Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, 243 straipsnyje, ir nuteistas:

pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, ši bausmė subendrinta su įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo ir 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų bauda.

Į paskirtą baudos bausmę įskaityta šios bausmės dalis, visiškai ar iš dalies įvykdyta (sumokėta) pagal 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Laivės atėmimo bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, D. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos;

nuspręsta išieškoti valstybės naudai iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) eurų.

D. K. paskirtos kardomosios priemonės paliktos galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Panaikintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu laikinai, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 17 d., taikytas nuosavybės teisės apribojimas į D. K. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo visiškai apribotos D. K. ir D. K. nuosavybės teisės į šį turtą.

Transporto priemonė „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduota šios transporto priemonės konfiskavimą pagal 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančiam antstoliui R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.25 val., (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,09 promilės etilo alkoholio, bei (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į saugų greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį „VW Beetle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 126 punktų reikalavimus.

1.1. Be to, D. K. nuteistas už tai, kad vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 31 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, bei jam, vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis iki 2020 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 19.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliantas savo kaltės neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam prašymui įgyvendinti nėra objektyvaus pagrindo, nes bausmių skyrimo taisyklės pirmosios instancijos teismo nebuvo pažeistos. Tačiau, vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs esminių BPK pažeidimų, nepaisydamas, ar dėl jų gautas skundas, patikrina, ar tai neturėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio nagrinėjama byla, taip pat ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Analizuojamu atveju apeliacinio skundo nagrinėjimo metu iškilo klausimas, ar D. K. veiksmuose yra BK 243 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtis.

6. BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Vengimo tikslai aptariamo straipsnio dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (iš viso ar tik kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytas teisines pasekmes ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 243 straipsnį.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. anksčiau teistas du kartus: 2015 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 4 dalį – 6 MGL dydžio bauda ir 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 50 MGL dydžio bauda, konfiskuojant D. K. priklausantį automobilį „Audi 100 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, taip pat uždraudžiant D. K. naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams (b. l. 73-74). Apeliacinės instancijos teisme D. K. pareiškė, kad iki šiol nėra gavęs Tauragės apylinkės teismo priimto teismo baudžiamojo įsakymo. Jis žino, kad byla buvo perduota teismui dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nežino, kada buvo priimtas procesinis sprendimas. Nustačius šią aplinkybę, buvo nutarta atlikti byloje įrodymų tyrimą ir išsireikalauti iš Tauragės apylinkės teismo baudžiamąją bylą, kurioje priimtas teismo baudžiamasis įsakymas D. K. atžvilgiu, siekiant išsiaiškinti, ar šis įsakymas buvo tinkamai įteiktas nuteistajam.

8. Susipažinus su išsireikalauta baudžiamosios bylos Nr. 1-451-761/2018 medžiaga, nustatyta, kad 2018 m. birželio 29 d. priimtas teismo baudžiamasis įsakymas tą pačią dieną buvo išsiųstas D. K. paprastu paštu (byla Nr. 1-451-761/2018, b. l. 136), tačiau siųstas procesinis dokumentas grąžintas Tauragės apylinkės teismui, nes adresatas neatsiėmė siuntos pašte per siuntos saugojimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta D. K. faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tačiau priimtas procesinis sprendimas D. K. buvo siųstas ne nuolatinės, faktinės gyvenamosios vietos, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl teismo baudžiamasis įsakymas adresato nepasiekė. Tauragės apylinkės teismo posėdžių sekretorė V. M. 2018 m. liepos 16 d., 11.40 val., D. K. 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo kopiją siuntė elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), prašydama patvirtinti jos gavimą, nesulaukus atsakymo ir apsižiūrėjus, jog laiškas siųstas netiksliu elektroninio pašto adresu, pakartotinai procesinio sprendimo kopija išsiųsta 2018 m. liepos 16 d., 15.54 val., adresu (duomenys neskelbtini) (byla Nr. 1-451-761/2018, b. l. 138, 139), tačiau patvirtinimas apie siųsto laiško su priedu gavimą ir šiuo atveju nebuvo gautas. Nepaisant to, 2018 m. liepos 31 d. buvo priimtas patvarkymas dėl teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo (byla Nr. 1-451-761/2018, b. l. 141-142), o 2018 m. rugpjūčio 1 d. išsiųsti lydraščiai VĮ „Regitra“ ir Kauno probacijos tarnybai (byla Nr. 1-451-761/2018, b. l. 144, 145). Pažymėtina, jog šiuose lydraščiuose buvo nurodyta ne deklaruota, tačiau faktinė D. K. gyvenamoji vieta, todėl spręstina, kad teismo baudžiamasis įsakymas paštu nuteistajam deklaruotos gyvenamosios vietos atžvilgiu buvo siųstas klaidingai, o klaida vėliau nebuvo ištaisyta.

9. Apeliacinės instancijos teisme D. K. paaiškino, kad elektroniniu paštu nesinaudoja, pašto adresą jam buvo sukūręs sūnus, kai gyveno kartu su juo. Šiuo metu sūnus Lietuvoje negyvena. Kuomet gyveno kartu, abu naudojosi tuo pačiu kompiuteriu, tačiau jis elektroniniu paštu naudotis nemoka, 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo nėra gavęs. Kad yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, sužinojo tik 2018 m. rugsėjo mėnesį, kai su juo susisiekė Probacijos tarnybos darbuotojai. Įvertinus aptartus duomenis, darytina išvada, kad D. K. 2018 m. rugpjūčio 6 d., t. y. kai neturėdamas reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo transporto priemonę, negalėjo vengti atlikti jam 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą dvejus metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, nes apie šios poveikio priemonės paskyrimą jam nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BPK 422 straipsnio 1 dalį kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tik tuomet, jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK 422 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nėra duomenų apie tinkamą 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo įteikimą D. K.. Todėl negalima laikyti, jog minėtas teismo baudžiamasis įsakymas yra įsiteisėjęs.

10. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens tinkamai neinformavus apie paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei jų vykdymo tvarką, negalima daryti išvados, kad toks asmuo tyčia vengia atlikti paskirtą poveikio priemonę. Šiuo atveju valstybinės institucijos pačios neužtikrino, kad D. K. neišvengtų teisingumo, t. y. pažeidė tinkamo informavimo apie priimtą procesinį sprendimą pareigą, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis žinojo apie paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, padarinius, kylančius už jos nevykdymą, ir vis tiek sąmoningai rinkosi pažeisti įstatymo imperatyvus. Tyčios vengti atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę D. K. neturėjo, pagal BK 243 straipsnį jis nuteistas nepagrįstai, todėl dėl šios nusikalstamos veikos apeliantas išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tuo pačiu naikinamas apylinkės teismo atliktas bausmių bendrinimas.

11. D. K. pirmosios instancijos teismo taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Savo kaltę dėl šios veikos apeliantas pripažįsta, tačiau mano, jog apylinkės teismas paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, teigia, jog yra visos sąlygos taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Teisėjų kolegija šiems apelianto teiginiams nepritaria.

12. Vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismas turi atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis bei jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti bei paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaltininko asmenybė – viena iš BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindinių aplinkybių, į kurią teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Įstatymas nereglamentuoja, kokie duomenys apibūdina kaltininko asmenybę, kiekvienu atveju dėl to sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 2 dalis). Dažniausiai nusikalstama veika asmuo realizuoja save, todėl iš padarytos nusikalstamos veikos vienaip ar kitaip matyti ir kaltininko asmenybė.

13. Analizuojamu atveju apylinkės teismas įvertino tai, kad D. K. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo pripažino ir gailėjosi, bei laikė tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šis teistumas D. K. nėra pirmasis, be to, jis daug kartų baustas administracine tvarka dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, taip pat dėl kitų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų (b. l. 79-86). Byloje esantys duomenys liudija, kad nuteistasis sistemingai vairuoja kelių transporto priemones, neturėdamas tam specialiosios teisės, be to, buvo perdavęs savo automobilį nepilnamečiui asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Šios aplinkybės liudija D. K. atsainų, lengvabūdišką požiūrį į padidinto pavojaus šaltinio – automobilio, valdymą. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis paaiškino, kad niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones ir išsilaikyti vairavimo egzamino netgi nebandė. Įvykio metu jis neplanavo vairuoti automobilio, nes vartojo alkoholį (duomenys neskelbtini) karjere, mašiną turėjo parvaryti kitas žmogus, tačiau šis asmuo vairuoti negalėjo, todėl vairuoti teko jam (b. l. 116). Atkreiptinas dėmesys, kad šios teisme nurodytos aplinkybės nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. D. K. tyrėjai aiškino, kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau esant reikalui visada važinėja žmonos automobiliu. Įvykio dieną su draugais gėrė degtinę Lampėdžių karjere, apsvaigęs nesijautė, todėl nutarė į namus grįžti automobiliu (b. l. 90-91). Taigi, apie jokį draugą, kuris neva turėjo saugiai parvežti neblaivius asmenis į namus, D. K. neminėjo. Versija apie neatvykusį draugą ir dėl to kilusią būtinybę vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, buvo iškelta tik pirmosios instancijos teisme. Šią versiją teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip siekį sušvelninti savo atsakomybę, minimizuoti kaltę bei atliktus neteisėtus veiksmus.

14. Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. birželio 9 d. nuteistasis vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, o vos po kelių mėnesių vėl vairavo tą pačią transporto priemonę, kai nustatytas 2,09 promilių neblaivumas. Nors šiame nuosprendyje jau minėta, kad teismo baudžiamasis įsakymas, priimtas dėl vairavimo esant neblaiviam 2018 m. birželio 9 d., D. K. tinkamai nebuvo įteiktas, tačiau nuteistasis dėl šios veikos ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu. Tačiau baudžiamasis persekiojimas jam teigiamo poveikio neturėjo, nes netrukus buvo padaryta analogiška nusikalstama veika. Vadinasi, D. K. iš savo ankstesnio patyrimo nesimoko ir kartoja tas pačias klaidas. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmės rūšį – baudą ar areštą.

15. BK 281 straipsnio 7 dalis numato diskreciją teismui skirti kaltininkui laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas D. K. paskyrė šiek tiek didesnį bausmės dydį, nei sankcijos vidurkis, t. y. devynis mėnesius laisvės atėmimo. Nors, jau minėta, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, tačiau jo asmenybės charakteristika nėra teigiama, elgesys tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po tokios veikos, leidžia bausmės dydį skirti didesnį, nei inkriminuoto straipsnio sankcijos vidurkis. Daugkartiniai teisės pažeidimai esant neblaiviam liudija, kad nuteistasis turi alkoholio vartojimo problemą, tačiau jos visiškai nesprendžia, pagalbos į specialistus nesikreipia, nesiima jokių prevencinių priemonių, kad priešingas teisei elgesys nesikartotų. Todėl mažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmės dydį nėra pagrindo. Darytina išvada, jog galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė atitinka proporcingumo principą, yra adekvati padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui.

16. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

17. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad švelnus baudžiamumas D. K. nėra efektyvus ir nesulaiko nuo naujų nusikalstamų veikų vykdymo. Nei šeima, nei turimas darbas nuteistojo nesulaikė nuo pakartotinio nusikalstamumo, todėl šios aplinkybės neturėtų lemti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. D. K. nėra vertas teismo pasitikėjimo, nes jo lengvabūdiškas, neatsakingas elgesys nesikeičia, nepaisant to, kad jis yra brandaus amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), vyras. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai gali būti užtikrinti tik struktūrizuotoje aplinkoje, nuteistajam laikantis atitinkamo režimo. Atidėjus D. K. bausmės vykdymą, nebūtų laikomasi teisingumo, bausmės specialiosios ir bendrosios prevencijos principų.

18. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos galutinės bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. K. nuteistas pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

D. K. išteisinti iš kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 243 straipsnį subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.