- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- 1-3293-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37724-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2015 m. balandžio 10 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 4 dalį – 6 MGL dydžio bauda;
2. 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL bauda, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir šią baudą sumažinus vienu trečdaliu – 50 MGL (2 500) eurų dydžio bauda, konfiskuojant D. K. priklausantį automobilį ,,Audi 100 Avant“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, D. K. uždraudžiant naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejiems metams, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.25 val. (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturėdamas reikiamos kategorijos vairuotojo pažymėjimo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio, o konkrečiai – kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,09 promilės etilo alkoholio, bei (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į saugų greitį, nesilaikė tinkamo atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį „VW Beetle“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 ir 126 p. reikalavimus, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, D. K. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: žinodamas, kad 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2018 m. liepos 31 d., jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., bei jam, vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, kurio jis turėjo laikytis iki 2020 m. liepos 31 d., 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 19.25 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise., t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
Kaltinamasis D. K., apklaustas teisme, kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad po darbo karštą dieną važiavo į (duomenys neskelbtini). Ten išgėrė, išsimaudė. Mašiną turėjo parvaryti kitas žmogus, bet jis apgavo. Padarė klaidą. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Staigiai stabdė prieš jį važiavęs automobilis. Jis taip pat sustojo, išlipo iš automobilio. Tikrai nepiktybiškai taip padarė. Blogai vertina savo elgesį. Nežino, kodėl nebuvo paimtas jo automobilis po to, kai jis buvo nuteistas. Jam paskambino po 3 dienų po to, kai buvo nuteistas ir liepė pasiimti savo automobilį. Po to, tai yra jau po šio įvykio gavo raštą, kad ta mašina konfiskuota. Automobilis – „Audi“, 1994 metų. Jo vertė gal 200 eurų. Mašina dabar nevažiuotų, nes pažeisti priekinis kapotas, radiatorius, lempa, gal ir variklis pažeistas. Domėjosi, kokia kito automobilio vairuotojos sveikata. Jis pats niekada neturėjo teisės vairuoti. Tarybiniais laikais laikėsi teises. Po to jam teko atlikinėti bausmę. Kai grįžo atlikęs bausmę, tai paaiškėjo, kad dingę dokumentai, patvirtinantys tai, jog yra išlaikęs teorijos egzaminą (buvo likę išlaikyti tik važiavimo egzaminą). Dirba oficialiai. Jo alga – 800-900 eurų. Įmonė užsiima bažnyčių, vienuolynų renovacija. Dabar restauruoja bažnyčią, esančią (duomenys neskelbtini). Būna taip, kad išvažiuoja pirmadienį, o grįžta po darbo tik penktadienį. Jam nepatogu eiti atsižymėti į probacijos tarnybą. Gali nevartoti alkoholio. Labai galisi. Norėtų, kad nebūtų skiriama laisvės atėmimo bausmė, nes neteks darbo. Prašo, jeigu būtų galimybė, atidėti bausmės vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamojo D. K. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis).
Liudytojas T. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). T. M. ir D. (pavardės nežino) yra bendradarbiai. Įmonė šiuo metu renovuoja (duomenys neskelbtini). Dirbo iki 10 val., kadangi dėl aukštos oro temperatūros dieną dirbti negali, nes tai tenka daryti dideliame aukštyje. Į darbo vietą ir iš jos nuveža darbų vadovas įmonei priklausančiu automobiliu. 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 12 val. grįžo į Kauną, jis parėjo į namus. Apie 14 val. (tikslaus laiko neatsimena), jam paskambino D. ir pasiūlė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) karjerą išsimaudyti. Jis sutiko. Netrukus pas jį į namus atvažiavo lengvuoju automobiliu Audi 100, tamsios spalvos, valstybinių numerių nežino. Kam priklauso automobilis, taip pat nežino. Kartu su juo buvo T. M. Parduotuvėje „Maxima“, esančioje (duomenys neskelbtini), nusipirko 0,7 litro degtinės ir nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) karjero. Prie karjero trise išgėrė degtinę ir nusprendė važiuoti namo. Jis jautėsi stipriai apgirtęs. D. būklės dėl savo girtumo įvertinti negali. Automobilį vairavo D. Liudytojas sėdėjo automobilio gale už vairuotojo, T. M. – priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo (duomenys neskelbtini), antrąja eismo juosta. Matė, kad priešais juos važiuoja lengvasis automobilis „VW Beetle“, raudonos spalvos, kuris staigiai stabdė, nes jam kažkoks automobilis sudarė kliūtį. Dalius nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į „VW Beetle“ galinę dalį. Išlipę nuėjo prie minėto automobilio paklausti ar niekas nenukentėjo. Kažkas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, nes netrukus atvažiavo medikai, policijos pareigūnai ir ugniagesiai-gelbėtojai, kadangi iš automobilio išsiliejo tepalai. Policijos pareigūnai juos visus tris nuvežė į Kauno klinikas priduoti kraujo tyrimui atlikti. Įvykio vietoje jis norėjo prisiimti kaltę, kad jis vairavo automobilį, tačiau „VW Beetle“ vairuotoja nurodė, kad vairavo D. Įvykio metu buvo šviesus paros metas, giedra, vairavimo sąlygos geros (b. l. 62-63).
Liudytojas T. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas T. B. (b. l. 65-66).
Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. K. yra jos sutuoktinis, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Jai nuosavybės teise priklauso automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu naudotis duoda ir savo vyrui. 2018 m. rugpjūčio 6 d. ryte sutuoktinis pasakė, kad pasiims automobilį, nes iš darbovietės reikia parsivežti darbo įrankius. Sakė, kad iš Kauno niekur nevažiuos. Žino, jog D. neturi vairuotojo pažymėjimo, kadangi jo niekada ir neturėjo. Kada jis pasiėmė automobilį, nežino, kadangi į darbą išeina 3.20 val. ryto. Apie 14.00 val. grįžo iš darbo ir pamatė, kad kieme automobilio nėra. Vakare grįžo D., buvo labai piktas, neblaivus. Paklausus kur automobilis, jis pasakė, kad važiavo trise su bendradarbiais. Visi buvo vartoję alkoholio, vairavo jis. Taip pat sakė, kad padarė eismo įvykį, automobilis uždarytas policijos aikštelėje. Daugiau apie įvykį papasakoti nieko negali, kadangi nieko nežino. Kur ir kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, D. neklausė (b. l. 68).
2018 m. rugpjūčio 6 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Kelių eismo įvykio rūšis – susidūrimas. Automobilio „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas D. K. Nubraižyta eismo įvykio vietos planas (b. l. 7-12).
2018 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuoti jo apgadinimai (b. l. 13-17).
2018 m. rugpjūčio 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „VW Beetle“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksuoti jo apgadinimai (b. l. 18-22).
Alkotesterio parodymai – 2018 m. rugpjūčio 6 d. 19.51 val. D. K. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364, nustatytas 1,94 promilių girtumas (b. l. 30).
Išraše iš VĮ Regitra duomenų bazės nurodyta, jog automobilio Audi 100 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas D. K. (b. l. 42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologojos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7914/2018(01) nurodoma, jog D. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,09 promilės etilo alkoholio (b. l. 40).
Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo D. K. veiksmai padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. D. K. veika teisingai kvalifikuota kaip BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo ir 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sutaptis, kadangi jis 2018 m. rugpjūčio 6 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau, negu 1,5 promilės alkoholio (konkrečiai –2,09 promilės etilo alkoholio), tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus, tuo pačiu pažeisdamas jam įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones. Kaltinamasis neneigė, kad jam buvo žinoma, jog minėtu baudžiamuoju įsakymu jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis vis tiek pats vairavo šiuo 2018 m. birželio 29 d. baudžiamuoju įsakymu konfiskuotą transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. abi veikas įvykdė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis taip pat neneigė, kad prieš pradėdamas vairuoti transporto priemonę vartojo alkoholį. Vairavimo išgėrus faktą patvirtino liudytojais apklausti jo bendradarbiai T. M. ir T. B., D. K. girtumas patvirtintas specialisto išvada ir alkoholio kiekio matuoklio duomenimis. Kaltinamojo girtumas pagal kraujo tyrimo duomenis buvo ne mažesnis nei 2,09 promilės. Teismas vertina, kad nebuvo jokių ypatingų aplinkybių, verčiančių D. K. pažeisti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Kaltinamajam D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, BK 243 straipsnį.
Dėl bausmių skyrimo
Kaltinamasis D. K. yra kaltas ir baustinas.
Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p).
Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bausmė skiriama vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.
BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas.
Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą bei baudžiamąjį nusižengimą, anksčiau teistas du kartus, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, abiem atvejais nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, paskutiniu 2018 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 7 dalį paskirta bausmė (bauda) neįvykdyta, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti, turi galiojančią nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtos nuobaudos (baudos) nesumokėtos (b. l. 79-86), priklausomybės ir psichiatrinių ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 70, 72), dirbantis, šeiminė padėtis – vedęs.
Atsižvelgus į aukščiau nurodytas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad jis ir toliau daro nusikalstamas veikas būdamas neblaivus, ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių (baudos ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdo, taip pat ne kartą buvo baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. y. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti transporto priemones), o už kurių padarymą paskirtų baudų nei karto nėra sumokėjęs, taip pat jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas laiko, kad švelnesne bausmės rūšimi nebus pasiekti bausmės skyrimo tikslai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam D. K. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – areštas, o už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.
Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.).
Kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (BK 64 str.1, 3 d., 65 str. 2 d.).
Į baudos bausmę įskaitytina bausmės (baudos) dalis, visiškai ar iš dalies įvykdyta (sumokėta) pagal 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai teisiamam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarimo Nr. 25 pasisakė, jog atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, jei yra nustatytos BK 75 straipsnyje numatytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir teismas pripažins, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą, įvertinęs visas bylos aplinkybe nustatė, kad kaltinamasis D. K. R. L. automobilį vairavo neblaivus, neturėdamas teisės iš viso vairuoti automobilį, nes 2018-06-29 teismo nuosprendžiu jam už vairavimą neblaiviam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Be to, D. K. šiuo nuosprendžiu aptariamą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė, praėjus vos mėnesiui nuo teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs analogišką nusikaltimą, paskelbimo baustas administracine tvarka, kas rodo, kad kaltinamasis sistemingai pažeidinėja įstatytus ir daro naujas nusikalstamas veikas.
Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visas bylos aplinkybes yra tos nuomonės, kad kaltinamasis D. K. teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamos D. K. padarytos nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti-sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat siekiant išvengti galimo sunkesnio nusikaltimo padarymo, jam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos, atidedant bausmės vykdymą ir skirtina tik reali BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina artima BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijos vidurkiui (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 str.). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. pakartotinai nusikalto pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, administracine tvarka ne kartą buvo baustas už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, teismo vertinimu, šios teisės atėmimas maksimaliam terminui atitinka proporcingumo principą (BK 68 str. 2 d.).
Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad D. K. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), t. y. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,09 promilės etilo alkoholio kraujyje), todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo valią, tikslus ir siekius užkirsti kelią galimam pakartotiniam ir piktybiškam nusikalstamų veikų darymui, minėta nusikalstamos veikos priemone pripažinta transporto priemonė, registruota kaltinamojo sutuoktinės D. K. vardu (b. l. 42), turėtų būti konfiskuota. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad transporto priemonė „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau yra konfiskuota įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 77-78), todėl pakartotinis šios transporto priemonės konfiskavimas negalimas. Esant tokia situacijai, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – (be PVM) 1 050,00 eurų (b. l. 60).
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir registracija policijos įstaigoje – paliktinos galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o šią bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu laikinai, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 17 d., apribota D. K. nuosavybės teisė į automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant D. K. ir D. K. nuosavybės teisę į šį turtą (b. l. 54).
Kaip jau nustatyta pirmiau, transporto priemonė „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), jau yra konfiskuota įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakartotinis šios transporto priemonės konfiskavimas BK 72 straipsnio prasme netaikytas. Esant tokiai situacijai, teismas laiko, kad pirmiau minėtas nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šioje baudžiamojoje byloje netikslingas, todėl panaikintinas.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti
Transporto „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduotina šios transporto priemonės konfiskavimą pagal 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančiam antstoliui – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šis teismo įsakymas dėl turto konfiskavimo perduotas antstolio Regimanto Budreikos kontorai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje ir jį nuteisti:
- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu;
- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, subendrinti D. K. paskirtąsias bausmes apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, subendrinti šią bausmę su įsiteisėjusiu 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 MGL (2 500) eurų dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 50 (penkiasdešimties) MGL, t.y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Į paskirtą baudos bausmę įskaityti šios bausmės dalį, visiškai ar iš dalies įvykdytą (sumokėtą) pagal 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Laivės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio D. K. sulaikymo pagal šį nuosprendį
Paskirtoji bauda per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str.).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 5, 7 punktais, 68, 70 straipsniais, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemones:
– uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
– išieškoti valstybės naudai iš D. K. konfiskuotino turto – automobilio „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 050 (vieną tūkstantį penkiasdešimt) eurų.
D. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registraciją policijos įstaigoje – palikti galioti iki šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o šią bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.
Panaikinti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu laikinai, tai yra nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. iki 2019 m. vasario 17 d., taikytą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo visiškai apribotos D. K. ir D. K. nuosavybės teises į šį turtą.
Transporto priemonę „Audi 100 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), perduoti šios transporto priemonės konfiskavimą pagal 2018 m. birželio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą vykdančiam antstoliui Regimantui Budreikai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.