- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- 1-681-859/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04460-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- G. S.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirba, teistas:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 50 MGL dydžio bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, turto konfiskavimą;
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, galutine 148 MGL dydžio bauda, skiriant baudžiamojo poveikio priemones- uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams, turto konfiskavimą,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 300 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės
G. S. 2021 m. vasario 11 d. apie 21.32 val. Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,86 promilių neblaivumą.
Be to, G. S. nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2021 m. vasario 11 d. apie 21.32 val. laikė su savimi žinomai netikrą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą L. C. vardu, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2021 m. vasario 11 d. apie 21.32 val. Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, kaip savo pateikdamas policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuotą transporto priemonę „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
G. S. 2021 m. lapkričio 28 d. apie 16.34 val. Vilniuje, Upės g. 9, vairavo automobilį „OPEL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,29 promilių neblaivumą.
Be to, G. S. nuo tiksliai nenustatytos datos iki 2021 m. lapkričio 28 d. apie 16.00 val. laikė su savimi žinomai netikrą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą L. C. vardu, ir šį žinomai netikrą dokumentą panaudojo 2021 m. lapkričio 28 d. apie 16.00 val. Upės g. 9, Vilniuje, kaip savo pateikdamas policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuotą transporto priemonę „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
II. Byloje surinkti įrodymai ir veikų kvalifikavimas
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Liudytojai A. Š. ir I. H. buvo apklausti dalyje dėl automobilių galimo konfiskavimo. Prokuroras ir gynėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Todėl teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino.
Dėl 2021 m. vasario 11 d. veikos.
Važiavo automobiliu „Operl Vectra“, kuris priklausė įmonei, kurioje dirbo montuotoju. Automobilį pasiėmė savavališkai. Jis stovėjo parkavimo vietoje, paėmė pas vairuotoją raktelius, nes jie kartu su tuo žmogumi gyveno. Tas vaikinas dabar išvyko iš Lietuvos, vardas jo I.. Jis taip pat dirbo Lietuvoje, automobilis buvo įsigytas firmos. Tą dieną vartojo alkoholį. Automobilio raktelius paėmė būdamas blaivas, paskui nuvažiavo su automobiliu į kitą vietą. Važiuojant jį sustabdė policija ir patikrino blaivumą. Mašinoje buvo vienas. Pareigūnams pateikė dokumentus. Žinojo, kad tas dokumentas, kurį pateikė pareigūnams yra netikras, Lenkijos piliečio. Jį senai padovanojo (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini) ir jis buvo netikras. Viską pripažino, kad laikė ir pateikė pareigūnui. Neblaivumas turėjo reikšmės, kad pateikė tą dokumentą.
Dėl 2021 m. lapkričio 28 d. veikų.
Su pažįstamu turėjo susitikti 5 aukšte, Upės g. Automobilio savininkas paprašė perstatyti automobilį. Savininkas automobilio buvo lyg ir blaivas, o jis buvo išgėręs. Alkoholį vartojo ne su savininku. Niekur nesiruošė važiuoti, turėjo tik nuvažiuoti su automobiliu iš 5-o aukšto į 1-ą aukštą, tai buvo automobilio stovėjo aikštelė. Kai pateikė pirmą kartą netikrą dokumentą pareigūnams, jie patikėjo juo ir jį grąžino. Antrą kartą vėl pateikė tą patį netikrą dokumentą ir net nepagalvojo, kad gali būti blogai. Važiuojant 2 e aukšte jį sulaikė apsaugos darbuotojas, jis iškvietė policiją. Matyt darbuotojas pamatė, kad vairavo ne taip kaip reikia. Sustabdė ir liepė išlipti iš automobilio, ištraukė automobilio raktelius ir laukė policijos. Policijai pateikė netikrą dokumentą, tą patį kaip ir pirmą kartą. Pateikė netikrą dokumentą, prisistatė Lenkijos piliečiu, bet paskui, po kokių 10 min. pripažino, kad yra ne tas pilietis, prisistatė tikru savo vardu ir pavarde. Gailisi, kad taip pasielgė.
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju G. S. (buvo apklaustas kaip L. C., Lenkijos pilietis, pagal netikrus duomenis iš pateikto netikro dokumento), dėl 2021 m. vasario 11 d. veikos parodė, kad <...> į Lietuvą atvyko dirbti, gavo 1-iems metams leidimą gyventi Lietuvoje, gyvena (duomenys neskelbtini), dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. vasario 11 d. apie 18 val. adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo pas draugus, kurie jį vaišino alkoholiniais gėrimais. Kartu su juo buvo bendradarbis, kuris nevartojo alkoholinių gėrimų ir turėjo jį parvežti namo, tačiau jo kolega susitrenkė koją ir nebegalėjo vairuoti, todėl nebuvo kitos išeities, kaip automobilį „Opel Vectra“ vairuoti jam, todėl, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teoriškai automobilis priklauso jam, kadangi pinigus už automobilį mokėjo jis, apie 1 000 eurų, Regitroje registravo automobilį ant įmonės dėl asmeninių priežasčių. Jo vairuotojo pažymėjimas galėjo likti automobilyje su kitais dokumentais. Dėl savo nusikalstamos veikos pilnai prisipažįsta bei gailisi (t. 2, b. l. 38).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju G. S. parodė:
Dėl 2021 m. vasario 11 d. veikos parodė, kad <...> 2021 m. vasario 11 d. vakare vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Dėl šios nusikalstamos veikos gailisi. Kai buvo sulaikytas neblaivus, vairuojant minėtą transporto priemonę, policijos pareigūnams pateikė ne savo dokumentą, o Lenkijos Respublikos asmens dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtą dokumentą gavo gimimo dienos proga iš pažįstamo (duomenys neskelbtini) piliečio A. R., dokumentą gavo, kaip juoką, jo naudoti neketino. Dokumentą turi su savimi. Po šio įvykio, kai pateikė dokumentą policijos pareigūnams bei neteisingus duomenis pateikė tyrėjai, daugiau šio dokumento nenaudojo. Ant minėto Lenkijos Respublikos dokumento yra jo nuotrauka. Dėl šių nusikalstamų veikų gailisi (t. 2, b. l. 55). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis G. S. parodė, kad dėl jam inkriminuojamų veikų pilnai pripažįsta. Papildydamas parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. policijos pareigūnui pateikė netikrą Lenkijos Respublikos dokumentą, išduotą L. C. vardu, kuri turėjo su savimi (t. 2, b. l. 86).
Dėl 2021 m. lapkričio 28 d. veikos parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. 2021 m. lapkričio 28 d. jis vartojo alkoholį su savo bendradarbiu. Iki to jie su draugu atvyko automobiliu ir pastatė į mokamą stovėjimo aikštelę prie PC „CUP“, pačiame aukščiausiame aukšte. Jie nuėjo į Žalgirio g., ir ten vartojo alkoholį. Jis išgėrė 150 ml viskio ir 0,5 litro alaus. Apie 15.00 val. atėjo prie automobilio „Opel Vectra“, valstybinis numerių neatsimena. Norėjo perstatyti automobilį iš mokamos aikštelės į nemokamą. Atsirakinęs automobilį jis atsisėdo prie automobilio vairo ir užvedęs automobilį jis pavažiavo apie 500 metrų, t. y. nuo aukščiausio stovėjimo aikštelės aukšto iki antro aukšto. Tada jį sustabdė policijos pareigūnai ir įtarę, kad jis yra neblaivus, davė jam pūsti. Automobilis priklauso I. G., tačiau jis šiuo metu nežino adreso, kur jis gyvena, taip pat telefono. Tačiau automobilyje yra visi dokumentai daiktadėžėje (t. 2, b. l. 77-79).
Be G. S. visiško prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir apysunkį tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) patvirtina ir šie bylos duomenys:
Dėl 2021 m. vasario 11 d. veikos.
BIRT žiūryklės duomenimis 2021 m. vasario 11 d. registruotas įvykis – pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevruoja, galimai neblaivus (t. 1, b. l. 27).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė – „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtos foto nuotraukos (t. 1, b. l. 41-43).
Vyr. patrulio R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. vasario 11 d. apie 21.32 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Geležinio Vilko g. ties V. Pietario g. važiuoja automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Važiuojant Geležinio Vilko g. važiuojantis automobilis pastebėtas ties pastatu Nr. 15. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad jo galimas vairuotojas yra L. C.. Bendraujant su asmeniu pastebėta, kad šis yra neblaivus (t. 1, b. l. 55).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 29 d. iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro buvo gautas pranešimas, jog įvedus į registrą asmens, kurio anketiniai duomenys nurodyti: L. C., gimęs (duomenys neskelbtini), genotipas DNR registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti G. S. (t. 2, b. l. 1-2).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad vaizdo įraše „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_06.MP4“ bei G. S. nuotraukose ir L. C. nuotraukose yra užfiksuotas tas pats asmuo (t. 1, b. l. 62-66).
Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad I. H. įsigijo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš A. B. (t. 1, b. l. 110-111). VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 40).
Liudytojas A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Buvo direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu kai buvo direktoriumi automobilis priklausė įmonei, registruotas įmonės vardu ir darbininkai juo važinėjo. Kai kurie jau dingo, kai kurie jau išvažiavo, o paskui gavo informaciją, kad tą automobilį vairavo girtas asmuo. Sulaikytas asmuo pas juos nedirbo, nežinojo kaip tas automobilis atsirado pas jį. Tuo automobiliu naudojosi bendrovėje dirbę asmenys ir visi galėjo tuo automobiliu pasinaudoti. Jeigu būtų žinojęs, kad darbuotojas neblaivas, jokiu būdu neduotų jam automobilio ir iš jo atimtų automobilio raktelius.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. Š. parodė, kad yra įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Šioje įmonėje yra labai trumpą laiką, direktorius. Automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo įmonei, prie apklausos pridėjo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Apie 2021 m. vasario 11 d. įvykį sužinojo visai neseniai, rado dokumentus pašto dėžutėje, kurie buvo skirti L. C. vardu, taip sužinojo, jog automobilis, kuris priklauso jo įmonei, yra saugojimo aikštelėje bei yra konfiskuotas. Šio asmens jis nepažįsta. Jo įmonėje L. C. nedirba ir niekada nedirbo. Jo gyvenamosios vietos adresu su juo gyvena ir jo darbuotojai, kurie yra registruojami, tačiau tarp darbuotojų tokio asmens registruoto niekada nebuvo. Darbuotojų paklausus, ar pažįsta asmenį, bei ar toks yra dirbęs jų įmonėje, jie teigė, jog tokio nepažįsta. Kokiu būdu šis asmuo L. C. gavo jo įmonei priklausančią transporto priemonę jis neįsivaizduoja <...> (t. 1, b. l. 36-39).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas A. K. parodė, kad 2021 m. vasario 11 d. dirbo naktinėje pamainoje kartu su vyriausiaisiais patruliais V. G. ir M. S. ekipaže (duomenys neskelbtini). Apie 21.30 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Geležinio Vilko gatve link Savanorių prospekto važiuoja automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus, įtartinai manevruoja. Vykstant į vietą buvo gauta informacija, kad ekipažo (duomenys neskelbtini) pareigūnai automobilį jau sustabdė, adresu Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje. Atvykus iš kolegų buvo perimtas įvykis, pastarieji išvyko baiginėti tarnybą, o jie liko tikslinti įvykio aplinkybes. Buvo nustatyta, kad automobilį vairavo Lenkijos pilietis L. C., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, bendraujant (rusų kalba) jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, asmens judesiai buvo nekoordinuoti, jis sunkiai orientavosi aplinkoje, į klausimą ar vartojo alkoholį, atsakyti nesugebėjo. Asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jis tai padaryti sutiko. Alkotesterio pagalba pirmo pūtimo metu 21.40 val. buvo nustatytas 2.86 prom. neblaivumas. Po 20 min. bandant antrą kartą patikrinti neblaivumą, jis dėl girtumo įpūsti į alkotesterį nesugebėjo. Buvo bandyta įpūsti į alkotesterį apie 7 kartus, tačiau vairuotojas taip ir nesugebėjo įpūsti į alkotesterį, nes buvo stipriai neblaivus (t. 1, b. l. 32, 56).
Alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB - 0233 rodmenimis 2021 m. vasario 11 d. 21.38 val. L. C. (pastaba - kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, tikrasis vardas ir pavardė G. S.) nustatytas 2,86 prom. neblaivumas (patikros sertifikato Nr. 1379045) (t. 1, b. l. 57-58).
2021 m. vasario 11 d. neblaivumo nustatymo akte L. C. (pastaba - kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo duomenimis, tikrasis vardas ir pavardė G. S.) užfiksuoti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai bei alkoholio kiekio matuoklio rodmenys (t. 1, b. l. 59).
Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad gauti 7 vaizdo įrašai iš „Body“ kameros laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 11 d. 21.34 val. iki 2021 m. vasario 11 d. 23 val. Atidarius gautus vaizdo įrašus, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, matomi 7 vaizdo įrašai. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_004.MP4“, kurio trukmė 00.03.01 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11 bei laikas 21.35.41. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas bendrauja su vairuotoju, kuris pagal pateiktą Lenkijos Respublikos tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduota L. C., nuotrauka pagal veido bruožus galimai atitinka asmenį vaizdo įraše. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas alkotesterio matuokliu nustato asmeniui sėdinčiam prie automobilio vairo neblaivumą, t. y. 2,86 prom. Vaizdo įrašo pabaiga. Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_005.MP4“, kurio trukmė 00.03.00 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11 bei laikas 21.38.40. Vaizdo įraše matoma tas pats vaizdas, kaip ir pirmajame vaizdo įraše, pareigūnas klausia vairuotojo, ar jis turi teisę vairuoti bei ar gali pateikti tai patvirtinantį dokumentą. Asmuo nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nors teigė, jog turi. Pareigūnas atneša dokumentus, kokie tai dokumentai nesimato, tačiau paklausus vairuotojo, ar tai jis, asmuo patvirtina, jog tai jis. Asmuo atsistoja ir pradėjo eiti nuo mašinos, sakydamas, jog nori į tualetą, todėl pareigūnai nusiveda prie tarnybinio automobilio. Vaizdo įrašo pabaiga. Atsidarius trečiąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_006.MP4“, kurio trukmė 00.01.07 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11 bei laikas 21.41.39. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Atsidarius ketvirtąjį vaizdo įrašą pavadinimu „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_007.MP4“ kurio trukmė 00.02.11 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11, bei laikas 21.55.51. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Atsidarius penktąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_008.MP4“, kurio trukmė 00.02.49 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11 bei laikas 21.58.41. Vaizdo įraše matoma, kaip anksčiau minėtas asmuo sėdi pareigūnų tarnybiniame automobilyje bei pareigūnas asmeniui alkotesterio matuokliu antrą kartą bando nustatyti blaivumą, tačiau vairuotojas nesugebėjo įpūsti. Vaizdo įrašo pabaiga. Atsidarius šeštąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_0211_(duomenys neskelbtini)_009.MP4“, kurio trukmė 00.02.12 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11 bei laikas 22.01.00. Vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Atsidarius septintąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_0212_(duomenys neskelbtini)_010.MP4“, kurio trukmė 00.03.04 val., kairiajame kampe matoma data 2021/02/11, bei laikas 22.37.36 matyti, kad vaizdo įrašas nesusijęs su ikiteisminiu tyrimu (t. 1, b. l. 50, 53).
Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2021 m. balandžio 14 d. rašte nurodyta, kad buvo gautas Interpolo Lenkijos nacionalinio biuro pranešimas, kuriame nurodyta, kad dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neegzistuojantis (t. 1, b. l. 150).
Dėl 2021 m. lapkričio 28 d. veikos.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2021 m. lapkričio 28 d. apie 16.02 val. registruotas pranešimas – iš „CUP“ išvažiuoja neblaivus vairuotojas su automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei papildomai užfiksuota, kad vairuotojas prisistatė, pateikdamas Lenkijos tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. C., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Pristačius vairuotoją į OVS buvo nustatyta, kad vairuotojas pateikė Lenkijos tapatybės kortelę, kurioje įrašyti ne jo vardas ir pavardė. Buvo nustatyta, kad vairuotojas yra G. S. (t. 1, b. l. 88)
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89-90).
Ikiteisminiame tyrime liudytojas D. I. parodė, kad 2021 m. lapkričio 28 d. dirbo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Dirbo (duomenys neskelbtini) prekybos centro aukšte, tačiau jo draugas dirba prekybos centre (duomenys neskelbtini) aukšte, todėl kartais su juo nueidavo parūkyti. Apie 12 val. pakilo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ penktąjį aukštą parūkyti kartu su draugu. Jiems būnant penktajame aukšte, pastebėjo, jog atvažiavo automobilis „Opel“, mėlynos spalvos, kuriame buvo du vyrai apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs, svirduliavo, sklido stiprus alkoholio kvapas. Minėti vyrai užėjo į prekybos centro vidų į tualetą, tačiau jų neįleido, kadangi vienas iš jų neturėjo kaip parodyti galimybių pasą, kadangi su savimi neturėjo telefono. Vyrai grįžo į minėtą automobilį ir užvedė variklį. Jis iš karto pranešinėjo apsaugai bei nuėjęs prie jų vyrų įspėjo, jog nevairuotų neblaivūs bei kad apsauga yra įspėta ir niekas jų neišleis. Paskambino policijai ir pranešė, jog galimai neblaivus vairuotojas gali važiuoti. Po to, jis grįžo į savo darbo vietą ir maždaug po 45 minučių nuėjo į 5 aukštą parūkyti su draugu. Du vyrai vis dar buvo automobilyje, tačiau policijos pareigūnai nebuvo dar atvykę. Jiems matant vyras, kuris sėdėjo vairuotojo vietoje, išlipo iš automobilio ir nuėjo, o vyras, kuris sėdėjo keleivio vietoje, atsisėdo į vairuotojo vietą ir pradėjo važiuoti. Jis dar kartą pranešė policijos pareigūnams, kad minėtas automobilis pajudėjo. Policijos pareigūnai jo paprašė, jog jis pažiūrėtų link kurios pusės automobilis važiuos. Todėl pradėjo leistis žemyn parkingo laiptais ir kai baigėsi laiptai pradėjo stabdyti automobilį, kuris nuo 5 aukšto nusileido iki 3 aukšto. Jam pabeldus į galinį automobilio stiklą, neblaivus vairuotojas sustojo, jis priėjęs prie vairuotojo durelių jas atidarė ir ištraukė raktus, kad vairuotojas negalėtų važiuoti. Kartu su asmeniu laukė atvykstančių policijos pareigūnų, jiems atvykus neblaivus vairuotojas bei automobilio rakteliai buvo parduoti policijos pareigūnams. Minėtas vyras jo prašė, kad grąžintų automobilio raktelius, teigė, jog norėjo tik perstatyti automobilį ir kad neketino niekur važiuoti, taip pat siūlė pinigų, kiek nenurodė, teigė, tiek kiek norės (t. 1, b. l. 101, 123).
Iš 2021 m. gruodžio 7 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. B. telefoninio pokalbio metu su ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodė, jog buvo gautas pranešimas iš VPK OVS, kad galimai neblaivus vairuotojas sėdasi į automobilį ir galimai važiuos iš PC „VCUP“ parkingo aikštelės. Jiems su kolega beveik privažiavus buvo pranešta, kad pranešėjas sulaikė galimai neblaivų vairuotoją. Pareigūnams atvykus, ant važiuojamosios dalies, parkinge, buvo paliktas automobilis ir šalia jo stovėjo galimai pranešėjas su asmeniu vairavusiu automobilį. Pranešėjas policijos pareigūnams perdavė automobilio „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. Pareigūnas teigė, jog asmenys, pamatę neblaivų vairuotoją, buvo dviese, iš viršaus rūkydami pamatė, kaip vyras svirduliuodamas, galimai neblaivus, sėdasi į automobilį ir pradėjo judėti. Kaip suprato pareigūnas, kad vienas iš asmenų paskambino pagalbos skambučiu 112, o kitas bėgo sustabdyti automobilį. Kaip liudytojui pasakojo, jog vienas iš vaikinų galimai trečiame aukšte parkingo, pasivijęs minėtą automobilį, pabeldė į automobilio langą, tada automobilis sustojo ir galimai neblaivus vairuotojas atidarė automobilio dureles. Tada vaikinas ištraukė automobilio raktelius iš spynelės, taip užgesino variklį, kad automobilis negalėtų toliau judėti. Policijos pareigūnas teigė, jog vienas iš vaikinų laukė, kol atvyks policijos pareigūnai ir neleido automobilio vairuotojui pasišalinti. Liudytojas paprašė prisistatyti automobilio vairuotojo, t. y. nurodyti vardą bei pavardę, tačiau vairuotojas buvo per girtas pasakyti savo vardą, todėl buvo paprašytą jo pateikti dokumentą, patvirtinantį jo tapatybę. Asmuo pateikė Lenkijos Respublikos ID kortelę. Vairuotojas minėtą ID kortelę turėjo prie savęs. Iš kur tiksliai ištraukė ID kortelę, liudytojas neprisimena. Policijos pareigūnui iš karto kilo įtarimas, kadangi ant pateiktos ID kortelės buvo parašyti vieni duomenys, o bendraujant su asmeniu prisistatinėjo visai kitais duomenimis, t. y. nurodydavo kitą vardą, kokį vardą minėjo vairuotojas, pareigūnas neprisimena. Liudytojas nuėjo patikrinti per Polis II naršyklę pagal ID kortelę nurodytus duomenis, tačiau pagal Lenkijos Respublikos ID kortelę duomenų nerado, neblaivus asmuo buvo pristatytas į Vyriausiąjį policijos komisariatą. Taip pat, sukėlė įtarimą, jog tai ne tas pats asmuo Lenkijos Respublikos dokumente, tai kad sulaikymo metu vairuotojas prašė pranešti (duomenys neskelbtini) ambasadai, o dokumentas yra išduotas Lenkijos Respublikos. Kai asmuo buvo pristatytas į sulaikymo patalpas OVS, tarp jo daiktų buvo banko kortelė, kuri buvo išduota G. S. vardu. Tada tuos duomenis suvedus į duomenų bazę, buvo matyti G. S. asmens duomenys, taip pat sutikrinus nuotraukas iš duomenų bazes su sulaikytu asmeniu atitiko, tokiu būdu buvo nustatytas neblaivus asmuo vairavęs „Opel“ automobilį (t. 1, b. l. 104, 122).
VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas I. H. (t. 1, b. l. 94).
Liudytojas I. H. teisiamajame posėdyje parodė, kad G. S. pažįsta, susipažino lapkričio mėn. statybose. 2021 m. turėjo automobilį „Opel Vectra“. Šį automobilį davė kaltinamajam. Jis darbe pasiskundė, kad neturi kuo važinėti į darbą ir jo paprašė, kad jis sumokės, o jis (teismo pastaba – liudytojas I. H.) užregistruos savo vardu, o paskui, kai atvažiuos dukra, tada jis savo vardu persiregistruos. Tas automobilis pagal dokumentus priklausė jam, kaltinamasis už tą automobilį mokėjo, o jis tik užregistravo savo vardu, bet faktiškai tas automobilis priklausė kaltinamajam, nes jis mokėjo už jį. Paskui tuos pinigus kaltinamajam grąžino ir tada tas automobilis priklausė jam. Tai buvo gruodžio mėnesį, kai jis buvo sulaikytas ir paskui buvo paleistas, jis atvyko ir pasakė, kad nevažinės juo ir pasiimti jį. Sumokėjo jam 500 eurų ir dabar tas automobilis priklauso jam. Automobilis šiuo metu jau parduotas. Jis mokėjo už viską, ir baudas, draudimą, bet važinėjo kaltinamasis. Jis tik kelias dienas pavažinėjo ir jį sulaikė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. H. parodė, kad jis kartu su G. dirba statybose, tačiau skirtingose įmonėse. Automobilis „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Jis yra šio automobilio savininkas - valdytojas. 2021 m. lapkričio 26 d. G. jo paprašė jam paskolinti šį automobilį, kad galėtų važinėti su juo į darbą. Kadangi jis turi dar vieną automobilį, todėl „Opel“ automobilį paskolino jam. Kai skolino automobilį, G. buvo blaivus, girto jis jo niekada nėra matęs. 2021 m. lapkričio 29 d. jam paskambino tyrėja ir pranešė, kad jo automobilis yra išvežtas į aikštelę (t. 1, b. l. 17).
Apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi vaizdo įrašai iš „Body“ kameros, 2021 m. lapkričio 28 d. iš įvykio vietos adresu Upės g. 9, Vilniuje, PC „VCUP“. Atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „2021_1128_(duomenys neskelbtini)_016“, kurio trukmė 00.01.51 min., kairiajame kampe matoma data 2021/11/28 bei laikas 16.45.28. Vaizdo įraše matomas vaizdas bei garsas. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas bendrauja su asmeniu, kuris vairavo automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbis vyksta rusų kalba, tačiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. Matoma, kaip pareigūnas nurodo asmeniui eiti tiesiai, tačiau asmuo svirduliuoja ir jam nepavyksta eiti tiesiai. Po to pareigūnas nurodo asmeniui ištiesti ranką priešais save ir užsimerkus su rodomuoju pirštu paliesti savo nosį. Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą, pavadinimu „22021_1128_(duomenys neskelbtini)_014“, kurio trukmė 00.05.25 min., kairiajame kampe matoma data 2021/11/28 bei laikas 16.30.37. Vaizdo įraše matomas vaizdas bei garsas. Pokalbis vyksta rusų kalba. Matoma, kaip pareigūnas alkotesteriu bando nustatyti asmens girtumą, asmuo kelis kartus pučia į alkotesterį. Matyti, kaip pareigūnams pavyksta nustatyti asmens girtumą, koks buvo nustatytas girtumas nematyti. Tarp pareigūnų vyksta pokalbis lietuvių kalba. Pareigūnai diskutuoja, jog asmuo nori kreiptis į (duomenys neskelbtini) konsulą, tai jis (duomenys neskelbtini). Pareigūnas kalba, kad asmuo padavė Lenkijos dokumentą bei kad registre patikrino duomenis iš dokumento, tokio asmens nerado. Taip pat praneša per raciją, kad asmeniui per pirmą pūtimą nustatytas 2,44 prom., kad gali kviesti NVRS, bei kad bus reikalingas rusų kalbos vertėjas, kadangi greičiausiai bus (duomenys neskelbtini). Taip pat, pareigūnas praneša, kad jiems davė Lenkijos kažkokia kortelę bei kad automobilio savininkas ne jis . Pridėtas vertimas iš rusų kalbos(t. 1, b. l. 115-119).
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARKB 0102 rodmenys, kuriais 2021 m. lapkričio 28 d. 16.34 val. G. S. nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, 2021 m. lapkričio 28 d. 16.52 val. - 2,29 prom. (patikros sertifikato Nr. 1540407) (t. 1, b. l. 97-99).
2021 m. lapkričio 28 d. neblaivumo nustatymo akte G. S. nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai bei užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenys, kuriais 2021 m. lapkričio 28 d. apie 16.34 val. G. S. nustatytas 2,44 prom. neblaivumas, 16.52 val. - 2,29 prom. neblaivumas (t. 1, b. l. 96).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gruodžio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad 1. Pateiktas tirti Lenkijos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lenkijos piliečio L. C. vardu, yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus ir jis yra netikras. Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) yra atspausdinta spalviniu rašaliniu spausdinimo įrenginiu (įskaitant asmens veido atvaizdą ir juoda spalva spausdintus duomenis) ant plastikinės kortelės; pilkos spalvos blizgus elementas averse (imituojantis hologramą) ir geltonos spalvos blizgus elementas reverse (imituojantis optiškai kintančių dažų elementą) yra atlikti elektrografinės spaudos būdu su folija (žr. Paveikslėlius Nr. 1 ir Nr. 2). 2. Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimų požymių nėra (dokumentas netikras) (t. 1, b. l. 69-71).
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyrius savo rašte nurodė, kad apie (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietį L. C., duomenų nėra. Asmuo nesikreipė dėl laikinai/nuolat gyventi Lietuvoje (t. 1, b. l. 142).
Šie teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. S.:
- 2021 m. vasario 11 d. apie 21.32 val. Geležinio Vilko g. 15, Vilniuje, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,86 promilių neblaivumą;
- 2021 m. lapkričio 28 d. apie 16.34 val. Vilniuje, Upės g. 9, vairavo automobilį „OPEL“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,29 promilių neblaivumą.
Šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ar suklastojo tikrą vairuotojo pažymėjimą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pirmiau nurodyti BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis G. S. 2021 m. vasario 11 d. ir 2021 m. lapkričio 28 d. laikė bei panaudojo žinomai netikrą dokumentą - Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą L. C. vardu. Šios kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 straipsnio 2 dalyje.
III. Bausmės skyrimo motyvai
Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Už BK 300 straipsnio 2 dalyje padarytą nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.
Skirdamas bausmę G. S., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du tyčiniai nesunkūs nusikaltimai, vairuotojui vienu atveju nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, o kitu sunkus girtumo laipsnis bei du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai valdymo tvarkai, visos nusikalstamos veikos baigtos. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui bei veikas, numatytas BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).
Teismas, taip pat atsižvelgia į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – darbingo amžiaus (t. 2, b. l. 119), neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 2, b. l. 122), SODROS duomenimis legaliai nedirba jau keli metai (t. 2, b. l. 123), per 5 metus baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 127-128), teistas du kartus už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (t. 2, b. l. 129-137).
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. S. nedaro išvadų dėl savo netinkamo elgesio, ankstesni nuteisimai jam teigiamos įtakos nepadarė ir jis vėl nusikalto, t. y. po to, kai du kartus, 2019 m. balandžio 11 d. bei 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiais būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nuo paskutinio nuosprendžio praėjus pusei metų, G. S. ir vėl du kartus vairavo būdamas neblaivus, t. y. 2021 m. vasario 11 d. bei 2021 m. lapkričio 28 d. Toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis linkęs ignoruoti visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Tai nėra pateisinama ir tokiu atveju, kai asmuo, kaip teigė kaltinamasis, patyrė tam tikrų sukrėtimų dėl santykių šeimoje, nes dėl tokio neatsakingo elgesio galėjo nukentėti ne tik kiti asmenys ir/ar turtas, tačiau ir pats kaltinamasis. Taigi, konstruktyvus elgesys net ir dėl psichologinių asmeninių išgyvenimų, dėl kurių buvo vartotas alkoholis, jokia forma nepateisina vairavimą būnant neblaiviam ir netikro dokumento laikymą bei panaudojimą, kaip buvo jau aptartu atveju. Pažymėtina ir tai, kad netikro dokumento laikymas ir jo panaudojimas du kartus patvirtina faktą, kad tai buvo tyčiniai veiksmai, nukreipti sukurti situaciją, dėl kurios kaltinamasis išvengtų atsakomybę už padarytus nusikaltimus.
Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus:
- už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 30 parų arešto bausmę;
- už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 60 parų arešto bausmę;
- už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 90 parų arešto bausmę;
- už BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Skirti baudą G. S. nėra tikslinga, nes jis niekur nedirba, pastovių legalių pajamų neturi. Be to, ankstesniais teismo priimtais procesiniais sprendimais paskirtos bausmės – baudos, nėra sumokėtos/išieškotos iš G. S.. Pastebėtina, kad anksčiau paskirtos bausmės už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su transporto priemonės vairavimu neblaiviam, neatgrasė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės paskirtos pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 28 d. veika) pridėjus dalį švelnesnių bausmių, t. y. – po 15 parų arešto (vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) bausmių, paskirtų pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (už kiekvieną 2021 m. vasario 11 d. veiką ir 2021 m. lapkričio 28 d. veiką), bei 60 parų arešto pagal 300 straipsnio 2 dalį (už 2021 m. vasario 11 d. veiką), ir G. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Švelnesnių bausmių dalys pridėtos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, G. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
G. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. vasario 11 d. 21.45 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 14.36 d. (t. 2, b. l. 23, 25), taip pat kaltinamajam buvo skirtas suėmimas nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d. (t. 2, b. l. 93). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas bei suėmime išbūtinas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).
BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju G. S. yra teisinis pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis nuosprendžio paskelbimo metu yra iš viso teistas du kartus už tos pačios rūšies nusikalstamos veikos – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam – padarymą. Taigi akivaizdu, kad kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos nepadarė prieš tai taikytos švelnesnės bausmės. Būtina įvertinti ir tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, nustatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, tuo metu, kai jam buvo paskirtas draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi G. S. vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones. Tai itin neigiamai apibūdina kaltinamojo asmenybę.
Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis nepadarė išvadų dėl savo neteisėto elgesio, jis ir vėl padarė ne vieną, šiame nuosprendyje konstatuotą, nusikaltimą, vadinasi yra pagrindas padaryti išvadą, kad kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės nebuvo efektyvios. Dėl paminėto, nėra jokio pagrindo taikyti ir BK 75 straipsnyje įtvirtintą bausmės vykdymo atidėjimo institutą.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių konkrečiu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti G. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilių vertę atitinkančias sumas (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
G. S. vairavo transporto priemones kai policijos pareigūnai tikrinimų metu, pirmuoju atveju (2021 m. vasario 11 d. veika) nustatė sunkų girtumą – 2,86 promiles, o antruoju atveju (2021 m. lapkričio 28 d.) vidutinį girtumą – 2,29 promiles. 2021 m. vasario 11 d. jis vairavo automobilį vakaro metu, vienoje iš judriausių Vilniaus miesto gatvių. Tuo tarpu, 2021 m. lapkričio 28 d. jis vairavo automobilį būdamas neblaivus dienos metu, prekybos centro stovėjimo aikštelėje. Nėra abejonių, kad G. S. savo veiksmais šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad G. S. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes tokia teisė jam jau buvo atimta ne kartą. Pažymėtina, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, pasibaigus draudimo terminui, teisė vairuoti suteikiama tik tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus. Minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, yra būtinas. BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Ir tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apribojama galimybė ją įgyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).
Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų padarymo aplinkybes, nustatytus neblaivumo laipsnius, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka. Taigi G. S. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 (penkiems) metams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2021 m. gruodžio 9 d.
Dėl turto konfiskavimo.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 3 dalis), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
G. S. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis automobiliu „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobiliu „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurie laikytini nusikalstamų veikų padarymo priemone.
Minėta, kad VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas I. H. (t. 1, b. l. 94), o automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas - savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 40).
Liudytojas I. H. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog G. S. pažįsta. <...> automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal dokumentus priklausė jam, kaltinamasis už tą automobilį mokėjo, o jis tik užregistravo savo vardu, bet faktiškai tas automobilis priklausė kaltinamajam, nes jis mokėjo už jį. <...> Automobilis šiuo metu jau parduotas. Jis mokėjo už viską, ir baudas, draudimą, bet važinėjo kaltinamasis.
Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė įmonei, registruotas įmonės vardu ir darbininkai juo važinėjo. <...> Sulaikytas asmuo pas juos nedirbo, nežinojo kaip tas automobilis atsirado pas jį. <...> Jeigu būtų žinojęs, kad darbuotojas neblaivas, jokiu būdu neduotų jam automobilio ir iš jo atimtų automobilio raktelius.
Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėti automobiliai atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad automobiliai objektyviai priklauso tretiesiems asmenims, svarstytinas klausimas dėl šių automobilių vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Opel Vectra Caravan CDTI“, 2005 metų gamybos, kaina su PVM 2080 eurų (t. 1, b. l. 44).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės „Opel Vectra Caravan CDTI“, 2007 metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje yra 2310 eurų su PVM (t. 1, b. l. 95).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonių vertę atitinkančios pinigų sumų išieškojimas iš kaltinamojo būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytiems nesunkiems nusikaltimams ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo G. S. išieškotina konfiskuotino turto vertė su PVM – 2 080 eurų ir 2 310 eurų (viso 4 390 eurų).
V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
Kaltinamajam G. S. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 42), specialiosios teisės sustabdymas (t 2, b. l. 45, 109), dokumento paėmimas (t. 2, b. l. 112), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinos, o dokumentas ((duomenys neskelbtini) Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas pataisos įstaigai prie asmens bylos, kurioje kaltinamasis atliks laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam taip pat buvo paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus rašte nurodyta, kad 2022 m. vasario 4 d. 13.30 val. gautas ESIS aliarmo signalas, kad pažeistas apykojės dirželis bei apykojė nesiliečia su kūnu. Informacijai patikrinti buvo nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini), G. S. nerado, galimai pasišalino į (duomenys neskelbtini), bute rasta įranga. Atsižvelgiant į tai, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nuosprendžiui paskelbus, naikintina.
Konkrečiu atveju teismas neturi pakankamų duomenų dėl priežasčių, kurioms esant kaltinamasis pažeidė kardomąsias priemones ir galimai išvyko į (duomenys neskelbtini). Visgi, vertinant Rusijos Federacijos nepateisinamą, nuo 2014 m. besitęsiančią agresiją Ukrainos Respublikos laikinai okupuotuose teritorijose, bei agresijos prieš Ukrainos Respubliką ypatingą eskalavimą nuo 2021 m. pabaigos, kai suaktyvėjo karinės technikos ir padalinių telkimas prie Ukrainos Respublikos valstybės sienos Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijose. Tai, kad šios padidintos karinės grėsmės fone 2021 m. pabaigoje Rusijos Federacija be kita ko ir NATO šalių blokui pateikė ultimatumo forma išdėstytus reikalavimus dėl saugumo Europoje, o ypač Rusijos Federacijai, užtikrinimo veiksmų, kuris buvo visiškai atmestas. Bei tai, kad nuo 2022 m. vasario 24 d. 4:00 val. ryto Rusijos Federacijos buvo pradėti jokio pateisinimo neturintys intensyvus karo veiksmai Ukrainos Respublikos teritorijoje, kuriuose yra požymiai nusikaltimų žmoniškumui ir kitų karo nusikaltimų, teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje, iki nebus gauta papildomų duomenų apie G. S. buvimo vietą po to, kai jis galimai išvyko iš Lietuvos, bei tai, ar jis nedalyvavo (duomenys neskelbtini) nuo Rusijos Federacijos okupacinių karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje, nėra pagrindo pažeistų kardomųjų priemonių sugriežtinimui. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės ir kiti su tuo susiję klausimai, kad būtų įvykdytas nuosprendis, galės būti sprendžiami vykdymo procese.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti – vokas Nr. 1 su Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuris perduotas saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (KVITAS B, serija BBB Nr. 2PK005500) (t. 1, b. l. 73-74), prijungiamas prie šios baudžiamosios bylos ir paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
Dėl proceso išlaidų.
BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 42 EUR (t. 1, b. l. 76). Minėtos išlaidos BPK 104 straipsnio pagrindu priteistinos iš G. S..
Automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patirtas saugojimo išlaidas - 164,80 EUR (t. 1, b. l. 120), atlygino automobilio savininkas I. H. (t. 1, b. l. 112).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 445,75 EUR už G. S. gynusios advokatės A. Grinevič darbo užmokestį. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju teismas perduodamas baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nustatė, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos, t. y. lietuvių kalbos, nes yra (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, todėl jam gynėjas buvo privalomas BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Be to, kaltinamasis niekur oficialiai nedirba, nėra jokių duomenų apie jo turtinę padėtį. Dėl aptartų aplinkybių, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 6 mėnesių laisvės atėmimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2021 m. lapkričio 28 d. veika) – bausmės pridėjus po 15 parų arešto bausmės paskirtų pagal 281¹ straipsnio 1 dalį (už 2021 m. vasario 11 d. veiką ir 2021 m. lapkričio 28 d. veiką) bei 60 parų arešto pagal 300 straipsnio 2 dalį (už 2021 m. vasario 11 d. veiką), bausmės ir G. S. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 148 MGL (7 400 EUR) bauda ir G. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 7 400 EUR (septynių tūkstančių keturių šimtų) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į G. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. vasario 11 d. 21.45 val. iki 2021 m. vasario 12 d. 14.36 d., taip pat suėmime išbūtą laiką nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. gruodžio 9 d., vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. S. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.
Paskirti G. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 9 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš G. S. automobilio „Opel Vectra“ 2080 EUR vertę atitinkančią pinigų sumą ir automobilio „Opel Vectra“ 2310 EUR vertę atitinkančią pinigų sumą.
G. S. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, o dokumentą ((duomenys neskelbtini) Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti pataisos įstaigai prie asmens bylos, kurioje kaltinamasis atliks laisvės atėmimo bausmę. Paaiškėjus, kad G. S. išvykęs į (duomenys neskelbtini) Respubliką, šios šalies piliečio pasą perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai Lietuvos Respublikoje.
G. S. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, nuosprendžiui paskelbus, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, 2021 m. gruodžio 10 d. nutarimu daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti – voką Nr. 1 su Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortele Nr. (duomenys neskelbtini), perduotą saugojimui į centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (KVITAS B, serija BBB Nr. 2PK005500) (t. 1, b. l. 73-74), prijungti prie šios baudžiamosios bylos medžiagos ir palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Priteisti iš G. S. 42 EUR proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai lėšas pervedant į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB „SEB“ bankas, mokėjimo grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį, mokėtojo vardą, pavardę.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš G. S. netenkinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.