Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-500-1133/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-04-20
Bylos Nr.: 1-500-1133/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-36452-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė
Kaltinamasis: E. B.
Civilinis ieškovas: V. G.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-500-1133/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36452-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.10; 2.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Boženai Voišvilienei,dalyvaujant prokurorui Renaldui Budriui,kaltinamajam E. B.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka, altikusi sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, pritaikius BK 64¹ straipsnį, subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (veiką perkvalifikavus iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį), paskiriant galutinę subendrintą 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmę;

4) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį, 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 18 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 nutartimi paskirta ir neatlikta galutine laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų 4 mėnesių 19 dienų laisvės atėmimo bausmę (2017 m. spalio 13 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę).

Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B., 2020 m. liepos 5 d. 1.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,04 promilių girtumas), Vilniuje, Burbiškių g. 27, asmeninio konflikto metu, prie taksi automobilio „Toyota Prius“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), vairuotojui V. G. sudavė kumščiu į veidą, taip nukentėjusiajam V. G. padarydamas kraujosruvą kairės akies voke. Tokiu būdu E. B. nežymiai sutrikdė V. G. sveikatą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad datos nepamena, galimai vasarą, naktį, buvo Vilniaus centre, bare. Su nepažįstamu asmeniu, kadangi abiem reikėjo į tą pačią pusę, išsikvietė taksi. Bevažiuojant jį (kaltinamąjį) supykino, todėl paprašė nukentėjusiojo sustoti, bet jis nestojo, todėl jis atsidarė langą ir pro jį vėmė. Nukentėjusysis tai pamatęs kažkur prie kampo sustojo ir pasakė išlipti. Jis (kaltinamasis) su kitu kartu važiavusiu asmeniu pasakė, kad dar nenuvažiavo iki vietos. Nukentėjusysis atsakė „girdi lochas duodi 10 Eur, nes iškviesiu policiją“, norėjo pinigų salonui išvalyti, nors į jį neprivėmė. Jie jam atsakė, kad duoda jam paskutinius 10 Eur, nukentėjusysis kažką dar jam (kaltinamajam) pasakė necenzūriškai, pradėjo pravardžiuoti ir skambinti policijai, todėl jis kumščiu trenkė jam pro langą, norėjo išmušti telefoną, nematė, kur pataikė, atrodė, kad į ausį. Tuomet nukentėjusysis nuvažiavo, o tas nepažįstamas asmuo nubėgo. Jis (E. B.) nuėjo iki močiutės paimti cigaretės. Nusileido parūkyti ir iš karto jį sustabdė pareigūnai, kurie nuvedė jį iki nukentėjusiojo, pastarasis pradėjo sakyti, kad tai jis. Pripažįsta, kad tuo metu buvo neblaivus, jei būtų blaivus, galbūt to nebūtų nutikę, dabar gavosi konfliktas dėl 10 Eur. Sutinka su specialisto išvadoje nurodytais sužalojimais, savo elgesį vertinai blogai.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis davė parodymus, proceso dalyviams neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo ir liudytojų. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nukentėjusiojo V. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog 2020 m. liepos 5 d. apie 1.15 val., dirbant taksi vairuotoju, gavo iškvietimą į naktinę parduotuvę, esančią Vilniuje, Konstitucijos prospekte. Nurodytu adresu į jo automobilį atsisėdo du akivaizdžiai neblaivūs piliečiai, kurie paprašė nuvežti į artimiausią bankomatą nusiimti pinigų. Minėtus piliečius nuvežė į prekybos centrą „Maxima“, esantį Vilniuje, Žalgirio gatvėje. Ten bankomate nusiėmus pinigus vienas iš piliečių davė jam 10 Eur už kelionę ir paprašė juos nuvežti į „Fontanų namai“ kvartalą, esantį Vilniuje, Eišiškių plente. Važiuojant Burbiškių gatve vienas iš neblaivių piliečių, kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, pasijuto blogai ir pradėjo vemti automobilyje. Sustojus ties namu, esančių Vilniuje, Burbiškių g. 27, pilietis, kuris pasijuto blogai, išlipo iš jo automobilio ir pradėjo vemti gatvėje. Jis (nukentėjusysis) išlipo pasižiūrėti savo automobilio ir pamatė, kad automobilio salone yra privemta. Piliečio, kuris privėmė, paklausė ką darys, reikės automobilį vežti į plovyklą ir plauti saloną. Neblaivus pilietis atsakė, kad niekur nevažiuos ir nieko neplaus, todėl jis nutarė kviesti policiją. Tuomet neblaivus klientas priėjo prie jo automobilio lango, pasakė, kad kažin ar spės tą padaryti ir staigiai trenkė jam kairės rankos kumščiu į veidą, kiek buvo smūgių nepamena, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau pajuto didelį fizinį skausmą, patino kairė akis, galimai buvo išmuštas dantis, iš burnos pradėjo bėgti kraujas, o dešinės pusės priekinis dantis pradėjo klibėti. Po suduoto smūgio matė, kaip iš jo automobilio išlipo kitas kartu važiavęs pilietis ir bandė sutramdyti savo neblaivų draugą. Tada su automobiliu pavažiavo toliau nuo neblaivių jaunuolių ir iškvietė policiją, baigdamas kalbėti telefonu matė, kaip abu jaunuoliai pabėgo į Burbiškių gatvėje esančius kiemus. Atvykus policijos pareigūnų ekipažui nurodė, kur nubėgo jį sumušęs pilietis. Po keleto minučių policijos pareigūnai iš Burbiškių gatvės kiemų atvedė sulaikytą jaunuolį, kuris jam sudavė į veidą ir sukėlė fizinį skausmą. Jį iškarto atpažino, tiksliai prisimena kaip pastarasis atrodė (b. l. 18-20);

V. G. 2020 m. liepos 5 d. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. liepos 5 d apie 1.40 val., Vilniuje, Burbiškių g. 27, jam vežant du nepažįstamus vyrus, jo automobilyje vienas iš klientų pradėjo su juo konfliktuoti, žodinio konflikto metu, panaudodamas fizinę jėgą, trenkė jam rankos kumščiu į veidą, taip sukeldamas didelį fizinį skausmą (b. l. 5-7);

Policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenys, jog 2020 m. liepos 5 d. 1.42 val. buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Burbiškių g. 27, pranešėją, taksi vairuotoją, prieš 5 min. sumušė klientai (b. l. 3);

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio J. G. 2020 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo duomenys, jog 2020 m. liepos 5 d. apie 1.35 val., patruliuojant su vyriausiuoju patruliu V. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Burbiškių gatvėje, laukia taksi vairuotojas, kurį prieš 5 min. sumušė ir pabėgo klientai, išmušė dantį. Įvykio vietoje į juos kreipėsi V. G., kuris paaiškino, kad iš naktinės parduotuvės vežė du jaunuolius, kurių vienas privėmė ant automobilio sėdynės. Žodinio konflikto metu jaunuolis kumščiu trenkė jam į veido sritį ir su bendrakeleiviu nubėgo link namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Dirbant pagal požymius, minėto namo kieme pastebėjo jaunuolį, atitinkantį nurodytus požymius. Vėliau V. G. nurodė, kad tai tas pats jaunuolis, kuris privėmė į automobilį ir kumščiu trenkė į veido sritį. Buvo nustatyta, jog tai E. B. (b. l. 8);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020 m. liepos 13 d. specialisto išvada Nr. G 1900/2020 (01), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiojo V. G. apžiūros metu 2020 m. liepos 13 d., pastarasis nusiskundimų neturėjo. Atlikus tyrimą V. G. buvo nustatyta viena poodinė kraujosruva kairės akies voke. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas visumoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. V. G. sužalojimo padarymo metu jautė fizinį skausmą (b. l. 38-39);

Alkotesterio rodmenų kvito duomenys, iš kurių matyti, jog E. B. 2020 m. liepos 5 d. 2.37 val., buvo nustatytas 1,04 promilių girtumas (b. l. 90).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-895/2020, 2K-270-628/2020).

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. B. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Kaltinamasis, apklausiamas teisme, savo kaltę pripažino visiškai, parodė, jog įvykio dieną jis su nepažįstamu asmeniu važiavo taksi automobiliu namo, bevažiuojant jam pasidarė bloga, o kadangi vairuotojas nestojo, pradėjo vemti per langą. Tuomet nukentėjusysis sustojo ir paprašė duoti 10 Eur už kelionę, pradėjo skambinti policijai ir pavadino jį necenzūriniu žodžiu. Jis dėl to supyko ir kairės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jam į veidą, norėdamas išmušti telefoną. Jo duoti parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, užfiksuotais tiek pirminiame pareiškime, tiek ikiteisminio tyrimo apklausoje, policijos registruojamų įvykių išklotinės duomenyse bei atvykusio pareigūno tarnybiniame pranešime, jog nukentėjusiajam bevežant akivaizdžiai neblaivų jaunuolį namo, pastarasis pradėjo automobilyje vemti, privėmė salone, todėl pasakė, kad reikės jį išvalyti. Į šį jo pasakymą kaltinamasis sureagavo kairės rankos kumščiu suduodamas jam vieną smūgį į veidą. Specialisto išvada Nr. G 1900/2020 (01), patvirtina, jog nukentėjusiajam buvo padaryta viena poodinė kraujosruva kairės akies voke, padaryta mažiausiai 1 trauminiu poveikiu.

Teismui taip pat nekyla abejonių, jog šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymai, jog kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, to neneigė ir pats kaltinamasis, kuris taip pat teigė, jog jeigu būtų buvęs blaivus, galbūt to nebūtų įvykę. Alkotesterio rodmenų kvito kopija, patvirtina, jog kaltinamajam po šio įvykio buvo nustatytas 1,04 promilių girtumas.

Taigi teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis E. B., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį V. G., nežymiai jam sutrikdė sveikatą. Kaip minėta, kaltinamajame akte nurodytu laiku nukentėjusiojo V. G. patirtą smurtą bei sveikatos sutrikdymo mastą patvirtina ir detalizuoja byloje esanti 2020 m. liepos 13 d. Specialisto išvada Nr. G 1900/2020 (01), kuri leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. B. panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kilusiais padariniais – nežymiu sveikatos sutrikdymu, todėl jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl E. B. skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).???

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo E. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis E. B. veikė tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, jo smurtiniai veiksmai nebuvo intensyvūs, yra nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Kartu teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad jis (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, „Sodros“ duomenimis nedirbantis (b. l. 139), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 66), per paskutinius 1 metus 2 kartus baustas administracine tvarka, abu kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (2020 m. liepos 7 d. duomenimis) (b. l. 63-64), anksčiau teistas keturis kartus paskutinį kartą prieš beveik 5 metus, iš jų ir už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 122-130), Viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 68-69).

Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamojo E. B. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys nėra sistemingas, tačiau besiformuojantis. Nors prieš tai jis buvo teisiamas 4 kartus, tačiau visos nusikalstamos buvo padarytos prieš daugiau nei 4 metus, iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę išėjo prieš daugiau nei 3 metus, per tą laiką naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu pradėta nebuvo, šiurkščių administracinių nusižengimų taip pat nenustatyta, išėjęs iš pataisos įstaigos visą laiką dirbo arba registravosi Užimtumo tarnyboje (b. l. 65-66), todėl teismas laiko, jog jis stengiasi taisytis ir elgtis pagal visuomenėje priimtinas elgesio normas, o ši jo nusikalstama veika nėra jo sistemingas elgesys, daugiau nulemtas alkoholio vartojimo.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, mano jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Taip pat sutiktina su prokuroru, jog šios laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, turi būti atidėtas 1 metams be intensyvios priežiūros, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 10 punktuose numatytas pareigas: bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaip minėta, kaltinamasis prieš tai buvo teistas 4 kartus ir yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, po ko ganėtinai ilgą laiką naujų nusikalstamų veikų nedarė, todėl, teismo įsitikinimu būtent bausmės vykdymo atidėjimas su papildomomis pareigomis gali turėti teigiamos ir realios įtakos kaltinamojo resocializacijai, kurios metu taikoma visuma priemonių, kuriomis skatinami nuteistojo gebėjimai gyventi nenusikalstamai ir jo socialinė integracija.

Prokuroras taip pat prašė kaltinamajam paskirti BK 70 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, tačiau teismo įsitikinimu ši priemonė būtų perteklinė, todėl neskirtina.

Iš bylos duomenų matyti, jog E. B. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 5 d. 2.10 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 13.29 val. (viena diena) (b. l. 87-88, 93). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 91-92) – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje įtvirtinta asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. B. atsakingas už nukentėjusiojo V. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK ir CK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtą žalą. Šio fakto kaltinamasis neginčija, tačiau nesutinka su žalos dydžiu.

Byloje pateiktas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. civilinis ieškinys, kuriame prašoma atlyginti 1 200 Eur žalą (b. l. 26). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu buvo jis nurodęs, jog 1 200 Eur patirtą žalą sudaro: 400 Eur turtinė žala dėl automobilio valymo, kuro, vaistų pirkimo, automobilio nuomos mokesčio; 800 Eur neturtinė žala dėl patirto skausmo, pažeminimo, nepatogumų (b. l. 22-23). Teisiamojo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kiek tiksliai mokėjo už vaistus, teigė pirkęs „Bepanthen“ tepalą, kuris kainavo apie 6-9 Eur, vaistus nuo skausmo, kurie kainavo apie 15 Eur, sodą, taip pat savo iniciatyva pirko antibiotikus, be to sunaudojo kurą važiuodamas pasidaryti „abdukciją“ ir pirkti vaistų. Nurodė, jog už automobilio salono valymą mokėjo apie 100 Eur, taip pat paaiškino, jog dėl šio įvykio, dėl mėlynių, negalėjo 11 dienų dirbti, tačiau turėjo mokėti už automobilio nuomą. Nukentėjusysis taip pat pateikė automobilio nuomos sutartį, jungtinės veikos sutartį, automobilio perdavimo-priėmimo aktą ir raštą dėl automobilio naudojimo (b. l. 147-152, 158). Dėl neturtinės žalos parodė, jog ją sudaro nepatogumas, galvojo, kad jam išmušė dantį, kurį skaudėjo apie mėnesį, negalėjo valgyti, išsivalyti dantų, taip pat apie 3 dienas skaudėjo akį. Patyrė pažeminimą, nes su sumušta akimi turėjo bendrauti su kitais asmenimis, vaikais.

Kaltinamasis su pateiktu ieškiniu nesutiko, nurodė, jog sutinka atlyginti žalą dėl vaistų, tačiau nesutinka dėl darbo, kadangi dirbti jis galėjo ir nesutinka dėl neturtinės žalos.

Paprastai žalos atlyginimas nustatomas pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Tačiau žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas. Remiantis CK 6.251 straipsniu padaryti nuostoliai, kurie yra žalos piniginė išraiška, turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai specialūs įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalu atlyginti visiškai, yra įtvirtinta ir CK 6.263 straipsnio 2 dalyje. Nustatant priteistiną sumą, vertinamas nukentėjusiojo asmens turtinės padėties dėl padarytos nusikalstamos veikos pablogėjimas.

Nukentėjusysis prašo atlyginti 400 Eur, tačiau pagrindė tik dalį šios sumos, nors jam dar prieš pirmą teisiamąjį posėdį buvo siųstas pranešimas dėl civilinio ieškinio patikslinimo bei jį pagrindžiančių dokumentų pateikimo (b. l. 115), papildomai ieškinį buvo siūloma patikslinti 2021 m. sausio 18 d. teisiamojo posėdžio metu (b. l. 131), o 2021 m. kovo 8 d. teisiamojo posėdžio metu, apklausus jį dėl civilinio ieškinio, bylos nagrinėjime buvo daroma pertrauka dar kartą sudarant galimybę pateikti jo civilinio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžiančius dokumentus (b. l. 153-156). Taigi byloje įrodyta, jog nukentėjusiajam, po kaltinamojo suduoto smūgio, kairės akies voke buvo susidariusi poodinė kraujosruva, dėl to jis teigia negalėjęs 11 dienų dirbti, tačiau turėjo mokėti automobilio nuomos mokestį. Teismas sutinka, jog dėl šios mėlynės jis iš tiesų negalėjo dirbti, kadangi jo darbas tiesiogiai susijęs su bendravimu su kitais asmenimis, tačiau įvertina nukentėjusiojo pateiktus dokumentus – UAB „D“ raštą, kuriame nurodyta, jog jis nevykdė užsakymų nuo 2020 m. liepos 6 d. iki 2020 m. liepos 12 d. (b. l. 158), taip pat jo automobilio nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog jis įvykio metu buvo išsinuomojęs automobilį už 140 Eur savaitinį mokestį (b. l. 147-148). Įvertinus minėtus duomenis teismas laiko įrodyta, jog nukentėjusysis iš tiesų nedirbo ne 11 dienų, o 7 dienas, už kurias turėjo sumokėti 140 Eur nuomos mokestį už automobilį. Taip pat teismas laiko įrodyta nukentėjusiojo nurodytą patirtą turtinę žalą dėl vaistų, apie 24 Eur, kadangi ši suma nelaikytina per didele ar neprotinga. Su turtine žala, patirta dėl vaistų pirkimo, sutiko ir kaltinamasis. Nukentėjusysis taip pat teigia patyręs 100 Eur turtinę žalą dėl automobilio cheminio valymo, tačiau tai pagrindžiančių dokumentų npateikė, vis tik, teismas įvertinęs, jog nukentėjusysis iš tiesų dėl to patyrė žalą, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, sprendžia, jog šioje dalyje ieškinys turtėtų būti tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo už automobilio cheminį valymą turėtų būti priteista 50 Eur suma. Taigi ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, viso priteisiant 214 Eur nukentėjusiojo naudai.

Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog dėl mėlynės patyrė žalą dar ir dėl to, jog negalėjo dirbti ir negavo jokių užsakymų, tačiau jokių duomenų, kiek jis įprastai uždirba per dieną, ar savaitę, nepateikė, todėl teismas neturi jokių galimybių nustatyti, kokia dėl to galėjo būti patirta žala. Kaip minėta, teismas ne kartą nukentėjusįjį ragino pateikti jo ieškinį pagrindžiančius dokumentus, tačiau nukentėjusysis pateikė jų tik dalį, todėl šioje dalyje ieškinys atsmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip buvo minėta, nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (pvz., Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros.

Be to, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Taip pat teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl to juto fizinį skausmą bei patyrė nepatogumų bendraudamas su kitais asmenimis, vis tik teismo vertinimu tie išgyvenimai nebuvo tokie stiprūs, jog galėtų būti vertinami 800 Eur sumai. Pažymėtina, jog nukentėjusysis savo ieškinį grindžia dėl patirto danties skausmo, kuris pasak jo buvo sužalotas įvykio metu, tačiau bylos duomenimis nukentėjusiajam šio įvykio metu buvo padarytas tik vienas sužalojimas – poodinė kraujosruva kairės akies voke, dėl kurios nukentėjusysis nurodė jautęs skausmą tik tris dienas, be to, 2020 m. liepos 13 d., praėjus 8 dienoms po įvykio, nukentėjusysis apžiūros metu specialistei nurodė, jog skundų neturi. Taip pat teismas įvertina, jog kaltinamojo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvūs, buvo suduotas vienas smūgis, sveikata sutrikdyta nežymiai, nukentėjusysis dėl to nedirbo 7 dienas. Teismas įvertina ir tai, jog nukentėjusysis iš dalies savo neturtinės žalos dydį grindžia ir negautomis pajamomis, kurios iš tiesų yra turtinė žala.

Įvertinus išdėstytą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat remiantis susiklosčiusia teismų praktika tokio tipo bylose, teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas iki 500 Eur. Teismo vertinimu būtent tokia suma yra proporcinga V. G. patirtiems išgyvenimams dėl kaltinamojo E. B. neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti E. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 5 d. 2.10 val. iki 2020 m. liepos 5 d. 13.29 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 10 punktais, E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą; nuo 22 iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo V. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš E. B. 214 Eur (du šimtus keturiolika eurų) turtinei ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Dalia Ulianskaitė-ZabulionienėNuorašas tikras:Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė