- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2-334-912/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01083-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Atsakovas
- R. G., A. B.-G., R. M.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Hanner“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Plieninis skydas“ ieškinį atsakovams R. G., A. B.-G. ir R. M. dėl skolos priteisimo, žalos atlyginimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu ir lėšų grąžinimo; tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Swedbank“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Hanner“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Plieninis skydas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:
1.1. Pripažinti apsimestine dėl subjekto atsakovių A. B.-G. ir R. M. 2012 m. spalio 15 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti tikrojo sandorio pasekmes: 1) pripažinti, kad 1/2 dalis atsakovės A. B.-G. iš trečiojo asmens UAB „Hanner“ gautų ir gautinų lėšų už parduotus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui R. G.; 2) priteisti R. G. iš A. B.-G. 509 385,71 Eur.
1.2. Priteisti ieškovei iš atsakovo R. G. 113 548,03 Eur negrąžintos paskolos, 27 391,13 Eur mokėjimo palūkanų, 2 799 Eur kompensacinių palūkanų, 70 685,63 Eur skolos, 589 839,30 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metines procesines palūkanas.
1.3. Leisti nukreipti ieškovei iš atsakovo R. G. priteistų sumų išieškojimą į atsakovui R. G. iš atsakovės A. B.-G. priteistas 509 385,71 Eur lėšas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 357 837,81 Eur apimtimi atsakovės A. B.-G. lėšas.
3. Ieškovė nurodė, kad ieškinys pagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje pažymėjo, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl apsimestinio sandorio pripažinimo apsimestiniu, atsakovams lygiomis dalimis po 1/2 priklausys už parduotą ginčo turtą gautos lėšos (civilinė byla Nr. e2-1298-798/2021). Atsakovė A. B.-G. pardavė ginčo turtą ir iš pirkėjo gavo 1 018 771,42 Eur. Likusi už parduotą ginčo turtą gauta lėšų dalis pervesta AB „Swedbank“, vykdant bendras atsakovų A. B.-G. ir R. G. prievoles pagal kredito sutartis. Nagrinėjamoje byloje patenkinus ieškinį ir pripažinus 2012 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine dėl subjekto bei pritaikius tikrojo sandorio pasekmes, 1/2 už parduotą ginčo turtą gautų lėšų dalis, t. y. 509 385,71 Eur, nuosavybės teise priklausytų atsakovui ir būtų priteista iš atsakovės A. B.-G. Atsakovė laisvai savo nuožiūra disponuoja už parduotą ginčo turtą gautomis lėšomis, gali jas išleisti ar perleisti tretiesiems asmenims. Dėl to teismui priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, atsakovė gali nebedisponuoti R. G. priklausančia lėšų dalimi. Atsakovė nemažą lėšų dalį išleido ir išgrynino. Taigi atsakovė ėmėsi veiksmų lėšoms paslėpti. Dėl to nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
5. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra vienos iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimui įvykdyti. Ieškovė neįrodė, kad atsakovai nesąžiningi ir gali imtis priemonių paslėpti lėšas ir turtą, turėdama tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo. Teismas nurodė, kad iš bylos aplinkybių negalima padaryti kategoriškos išvados, kad atsakovai nesąžiningi. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovė nevykdys galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo, negrąžins atsakovui lėšų. Aplinkybė, kad ieškinio suma didelė, nėra pagrindas manyti, jog atsakovė dėl kokių nors priežasčių neturės galimybės sukaupti priteistos lėšų sumos ir įvykdyti teismo sprendimo. Ieškovei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo ir ketinimo paslėpti savo lėšas bei turtą, 357 837,81 Eur lėšų arba turto areštas prieštarautų ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principams, nepagrįstai suvaržytų atsakovės teises. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir įvertinus visas aplinkybes, bus nustatyta, ar atsakovas R. G. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus ir padarė ieškovei žalą. Šioje proceso stadijoje negalima teigti, kad atsakovas nesąžiningas, atliko neteisėtus veiksmus, todėl sieks išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – papildomai areštuoti 357 837,81 Eur apimtimi atsakovės A. B.-G. lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepasisakė dėl ieškovės kartu su prašymu pateiktų atsakovų nesąžiningumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui patvirtinančių įrodymų, neįvertino byloje esančių duomenų ir faktinių aplinkybių. Teismas nevertino antstolio A. N. 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos. Pažymą ieškovė gavo iš kito atsakovės kreditoriaus. Ji patvirtina, kad atsakovė, gavusi lėšas iš ginčo turto pirkėjos UAB „Hanner“, nedelsdama išleido didžiąją dalį lėšų, pervedė jas savo giminaičiams, paslaugų tiekėjams ir kitiems asmenims, taip pat išgrynino 240 500 Eur. Taigi, atsakovė ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdama paslėpti lėšas ir išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali paslėpti likusias lėšas, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
7.2. Ieškovei pareiškus ieškinį, atsakovai ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdami apriboti ieškovės ir kitų kreditorių galimybes išsiieškoti skolas. Nurodytas aplinkybes patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusi 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis. Atsakovai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, pateikė teismui tvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Atsakovai sutartyje nurodė, kad R. G. kas mėnesį turės mokėti po 950 Eur išlaikymą vaikui, taip pat sumokėti A. B.-G. 33 250 Eur išlaikymo skolą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje konstatavo, kad A. B.-G. ir R. G. sutartyje susitarė dėl išlaikymo, kurio negali leisti šalių turtinės būklės – pareiškėjo pajamos per mėnesį yra 430,57 Eur socialinio draudimo išmoka, pareiškėja iš viso negauna pajamų (neturi turto, akcijų), jie abu turi kreditorių. Pareiškėjų pateikti įrodymai nepatvirtina nurodyto dydžio vaiko poreikių, buvusių poreikių ir nurodyto dydžio teikto išlaikymo. Teismo vertinimu, susitarimas dėl 950 Eur išlaikymo teikimo ir 33 250 Eur išlaikymo skolos priteisimo iš pareiškėjo yra akivaizdus siekis apriboti kreditorių galimybes išsiieškoti iš pareiškėjų priteistas (ginčijamas) skolas (civilinė byla Nr. e2YT-2707-984/2022).
7.3. Atsakovo neteisėtus ir nesąžiningus veiksmus patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01354-2018-9). Be to, atsakovo nesąžiningumas konstatuotas Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo akte.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė A. B.-G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Priešingai negu teigia ieškovė, atsakovė nesiėmė ir nesiims jokių veiksmų savo turtui ir lėšoms paslėpti. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodyta, jog didžiąją dalį už parduotą turtą gautų lėšų atsakovė išleido ir išgrynino. Ginčo turtą atsakovė pardavė už 1 500 000 Eur, iš jų 300 000 Eur atsakovė iš pirkėjo gavo iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, 431 217,52 Eur – po sutarties pasirašymo (iš viso 731 217,52 Eur). Atsakovė 136 006 Eur pervedė į Lietuvos apeliacinio teismo depozitinę sąskaitą ir 151 547,90 Eur – į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Taigi, priešingai negu teigia ieškovė, 240 500 Eur nėra didžioji gautųjų lėšų dalis. Be to, pinigų išgryninimas nereiškia, kad atsakovė juos išleido. Grynieji pinigai yra teisėta atsiskaitymo priemonė. Atsakovė jau 15–20 metų dalį savo lėšų saugo grynais pinigais, nes jai taip patogiau ir saugiau. Be to, tuo metu, kai atsakovė išgrynino lėšas ir atliko kitus su lėšomis susijusius veiksmus, ieškovė dar nebuvo pateikusi pareiškimo dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo.
8.2. Ieškovės pateikta antstolio A. N. 2021 m. gruodžio 21 d. pažyma negali būti laikoma teisėta įrodinėjimo priemone. Teisės aktuose nėra suteikta teisė antstoliui tikrinti asmens, kurio turtui taikomos laikinosios apsaugos priemonės, banko sąskaitos duomenis ir teikti juos tretiesiems asmenims. Dėl to antstolis, išduodamas 2021 m. gruodžio 21 d. pažymą, šiurkščiai pažeidė įstatymą.
8.3. Ieškovė klaidingai vertina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties turinį (civilinė byla Nr. e2YT-37271-984/2021). Atsakovai pateikė teismui pakeistą 2021 m. gruodžio 21 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria susitarė, jog R. G. dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį mokės 365 Eur. Įvertinęs pakeistą sutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartyje nurodė, kad pareiškėjų susitarimas dėl 365 Eur išlaikymo teikimo yra akivaizdus siekis apriboti kreditorių galimybes išsiieškoti iš pareiškėjų priteistas (ginčijamas) skolas. Dėl to teismas nustatė terminą sutarties trūkumui pašalinti – susitarti dėl vaikui išlaikymo dydžio teikimo, atsižvelgiant į šalių turtinę būklę ir skolas kreditoriams. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismas minimalų 365 Eur išlaikymą vaikui vertino kaip akivaizdų siekį apriboti kreditorių galimybes išsiieškoti iš pareiškėjų priteistas (ginčijamas) skolas. Atsakovai neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarčių siekdami nestabdyti santuokos nutraukimo proceso. Tarpiniai Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniai dokumentai (nutartys dėl trūkumų šalinimo) turėtų būti vertinami atsižvelgiant į visą situacijos kontekstą. Atsakovė neturi kreditorių. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismas nekonstatavo atsakovės nesąžiningumo.
8.4. Vilniaus apygardos teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą kitoje byloje, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje nurodė, kad ieškovei priklausęs turtas parduotas už kelis kartus didesnę kainą negu nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas. Aplinkybė, kad atsakovė mėgsta gyventi prabangiai, nepatvirtina, kad gautos lėšos už parduotą turtą bus nepagrįstai išleistos. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo, grėsmės teismo sprendimui vykdyti ir būtinybės taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones (civilinė byla Nr. e2-2494-912/2021).
Šalies argumentai
8.5. Ieškovė prašymą areštuoti atsakovės lėšas grindžia kito asmens, t. y. atsakovo R. G., neva nesąžiningais veiksmais. Tokie argumentai nesusiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Be to, VMI 2021 m. lapkričio 11 d. patikrinimo aktas grindžiamas prielaidomis, jame neįvertinta bendrovės veiklos specifika ir buvusi situacija. V. B. paaiškinimai vertintini kritiškai – kaip subjektyvaus pobūdžio, priešiškai nusiteikusio ir suinteresuoto bylos baigtimi asmens paaiškinimai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones ar ne, kai prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė grindė atsakovės nesąžiningumu.
Dėl naujų įrodymų nepriėmimo
10. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties kopiją (civilinė byla Nr. e2YT-2707-984/2022). Atsakovė su atsiliepimu į skundą pateikė naujų įrodymų: 2021 m. lapkričio 18 d. prašymo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kopiją; 2021 m. gruodžio 21 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių kopiją; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 3 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties kopijas (civilinės bylos Nr. e2YT-2707-984/2022 ir Nr. e2-2494-912/2021). Šalys naujais įrodymais grindžia savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus.
11. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką ginčo klausimui išspręsti.
12. Nagrinėjamojoje byloje šalių pateikti nauji įrodymai neturi reikšmingos įtakos sprendžiamam laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui. Be to, pateikti įrodymai – tai kitų teismų nagrinėtose civilinėse bylose priimti procesiniai sprendimai ir tose bylose šalių teikti dokumentai, kurie yra Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO. Prireikus, teismas gali naudoti nurodytus duomenis iš teismų informacinės sistemos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas nepriima šalių pateiktų naujų įrodymų (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nustato dvi būtinąsias sąlygas: 1) ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą; 2) grėsmę teismo sprendimui įvykdyti. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti (grėsmės teismo sprendimo įvykdymui).
14. CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Jeigu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra pakankamos užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ieškovas gali prašyti taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
15. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad laikinąsias apsaugos priemones, kaip itin atsakovo teises varžantį procesinį institutą, galima taikyti tik išskirtiniais atvejais, kai jį taikyti prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių įrodymų apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Laikinųjų apsaugos priemonių klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios nagrinėjamos bylos ginčo dalyką ir faktines aplinkybes.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, tokio pobūdžio bylose negali būti paneigiamas faktas, kad nesiėmus priemonių apriboti atsakovo teisę disponuoti jo žinioje esančiu ir ginčo objektą sudarančiu turtu, visgi yra tikimybė, jog atsakovas, net neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-736-464/2021). Kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų dėl akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo ir neperspektyvumo, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-516/2022). Būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo turtui ne visada lemia poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant ar kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) iki ginčo galutinio išsprendimo ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kuriam ji taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė A. B.-G. 2021 m. spalio 15 d. pardavė ginčo turtą už 1 500 000 Eur. Dalis lėšų – 481 228,58 Eur pervesta AB „Swedbank“, vykdant prievoles pagal kredito sutartis, kita dalis – 1 018 771,42 Eur pervesta atsakovei. Taigi, byloje patenkinus ieškinį ir pripažinus 2012 m. spalio 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį apsimestine dėl subjekto bei pritaikius tikrojo sandorio padarinius, 1/2 už parduotą ginčo turtą gautų lėšų dalis, t. y. 509 385,71 Eur, nuosavybės teise priklausytų atsakovui R. G. ir būtų priteista iš atsakovės A. B.‑ G. Šią aplinkybę taip pat patvirtino Lietuvos apeliacinis teismas, 2021 m. gruodžio 2 d. nutartyje pažymėjęs, kad, patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą dėl apsimestinio sandorio pripažinimo apsimestiniu, atsakovams lygiomis dalimis po 1/2 dalį priklausys už parduotą ginčo turtą gautos lėšos (civilinė byla Nr. e2-1298-798/2021).
18. Taigi, nagrinėjamoje byloje dalis pareikštų reikalavimų yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo turto nuosavybės statuso pasikeitimu, todėl, vadovaujantis pirmiau nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika, siekiant užtikrinti status quo išsaugojimą, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepriklausomai nuo galimo atsakovės nesąžiningumo. Aplinkybė, jog ieškovė prašo areštuoti ne ginčo nekilnojamąjį turtą, bet atsakovės lėšas, atitinkančias 1/2 ginčo turto pardavimo kainos dalį, nepaneigia vertinimo, kad laikinosios apsaugos priemonės skirtos šalių status quo iki ginčo galutinio išsprendimo išsaugoti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iš esmės siekiama tų pačių prevencinių tikslų, kaip ir areštuojant turtą – apsaugoti turtinę padėtį nepakitusią, teismui patenkinus ieškinį ir priteisus iš atsakovės 1/2 už ginčo turtą gautų lėšų dalį. Ieškovei inicijavus nagrinėjamą bylą ir vykstant teismo procesui, ginčo objektu esantis nekilnojamasis turtas perleistas trečiajam asmeniui. Dėl to būtina areštuoti ne trečiajam asmeniui perleistą ginčo turtą, bet jį pardavus atsakovės gautas lėšas, kurios, patenkinus ieškinį, bus priteistos iš atsakovės A. B.- G.
19. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas ir atsakovė nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė nesąžininga ir gali imtis priemonių paslėpti lėšas ir turtą, turėdama tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo, ieškovės prašomos taikyti papildomos laikinosios apsaugos priemonės (prašymas areštuoti 357 837,81 Eur apimtimi atsakovės A. B.-G. lėšas) yra prevencinė priemonė, kuria išsaugoma ginčo šalių teisinė ir faktinė būklė bei užtikrinama, kad bus grąžinta 509 385,71 Eur suma. Dėl to atsakovės galimo nesąžiningumo nustatymas tokio ginčo nagrinėjimo kontekste iš esmės nebuvo privaloma sąlyga.
20. Pažymėtina, kad nors atsakovo nesąžiningumas nepreziumuojamas, bet ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo įrodyti neabejotino jo nesąžiningumo; ieškovui pakanka pateikti tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-961-464/2021).
21. Nors atsakovė teigia, kad ieškovės pateikta antstolio A. N. 2021 m. gruodžio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovė išgrynino 240 500 Eur iš banko sąskaitų, negali būti laikoma įrodymu, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pripažino, kad gavusi pinigus už ginčo turtą, dalį jų pervedė kitiems asmenims, taip pat išgrynino iš banko sąskaitų 240 500 Eur. Tai, kad nurodytus veiksmus atsakovė atliko iki ieškovės patikslinto ieškinio pateikimo, neturi jokios reikšmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iki ieškinio pareiškimo (CPK 144 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsakovė pripažino, kad dalį lėšų, gautų už parduotą ginčo turtą, jau išleido, taip pat išgrynino 240 500 Eur. Dėl to sutiktina su ieškove, kad tikėtina, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė gali išleisti likusias už ginčo turtą gautas galbūt atsakovui R. G. priklausančias lėšas ar jas paslėpti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad atskirojo skundo argumentai ir nurodyti įrodymai dėl atsakovo R. G. nesąžiningumo nėra susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kitam asmeniui, t. y. atsakovei A. B.-G. Vis dėlto, nustačius ir įvertinus pirmiau aptartus atsakovės veiksmus, nėra pagrindo daryti išvados, kad neįrodyta grėsmė, jog būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
23. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamoje byloje nustatyta antroji būtinoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė atitinka ieškinio reikalavimų pobūdį ir mastą, neprieštarauja proporcingumo ir ekonomiškumo principams. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės BUAB „Plieninis skydas“ prašymą taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones.
Papildomai 357 837,81 Eur apimtimi areštuoti atsakovės A. B.-G. (a. k. (duomenys neskelbtini) lėšas, uždrausti disponuoti ar naudotis jomis, leidžiant įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), taip pat leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove.
Išaiškinti atsakovei, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, ji atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Nutarties kopijas išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui ir byloje dalyvaujantiems asmenims.