Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams T. P. (P.), V. D. (A. P.) dėl laikino ir neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) laikinai apriboti T. P. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti V. D. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 3) nustatyti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą; 4) paskirti nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 5) nustatyti nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su rūpintoja G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje; 6) M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja paskirti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 7) Priteisti iš T. P. (P.), a.k. (duomenys neskelbtini) jos vaikui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globėjai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą; 8) priteisti iš V. D. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) jo vaikui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant globėjai, pinigus pervedant į vaikų asmeninę sąskaitą.

2018-09-24 Skyrius gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp T. P. (P.), R. B. ir A. B.. Įvykio vietoje yra nepilnamečiai vaikai. 2018-09-27 Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), bei bendravo su nepilnamete M. P. (P.). Pokalbio metu nepilnametė noriai bendravo su vyriausiaisiais specialistais, pasakojo apie savo kasdieninį gyvenimą. Nepilnametė papasakojo, kad jos motina T. P. (P.) su savo sutuoktiniu P. P. vasarą išsikraustė iš namų. Nepilnametė nurodė, kad gyvena su senelė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), savo dėdė R. B. ir jo sutuoktinė A. B., su kuriais sutaria gerai, bet kai į svečius atvažiuoja motina visada kyla konfliktai. Nepilnametė papasakojo, kad jos motina dirba, tačiau labai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko šeimoje visada kildavo konfliktai. Pasak mergaitės, ji nesutaria su mamos sutuoktiniu, kadangi motina nuolat su juo vartoja alkoholį, konfliktuoja. Nepilnametė nurodė, kad motina paskutiniu metu mato labai retai, tėčio iš vis nepažįsta. M. P. aiškiai išreiškė norą ir toliau likti gyventi senelės šeimoje.

Skyriaus darbuotojams nustačius, kad T. P. (P.) ir V. D. (A. P.) yra nusišalinę nuo vaiko M. P. priežiūros ir auklėjimo bei nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, M. P. buvo apgyvendinta seneles G. K., šeimoje. 2018-10-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas leidimas paimti M. P. iš tėvų.

2018-10-17 įvyko pirmas atvejo vadybos posėdis. Siekiant, jog vaikas galėtų grįžti į namus, su T. P. (P.) buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Seimai paskirtas bendrųjų ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas. Darbo su šeima metu nustatyta, jog atsakovė ir jos sugyventinis nelinkę spręsti šeimos problemų. 2018-09-03 BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras raštu Nr. 8-3560 informavo Skyrių, apie tai, kad T. P. (P.) šeimai socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nuo 2018-12-03. T. P. (P.) stengiasi palaikyti ryšį su dukra, domisi ugdymu ir pasiekimais, teigia, jog prisideda prie vaiko išlaikymo, perka jai reikalingus daiktus, domisi sveikata bei psichologiniais ir fiziologiniais poreikiais, tačiau šiai dienai negali sudaryti tinkamų sąlygų dukrai gyventi kartu.

2019-09-23 BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras raštu Nr. 8-3560 informavo Skyrių, kad dėl neatkurto ryšio atsakovės su dukra bei T. P. (P.) sutuoktinio alkoholio vartojimo problemos, nepilnametei nėra galimybės grįžti į šeimą. Atsakovė ir toliau gyvena su sutuoktiniu P. P.. Moteris nemotyvuota kreiptis į teismą dėl skyrybų, jos teigimu, sutuoktinis pastaruoju metu alkoholio nevartoja. Pažymėtina, kad T. P. ( P.) stengiasi rūpintis dukros gerove, tačiau negeba atliepti visų būtiniausių jos poreikių, todėl emocinis ryšys tarp nepilnametės ir motinos yra silpnas.

Tėvų pareiga rūpintis ir auklėti vaikus yra privaloma. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Kiekvienu atveju tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais vaikų interesams. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau - LR CK) 3.180 str. numato sąlygas, kad esant tėvų kaltei, teismas gali apriboti tėvų valdžią. Minėto straipsnio 1 d. nurodytas baigtinis sąrašas sąlygų, kada tėvų valdžia ribojama, t. y. kai tėvas ar motina piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teisminę praktiką ir laiko, kad tėvų valdžios apribojimui pakanka bent vieno fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaiku.

Laikinosios globos nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. V. D. (A. P.) dukros gyvenime nedalyvauja, jos finansiškai neišlaiko, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma. T. P. (P.) prarado ryšį su dukra (dažnai ryšis visai nepalaikomas, nes motina nededa pastangų tam ryšiui atstatyti). Pažymėtina, kad tėvystė visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką. Vaiko poreikiai yra ne tik fiziologiniai, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas emocinių, ugdymo poreikių tenkinimui. Vaikui kas dieną reikalingos sveikos ir saugios raidos sąlygos. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais.

Surinkus atsakovus charakterizuojančią medžiagą nustatyta, kad atsakovė T. P. (P) neteista, bet bausta administracine tvarka. Atsakovas V. D. (A. P.) teistas, bet nebaustas administracine tvarka. Įvertinus aukščiau išdėstytą informaciją, konstatuotina, jog atsakovai tėvų valdžios visiškai neįgyvendina, vaiku nesirūpina, nesidomi arba domisi nepakankamai, neišlaiko, iki šiol nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekiant vaiko gerovės, artimų, šiltų tarpusavio santykių palaikymo. Laikinoji vaiko globa (rūpyba) tęsiasi jau beveik metus laiko, Skyriaus vertinimu, tai yra pakankamas laiko tarpas išspręsti problemas šeimoje, pagerinti buitį bei gyvenimo sąlygas, panaikinti priežastis dėl kurių vaikai buvo paimti iš šeimos, todėl vadovaujantis LR CK 180 str., atsakovams taikytinas tėvų valdžios apribojimas. Atsižvelgiant į tai, V. D. (A. P.) nepalaiko ryšio su nepilnamete ir nedalyvauja nepilnametės gyvenime, o T. P. (P) nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nekeičia ir nėra motyvuota keisti gyvenimo būdo bei susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti, todėl V. D. (A. P.) taikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas vaiko M. P., atžvilgiu, o T. P. (P) taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas vaiko M. P., atžvilgiu.

Vadovaujantis LR CK 3.195 str., tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžia, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas vaikams. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, pajamų neturėjimu, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan. Išlaikymas nepilnamečiam vaikui turi būti priteistas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, vadovaujantis vaiko teisių prioritetinės apsaugos principu.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatą ir poreikius: aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovų darbingą amžių, pajamas, turtinę padėtį, į turimų išlaikytinių skaičių (LR CK 3.156 str.), priteistinas išlaikymas iš atsakovų po 215 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Globa šeimoje siekiama sukurti kiek galima artimesnę vaikui aplinką, kuri atstotų jam tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje vaikui yra palankiausios psichinės, moralinės ir dorovinės raidos sąlygos. Vaikų auklėjimas šeimoje yra vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reguliavimo principų. Vaiko globa šeimoje - tai galimybė suteikti vaikui, kuriuo negali rūpintis jo biologiniai tėvai, saugią, sveiką ir mylinčią aplinką, užtikrinant tinkamą vaiko priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą, jo interesų ir teisių gynimą ir atstovavimą.

G. K. atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus: sveika, neteista, turinti gyvenamąją vietą bei yra sudariusi tinkamas gyvenimo sąlygas. Laikinoji globėja savo pareigas M. P. atžvilgiu vykdo tinkamai, gerai ja rūpinasi, tenkina visus vaiko poreikius. Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametė M. P. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Atkreipia dėmesį, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinė, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje J.V. - Mažylienė v. F. A. S., bylos Nr. 3K-3-223-2003).

2004-02-20 atsakovė ištekėjo, išsikraustė gyventi atskirai, o 2004-10-04 susilaukė dukrytės. Su vyru gyveno neilgai, nes, kaip paaiškėjo vėliau, jis buvo oficialiai vedęs, todėl 2005-10-04 teismas santuoką pripažino negaliojančia. Po santuokos pripažinimo negaliojančia atsakovė grįžo gyventi pas mamą į jos namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovė gaudavo nėštumo pašalpą. Vos atsikrausčius, mama liepė iš gautų pašalpos pinigų nupirkti broliui drabužių į mokyklą, nes pati su sugyventinių ir toliau niekur nedirbo, gyveno tik iš pašalpų ir iš skolintų pinigų. Vaiko peržiūros atostogose atsakovė buvo vienerius metus. Ilgiau prižiūrėti vaiko negalėjo, nes nebuvo iš ko pragyventi ir išlaikyti save, dukrą, mamą, jos sugyventinį ir brolį. Taigi atsakovė grįžo į tą patį darbą, tačiau kadangi atlyginimas buvo nedidelis, 2008 m. įsidarbino viešbutyje Panorama kambarinės pareigoms. Pirmas atlyginimas siekė 3000 Lt. Mama sakė, jog tai vis geriau, nei Lelijoj, o mamos sugyventinis tik keikėsi, atsakovės atžvilgiu vartodamas necenzūrinius žodžius. Taigi ir toliau 5 asmenų šeima gyveno tik iš atsakovės atlyginimo ir pašalpų. Kadangi reikėjo išlaikyti dukrą, atsakovė dirbo maksimaliai, siekdama susitvarkyti asmeninį gyvenimą, o dukrą prižiūrėjo mama. Kaip dabar paaiškėjo, vėliau tai atsisuko prieš pačią atsakovę.

Dar 1987 m. šalia suinteresuoto asmens vardu įregistruoto namo, kuriame visa šeima gyveno, vyko magistralės Vilnius - Minskas statyba. Gal dėl to, kad kelias eina visai šalia namo (vos 2 metrai), bet pastarasis ėmė griūti. Gyvenamojo namo būklę patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2007-10-02 pažyma Nr. A33-3449-(49) “Dėl gyvenamojo namo būklės“. Nors pažymoje nurodyta, kad namas yra privati nuosavybė ir savininkai patys privalo prižiūrėti savo pastatus, tačiau mama ir jos sugyventinis ir toliau nedirbo, tad lėšų namo remontui neturėjo. Mama ėmė įtikinėti atsakovę pradėti namo remontą, teigdama, kad namą paliks jai. Patikėjusi mamos žodžiais, atsakovė pradėjo remontuoti namą ir gerinti dukrai gyvenimo sąlygas, todėl nei sau, nei dukrai kito būsto nebesiieškojo.

Kadangi namuose buvo šalta, remontus atsakovė pradėjo nuo langų keitimo, kuriems įsigyti Snoro banke paėmė 2000 Lt, ekv. 579,24 Eur kreditą. 2008 m. paėmė paskolą iš Big BANK, iš kurios išsimokėtinai nupirko baldus už 1916,68 Eur su palūkanomis, nes faktiškai nebebuvo ant ko miegoti.

2011 m. atsakovė ištekėjo. Dukra su sutuoktiniu sutardavo labai gerai, vyrą vadino tėčiu. Po santuokos sudarymo atsakovė ir toliau imdavo paskolas namo remontui, o sutuoktinis atlikdavo namo remonto darbus: 2013-03-22 paėmė 3000 Lt dydžio paskolą iš Ūkio banko lizingo. Su sutarties mokesčiu ir palūkanomis bendra suma sudarė 5162,34 Lt, ekv. 1495,12 Eur. Paskola buvo panaudota virtuvės apšildymui, o darbus atliko atsakovės sutuoktinis; 2014-01-13 paėmė 4200 Lt dydžio kreditą iš UAB General Financing. Bendroje sumoje su palūkanomis kredito suma sudarė 4969,05 Lt, ekv. 1439,14 Eur. Iš šių pinigų buvo apšiltinta likusi namo dalis; 2014-05-28 paėmė 2280 Lt dydžio kreditą iš Ūkio banko lizingas. Bendroje sumoje su palūkanomis kredito suma sudarė 2760 Lt, ekv. 799,35 Eur. Paskola buvo panaudota virtuvės baldų ir dukros minkštojo kampo įsigijimui; 2015-02-02 paėmė 500 Eur kreditą iš P. P. S.A. Bendroje sumoje su palūkanomis kredito suma sudarė 787,49 Eur. Paskola buvo panaudota statybinių medžiagų įsigijimui; 2015-10-22 paimtas 3000 Eur dydžio kreditas iš Big Bank. Bendroje sumoje su palūkanomis kredito suma sudarė 3726,63 Eur. Pinigai taip pat buvo panaudoti statybinėms medžiagoms įsigyti; Kai 2015 m. pradėjo griūti stogas ir lyjant lietui vanduo bėgo kiaurai į namo vidų, todėl atsakovė 2015-12-04 paėmė 1000 Eur kreditą iš Credit 24. Bendroje sumoje su palūkanomis kredito suma sudarė 1659,96 Eur. Pinigai taip pat buvo panaudoti statybinėms medžiagoms įsigyti ir stogui remontuoti; 2016-12-21 paimtas 9310 Eur kreditas iš Big Bank. Bendroje sumoje su palūkanomis kredito suma sudarė 15.831,62 Eur. Pinigai taip pat buvo panaudoti stogo remontui.

Viso paimta paskolų su palūkanomis ir investuota į G. K. nuosavybę 28235.23 Eur (1916,68+579,24+1495,12+1439,14+799,35+787,49+3726,63+1659,96+15831,62). Paskutinė paskola iki šiol neišmokėta, ją kas mėnesį, mokėdama po 218 Eur, dengia atsakovė. Nei prie vienos iš aukščiau nurodytos paskolos išmokėjimo suinteresuotas asmuo, būdama namo savininke, neprisidėjo, teigdama, kad tai atsakovės rūpestis. Gyvenimas mamos namuose buvo sudėtingas – namuose nuolat vykdavo muštynės, brolis girtaudavo. Tai gali patvirtinti išklotinės iš policijos apie nuolatinius iškvietimus. Per tą laiką brolis atsidūrė net kalėjime. Mama visokiais būdais ir iš visų prašė gauti pinigų, kad tik išlaisvinti brolį iš kalėjimo. Tuo metu šeima gyveno iš atsakovės ir jos sutuoktinio atlyginimų. Kai brolis grįžo iš kalėjimo, ir toliau gėrė bei smurtavo. Tai tęsėsi iki tol, kol brolis nesusituokė. Sudaręs santuoką jis išsikraustė. Tačiau 2015 - 2016 m. atsakovės brolis su žmona ir su savo mažamečiu vaiku vėl atsikraustė gyventi kartu. Nuo tada vėl prasidėjo barniai ir muštynės, nuolat buvo kviečiama policija. Gyventi tapo neįmanoma, nes brolis tapo nevaldomas ir netgi atsakovės dukters, brolio mažamečio vaiko ir G. K. akivaizdoje mušė atsakovę per galvą geležinėmis lazdomis. Tačiau G. K., užstodama sūnų, tylėjo.

Susidarius kasdienėms nepakeliamoms gyvenimo sąlygoms, atsakovės sutuoktinis taip pat ėmė vis dažniau išgėrinėti ir net gi smurtauti prieš atsakovę. Tačiau ji iš mamos namų išsikraustyti negalėjo, nes turėjo mokėti paskolas, kurios buvo paimtos mamos namo remontui. Ne gana to, brolis su mama vis dažniau atsakovei sakydavo, kad jos atsikratys. Atsikratymo priežastimi nurodydavo atsakovės nesutarimus su brolio žmona, kuri broliui pasakė, kad šis turi rinktis – arba žmona, arba sesuo. Brolis mamai pasakė, kad jeigu žmona jį paliks, jis prasigers. Todėl mama dar labiau stojo į brolio pusę, paaukodama dukters šeimą. Po vieno iš barnių G. K. sudavė ranka atsakovės sutuoktiniui, dėl ko pastarasis buvo priverstas išeiti iš namų. Galiausiai, kai namas buvo visiškai suremontuotas iš atsakovės pinigų ir sutuoktinio rankų darbo, mama ir brolis atsakovę tiesiog išvarė iš namų. Net gi pats išvarymas iš namų buvo suplanuotas kaip scenarijus filmui. Mama paprašė atsakovės nupirkti alkoholio ne va tai draugiškam šeimos pasisėdėjimui. Jo metu brolis ėmė priekabiauti prie atsakovės, o išvedęs iš kantrybės savo provokacijomis, iškvietė policiją ir medikus, kurie nuvežė atsakovę į psichiatrinę. Tokiu būdų buvo bandoma parodyti, jog atsakovė nuolat piktnaudžiauja alkoholiu, kad tik išvaryti ją iš namų, o atsakovės dukrą pasilikti sau kaip papildymą pajamų šaltinį. Susidarius tokiai situacijai, atsakovė išėjo gyventi pas vyrą, nes be jo pagalbos būtų nepajėgusi išsimokėti slegiančios paskolos. Darbo užmokestis žiemos metu vidutiniškai būdavo apie 390 Eur, o paskolų įmokos sudarė 430,94 Eur. Tad tuo metu atsakovei neliko nieko kito, kaip tik palikti dukrą pas mamą, nepaisant to, kad tai sukėlė didelį skausmą.

Pradėjusi viena auginti atsakovės dukrą, G. K., palaikoma savo marčios, įkalbėjo atsakovės dukrą nueiti pas pažįstamą seniūnijos darbuotoją ir parašyti pareiškimą ant atsakovės. Po to dukra siuntė mamai trumpąją SMS žinutę, kurioje nurodė, jog jai tekstą diktavo seniūnijos darbuotoja, ką rašyti. Deja, bet šios žinutės nėra išsaugotos, nes praėjo jau daug laiko. Atsakovė, suprasdama, jog pati dukra pareiškimo parašyti negalėjo, kad močiutės, atsakovės brolio ir jo žmonos yra įtakojama atsisakyti mamos, nuvedė dukrą pas psichologus. Atsakovės manymu, tokių veiksmų buvo imtasi dėl to, kad gauti pašalpą už vaiko globą, nes suinteresuoto asmens, sūnaus ir jo žmonos gaunamos pašalpos buvo labai mažos ir visų pragyvenimui neužtekdavo. Po to, kai dukra parašė pareiškimą, 2018-10-08 atsakovės dukrai buvo nustatyta laikinoji globa senelės šeimoje. Taigi atsakovė grįžti į mamos namus nebegalėjo, be to, to prašė ir dukra, motyvuodama, kad atsakovei grįžus, vėl prasidėtų konfliktai su broliu ir močiute. Tačiau atsakovė retkarčiais slapta su dukra susitikdavo. Susitikimus su mama dukra bandė slėpti, kad kartu nedalyvautų atsakovės brolis su žmona. Šią aplinkybę ir tai, kad dukra po susitikimų su mama bijodavo grįžti namo, teisme galės patvirtinti atsakovės sūnėnas, kuris vežiojo dukrą pas atsakovę. Kadangi paskolas, už kurias gauti pinigai buvo investuoti į G. K. namą, visą laiką mokėjo ir šiai dienai tebemoka tik atsakovė su sutuoktiniu, papildomų pinigų įsigyti/išsinuomoti geresnį gyvenamąjį plotą atsakovė galimybių neturi. Dukra gyventi su mama prastesnėmis gyvenimo sąlygomis, nei gyvena dabar, nenori ir tai yra suprantama. Siekdama išspręsti susidariusią situaciją atsakovė prašė mamos ir brolio, kad jie perimtų paskolą ir toliau dengtų kredito įmokas, tačiau pastarieji atsisakė.

Taigi būtent dėl aukščiau aprašytų įvykių susidarė tokia situacija, kad atsakovė ir dukra gyvena atskirai, kad mergaitės globėja paskirta močiutė, o tarp dukros ir atsakovės tarpusavio ryšys susilpnėjo, artimesnė tapo močiutė. Nors iš tikro atsakovė kiek įmanydama dirbo, stengėsi pagerinti tiek savo, tiek dukros gyvenimo sąlygas ir jas pagerino, iš esmės pasitikėdama trečiojo asmens žodžiais, jog pagerinus namą, jis atiteks atsakovės nuosavybėn. O situacija susiklostė tokia, kad to fakto, jog atsakovė dukrai sukūrė geras gyvenimo sąlygas, o pati faktiškai buvo išvaryta iš namų dėl sudarytų nepakeliamų gyvenimo sąlygų ir toliau už rekonstruotą svetimą turtą moka paskolą, niekas ne tik, kad nevertina, bet dar ir galutinai siekia palaužti atsakovę, kaip žmogų, siekdami apriboti motinos valdžią dukros atžvilgiu. Prieš keletą dienų atsakovė iš dukros gavo trumpąją SMS žinutę, kad jeigu ir toliau prašys pinigų iš G. K. už paskolą, dukra su mama išvis nebebendraus ir grasino susitikti teisme. Po tokios dukros žinutės atsakovė suprato, kad negali imtis jokių priemonių dėl investuotų į svetimą turtą pinigų išsireikalavimo, nes kitaip praras ryšį su dukra visiškai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nuo pat 2018 m. BĮ Vilniaus m. Socialinės paramos centro darbuotojai, bendradarbiaujant atsakovei, aktyviai siekia padėti atsakovei pašalinti priežastis, lėmusias jos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą, darbas yra nuoseklus ir nuolatinis, planingas. Socialiniams darbuotojams bendraujant su atsakove, buvo sudarytas pagalbai šeimai planas, vyksta atvejo vadybos posėdžiai. Iš byloje esančio 2019-09-03 BĮ Vilniaus m. socialinės paramos centro rašto Nr. 8-3560 matyti, kad „<.....> atsakovės šeimai socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nuo 2018-12-03. Būste palaikoma švara ir tvarka. Pažymėtina, kad darbo su šeima metu T. P. apsvaigusi nuo alkoholio ar pagiringos būsenos pastebėta nebuvo. Atsakovė stengiasi palaikyti ryšį su dukra, domisi ugdymu ir pasiekimais, teigia, jog prisideda prie vaiko išlaikymo, perka jai reikalingus daiktus, domisi sveikata bei psichologiniais ir fiziologiniais poreikiais, tačiau nelanko globėjos namuose, nes tam prieštarauja G. K. bei kartu gyvenantys giminaičiais“. 2019-09-04 pagalbos plane taip pat nurodyta <.....> T. P. bendradarbiauja su socialine darbuotoja, stengiasi vykdyti įsipareigojimus, yra motyvuota spręsti savo šeimos problemas. Apsilankymų namuose metu alkoholio vartojimo nepastebėta“. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad T. P. baigė pozityvios tėvystės mokymus VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, lankėsi NVO Priklausomybių ligų specialistų asociacijos konsultaciniame punkte, taipogi pristatė pažymą iš VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos, jog lankėsi psichologo konsultacijoje.

Iš byloje esančio 2019-09-23 BĮ Vilniaus m. socialinės paramos centro rašto Nr. 8-3999-(1.5) matyti, kad įsipareigojimus atsakovė vykdo palaipsniui. „<....> Paslaugų gavėja domisi dukros ugdymu, sveikata, pagal galimybes prisideda prie nepilnametės išlaikymo. Atsakovė kreipėsi į globos centro koordinatorę su prašymu susitikti su dukra dalyvaujant psichologui“.

Nepaisant to, kad iš bylos medžiagos akivaizdu, jog per metus laiko atsakovės pasiekti rezultatai vertinami teigiamai, netgi esant BĮ Vilniaus m. Socialinės paramos centro išvadai, kad laikinai riboti motinos valdžią atsakovės atžvilgiu netikslinga, ieškinyje padaryta prieštaraujanti išvada – „<.....> atsakovė nereaguoja į specialistų rekomendacijas, patarimus, nekeičia ir nėra motyvuota keisti gyvenimo būdą bei susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti“. Taip pat ieškinyje nurodyta, jog „<...> moteris nemotyvuota kreiptis į teismą dėl skyrybų, jos teigimu, sutuoktinis pastaruoju metu alkoholio nevartoja“, kas prieštarauja 2019-09-04 pagalbos plane užfiksuotiems atsakovės teiginiams „<....> Moteris pažymėjo, jog planuoja skirtis su sutuoktiniu Piotru“. Taigi nuo 2018 m. spalio mėnesio yra aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio atsakovės gyvenime siekiama, o atsakovė tame procese aktyviai dalyvauja. Kaip bebūtų, bet koks pokytis yra ilgas procesas. Tuo tarpu vieneri metai aktyvaus atsakovės bendradarbiavimo su institucijomis tikrai negali būti vertinamas kaip besitęsiantis ypač ilgai, kad būtų galima padaryti išvadą, jog „<....>nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad situacija galėtų pasikeisti, todėl <...> T. P. (P) taikytinas laikinas motinos valdžios apribojimas vaiko atžvilgiu“. Būtent dėl to, atsakovės matymu, ieškinys dėl laikino motinos valdžios ribojimo buvo pareikštas per anksti, nesant tam rimtų pagrindų.

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Teismas, priimdamas sprendimą tėvams tėvų valdžią riboti laikinai, o ne neterminuotai, turi nustatyti, kad yra galimybės tėvams pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.

Šiuo atveju byloje pakanka duomenų, kad atsakovė aktyviai bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiai darbuotojais, siekia palaikyti ryšį su dukra, kiek įmanoma prisideda prie jos išlaikymo, domisi jos ugdymu, pasiekimais, dalyvauja susirinkimuose. Taigi atsakovės atžvilgiu neegzistuoja nei viena sąlyga, kurios pagrindu būtų galima laikinai riboti motinos valdžią. Juo labiau, kad ieškovė į bylą nėra pateikusi nei vieno įrodymo, jog atsakovė turi priklausomybę alkoholiui. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu faktai yra įrodinėjami tik nepilnametės dukros ir atsakovės mamos paaiškinimais. Tuo tarpu nei dukros mokytoja išduotoje charakteristikoje, nei raštus į bylą teikę socialiniai darbuotojai, nei jokia kita įstaiga nenurodė, kad kada nors atsakovė būtų pastebėta neblaivi. Pačios atsakovės teikiama pažyma iš priklausomybės ligų centro patvirtina, kad įskaitoje ji nėra. Atsakovės darbdavio charakteristika patvirtina, kad atsakovė, kaip darbuotoja, vertinama puikiai. Jeigu žmogus turėtų priklausomybę, abejotina, ar daugiau nei dešimt metų sugebėtų be jokių nuobaudų išdirbti vienoje įstaigoje ir būti charakterizuojamas tik teigiamai.

Atkreiptinas dėmesys ir į VšĮ Vilniaus rajono Centrinės poliklinikos 2019-09-11 raštą Nr. A10-592, kuriame nurodyta, jog „<...> mergina įvardino, kad patėvis, būdamas neblaivus, lenda bučiuotis. Situacija įvykusi kai Monika lankėsi pas mamą“. Šiame rašte mergaitė kalba tik apie mamos sutuoktinio girtavimą, tačiau nenurodyta, jog psichologinių konsultacijų metu mergaitė užsiminė apie galimą motinos priklausomybę alkoholiui. 2019-09-04 Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 3TSD-894 nurodyta „<....> Mergaitė sako, kad gyventi su mama nenori, tikslios priežasties sakosi nežino, bet jaučiasi įskaudinta, kadangi mama pasirinko ne ją, o savo vyrą. <.....> net jei nebūtų motinos vyro, mergaitė vis tiek nenorėtų gyventi su mama, nes galvoja, kad mama geria, ir to daryti nenustos <....> kiek yra žinoma, bendravimas su motina po ilgo laiko vėl ėmė vystytis tik mergaitės iniciatyva, motina pastangų nedėjo“. Atkreiptinas dėmesys, jog mergaitė tikrosios priežasties, kodėl nenori gyventi su mama, neįvardija, tačiau pabrėžia besijaučianti įskaudinta. Ir tai yra suprantama. Tačiau labai svarbu, jog akte užfiksuota, jog „<.....> nenorėtų gyventi su mama, nes galvoja, kad mama geria“. Iš tokios formuluotės akivaizdu, jog galimai mergaitei tiesiog yra įteigta, kad mama girtauja, tačiau vaiko manymas, jog mama vartoja alkoholį, jokiais būdais negali būti byloje įrodymu dėl atsakovės priklausomybės alkoholiui. Juo labiau, kad 2019-09-04 pagalbos plane M. P. nurodė, jog „<....> mergaitė nenori gyventi kartu su motinos sutuoktiniu Piotru“. Apie tai, kad mama girtauja ir dėl to nenorėtų gyventi su mama, mergaitė nenurodė. Iš 2019-10-15 Vilniaus r. Rukainių gimnazijos išduotos charakteristikos matyti, jog atsakovė „<...> palaiko nuolatinį ryšį su mokykla (į tėvų susirinkimus ateina, paskambina, dalyvauja apklausose), domisi vaiko elgesio ir mokymosi rezultatais“. Jokių duomenų apie tai, kad ugdymo įstaigos darbuotojai būtų pastebėję, jog atsakovė girtauja, ateina pagiringos būsenos, nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje esanti Vilniaus r. Rukainių gimnazijos 8 A klasės vadovės L. J. išduota charakteristika yra nepasirašyta, todėl ji negali būti laikoma oficialiu įrodymu byloje. Nepaisant to, klasės vadovė taip pat charakteristikoje nurodė, jog „<....> motina palaikė ryšį su mokykla (į tėvų susirinkimus ateidavo, dalyvaudavo apklausose)“, tačiau nenurodė, jog pati būtų mačiusi, jog atsakovė girtauja, ateina pagiringos būsenos. Klasės vadovė tik nurodė, jog „<....> Mergaitė slėpė, jai buvo nepatogu pasakyti, kad motina piktnaudžiauja alkoholiu“. Šie dokumentai tik patvirtina atsakovės aukščiau išdėstytus argumentus, jog byloje nėra ir nebuvo surinkta jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, dėl ko tinkamai nesirūpina dukra.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, atsakovė nesutinka, kad jai būtų laikinai apribota motinos valdžia, kadangi byloje ieškovė neįrodė, jog atsakovė visiškai nesirūpina savo dukra, kad jos veiksmai daro ypatingą žalą vaikui, kas nesistengia pakeisti esamos situacijos. Priešingai, kiek galėdama, atsakovė rūpinasi dukra, pagal išgales aprūpina ją materialiai, nuolat lankosi mokykloje, bendrauja su socialiniais darbuotojais, lankė ir baigė jai rekomenduotus kursus, niekada nebuvo nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo. Dėl to prašo ieškinį šioje dalyje atmesti.

Su kita ieškinio dalimi, kad iš atsakovės būtų priteistas išlaikymas po 215 Eur, atsakovė sutinka iš dalies. Pareigą išlaikyti dukrą atsakovė pripažįsta ir niekada, kiek išgalėdama, jos nevengė. Tačiau yra įsitikinusi, kad ieškovės nurodoma suma mergaitės poreikiams patenkinti yra gerokai per didelė, ypač atsižvelgiant į finansines galimybes.

Nei ieškovė, nei suinteresuotas asmuo nepateikė jokių vaiko išlaidas pagrindžiančių dokumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad vaiko poreikiai tikrai yra tokie dideli, kaip ieškovė nurodo, ir jiems patenkinti per mėnesį yra reikalinga net 430 Eur suma. Akivaizdu, kad ir faktiškai vaiko poreikių patenkinimui skiriama suma yra ženkliai mažesnė, nes nei suinteresuotas asmuo, nei atsakovė negauna tiek pajamų, kad patenkinti tokius poreikius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentuoja, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Atkreiptinas dėmesys, jog vaikui priteistas išlaikymas yra vaiko turtas, todėl suinteresuotas asmuo, būdama laikina globėja, tvarkydama jį, turi elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, racionaliai naudoti vaiko išlaikymui skirtas lėšas. Kad mergaitė lankytų mokamus būrelius, į bylą įrodymų pateikta nėra. Specialiųjų poreikių, kuriuos reikėtų papildomai apmokėti, mergaitė neturi. Todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad protingai skirstant lėšas, vaiko išlaikymui turėtų pakakti ženkliai mažiau, nei nurodo ieškovė. Juo labiau, kad prašomo išlaikymo atsakovė neturi galimybių mokėti atsižvelgiant į jos pajamų dydį. Atsakovė dirba UAB Mikotelgroup, jos vidutinės pajamos sudaro apie 620,94 EUR. Dirbti papildomo darbo pagal specialybę (siuvėja) negali, nes turi sveikatos sutrikimų, susijusių su regėjimu. Sutuoktinis P. P. dirba UAB Sildekor, jo kasmėnesinės pajamos sudaro 177,39 Eur. Jokio turto savo vardu atsakovė neturi, su sutuoktiniu gyvena nuomojame bute, kurio kasmėnesinis nuomos mokestis sudaro 130 Eur. Tuo tarpu šiai dienai vis dar dengia kreditorinius įsipareigojimus, prisiimtus gerinant suinteresuoto asmens ir nepilnametės dukros gyvenamosios vietos sąlygas, kurie kas mėnesį sudaro 218,11 Eur. Atsižvelgiant į visa aukščiau išdėstytą, pagal dabartinę savo finansinę padėtį atsakovė galėtų įsipareigoti vaiko išlaikymui mokėti po 100 Eur.

Teismo posėdžio metu atsakovė T. P. parodė, kad sutinka su ieškiniu. Papildomai parodė, kad ji negali užtikrinti savo vaiko gyvenimo sąlygų. Ji gyvena su sutuoktiniu nuomojamame 1 kambario bute ieškinyje nurodytu adresu. Patvirtina, kad jos sutuoktinis vartoja alkoholį ir dėl to šeimoje būna konfliktai. Dukra su ja nenori bendrauti, nežino kodėl. Ji imsis veiksmų dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, reiks skirtis su vyru, ieškotis kito buto. Ji dirba Panoramos viešbutyje kambarine, į mėnesį gauna apie 500-600 Eur atlyginimą, nuosavybės teise turto neturi, turi įsipareigojimų kreditoriams. Dukrai ji kas mėnesį duoda po 50-100 Eur. Sutinka kad iš jos būtų priteista po 150 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui. Sutinka, kad vaiko globėja būtų paskirta G. K..

Atsakovės atstovė palaikė atsakovės poziciją ir prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas V. D. (buv. A. P.) į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jam pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo G. K. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Parodė, kad atsakovas su vaiku visai nebendrauja, jis vaiką matė tik kai vaikui buvo savaitė. Vaikas nenori su atsakovu bendrauti, nes tai svetimas žmogus. Vaikas nenori bendrauti su atsakove dėl konfliktų tarp atsakovės ir jos vyro. Atsakovė per paskutinius 1,5 metus vaikui davė 200 Eur grynais ir du čekius po 200 Eur. Atsakovė nelabai bendrauja su vaiku, rašo vaikui žinutes, bet nepasiteirauja kaip vaikas gyvena, mokosi. Vaikas su ja gyvena nuo 2018 metų spalio mėnesio, vaikas jos klauso ir su ja dalinasi viskuo, atsakovės kaip mamos vaikas nepasiilgsta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Kaip nustatyta byloje, atsakovai T. P. (buv. P), gim. (duomenys neskelbtini), V. D. (buv. A. P.), gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametės M. P., gim. 2004-10-03. Kaip matyti iš Panevėžio miesto savivaldybės administracijos CMS 2019-10-03 rašto, jog A. P., gim. (duomenys neskelbtini), santuokos įraše Nr.200 sudarytame 2019-08-13 Panevėžio miesto CMS sudarytas: 1) 2019-08-13 papildymo, pakeitimo įrašas Nr.223, dėl vardo pakeitimo iš A į V; 2) 2019-09-05 papildymo, pakeitimo įrašas Nr.269, dėl pavardės pakeitimo iš P į D; duomenys įkelti į Gyventojų registro duomenų bazę.

2018-09-24 ieškovas gavo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), įvyko žodinis konfliktas tarp T. P., R. B. ir A. B.. Įvykio vietoje yra nepilnamečiai vaikai. 2018-09-27 Skyriaus vyriausieji specialistai lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), bei bendravo su nepilnamete M. P.. Pokalbio metu nepilnametė noriai bendravo su vyriausiaisiais specialistais, pasakojo apie savo kasdieninį gyvenimą. Nepilnametė papasakojo, kad jos motina T. P. su savo sutuoktiniu P. P. vasarą išsikraustė iš namų. Nepilnametė nurodė, kad gyvena su senelė G. K., gim. (duomenys neskelbtini), savo dėdė R. B. ir jo sutuoktinė A. B., su kuriais sutaria gerai, bet kai į svečius atvažiuoja motina visada kyla konfliktai. Nepilnametė papasakojo, kad jos motina dirba, tačiau labai dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, dėl ko šeimoje visada kildavo konfliktai. Pasak mergaitės, ji nesutaria su mamos sutuoktiniu, kadangi motina nuolat su juo vartoja alkoholį, konfliktuoja. Nepilnametė nurodė, kad motina paskutiniu metu mato labai retai, tėčio iš vis nepažįsta. M. P. aiškiai išreiškė norą ir toliau likti gyventi senelės šeimoje.

Nustačius, kad atsakovai yra nusišalinę nuo vaiko M. P. priežiūros ir auklėjimo bei nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, vaikas buvo apgyvendintas seneles G. K., šeimoje. 2018-10-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)buvo išduotas leidimas paimti M. P. iš jos tėvų - atsakovų. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2018-10-10 įsakymu Nr. A27(l)-2551, M. P. nuo 2018-10-08 buvo nustatyta laikinoji globa senelės G. K. šeimoje. Nepilnametė M. P. gyvena savo seneles G. K. šeimoje, (duomenys neskelbtini), kur vaikui sudarytos geros gyvenimo ir buities sąlygos.

2018-10-17 įvyko pirmas atvejo vadybos posėdis. Siekiant, jog vaikas galėtų grįžti į namus, su T. P. buvo sudarytas pagalbos šeimai planas. Šeimai paskirtas bendrųjų ir socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų teikimas. Darbo su šeima metu nustatyta, jog atsakovė ir jos sugyventinis nelinkę spręsti šeimos problemų. 2018-09-03 BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras raštu Nr. 8-3560 informavo ieškovą, apie tai, kad T. P. šeimai socialinės priežiūros paslaugos teikiamos nuo 2018-12-03. T. P. stengiasi palaikyti ryšį su dukra, domisi ugdymu ir pasiekimais, teigia, jog prisideda prie vaiko išlaikymo, perka jai reikalingus daiktus, domisi sveikata bei psichologiniais ir fiziologiniais poreikiais, tačiau šiai dienai negali sudaryti tinkamų sąlygų dukrai gyventi kartu.

Kaip matyti iš 2019-09-23 BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centras rašto Nr. 8-3560 ir 20120-02-11 rašto Nr. 8-988, kad dėl neatkurto ryšio atsakovės su dukra bei dėl T. P. sutuoktinio alkoholio vartojimo problemos, nepilnametei nėra galimybės grįžti į šeimą. Atsakovė ir toliau gyvena su sutuoktiniu P. P.. Moteris nemotyvuota kreiptis į teismą dėl skyrybų, jos teigimu, sutuoktinis pastaruoju metu alkoholio nevartoja. Pažymėtina, kad T. P. stengiasi rūpintis dukros gerove, tačiau negeba atliepti visų būtiniausių jos poreikių, todėl emocinis ryšys tarp nepilnametės ir motinos yra silpnas. T. P. domisi dukros M. P. ugdymu, kelis kartus lankėsi vaiko gimnazijoje, bendravo su vaiko klasės auklėtoja, tačiau vaikas ignoruoja susitikimus su motina, susitikusi tik pasisveikina. T. P. pripažįsta, kad jos šeimoje yra piktnaudžiavimo alkoholiu problema, nes jos sutuoktinis dažnai vartoja alkoholį, tarp sutuoktinių kyla konfliktai, dėl vyro smurto atsakovė kreipėsi į policiją. T. P. lankė krizių centro psichologų konsultacijas, baigė pozityvios tėvystė mokymus VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, atsakovė su dukra bendrauja tik retkarčiais.

2020-02-17 ieškovo parengtame Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr.3TSD-325 nurodyta, kad nepilnametės M. P. teigimu mama jai rašo žinutes kuriose grąsina, kad kai jai sueis 18 metų ir motina neturės iš ko susimokėti kreditų, teks mokėti M. Vaikas tvirtai pareiškė norą gyventi kartu su močiute G. K.. Mergaitė nurodė, kad tėvo V. D. ji niekada nematė ir nenorėtų su juo susitikti, su motina nenori bendrauti dėl to, kad motinos nuomone dukra su ja bendrauja tik dėl pinigų. Vaiko teigimu visi pokalbiai su motina baigiasi vienodai, iš pradžių motina pasiteirauja kaip vaikui sekasi mokykloje, o vėliau motina pradeda apkalbinėti jos močiutę G. K. ir jos dėdę R. B.. Vaikas nurodė, kad močiutę myli labiau nei mamą.

2020-02-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 7TSD-420 nurodyta, kad buvo apsilankyta atsakovo V. D., gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje, siekiant išsiaiškinti atsakovo šeimos gyvenimo sąlygas. Nurodyta, kad atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje statybos darbų įmonėje, jo gaunamos pajamos sudaro apie 2500 Eur. Atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 124 kv.m ploto dviejų aukštų gyv.name, kuriame yra visi patogumai, namas erdvus, jame atliktas remontas. V. D. paaiškino, kad jis dukters M neaugina ir su ja nebendrauja nuo santuokos su buvusia žmona nutraukimo. Jis gyvena ir dirba Švedijoje, į Lietuvą grįžta kas du mėnesius. Jis tėvo valdžios apribojimui neprieštarauja, nes ryšiai su dukra nutrūkę. Atsakovo teigimu jis norėtų atnaujinti su dukra ryšius, jei dukra M sutiktų.

Atsakovė T. P. teista nebuvo, buvo bausta administracine tvarka, jos nuosavybės teise įregistruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto nėra. Atsakovė dirba UAB „Mikotelgroup“ kambarine, jos pajamos vidutiniškai sudaro apie 500-600 Eur kas mėnesį. Turi prievolių kreditoraims. Atsakovas V. D. (buv. A. P.) anksčiau buvo teistas, administracine tvarka nebaustas. Atsakovo pajamos kas mėnesį sudaro apie 2500 Eur, atsakovo vardu yra įregistruota transporto priemonė Volvo XC60, valst.Nr.(duomenys neskelbtini) žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatai, (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registro duomenimis, nepilnametė M. P. neturi nekilnojamojo turto, kuriam būtų reikalinga nuolatinė priežiūra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais (žr., pvz., LAT 2008-05-30 nutartį c.b. Nr. 3K-3-236/2008; 2009-03-03 nutartį c.b. Nr. 3K-3-95/2009 ir kt.).

Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant įvardintų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius įrodymus, akivaizdu, jog atsakovas V. D. (buv. A. P.) yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnametės dukters M. P. išlaikymo nuo jos priežiūros, su vaiku niekada kaip tėvas nebendravo, vaiku neisrūpino, negali dukters atžvilgiu užtikrinti stabilios ir saugios šeimos aplinkos, dukros nelanko, nesidomi jos gyvenimu, ugdymosi pasiekimais, nėra susiformavusio emocinio ryšio tarp tėvo ir dukters, atsakovas nededa jokių pastangų tam ryšiui suformuoti, jį atstatyti ir išlaikyti, o taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, jog situacija greitu metu galėtų pasikeisti. Todėl teismas sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje yra pagrindas apriboti atsakovui V. D. (buv. A. P.) tėvų valdžią jo vaiko nepilnametės dukters M. P. atžvilgiu neterminuotai (CK 3.180 str.).

Tuo tarpu, teismo nuomone, atsakovei T. P., atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią jos nepilnametės dukters M. P. atžvilgiu. Teismo nuomone, tarp atsakovės ir jos nepilnametės dukters emocinis ryšys yra pakankamai silpnas, bet nėra galutinai nutrūkęs. Atsakovė su nepilnamete dukra bendrauja, nors tarp jų kyla bendravimo nesklandumai, atsakovė retkarčiais pasidomi dukters mokslu, gyvenimu, teikia periodiškai išlaikymą vaikui. Atsakovė ateityje ketina keisti savo gyvenimą, išsituokti su savo sutuoktiniu, kuris vartoja alkoholį, rasti kitą gyvenamąjį būstą, siekti susigrąžinti savo dukrą, užtikrinti geras vaiko gyvenimo sąlygas. Todėl galima teigti, kad yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, kad ateityje atsakovės atžvilgiu situacija gali gerėti.

CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (CK 3.195 str.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. D. (buv. A. P.) dirba, gauna kas mėnesį apie 2500 Eur pajamų, turi nuosavybės teise nekilnojamojo/kilnojamojo turto, yra visiškai nusišalinęs nuo nepilnametės dukters išlaikymo, tuo tarpu atsakovė T. P. nuosavybės teise jokio įregistruoto nekilnojamojo/kilnojamojo turto neturi, dirba UAB „Mikotelgroup“ kambarine, jos pajamos vidutiniškai sudaro apie 500-600 Eur kas mėnesį, turi prievolių kreditoriams, nors ir retais atvejais, bet dukrai išlaikymą teikia kiek išgali, nėra visiškai nusišalinusi nuo dukters išlaikymo. Todėl, nuo bylos iškėlimo dienos (nuo 2019-10-10) iki nepilnametės M. P. pilnametystės, iš atsakovo V. D. (buv. A. P.) nepilnametės dukters M. P. išlaikymui priteistina po 215 Eur, o iš atsakovės T. P. po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis.

Pagal CK 3.248 str. 1 d., vaiko globos (rūpybos) tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Globa šeimoje siekiama sukurti kiek galima artimesnę vaikui aplinką, kuri atstotų jam tikrąją šeimą. Natūralioje šeimos aplinkoje vaikui yra palankiausios psichinės, moralinės ir dorovinės raidos sąlygos. Vaikų auklėjimas šeimoje yra vienas iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reguliavimo principų. Vaiko globa šeimoje - tai galimybė suteikti vaikui, kuriuo negali rūpintis jo biologiniai tėvai, saugią, sveiką ir mylinčią aplinką, užtikrinant tinkamą vaiko priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą, jo interesų ir teisių gynimą ir atstovavimą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad G. K. atitinka nepilnametės M. P., gim. 2004-10-03, rūpintojui keliamus reikalavimus: yra mergaitės senelė, sveika, neteista, turinti gyvenamąją vietą, yra sudariusi tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas, vaiku rūpinasi, pats vaikas yra pareiškęs savo nuomonę, jog nori gyventi kartu su senele ir kad senelė ja rūpintųsi ir toliau, G. K. yra skirtina nepilnametės M. P. rūpintoja, su kuria nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.248 – 3.257, 3.263 – 3.265 str. str.).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovas atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 14, 15 punktai): valstybei - 75 Eur žyminio mokesčio (100 Eurx75 proc.) už neturtinį reikalavimą dėl neterminuoto ir laikino tėvų valdžios apribojimo, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 37,50 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo V. D. (buv. A. P.) priteistina 77,40 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (215 Eur x 12 x 3 proc.), o iš atsakovės T. P. valstybei – 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eurx12x3 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taigi viso valstybei iš atsakovo V. D. (buv. A. P.) priteistina 114,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės T. P. 91,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi ieškinys tenkintinas, o ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų atsakovės turėtos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 str. str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

1. Laikinai apriboti T. P. (P), a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

2. Neterminuotai apriboti V. D. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu;

3. Nustatyti M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą;

4. Paskirti nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatine rūpintoja G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

5. Nustatyti nepilnametės M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su rūpintoja G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje;

6. M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja paskirti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini)

7. Priteisti iš T. P. (P), a.k. (duomenys neskelbtini) jos vaikui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-10) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant rūpintojai, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą;

8. Priteisti iš V. D. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) jo vaikui M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-10) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymo lėšas, lėšas išieškant rūpintojai, pinigus pervedant į vaiko asmeninę sąskaitą.

9. Priteisti iš T. P. (P), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 91,50 Eur (devyniasdešimt vieną eurą 50 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

10. Priteisti iš V. D. (A. P.), a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM, gavėjo bankas Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660) 114,90 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 90 eurocentų) bylinėjimosi išlaidų.

11. Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

12. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės Vilniaus rajono rūmus.

13. Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.