlikimo terminas – iki 2024-12-10.“ Pažymi, jog priešingai, nei nurodė pareiškėjas, tiek atliekant pažeidimo tyrimą, tiek įvertinus skunde išdėstytus argumentus, nustatyta, jog, nagrinėjamu atveju, yra nustatytas darbų vykdymo etapiškumas, sutartyje numatant nevienkartinį darbų atlikimo terminą, todėl vertintina, kad Pirkimo objektas yra dalus. Metodikos 16.1 punkte nustatyta, kad kai pirkimo objektas yra dalus, kvalifikacinis reikalavimas formuluojamas taip: „Tiekėjas per paskutinius 5* metus iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos pagal vieną ar daugiau sutarčių yra atlikęs [nurodomi panašūs į pirkimo objektą darbai (jų apimtis ar vertė ar kt., jei reikia)].“ Apibendrinus, daro išvadą, kad Pirkimo objektas yra sudėtinis ir dalus, todėl pareiškėja turėjo nustatyti kvalifikacinį reikalavimą tiekėjams „būti įvykdžius / vykdyti bent 1 ar daugiau pirkimo sutarčių, kurių bendra vertė ne mažesnė kaip <...> “.

dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pirkimo organizatoriaus nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Daro išvadą, kad pareiškėja nustačiusi Pirkimo dokumentų 3 priede kvalifikacinį reikalavimą kaip ne daliam Pirkimo objektui, nesivadovavo Metodika ir tokiu būdu pažeidė VPĮ 47 str. 7 dalies nuostatas, Metodikos 16.1 punktą.

Pažymi, kad vadovaujantis Gairių nuostatomis, Agentūros nustatytos ir išdėstytos faktinės aplinkybės (1 pažeidimas) atitinka Gairių priedo 2.1 p. Gairių priedo 2.1 p. pateikiamos lentelės 9-oje (d) eilutėje aprašomą situaciją: „d) Perkančiosios organizacijos paaiškinimai arba papildoma informacija (susijusi su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais) buvo pateikti ne visiems konkurso dalyviams arba nebuvo paskelbti“. Už tokį pažeidimą taikoma 10 proc. finansinė pataisa. Vadovaujantis Gairių nuostatomis, Agentūros nustatytos ir išdėstytos faktinės aplinkybės atitinka Gairių priedo 2.1 p. pateikiamos lentelės 11-oje eilutėje aprašomą situaciją: „Pirmiau aprašytos rūšies pažeidimo prasme nediskriminacinių, bet ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse vis tiek ribojančių techninių specifikacijų taikymas“. Tais atvejais, kai buvo taikyti ribojami kriterijai, sąlygos ir (arba) specifikacijos, bet vis dar buvo užtikrintas minimalus konkurencijos lygis, t. y. keli (šiuo atveju 6) ekonominės veiklos vykdytojai pateikė pasiūlymus, kurie buvo priimti ir atitiko atrankos kriterijus, už tokį pažeidimą taikoma 5 proc. finansinė pataisa. Atsakovė, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pagrįstai sprendė, jog dėl padarytų pažeidimų būtų pakankama pareiškėjo atžvilgiu taikyti 5 proc. finansinę pataisą, t. y. mažesnę nei nurodytą Gairių lentelėje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros sprendimo dėl pažeidimo Nr. J7-24(2024), kuriuo pareiškėjo atžvilgiu buvo pritaikyta 5 proc. dydžio finansinė korekcija, teisėtumo ir pagrįstumo.

APVA, atlikdama Pirkimo Nr. 670183 procedūrų vertinimą nustatė trūkumus/neatitikimus:

1. Skelbime apie Pirkimą II.2.6) punkte buvo nurodyta: „Numatoma vertė be PVM:998250.00 EUR“ Išsamiau: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/ 2023-619524. 2023-05-31 pareiškėjas atsakydamas į tiekėjo prašymą patikslinti, kuri suma numatoma Pirkimui - vertė be PVM 998250.00 EUR ar vertė be PVM 825000,00 EUR, PS nurodė, kad numatoma Pirkimui vertė - 825000,00 EUR be PVM (pranešimas 11616218);

Atsižvelgiant į nustatytus trūkumus, APVA buvo inicijuotas pažeidimo tyrimas dėl galimų VPĮ bei Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (PĮ) pažeidimų bei Metodikos 16.1 p. nuostatų nesilaikymo vykdant Pirkimą.

2024-04-03 užbaigus pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad vykdant Pirkimą UAB „Molėtų vanduo“ pažeidė PĮ 49 str. 9 dalies, VPĮ 47 str. 7 dalies nuostatas bei nesivadovavo Metodikos 16.1 punktu, t. y. nepatikslino skelbime paskelbtos informacijos dėl numatomos Pirkimo vertės ir nepagrįstai Pirkimo dokumentų 3 priede nustatė kvalifikacinį reikalavimą kaip ne daliam Pirkimo objektui.

Atsakovė, vadovaudamasi Europos Komisijos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo Gairėmis (toliau – Gairės) už nustatytus pažeidimus pritaikė finansinę korekciją -5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį Nr. MII/2023 jau buvo atlikti mokėjimai, atliktinas lėšų grąžinimas. Bendra netinkamų finansuoti ir (ar) kitų pagal teisės aktus reikalaujamų grąžinti lėšų suma, pripažintinos grąžintinomis

lėšomis – viso 23 143,72 EUR (įskaičiuojant ir netiesiogines išlaidas – 204,16 Eur).

Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja finansinio koregavimo taikymo teisiniai pagrindai, kurie nustatyti tiesiogiai taikytiname Tarybos reglamente Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos bei Tarybos reglamente Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006.

Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio „Valstybių narių atliekamos finansinės pataisos“ 2 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės atlieka reikiamas finansines pataisas, kurias reikia atlikti dėl veiksmuose arba veiksmų programose nustatytų pavienių ar sisteminių pažeidimų. Atliekant finansines pataisas, panaikinamas visas veiksmui arba veiksmų programai skirtas viešasis įnašas arba jo dalis. Taigi, finansinio koregavimo mechanizmas pagal aptariamus Europos Sąjungos reglamentus taikomas tuomet, kai nustatoma tam tikrų faktinių ir juridinių pagrindų visuma. Visų pirma, turi būti nustatomas pažeidimas, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 nuostatas. Antra, nustačius pažeidimą, turi būti sprendžiama dėl padarinių – finansinės korekcijos – taikymo.

Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 dalyje įtvirtinta, kad pažeidimas – tai bet koks įgyvendinant ESI fondus padarytas Europos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, susijusios su jos taikymu, pažeidimas dėl ekonominės veiklos vykdytojo veiksmų ar neveikimo, kai nepagrįstas išlaidas įtraukus į Europos Sąjungos biudžetą padaroma ar būtų padaryta žala Europos Sąjungos biudžetui.

Vertinant nurodytas reglamentų nuostatas bei ESTT išaiškinimus (žr., pvz., ESTT 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Elme Messer Metalurgs, C-743/18, 51 punktą), pažeidimo buvimas reiškia, kad turi būti įvykdytos trys sąlygos: pirma, turi būti padarytas Europos Sąjungos teisės (arba nacionalinės teisės, susijusios su Europos Sąjungos teisės taikymu) pažeidimas; antra, šis pažeidimas turi būti padarytas ūkio subjekto veiksmais ar neveikimu; trečia, turi būti padaryta reali ar potenciali žala Europos Sąjungos biudžetui.

Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnis numato pagrindinius viešųjų pirkimų principus, kurių privaloma laikytis atliekant pirkimo procedūras. Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Dėl Pažeidimo Nr. 1

PĮ 49 str. 9 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas savo iniciatyva gali paaiškinti (patikslinti) dokumentus nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui. Kai tikslinama skelbime paskelbta informacija, perkantysis subjektas privalo atitinkamai patikslinti skelbimą ir prireikus pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikotarpiui, per kurį tiekėjai, rengdami pasiūlymus, galėtų atsižvelgti į patikslinimus. Iš paminėtos nuostatos matyti, kad nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, kaip šiuo atveju pareiškėjai, tačiau įstatymas nedraudžia, nesibaigus pasiūlymų pateikimo terminui, perkančiajai organizacijai patikslinti savo dokumentus. Esant reikalingumui patikslinti savo dokumentus, perkančioji organizacija privalo pratęsti pasiūlymų pateikimo terminą protingumo kriterijų atitinkančiam laikotarpiui. Taigi, teisę tikslinti savo dokumentus perkančioji organizacija turi, tačiau po tokio patikslinimo turi būti pratęstas laikas pasiūlymams pateikti.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja Skelbime apie pirkimą II.2.6 punkte buvo nurodžiusi: „Numatoma vertė be PVM: 998 250 EUR“ Išsamiau: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/ 2023-619524. 2023-05-31 pareiškėja atsakydama į tiekėjo prašymą patikslinti, kuri suma numatoma Pirkimui - vertė be PVM 998 250 EUR ar vertė be PVM 825 000 EUR, nurodė, kad numatoma pirkimui vertė – 825 000 EUR be PVM (pranešimas 11616218). Taigi, pareiškėja patikslino pirkimo vertę – esminį Pirkimo dokumentų elementą skelbime, tačiau termino pasiūlymams pateikti, kaip numatyta PĮ 49 str. 9 dalyje, nepratęsė.

Pagal suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, nediskriminavimo ir vienodo požiūrio principai bei skaidrumo pareiga visų pirma reiškia, kad dalyviai turi turėti vienodas galimybes, kai rengia pasiūlymus. Skaidrumo pareiga pirmiausia siekiama užkirsti kelią perkančiojo subjekto favoritizmui ir savivalei (žr. pvz. 2014-11-06 sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016-07-14 sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 22 punktą). Šie principai ir pareiga, be kita ko, reiškia, kad atitinkamo pirkimo sutarties objektas ir jos sudarymo kriterijai turi būti aiškiai apibrėžti nuo pat šios sutarties sudarymo procedūros pradžios ir kad visos sutarties sudarymo procedūros sąlygos ir taisyklės skelbime apie pirkimą ir specifikacijose turi būti suformuluotos aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai, kad leistų visiems deramai informuotiems ir rūpestingiems konkurso dalyviams suprasti jų tikslią reikšmę ir juos aiškinti vienodai, o perkančiajai organizacijai – veiksmingai patikrinti, ar konkurso dalyvių pasiūlymai atitinka minėtai pirkimo sutarčiai taikomus kriterijus (žr. pvz. 2012-05-10 sprendimo Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C 368/10, EU:C:2012:284, 56, 88 ir 109 punktus; 2014-11-06 sprendimo Cartiera dell’Adda, C 42/13, EU:C:2014:2345, 44 punktą ir 2016-07-14 sprendimo TNS Dimarso, C 6/15, EU:C:2016:555, 23 punktą). Skaidrumo pareiga taip pat reiškia, kad perkantysis subjektas turi tinkamai paviešinti pirkimo sutarties objektą ir jos sudarymo kriterijus (šiuo klausimu žr. 2008-01-24 sprendimo Lianakis ir kt., C 532/06, EU:C:2008:40, 40 punktą). Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad vykstant viešojo pirkimo sutarties procedūrai perkantysis subjektas iš principo negali keisti esminių pirkimo sąlygų, įskaitant technines specifikacijas ir sutarties sudarymo kriterijus, kuriomis atitinkami ūkio subjektai teisėtai rėmėsi, priimdami sprendimą pateikti pasiūlymą arba, atvirkščiai, nedalyvauti atitinkamame viešojo pirkimo konkurse (šiuo klausimu žr. 2012-05-10 sprendimo Komisija prieš Nyderlandų Karalystę, C 368/10, EU:C:2012:284, 55 punktą ir 2015-04-16 sprendimo Enterprise Focused Solutions, C 278/14, EU:C:2015:228, 27–29 punktus).

Teismo vertinimu, vis dėlto tuo remiantis negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad bet koks pirkimo sąlygų keitimas jau paskelbus apie pirkimą iš esmės yra draudžiamas bet kokiomis aplinkybėmis. Perkantysis subjektas išimtiniais atvejais turi galimybę taisyti ar pildyti pirkimo sąlygų duomenis, kuriems tereikia paprasto paaiškinimo arba siekiant ištaisyti akivaizdžias redakcinio pobūdžio klaidas, jei apie šį pakeitimą informuojami visi dalyviai (pagal analogiją žr. 2012-03-29 sprendimo SAG ELV Slovensko ir kt., C 599/10, EU:C:2012:191, 40 punktą). Ši galimybė atitinkamai reiškia, kad atitinkami pakeitimai, nors ir svarbūs, neturi būti tokie esminiai, kad pritrauktų potencialių dalyvių, kurie, jei šių pakeitimų nebūtų padaryta, nebūtų galėję pateikti pasiūlymo. Be kita ko, taip galėtų būti, kai dėl pakeitimų pirkimo pobūdis iš esmės pasikeičia, palyginti su tuo, kas buvo nustatyta iš pradžių. Ši galimybė kartu reiškia, kad apie šiuos pakeitimus turi būti tinkamai paskelbta, kad visi potencialūs pakankamai informuoti ir įprastai rūpestingi dalyviai galėtų su jais susipažinti tokiomis pačiomis sąlygomis ir tuo pačiu momentu. Taip pat, kad pakeitimai turi būti daromi prieš dalyviams pateikiant pasiūlymus, ir, kita vertus, šių pasiūlymų pateikimo terminą reikia pratęsti, jeigu jie yra svarbūs, o šio pratęsimo trukmė turi atitikti pakeitimų svarbą ir būti pakankama tam, kad suinteresuotieji ūkio subjektai galėtų atitinkamai pritaikyti savo pasiūlymus.

Įvertinus Skelbime apie pirkimą II.2.6 punkto pakeitimą, darytina išvada, kad perkančioji organizacija (pareiškėja) pakeitė esmines Pirkimo sąlygas ir nepratęsė termino pasiūlymams pateikti, taigi neužtikrino, kad ginčo pirkimas atitiktų VPĮ 3 straipsnyje nustatytų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų reikalavimus. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė šiuo aspektu pažeidimą konstatavo pagrįstai.

Pasisakant dėl skundo argumentų dėl pažeidimo sudėties nebuvimo, teisėjų kolegija pažymi, kad esminės pirkimo sąlygos pakeitimas yra pažeidimas, dėl kurio taikytina finansinė korekcija neįrodinėjant perkančiosios organizacijos kaltės (tyčios ar neatsargumo forma). Tik pažeidimo pobūdis ir pažeidimo sunkumas lemia, kokio dydžio finansinė korekcija yra taikoma.

Dėl Pažeidimo Nr. 2

Pirkimo dokumentų 3 priede buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas: „Tiekėjas per paskutinius 5 metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, pagal vieną sutartį savo jėgomis yra atlikęs panašių t. y. vandentiekio ir/ar nuotekų šalinimo tinklų rekonstrukcijos/ statybos darbų, kurios

vertė būtų ne mažesnė kaip 400 000,00 eurų be PVM ir svarbiausių darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami.“ Pareiškėjo teigimu, Pirkimo objektas yra vientisas galutinis rezultatas, kuris apibrėžtas, kaip vandentiekio ir nuotekų tinklų nutiesimas vienoje geografinėje vietovėje ir bendras prijungimas prie magristralinių vandentiekio ir nuotekų tinklų. Pirkimo dokumentų 2 priedu - Technine specifikacija, Pirkimo objektas apėmė du etapus: „I Etapas: Pakloti apie 1,59 km nuotekų surinkimo tinklų, įrengiant 72 vnt. nuotekų surinkimo tinklų išvadus iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 200 m, numatoma nuotekų surinkimo sistema bei pagal poreikį projektavimo metu įrengiamas reikiamas skaičius nuotekų siurblinių su panardinamais siurbliais. Siurblinei vietą parinkti valstybinėje žemėje. Pirmo etapo planuojamas prijungti būstų skaičius prie nuotekų surinkimo tinklų – 45 būstai. Pakloti apie 1,86 km vandens tiekimo tinklų, įrengiant 72 vnt. vandens tiekimo tinklų įvadų iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 200 m. Pirmo etapo planuojamas prijungti būstų skaičius prie vandens tiekimo tinklų – 28 būstai. II Etapas: Pakloti apie 0,86 km nuotekų surinkimo tinklų, įrengiant 19 vnt. nuotekų surinkimo tinklų išvadus iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 60 m, numatoma nuotekų surinkimo sistema bei pagal poreikį projektavimo metu įrengiamas reikiamas skaičius nuotekų siurblinių su panardinamais siurbliais. Siurblinei vietą parinkti valstybinėje žemėje. Pakloti apie 1,05 km vandens tiekimo tinklų, įrengiant 19 vnt. vandens tiekimo tinklų įvadų iki gyventojo sklypo ribos ilgis apie 60 m.“ Taip pat Sutartyje numatytas nevienkartinis darbų atlikimo terminas: „2.2.2.1. I etapas – rangos darbų atlikimo terminas – iki 2023-12-10. APVA pratęsus projekto vykdymo terminus, galimas Šalių sutarimu rangos darbų atlikimo termino pratęsimas iki 4 mėnesių. 2.2.2.2. II etapas – rangos darbų atlikimo terminas – iki 2024-12-10.“

Teismo vertinimu, nors, pareiškėjos teigimu, nuotekų įvedimas yra sudėtinis procesas ir jo skaidymas net nebūtų objektyviai įmanomas, tačiau įvertinus ginčo kvalifikacinio reikalavimo formuluotę (du etapai; tik vienas etapas finansuojamas iš Projekto lėšų), skirtingą etapų įvykdymo terminą, taip pat tai, kad abu etapai gali būti vykdomi atskirai vienas nuo kito (nurodoma, kiek kiekviename etape ketinama pakloti skirtingą nuotekų surinkimo tinklų išvadų, nurodomas km ilgis ir kt.). sutiktina su atsakovės išvada, kad pareiškėjas ginčo kvalifikacinį reikalavimą suformulavo kaip nedaliam Pirkimo objektui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė priėmė pagrįstą sprendimą dėl pažeidimo, šiuo aspektu, padarymo.

Dėl finansinės korekcijos

Atsakovė įvertinusi visų aplinkybių visumą, vadovaudamasi Gairėmis nustatė, kad Pažeidimas Nr. 1 atitinka Gairių priedo 2.1 p. Gairių priedo 2.1 p. pateikiamos lentelės 9-oje (d) eilutėje aprašomą situaciją: „d) Perkančiosios organizacijos paaiškinimai arba papildoma informacija (susijusi su atrankos ir (arba) sutarties sudarymo kriterijais) buvo pateikti ne visiems konkurso dalyviams arba nebuvo paskelbti“) ir už tokį pažeidimą taikė 10 proc. finansinę pataisą. Pažeidimas Nr. 2 atitiko Gairių priedo 2.1 p. pateikiamos lentelės 11-oje eilutėje aprašomą situaciją: „Pirmiau aprašytos rūšies pažeidimo prasme nediskriminacinių, bet ekonominės veiklos vykdytojų galimybes dalyvauti konkurse vis tiek ribojančių techninių specifikacijų taikymas“ ir už šį pažeidimą taikė 5 proc. korekciją. Apibendrinusi už abu pažeidimus pritaikė 5 proc. korekciją.

Nagrinėjamu atveju reikšminga naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2025-02-05 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025), kurioje teismas cituoja naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją aiškinant ES teisę dėl finansinių pataisų nustačius programose padarytus pažeidimus (ESTT 2024-10-04 prejudicinis sprendimas byloje C?175/23 dėl Reglamento Nr. 1303/2013 aiškinimo), t. y. „kai dėl pažeidimo pobūdžio neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio, tačiau pats pažeidimas gali turėti poveikį biudžetui, Komisija gali apskaičiuoti taikytinos pataisos sumą atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį ir sunkumą (...) bei fondų finansinius nuostolius. Tai reiškia, kad finansinės pataisos, atliekamos remiantis šių gairių 2 skirsnyje nustatytomis fiksuotų dydžių normomis (5 %, 10 %, 25 % ir 100 %), turi atitikti proporcingumo principą“. „Pažeidimas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1303/2013 2 straipsnio 36 punktą, gali būti laikomas tik pažeidimu, dėl kurio „padaroma ar [gali būti] padaryta“ žala Sąjungos biudžetui. Taigi pagal šią nuostatą draudžiama, kad bet koks Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, taikytinos veiksmams, finansuojamiems iš Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, pažeidimas būtų laikomas automatiškai darančiu žalą Sąjungos biudžetui arba galinčiu jam daryti žalos, neatsižvelgiant į tokio pažeidimo poveikį Sąjungos biudžetui.

Kiek tai susiję su finansinės pataisos sumos nustatymu, iš Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad valstybės narės pirmiausia turi nustatyti pavienius ir sisteminius pažeidimus ir atlikti proporcingas finansines pataisas, susijusias su veiksmuose arba veiksmų programose nustatytais pažeidimais. Šios pataisos apima viso valstybės įnašo arba jo dalies, skirtų veiksmų programai, panaikinimą taikant kriterijus, susijusius su pažeidimų pobūdžiu, jų sunkumu ir atitinkamo fondo finansiniais nuostoliais. Be to, iš Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad jei Komisija padaro išvadą, jog valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal šio reglamento 143 straipsnį, ji turi atlikti finansines pataisas ir panaikinti visą Sąjungos įnašą į atitinkamą veiksmų programą ar jo dalį, remdamasi atskirais nustatytais pažeidimų atvejais ir atsižvelgdama į tai, ar jie yra sisteminiai. Kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos, Komisija, laikydamasi proporcingumo principo, taiko fiksuoto dydžio arba ekstrapoliuotą finansinę pataisą, visų pirma atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir sunkumą. Šiuo tikslu Komisija gali nustatyti Sąjungos ar nacionalinės teisės pažeidimams, kurie turi būti kvalifikuojami kaip „pažeidimai“, kaip jie suprantami pagal minėto reglamento 2 straipsnio 36 punktą, taikomą fiksuoto dydžio pataisų normų skalę.

Valstybės narės taip pat gali nustatyti tokią fiksuoto dydžio pataisų normų skalę remdamosi Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsniu, siejamu su jo 120 konstatuojamąja dalimi, kad, „laikantis proporcingumo principo“, užtikrintų teisinį saugumą. Siekdamos patikslinti kriterijus, taikomus finansinėms pataisoms, atliekamoms remiantis fiksuoto dydžio pataisų normų skale, valstybės narės gali atsižvelgti į tokį dokumentą, kaip 2019 m. Komisijos gairės, net jeigu jos joms nėra privalomos. Šių gairių 1.1 punkte rekomenduojama, kad valstybių narių valdžios institucijos, „ištaisydamos pažeidimus, nustatytus jų pačių tarnybų, taikytų šiose gairėse nustatytus kriterijus ir finansinių pataisų normas“ (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 45 punktą).

Iš minėtų Gairių 1.4 punkto matyti, kad kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai rinkai, taikant Reglamento Nr. 1303/2013 144 straipsnio 1 dalyje numatytą 5 proc., 10 proc., 25 proc. arba 100 proc. fiksuoto dydžio finansinės pataisos normą, vis dėlto reikia atsižvelgti į nustatyto pažeidimo pobūdį ir sunkumą ir į dėl to fondui atsiradusius finansinius nuostolius, todėl tokia taikoma norma atitinka proporcingumo principą (pagal analogiją žr. 2023 m. birželio 8 d. Sprendimo ANAS, C?545/21, EU:C:2023:451, 46 punktą). Be to, nors Komisija ir valstybės narės gali remtis fiksuoto dydžio pataisos normų skale, vis dėlto galutinei taikytinai pataisos sumai nustatyti būtinas individualus ir išsamus nagrinėjimas, kurį atliekant turi būti atsižvelgta į visus konstatuotą pažeidimą apibūdinančius ypatumus, palyginti su elementais, į kuriuos buvo atsižvelgta nustatant šią skalę ir kurie gali pateisinti didesnės arba, priešingai, sumažintos pataisos taikymą (šiuo klausimu žr. 2016-07-14 Sprendimą Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C?406/14, EU:C:2016:562, 48 ir 49 punktus).

Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-227-415/2025 konstatavo, kad iš esmės finansinės pataisos dydis neturi būti nustatomas automatiškai, remiantis vien iš anksto nustatyta fiksuoto dydžio pataisos normų skale. Pateikiamo teisės aiškinimo pagrindu darytina išvada, kad fiksuoto dydžio finansinė pataisa, laikantis proporcingumo principo, visų pirma, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir sunkumą, taikoma tik tuomet, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos.

Teismas pažymi, kad tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovė fiksuoto dydžio korekciją taikė automatiškai, nėra. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Teisingumo Teismo bei apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė Sprendime teisiniais argumentais nepagrįsdama, kodėl neįmanoma tiksliai apskaičiuoti iš fondų mokėtinos neteisėtų išlaidų sumos ir dėl to taikoma fiksuoto dydžio finansinė korekcija, priėmė neteisėtą Sprendimą, kurio dalis dėl finansinės korekcijos taikymo naikinama konstatuojant atsakovės padarytą materialinės teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodytus vertinimus dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų konstatavimo, klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo teismas perduoda atsakovei spręsti iš naujo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjas pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patyrė 5 550,88 Eur išlaidų (4 582,88 Eur už skundo parengimą, 968 Eur už rašytinius paaiškinimus).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiama Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Pagal Rekomendacijų 7 punktą (redakcija, aktuali nuo 2015 m. kovo 20 d.) rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skaičiuojant maksimalų už procesinio dokumento parengimą priteistiną dydį aktuali yra sumokėjimo už suteiktą teisinę pagalbą data (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. eA-1322-520/2020). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju aktualus būtent 2024 m. I ketv. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis – 2 161 Eur (pagal sumokėjimo už suteiktą teisinę pagalbą datą).

Vadovaujantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimalus rekomenduojamas užmokesčio už skundo teismui parengimą dydis galėtų būti 2,5 x 2 161 Eur = 5 402,50 Eur. Pareiškėjo prašoma priteisti 4 582,88 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl galėtų būti priteisiama.

Pareiškėja nėra pateikusi įrodymų apie 968 Eur už rašytinius paaiškinimus sumokėjimą, todėl dėl šių išlaidų nesprendžiama. Teismas priteisia tik realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 dalis). Pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, todėl, teismo vertinimu, galėtų būti priteisiamos ½ prašomos priteisti sumos (4 582,88 Eur) dalis, t. y. 2 291,44 Eur.

Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Vadinasi, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015-06-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. P-858-104/2014 atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama galimybė susigrąžinti tik pagrįstas ir racionalias išlaidas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015).

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami ginčo klausimai nebuvo tokio pobūdžio, kuriems išnagrinėti būtų reikalinga ypatingai sudėtinga teisinė analizė, taip pat praktika panašaus pobūdžio bylose iš esmės jau yra suformuota, todėl teismas sprendžia, kad už pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas apskaičiuota priteistina suma mažintina ir pareiškėjai iš atsakovės priteistini 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84?87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos projektų valdymo agentūros 2024-04-26 sprendimą Nr. J7-24(2024) ir klausimą dėl finansinės korekcijos taikymo perduoti Aplinkos projektų valdymo agentūrai spręsti iš naujo.

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Molėtų vanduo“ skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų vanduo“ iš atsakovės Aplinkos projektų valdymo agentūros 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti

skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.