Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2016-10-05 · Civilinė byla Nr. 2YT-1685-1021/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-05
Bylos Nr.
2YT-1685-1021/2016
Teisminio proceso Nr.
2-53-3-00615-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Pareiškėjas
G. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-1685-1021/2016Teisminio proceso Nr. 2-53-3-00615-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1., 3.4.4.11. (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 5 d.Kaunas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Abraitis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. J. skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, suinteresuoti asmenys - antstolis Algimantas Maliukevičius, A. A..

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilkaviškio rajono apylinkės teisme 2016-07-27 gautas ir priimtas pareiškėjo G. J. (toliau pareiškėjo) skundas dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, kuriuo pareiškėjas vadovaudamasis skunde išdėstytais faktais, Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso kodekso (toliau CPK) 510 str., 512 str., 668 str.1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., teismų praktika civilinėse bylose Nr.3K-3-154-313/2016, Nr.2S-988-254/2016, prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėse nuteistiesiems (suimtiesiems); tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokiomis lėšomis toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 92 straipsnio 1 dalis; Suėmimo vykdymo 28 str.1 d. reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Šio straipsnio pakeitimas, numatantis ribojimus konkrečiai sumai, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, įsigalios tik 2017 m. sausio 1 d., tai reiškia, kad tokia teisė negali būti ribojama labiau, nei tai patvirtinta įstatymu. Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškojimas, vykdomas iš fizinių asmenų, negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, būtiną skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos - 350 Eur. Šios normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių, vokų ir pašto ženklų. Toks teisinis reguliavimas yra reikšmingas ir skundžiamo patvarkymo požiūriu, nes skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. BVK 99 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji (suimtieji). Be to tenka patiems už savo pinigus mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius. Skundžiamu atveju pagal antstolio (-ės) nusiųsta patvarkymą dėl skolos išieškojimo, iš skolininko yra iš išieškomos viso lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Atkreiptina, kad antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą keliama skunde. Pažymėtina, kad nors šis reikalavimas expressis verbis CPK nenustatytas, tačiau jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus. Jeigu nustatoma, kad tam tikras antstolio veiksmas neatitiko teisės normų reikalavimų, teismas tą veiksmą pripažįsta neteisėtu ir įpareigoja antstolį jį atlikti iš naujo. Pažymėtina, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams apginti, tačiau kartu turi nepažeisti ir kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Šie proporcingumo ir interesų derinimo principai taikytini, atliekant visus vykdymo veiksmus, taip pat ir areštuojant skolininko sąskaitą, ir/ ar nurašant pinigus. Kaip numato CPK 510 ir 512 straipsniai dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti gali būti paduodamas skundas raštu antstoliui, kurio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti skundžiami. Jeigu antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

Antstolis Algimantas Maliukevičius 2016-07-21 patvarkymu Nr. S-2839 vadovaudamasis CPK pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Antstolis patvarkyme nurodo, kad 2016-06-27 dieną antstolio Algimanto Maliukevičiaus kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0135/16/01583 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš skolininko G. J., gim. 1991-02-19, šiuo metu atliekančio bausmę Kybartų pataisos namuose. Kadangi pateiktas vykdomasis raštas šioje išlaikymo byloje yra skubaus vykdymo, ir. vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi, raginimas neturėjo būti siunčiamas, antstolis nedelsiant pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus, t.y. 2016-06-29 dieną priėmė patvarkymą areštuoti lėšas Nr. S-16-135-9068, taip pat patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-16-135-9069 ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S-16-135-9067. 2016-07-15 dieną antstolio kontoroje buvo gautas skolininko skundas dėl areštuotos sąskaitos įkalinimo įstaigoje ir išskaičiuojamų asmeninių piniginių lėšų grąžinimo. Jame skolininkas kreipiasi į antstolį prašydamas, kad, vadovaujantis CPK 668 straipsniu, taip pat Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, būtų panaikintas antstolio patvarkymas dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė, už iš artimųjų asmenų pravestas pinigines lėšas į atėmimo vietos sąskaitą, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigų parduotuvėje nuteistiesiems. Įvertinus bylos aplinkybes nuteistojo skundas yra atmestinas, nes CPK straipsnio 668 nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas pat būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Kartu įgyvendinant proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos principus, tam tikrai skolininko turto daliai, kuris būtinas esminiams gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta neliečiamybė, todėl iš jo negali išieškoma, šio turto sąrašas nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (instrukcijos 39.1-93.6 punktai). Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkas G. J. atlieka bausmę Kybartų namuose. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (173 str. 1 d.), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (173 str. 2 d.) nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir pagal sezoną (173 str. 3 d.), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, - pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (173 str. 4 d.). Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas. Šiai dienai jokios lėšos iš skolininko sąskaitų nėra pervestos į antstolio depozitine. Be to, skolininkas nėra pateikęs jokių duomenų apie jam reikalingus būtiniausius, poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis, taip CPK 668 straipsnio taikymas būtų netikslingas. Taip pat toks skolininko padėties pablogėjimas, jo nuomone, yra pateisinamas būtinumui užtikrinti realų vykdomojo dokumento įvykdymą, tuo pačiu nepažeidžiant i proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros. Įvertinant kontoros vykdymo proceso patirtį, nurašant lėšas iš asmeninių skolininkų sąskaitų, būtina pažymėti, kad beveik nepasitaiko atvejų, kai į antstolio depozitinę sąskaitą įplauktų Vyriausybės numatytos minimalios mėnesinės algos (toliau MMA) dydį siekiančios įplaukos, taikant CPK 668 straipsnio apribojimus išieškojimas iš lėšų esančių skolininkų sąskaitose išieškojimas iš nedirbančių asmenų, taptų neįmanomas. Panašiais atvejais būtų pažeidžiamas ir CPK 17 str. reglamentuotas šalių procesinių teisių lygiateisiškumo principas. Juolab, kad vykdomoje byloje 0135/16/01583 yra išieškomas išlaikymas vaikui, kuris, vadovaujantis CPK 754 straipsnio nuostatomis yra prioritetinis prieš visus kitus išieškojimus, išskyrus įkaito turėtojo reikalavimus. Be to, vadovaujantis 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymui, valstybė įsipareigoja esant įstatyme nustatytiems pagrindams suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, t. y. valstybė perima skolininko pareigą išlaikyti vaikus, kai jis šios pareigos nevykdo (nemoka išlaikymo) arba vykdo netinkamai (moka dalį nustatyto išlaikymo). Taigi, ir pareiga išlaikyti vaiką, ir nuteistąjį tektų valstybei. CPK 739 straipsnis apibrėžia pinigų sumas iš kurių išieškojimas yra negalimas. Nori pažymėti, kad nuteistojo artimųjų asmenų į įkalinimo vietoje esančią asmeninę sąskaitą pravedamos lėšos, jo nuomone, yra tiesiog dovana ir į straipsnio apibrėžiamas sumas nepatenka. Jei ateityje atsirastų galimybė pagal 2016-06-29 dienos patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-16-135-9069 išieškoti iš skolininkui priklausančių darbinių pajamų, vadovaujantis LR CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktu, likusioji dalis atlyginimo jam būtų grąžinta.

Pareiškėjui G. J. paštu 2016-08-01 įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į antstolio patvarkymą, tačiau jis atsiliepimo nepateikė (b.15 l.).

Atsiliepimas

Suinteresuotam asmeniui antstoliui Algimantui Maliukevičiui įteiktas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į skundą (b.12 l.). Antstolis pateikė atsiliepimą analogišką skundžiamam patvarkymui.

Suinteresuotam asmeniui A. A. įteiktas teismo pranešimas, procesiniai dokumentai, tačiau ji atsiliepimo nepateikė (b.16 l.).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus. Byloje nagrinėjamas klausimas, ar antstolis Algimantas Maliukevičius teisėtai atlieka priteisto iš pareiškėjo išlaikymo vaikui iš pareiškėjo gaunamų piniginių lėšų laisvės atėmimo vietoje, kurias jis turi teisę gauti iš giminaičių ir kitų asmenų BVK 92 str.1 d. pagrindu, išieškojimą.

Iš vykdomojoje byloje Nr. 0135/16/01583 esančios medžiagos nustatyta, kad antstoliui Algimantui Maliukevičiui 2016-06-27 pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr.2-4979-726/2016 dėl išlaikymo nepilnametei A. J., gim. 2015 m., išieškojimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis 160 eurų dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-11-05) iki jos pilnametystės. Antstolio 2016 m. birželio 27 d. patvarkymu Nr.S-16-135-9067 vykdomasis raštas priimtas, užvesta vykdomoji byla ir pradėtas vykdymas. Antstolis 2016-06-29 patvarkymu nutarė vykdyti išlaikymo - 1242,67 Eur, 160 Eur fiksuoto mokėjimo nuo 2015-11-05, vykdymo išlaidų - 257,00 EUR išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolis 2016-06-29 patvarkymu areštuoti lėšas Nr.S-16-135-9068 areštavo visas G. J. sąskaitas, nurodydamas nurašyti jose esančias pinigines lėšas. Taip pat antstolis 2016-06-29 patvarkymu Nr.S-16-135-9069 nusprendė vykdyti išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos, išskaičiuoti 70 procentų iš skolininko darbo užmokesčio dalies viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) ir 50 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, bet ne mažiau kaip 160 Eur kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas skundžia antstolio patvarkymą toje dalyje, kurioje apribojama jo teisė už artimųjų asmenų pravestas lėšas į laisvės atėmimo sąskaitą įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Tačiau pareiškėjas pabrėždamas savo įstatymu numatytą teisę, visiškai ignoruoja tą faktą, kad jis turi pareigą pagal teismo sprendimą mokėti pinigines lėšas savo mažamečio vaiko išlaikymui, kad jo vaikas turi teisę į aprūpinimą būtiniausiais pragyvenimui, normaliam vystymuisi būtinais dalykais, ko pats dėl savo mažo amžiaus negali sau užtikrinti. Be to tokiu būdu vengdamas savo šios pareigos, nori savo vaiko išlaikymą perkelti valstybei, t.y.visiems mokesčių mokėtojams. BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. CPK 668 straipsnyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose būtiniausią aprūpinimą, jo pragyvenimą užtikrina valstybė, teikdama apgyvendinimo, maitinimo, šildymo ir kitas paslaugas, kuriomis laisvėje gyvendamas asmuo turi pasirūpinti pats. Piniginės lėšos, kurias nuteistasis gali gauti iš kitų asmenų pataisos įstaigos sąskaitoje ir jomis disponuoti, yra skirtos ne būtiniausių poreikių užtikrinimui, tačiau įstatymo numatyta galimybė pasigerinti savo buitį pataisos namuose. Jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintos nuostatos, kad nuteistieji privalo tokias pinigines lėšas gauti, turėti, kad jų nesant, nebus užtikrintas jų pragyvenimas pataisos įstaigoje, jų būtiniausi poreikiai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad šių piniginių lėšų išieškojimas nėra negalimas CPK 668 str. prasme. Taip pat CPK 739 str. nėra nurodyta, kad iš pareiškėjo minimų piniginių lėšų būtų negalimas išieškojimas.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad išieškojimas nėra galimas iš pinigų sumos neviršinančios vienos MMA (vienos minimalios algos), lygios 350 eurų, kas numatyta CPK 668 str.1 d., Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p.. Pareiškėjas nepagrįstai taiko šias teisės normas, kadangi piniginės lėšos, kurias į jo sąskaitą įneša artimieji asmenys ar įmoka jas grynaisiais pinigais nėra laikomos jo turtu, o pajamomis, kadangi jos gali būti gaunamos periodiškais, įvairiomis sumomis ir laikotarpiais, jų dydis kisti, be to jų suma gali ir viršyti 1MMA. Nuteistasis gali jas išnaudoti jų dydžiui ir nepasiekus 1 MMA, jas išnaudojęs vėl gauti kitas pinigines sumas. Šiuo klausimu pasisakoma pareiškėjo minimoje nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016, kurioje teigiama, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia kasatoriaus poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Kadangi iš skolininko tokiu atveju neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad antstolė ir bylą nagrinėję teismai, nors ir netaikė CPK 668 straipsnyje nustatyto vieno MMA dydžio išskaitų ribojimo, tačiau, pasisakydami dėl išieškojimo iš skolininko pajamų, nepagrįstai rėmėsi CPK 668 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimą iš turto. Šio straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Taip pat pažymėtina, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016).

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad, atmesdamas pareiškėjo skundą antstolis tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos neviršija minimalią 3 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija nuo 2015-01-01: Nr. 1R-298/1K-290, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-09-24, i. k. 2014-12793).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis virš paminėtu bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Algimanto Maliukevičiaus veiksmų, jam priimant 2019-07-21 patvarkymą atsisakyti patenkinti pareiškėjo 2016-07-13 skundą.

Nutarties kopiją išsiųsti pareiškėjui G. J., suinteresuotiems asmenims - antstoliui Algimantui Maliukevičiui ir A. A..

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Abraitis