Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2019-05-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-165-462/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-05-29
Bylos Nr.
AN2-165-462/2019
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00036-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Remigijus Preikšaitis
Pažeidėjas
J. Č.
Advokatai
Vaclovas Janušauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-165-462/2019Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00036-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.8; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Č. ir jo atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-04-05 nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2019-02-05 nutarimu J. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta 10 Eur bauda.

2. J. Č. nubaustas už tai, kad jis 2019-01-08 06.27 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Infiniti QX56 nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į oro sąlygas, t. y., esant slidžiai kelio dangai, blogam matomumui (pustant), nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią sunkvežimio priekabą SWARTS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais savo veiksmais J. Č. kaltinamas pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus.

3. J. Č. su Institucijos 2019-02-05 nutarimu nesutiko, jį apskundė.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019-04-05 nutartimi J. Č. skundo netenkino ir paliko skundžiamą Institucijos 2019-02-05 nutarimą nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo J. Č. atstovas advokatas Vaclovas Janušauskas nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019-04-05 nutartimi, prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. administracinė nuobauda paskirta nepagrįstai, ne J. Č., bet kitos transporto priemonės vairuotojas yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, netinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą, todėl neteisėtą nutartį ir J. Č. pripažino kaltu dėl eismo įvykio.

5.2. teisinga šioje administracinio nusižengimo byloje yra tik tai, kad buvo blogas matomumas, slidu, pustė, visa kita yra neteisinga nuo pat įvykio įforminimo ir eismo įvykio vietos fiksavimo. J. Č. važiavo nedideliu greičiu, nes oro sąlygos, t. y. pustomas sniegas, trukdė matomumui, buvo slidi kelio danga. Važiavo kaimo keliu, kur jokio kelkraščio iš viso nėra. Važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje, jo važiavimo kryptimi, stovėjo automobilio priekaba. Priekaba buvo pastatyta ne išilgai kelio pakraščio, bet priekinė dalies buvo išsikišusi link kelio vidurio. Priekaba jokių atšvaitų neturėjo, nebuvo ir avarinio ženklo, t. y. niekaip nebuvo galima suprasti, jog kelyje yra kliūtis. J. Č. vairuojamas automobilis atsitrenkė į kampą priekabos, kuri ir buvo išsikišusi į kelią, todėl galima teigti, jog šioje situacijoje yra kaltas automobilio priekabą stovėti kelyje palikęs vairuotojas, nes nesiėmė jokių privalomų priemonių užtikrinti šios transporto priemonės matomumą, palikdamas ją stovėti kelyje tamsiu paros metu.

5.3. teismas nevertino aplinkybės, kad priekaba buvo pastatyta priešingoje jos eismui kelio pusėje, t. y. priekaba stovėjo priekiu, kur jokių atšvaitų ar kitų atpažinimo ženklų nėra. Priekaba, nudažyta balta spalva, susiliejo su pustomu sniegu ir tapo visiškai nematoma, dėl šios priežasties kilo eismo įvykis.

5.4. pirmosios instancijos teismui buvo akcentuojama, kad ANK 5 straipsnyje yra nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Sprendžiant atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimo kvalifikavimą buvo būtina išsiaiškinti, ar eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo, t. y. J. Č., kaltės ar dėl abiejų vairuotojų kaltės. Šito nutarime nėra. Pats nuobaudos paskyrimas nėra žymi bauda, tačiau J. Č. bei jo atstovas mano, kad teismas neteisingai išsprendė, neišsiaiškino kaltės klausimo, todėl administracinė byla išnagrinėta paviršutiniškai, neįsigilinant į bylos aplinkybes, neištiriant realios situacijos ir vairuotojo galimybių išvengti eismo įvykio, esant situacijai, kai tamsiame, neapšviestame kelyje, kuriame oro sąlygos trukdo matomumui, paliktas nepažymėtas atšvaitais transportas, nesiimant priemonių, kad būtų pastatytas avarinis ženklas, automobilio priekabai išsikišus į vidurį važiuojamosios dalies, nesant galimybių šią transporto priemonę pastebėti tamsoje, žibintų šviesoje, pripažinti kaltu vairuotoją, kuris neturėjo galimybių matyti, jog kelyje yra palikta kliūtis. Nors pirmosios instancijos teismas ir bandė išsiaiškinti šias aplinkybes ir nurodė, kad priekaba toje vietoje buvo palikta prieš kelias dienas, o J. Č. važiavo ne kartą pro tą vietą ir žinojo, kad yra kelyje kliūtis, bet neišvengė eismo įvykio dėl savo neatsargumo, tačiau realios galimybės išvengti susidūrimo su palikta ant kelio priekaba jis neturėjo galimybės. Kitos transporto priemonės vairuotojas privalėjo imtis visų priemonių, kad taip palikta priekaba būtų matoma ir dieną, ir naktį, ją pažymėti atšvaitais bei pastatyti avarinius ženklus, todėl J. Č. kaltės dėl eismo įvykio nėra. Būtent kitos transporto priemonės vairuotojo padaryti KET 9, 91, 91.4, 91.7, 92 punktų reikalavimų pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą ir jis yra kaltas dėl eismo įvykio. Teismas neteisingai įvertino įvykio aplinkybes, netinkamai vertino visus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

6. Institucija pateikė atsiliepimą į J. Č. atstovo advokato V. Janušausko apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepime nurodyta, jog nekyla abejonių, kad nagrinėjamu atveju pagrįstai nustatyta ir įrodyta, kad J. Č. nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę ir, pažeisdamas KET reikalavimus, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Asmeniui paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Institucijos nuomone, naikinti skundžiamos nutarties pagal apeliaciniame skunde nurodytus motyvus nėra jokio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija administracinio nusižengimo padarymą. Tvirtina, kad J. Č. inkriminuotų KET pažeidimų nepadarė. Apelianto teigimu, ne J. Č. yra kaltas dėl įvykusio eismo įvykio, o pastatytos ir skiriamaisiais ženklais nepažymėtos puspriekabės savininkas, jog būtent kitos transporto priemonės savininko padaryti KET 9, 91, 91.4, 91.7, 92 punktų pažeidimai, kai jis pastatė puspriekabę ne išilgai kelio pakraščio, bet priekinę dalį paliko išsikišusią link kelio vidurio, priekaba jokių atšvaitų neturėjo, nebuvo avarinio ženklo, t. y. niekaip nebuvo galima suprasti, jog kelyje yra kliūtis, lėmė eismo įvykio kilimą. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008-05-28 nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei padaryta išvada, kad byloje yra surinkta pakankamai patikimų duomenų, kurie leistų daryti neginčytiną išvadą dėl J. Č. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės ir tinkamai neįvertino kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės (puspriekabės) valdytojo veiksmų atitikties KET reikalavimams, todėl skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta.

10. Administracinio nusižengimo protokolas dėl padaryto nusižengimo surašomas tada, kai iš surinktų duomenų nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, jog padarytas administracinis nusižengimas. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas ne tik aiškiai ir suprantamai, nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu, kada ir kur jis padarė administracinį nusižengimą, taip aprašant nusižengimo esmę, bet ir nurodant atsakomybę už nusižengimą nustatantį aktą, t. y. privaloma tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją (ANK 609 straipsnio 1 dalis). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai – jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo.

11. ANK 417 straipsnio 8 dalyje, dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo J. Č. buvo surašytas minimas administracinio nusižengimo protokolas, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus KET pažeidimus, taigi ši norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog J. Č. inkriminuoti KET 9 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog jis nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, neatsižvelgė į meteorologines oro sąlygas, t. y. esant slidžiai kelio dangai, blogam matomumui, t. y. pustant, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią sunkvežimio priekabą SWART, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu apgadintos abi transporto priemonės, žmonės nenukentėjo.

12. Visų pirma pastebėtina, jog Institucija protokole yra nurodžiusi, jog J. Č. atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią sunkvežimio priekabą. Vadovaujantis KET 3.8 punktu, kelkraštis – šalia važiuojamosios dalies (nuo jos krašto iki kelio sankasos briaunos) esantis kelio elementas, dengtas tokia pat kaip važiuojamoji dalis ar kitokia danga arba (ir) atskirtas nuo važiuojamosios dalies jos kraštą žyminčia horizontaliojo ženklinimo linija, tačiau nelaikomas nei šaligatviu, nei pėsčiųjų taku, nei dviračių taku ar dviračių juosta, nei pėsčiųjų ir dviračių taku. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų (b. l. 9–13) akivaizdu, jog kelkraščio toje vietoje, kurioje J. Č. vairuojama transporto priemonė atsitrenkė į stovinčią sunkvežimio priekabą, nėra, sunkvežimio priekaba stovi ne kelkraštyje, o iškart už kelio važiuojamosios dalies esančioje žaliojoje vejoje. Taigi administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime neteisingai nurodyta aplinkybė, jog įvykstant eismo įvykiui J. Č. atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią sunkvežimio priekabą. Kad sunkvežimio priekaba stovėjo ne kelkraštyje, taip pat patvirtino administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklausiamas Institucijos atstovas V. L., nurodydamas: „nematau kelkraščio iš eismo įvykio schemos“ (2019-03-26 teismo posėdžio garso įrašo 9.03 min.).

13. Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų apygardos teismas negali daryti neabejotinos išvados, kad sunkvežimio priekabos priekinis kairysis kampas nebuvo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Pastebėtina tai, jog ši abejonė kilo ir administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, kad priekaba nebuvo išsikišusi į važiuojamąją kelio dalį, negalėjo patvirtinti ir Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą, atstovas. Iš 2019-03-26 pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo akivaizdu, jog tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi teisėja abejojo dėl sunkvežimio priekabos stovėjimo padėties bei J. Č. kaltės dėl įvykusio eismo įvykio, tiek Institucijos atstovas. Institucijos atstovas V. L. nurodė, jog sunkvežimio priekaba „tiek nebuvo išlindusi, kiek traktuojama, kad buvo išlindusi. Skaičiavimų niekas neatlikinėjo“. Į teismo posėdžio metu užduotą teisėjos klausimą, ar gali šitaip palikti (priekabą), Institucijos atstovas V. L. atsakė: „Šitaip ne, bet aš įsivaizduoju, po įvykio taip pasislinko. Čia matematinius skaičiavimus reikia atlikti. Mano nuomone, tas įsikišimas susidarė po eismo įvykio“. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra ne kartą akcentuota, jog visos abejonės ir neaiškumai, kurių neįmanoma pašalinti, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. siekiant paneigti J. Č. versiją apie įvykio aplinkybes, byloje turi būti surinkta pakankamai kitų jo kaltę pagrindžiančių objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kuriuos privalo surinkti policijos pareigūnai, o teismas privalo juos tikrinti ir vertinti, prireikus – rinkti papildomus įrodymus. Surinktų įrodymų turi pakakti nuspręsti dėl pažeidėjo kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

14. Kaip minėta, J. Č. Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole yra inkriminuoti KET 9 ir 127 punktų pažeidimai. KET 9 punktas numato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių. Apygardos teismas pažymi, jog KET 9 punkte įtvirtinta bendro pobūdžio eismo dalyvio pareiga, kurios turėjo laikytis tiek J. Č., tiek sunkvežimio priekabos savininkas ar valdytojas. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog sunkvežimio priekabos savininkas ar valdytojas tinkamai įvykdė bendro pobūdžio eismo dalyvio pareigas, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog sunkvežimio priekabos savininko (valdytojo) galbūt padaryti KET pažeidimai nepadarė įtakos eismo įvykio, dėl kurio J. Č. yra inkriminuoti KET 9 ir 127 punktų pažeidimai, kilimui.

15. Pastebėtina, jog vadovaujantis KET 91.4 punktu, sustojus neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o važiuojant tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, jeigu nedega bent viena galinė gabaritinė šviesa, transporto priemonėje privalo būti įjungta, jeigu tokia yra, avarinė šviesos signalizacija. Jeigu avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m, motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą, motociklą be priekabos), traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės (KET 92 punktas). Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu (2019-01-08 6 val. 27 min.), sunkvežimio priekaba, į kurią atsitrenkė J. Č. vairuojama transporto priemonė, iki įvykio nebuvo pažymėta jokiais skiriamaisiais ir (ar) šviesą tamsiu paros metu atspindinčiais ženklais, nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas.

16. Be to, pažymėtina ir tai, jog KET 141 punktas numato, jog sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje esančių nuotraukų akivaizdu, jog sunkvežimio priekaba stovi ne, kaip numato KET 141 punktas, dešinėje kelio pusėje, t. y. priekaba yra pastatyta priešingoje eismui kelio pusėje. Sunkvežimio priekabos priekinė dalis, kaip minėta, nebuvo pažymėta jokiais šviesą atspindinčiais ženklais, prie stovinčios priekabos nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas, t. y. nebuvo absoliučiai jokių ženklų, iš kurių kitiems eismo dalyviams, taip pat ir J. Č., būtų galimybė, pastebėjus atsiradusią ar iškilusią grėsmę eismo saugumui, sulėtinti greitį ar visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus.

17. Be to, neapšviestuose kelių ruožuose tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui leidžiama stovėti tik stovėjimo aikštelėse arba už kelio ribų (KET 143 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog sunkvežimio priekaba, į kurią atsitrenkė J. Č., stovėjo neapšviestame kelio ruože, taip pat nėra ginčo dėl to, jog eismo įvykio metu matomumas buvo ypač blogas, kaip minėta, nepaneigta aplinkybė, jog sunkvežimio priekabos priekinis kairysis kampas buvo išsikišę į važiuojamąją kelio dalį. Taigi, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turėjo būti aiškinamasi, ar sunkvežimio priekabos savininko (valdytojo) netinkamas minėtos priekabos pastatymas, jos nepažymėjimas kokiais nors šviesą tamsiu paros metu atspindinčiais ženklais neturėjo įtakos eismo įvykio kilimui.

18. Statyti transporto priemonę kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o ne lygiagrečiai su važiuojamosios dalies kraštu galima tik ten, kur tai leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas (KET 146 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra neginčijamai nustatyta, jog sunkvežimio priekaba stovėjo ne kampu į važiuojamosios dalies kraštą, taip pat nėra pateiktų duomenų apie kelio atkarpos, kurioje kilo eismo įvykis, ženklinimą (ar galima, ir kaip galima statyti transporto priemones), todėl nėra pagrindo neabejotinai išvadai, jog sunkvežimio priekaba buvo pastatyta nepažeidžiant KET reikalavimų.

19. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju turi būti nustatinėjama, kokią įtaką eismo įvykio kilimui galėjo turėti sunkvežimio priekabos savininko ar valdytojo galbūt padaryti KET pažeidimai ir kurio iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų (valdytojų) veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio kilimu, t. y. kurios transporto priemonės vairuotojo (valdytojo) KET numatytų pareigų nevykdymas buvo būtinoji eismo įvykio kilimo sąlyga.

20. J. Č., be KET 9 punkto, numatančio bendrąsias eismo dalyvių pareigas, taip pat buvo inkriminuotas KET 127 punkto, numatančio, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pažeidimas. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Kaip matyti iš KET 127 punkto konstrukcijos, minėtame punkte numatytas pažeidimas gali būti padaromas tuo atveju, jeigu vairuotojas, iš anksto numatydamas kliūtį, nesiima KET 127 punkte numatytų pareigų, t. y. pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgia į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą ir pan. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog J. Č. viršijo leistiną važiavimo greitį. Apygardos teismo vertinimu, taip pat negalima daryti neabejotinos išvados, jog būtent J. Č. pasirinktas važiavimo greitis, neatsižvelgimas į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, o ne sunkvežimio priekabos savininko (valdytojo) arba abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių savininkų (valdytojų) (J. Č. ir sunkvežimio priekabos savininko ar valdytojo) padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą. T. y. nagrinėjamu atveju net nebandyta išsiaiškinti, ar tamsiu paros metu, sningant buvo galimybė iš anksto numatyti kelyje kliūtį (sunkvežimio priekabą) bei imti KET 127 punkte numatytų pareigų pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgus į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą. Nesiaiškinta, ar apskritai nagrinėjamu atveju net ir pasirinkus važiavimo greitį, atsižvelgus į visas KET 127 punkte numatytas sąlygas, buvo galimybė kliūtį numatyti iš anksto (apsnigtą jokiais skiriamaisiais ženklais tamsiu paros metu nepažymėtą baltą sunkvežimio priekabą pustant). Nepašalinus šių abejonių, t. y. galimybės iš anksto numatyti kliūtį, nėra pagrindo konstatuoti KET 127 punkto pažeidimą.

21. Pažymėtina ir ta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, jog, siekiant pašalinti iškilusias abejones ir neaiškumus dėl sunkvežimio priekabos pastatymo, V. A. būtų apklaustas Institucijos atstovų. Tiek J. Č. atstovas prašė kviesti į teismo posėdį ir apklausti sunkvežimio priekabos savininką (valdytoją), tiek Institucijos atstovas neprieštaravo tokiam J. Č. atstovo prašymui. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino, tačiau teismo šaukimas V. A. nebuvo įteiktas, nes V. A. teismo šaukimo neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (b. l. 66), o administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs teismas nesiėmė jokių papildomų priemonių pašalinti abejones ir neaiškumus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

22. Apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastimi ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-513/2012). Iš aptartos teismų praktikos matyti, jog tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė KET, o nustačius, jog abu eismo dalyviai pažeidė KET, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti pažeidimai buvo susiję būtinuoju priežastiniu ryšiu su eismo įvykio (padarinių) kilimu.

23. Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog būtent J. Č. padaryti KET 127 punkto, o ne sunkvežimio priekabos savininko (valdytojo) galbūt padaryti KET 91.4, 92, 141, 143, 146 punktų pažeidimai arba abiejų eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių savininkų (valdytojų) padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą, todėl, apygardos teismo vertinimu, negalima neabejotinai teigti, jog J. Č. padarė ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą. Kaip minėta, tiek Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, tiek administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis, nors, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-976/2015). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos nepaisymas vertintinas kaip esminis pažeidimas.

24. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė visų bylos aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė abejonėmis ir prielaidomis grįstą išvadą, kad J. Č. yra kaltas dėl Kelių eismo taisyklių 9 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimo ir ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, J. Č. veikoje nesant jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

J. Č. ir jo atstovo advokato Vaclovo Janušausko apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-04-05 nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019-02-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. Č. nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėjas Remigijus Preikšaitis