Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeista į 45 parų arešto bausmę; 2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; ši paskirta bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi pakeista, bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – keturių mėnesių dvidešimties dienų laisvės atėmimas, kurio vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu, atidėtas vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones: per pirmus šešis mėnesius išdirbti 20 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, elgesio apribojimus: pirmus keturis mėnesius būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., dvylika mėnesių tęsti mokslą ar dirbti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi A. J. paskirta papildoma jam taikyto elgesio apribojimo pareiga, numatyta BK 87 straipsnio 2 dalies 4 punkte – atlikti visą gydymosi nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos kursą; 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir A. J. paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams dviem mėnesiams, pagal BK 87 straipsnio 1 dalies 5 punktą, paskira auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti, arba nedelsiant registruotis darbo biržoje bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi; bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 12 d.; į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015 m. rugsėjo 23 d. 22.26 val., iki 2015 m. rugsėjo 24 d. 17.30 val. (viena para), bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu įskaitytas laikas ir bausmės dalis, atlikta pagal šį nuosprendį;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, o būtent, jis 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.15 val., įėjo į raštinės reikmenų parduotuvę, esančią Vilniuje, Ševčenkos g. 16, ir tikslu pagrobti svetimą turtą nuėjo į tarnybines patalpas, į kurias įėjimas pašaliniams asmenims yra apribotas, ir būdamas šiose patalpose, iš V. K. piniginės, gulėjusios ant palangės, pagrobė 20 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų, tokiu būdu A. J. pasikėsino pagrobti V. K. priklausantį 20 Eur vertės turtą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Apklausiamas teismo posėdyje kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino, nurodydamas, kad iš dalies; parodė, kad tiksliai neprisimena kada, rugpjūčio mėnesio pradžioje, kaip nurodyta kaltinime, ėjo su draugu netoli „Spartos“ parduotuvės, gatvės neprisimena, susitikti su kitu draugu, šalia buvo ir raštinės reikmenų parduotuvė, į kurią užėjo norėdamas pasižiūrėti tušinukų, sąsiuvinių, su savimi turėjo 40 Eur, duotų mamos. Draugas pasuko parduotuvėje į vieną pusė, o jis tiesiai, susidomėjo ten buvusiomis durimis. Parduotuvėje priešais kasininkę, buvo praviros durys, ženklų, kurie prieštarautų įėjimui, nebuvo, kasininkė nematė, jos neklausė dėl leidimo eiti ir užėjo, iš pradžių koridoriuje matėsi siena, po to buvo lentynos, kuriose buvo sudėti kažkokie daiktai, manė, kad ten kita salė. Nuėjo tiesiai iki koridoriaus galo, ten buvo dvi patalpos, kuriose sudėtos supakuotos dėžės, tada suprato, kad jis yra tarnybinėse patalpose ir norėjo eiti atgal, bet tada pamatė vienoje iš patalpų – kambariuke, tarnybinėse patalpose, kad ant palangės gulėjo piniginė, toliau – rankinė, susigundė dėl senų įpročių, turi teistumų už tokius dalykus, užėjo į tą kambariuką, paėmė piniginę, atidarė piniginės šoninį skyrių ir ištraukė 20 Eur, nes reikėjo dar pinigų, piniginę numetė atgal ant palangės, jos neėmė. Tada norėjo išeiti su pinigais rankose, tačiau iškart jį trys vyrai ir moteris, tos parduotuvės darbuotojai, sulaikė, pradėjo rėkti jam kažką, neleido išeiti. Pas jį rankoj buvo 20 Eur, jie paėmė tą 20 Eur ir jį sulaikė. Po to perdavė policijai, kuri jį išvedė. Draugo nebematė parduotuvėje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 10 d., 2016 m. rugpjūčio 19 d. apklausų metu A. J. nurodė iš esmės tapačias aplinkybes (b. l. 31, 35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.15 val., buvo savo darbovietės, kanceliarinių prekių parduotuvėje, esančioje Ševčenkos g. 16, Vilniuje, prekybos salėje, kai išgirdo šaukiant kolegę K. K., kuri tuo metu buvo parduotuvės tarnybinėse patalpose, „V., V.“. Nuėjusi į tarnybines patalpas koridoriuje pamatė stovinčią kolegas K. K. bei V. G., V. K., kurie buvo sulaikę nepažįstamą vaikiną, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų, A. J., kuris rankoje, kurioje neužfiksavo, laikė 20 Eur kupiūrą. K. K. pakvietė ją, nes pamatė ant palangės atverstą jos piniginę ir norėjo įsitikinti, ar tai jos pinigai buvo pas A. J. rankoje. Ji apžiūrėjo savo piniginę, gulinčią ant palangės tarnybiniame kambariuke – virtuvėlėje, kuri buvo atsegta ir atversta ir joje pasigedo vidinėje kišenėlėje 20 Eur kupiūros, o užsegtame užtrauktuku vidiniame skyriuje pasigedo 5 Eur kupiūros ir gal apie 3-4 Eur monetomis, bet kiek tiksliai buvo ir kokiomis monetomis pasakyti negali, nes neprisiminė. Daugiau nieko iš piniginės nedingo, visos mokėjimo kortelės liko savo vietose. A. J. paklausus, ką šis veikia tarnybinėse patalpose, nieko neaiškino, o paklaustas, iš kur pas jį rankoje 20 Eur, pasakė, kad tai jo pinigai, o kai jam buvo pasakyta, kad bus iškviesta policija, šis prašė nekviesti policijos. Aiškinantis situaciją, K. K. pamatė šalia parduotuvės važiuojantį policijos automobilį, sustabdė ir paaiškino, kas įvyko. Policijos pareigūnai sulaikė A. J. ir pristatė į komisariatą. Kai su A. J. aiškinosi, ką šis veikia tarnybinėse patalpose, ji iš šio paėmė rankoje turėtą 20 Eur kupiūrą, kodėl taip pasielgė nelabai gali paaiškinti, gal todėl, kad buvo įsitikinusi, kad tai jos pinigai. Dėl šio įvykio ji patyrė 29 Eur žalą, prašo pripažinti nukentėjusiąja. Rašant pareiškimą tiksliai neprisiminė, kiek buvo tiksliai pinigų piniginėje, todėl ir parašė, kad buvo 50 Eur, bet dabar gali tiksliai pasakyti, kad tiek pinigų nebuvo, o buvo gal apie 29 Eur, bet jau atsiėmė iš A. J. 20 Eur, o daugiau tiksliai neprisimena, kiek turėjo pinigų, dėl to civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7).

2016 m. rugpjūčio 9 d. V. K. pareiškime Vilniaus miesto 2 PK nurodyta, kad šių metų rugpjūčio 9 d., apie 16.15 val., parduotuvėje T. Ševčenkos g. 16, raštinės reikmenimis prekiaujančioje, iš prekybinės salė praslinkęs į tarnybines patalpas vaikinas iš rankinuko ištraukęs piniginę, pavogė joje buvusius pinigus ir numetė ant palangės piniginę tuščią. Tuo metu ėjusi darbuotoja pastebėjo nepažįstamą vaikiną su pinigais rankose, suprato, kad pinigai pavogti, pakvietė į pagalbą parduotuvės darbuotojus, kurie ir sulaikė vagį, iškvietė policiją. Piniginėje buvo 50 Eur, po vagystės buvo tuščia tik su centais, rankose jie rado 20 Eur (b. l. 1).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d., gal apie 16-17 val., tiksliai neprisimena, dirbo UAB „Dolovija“ parduotuvėje, esančioje Ševčenkos g. 16, Vilniuje, ir nuėjo į sandėlį atnešti prekių. Pasiėmusi prekes išeidinėjo iš sandėlio, kai pastebėjo tarnybinių patalpų koridoriuje prie virtuvėlės pravirų durų stovintį nepažįstamą vaikiną, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų – A. J., kuris jos nematė, nes ji užėjo šiam iš nugaros. Ir tuo metu pamatė, kad iš priekio ateina kolega V. G., kuris šio paklausė „ką šis čia daro“. Ji tuo metu pamatė, kad A. J. dešinėje rankoje laiko 20 Eur kupiūrą. Tuomet ištraukė iš A. J. rankos tą kupiūrą ir paklausė šio, iš kur kupiūra, o šis pradėjo aiškinti, kad tai šio pinigai. Ir tuomet V. G. pamatė, kad virtuvėlėje ant palangės guli atversta kolegės V. K. piniginė ir ji tuomet pasakė, kad patikrins savo pinigines, ar iš jų nedingo pinigai ir jeigu nedingo, tai šiam atiduos 20 Eur. Tada ji pakvietė V. K., ši apžiūrėjo piniginę ir pasakė, kad piniginės kišenėlėje nėra 20 Eur, po ko ji atidavė šiai iš A. J. paimtus 20 Eur. Tuomet pasakė A. J., kad kvies policiją. Šis pradėjo prašyti, kad nekviestų, sakė „gerai, gerai, tai aš paėmiau 20 eurų, tik nekvieskite policijos“, po ko bandė pabėgti, bet kolegos V. G. ir V. K. laikė. Ji net uždarė tarnybinių patalpų duris ir išbėgo į gatvę, nes pamatė gatve važiuojant policijos tarnybinį automobilį. Pribėgusi prie policijos automobilio pareigūnui pasakė, kad sulaikė vagį ir pareigūnas iš karto nubėgo į parduotuvę, kur sulaikė A. J. ir išvežė į komisariatą. Ji nematė, kad A. J. išeidinėtų iš virtuvėlės, kur ant palangės gulėjo V. K. piniginė. A. J. matė jau tik stovint koridoriuje prie virtuvėlės, bet nematė, kaip buvo pavogti pinigai (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d., po pietų, tiksliai laiko pasakyti negali, jis išėjo iš UAB „Dolovija“ parduotuvės, esančios Ševčenkos g. 16, Vilniuje, tarnybinių patalpų ir salėje pastebėjo įtartinai besielgianti vaikiną, kuris netikėtai pasišalino, bet kada ir kur nepastebėjo. Tada jis nusprendė sugrįžti į tarnybines patalpas ir kai užėjo į koridorių, tai pamatė, kad iš virtuvėlės, esančios tarnybinėse patalpose, išėjo tas pats nepažįstamas vaikinas, kuris buvo salėje, kuris tuomet sustojo koridoriuje ir abi savo rankas pradėjo slėpti prie šonų, po striuke, atsukęs delnus į nugarą. Tuomet jis užstojo kelią ir jo paklausė „ką jis čia daro“, o šis pasimetė ir pasakė, kad atėjo apžiūrėti prekių. Tuomet dar kartą paklausė, ką „Jūs čia darote, kaip čia užėjote“, o šis ir toliau aiškino, kad žiūrėjo prekes. Ir tuo metu iš kitos pusės, iš sandėlio, atėjo kolegė K. K., kuri iš šio kairės rankos ištraukė 20 Eur kupiūrą. Tada jis pakėlė akis ir pamatė virtuvėlėje ant palangės gulinčią kolegės V. K. rankinę, o šalia gulinčią atverstą piniginę. Jis suėmė tam nepažįstamam vaikinui už rankos, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų A. J., ir pasakė, kad dabar laukim kol atvyks policija. A. J. pasakė, kad tai šio pinigai, o jis pasakė, o „V. piniginė pati išlipo iš rankinuko ir atsivertė“. Tada A. J. pradėjo muistytis ir pasakė, kad tai šis paėmė pinigus, kad nekviestų policijos ir pabandė pabėgti, bet jis ir toliau laikė šį už rankos, po ko iš salės atėjo kolega V. K., kuris padėjo laikyti A. J.. Netrukus atėjo policijos pareigūnas, kuris sulaikė A. J. ir išvežė į komisariatą. Kaip A. J. paėmė pinigus jis nematė, mačiau tik kaip šis išeidinėjo iš virtuvėlės. Kiek žino K. K. atidavė V. K. paimtus iš A. J. 20 Eur (b. l. 14).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d., po pietų, kada tiksliai pasakyti negali, užėjo į UAB „Dolovija“ parduotuvės, esančios Ševčenkos g. 16, Vilniuje, tarnybines patalpas, kur pamatė kolegą V. G., šalia kurio stovėjo nepažįstamas vaikinas, kaip vėliau sužinojo iš policijos pareigūnų A. J.. A. J. bandė pasišalinti ir prašė nekviesti policijos. Šalia jų stovėjo ir kolegė K. K., kuri nuėjo kviesti policijos. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė A. J. ir išvežė į komisariatą. Po ko iš kolegų sužinojo, kad A. J. pavogė iš V. K. 20 Eur. Jis įvykio nematė (b. l. 17).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. rugpjūčio 22 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Valento Gritės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog yra visos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, kaltinamasis bei jo atstovai tam neprieštaravo, teismas baudžiamąją bylą Nr. N1-2319-1038/2016 išnagrinėjo pagreitinto proceso tvarka (BPK XXXI skyriaus antrasis skirsnis).

Taip pat kadangi A. J. teisme pripažino savo kaltę dėl esminių pareikšto kaltinimo aplinkybių, prokuroras sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, o gynėjas nurodė spręsti šį klausimą teismo nuožiūra, tačiau taip pat neprieštaravo sutrumpintam įrodymų tyrimui, kaltinamasis sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

BK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vienas iš vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013). Patalpa laikoma uždara erdvė, paprastai turinti sienas, stogą ir specialų įėjimą ir skirta žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ar dirbti arba materialinėms vertybėms ar gyvuliams laikyti. Taigi pagrindiniais patalpos skiriamaisiais požymiais pripažįstama erdvės uždarumas, objekto paskirtis. Be to, patalpa yra statinys, kuris priklauso kažkam nuosavybės teise ir patekimas į ją be savininko sutikimo ribojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-824/2006).

Teisiamojo posėdžio metu, remiantis paties kaltinamojo parodymais, taip pat ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo perkaityti, nustatyta, kad kaltinime netiksliai nurodyta, kad A. J. pinigus paėmė iš V. K. rankinės, gulėjusios ant palangės, nustatyta, kad pinigai paimti iš V. K. piniginės, gulėjusios ant palangės, dėl to ši aplinkybė patikslinta. Pažymėtina, kad tai A. J. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes kaltinime jam nebuvo inkriminuota BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvi aplinkybė – turto pagrobimas viešoje vietoje iš rankinės (kišenvagystė).

Nagrinėjamoje byloje kaltinimas A. J. pareikštas būtent dėl pasikėsino pagrobti svetimą (V. K. priklausantį turtą – 20 Eur) turtą, įsibrovus į patalpą, kai jis 2016 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.15 val., įėjo į raštinės reikmenų parduotuvę, esančią Vilniuje, Ševčenkos g. 16, ir tikslu pagrobti svetimą turtą nuėjo į tarnybines patalpas, į kurias įėjimas pašaliniams asmenims yra apribotas, ir būdamas šiose patalpose, iš V. K. piniginės, gulėjusios ant palangės, pagrobė 20 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės darbuotojų.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. J. pasikėsino pagrobti svetimą, t. y. nukentėjusiosios V. K. 20 Eur vertės turtą, neteisėtai įsibrovęs į tarnybines parduotuvės patalpas, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo sulaikytas tos pačios raštinės reikmenų parduotuvės UAB „Dolovija“ darbuotojų – liudytojų K. K., V. G. ir V. K..

Pažymėtina, kad tai, jog pagrobto turto vertė nesiekia 3 MGL dydžio, nešalina baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas nustato, kad veikoje yra nusikalstamą veiką – vagystę – kvalifikuojančių požymių. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje nurodyta, kad smulkusis svetimo turto pagrobimas vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdais užtraukia administracinę atsakomybę tik tuo atveju, kai nėra BK 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Įsibrovimo į patalpą atveju veika turi būti vertinama kaip nusikaltimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011, 2K-155/2013). Iš teismo nustatytų aplinkybių matyti, kad į tarnybines UAB „Dolovija“ parduotuvės patalpas (virtuvėlę) buvo patekta pro neuždarytas duris, tai vertinama kaip įsibrovimas. Kaip jau buvo nurodyta ir pirmiau aptartoje teismų praktikoje, kliūčių nugalėjimas nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, nustatytos aplinkybės rodo, jog jis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad neteisėtai pateko būtent į tarnybines parduotuvės patalpas.

Teismas, skirdamas A. J. bausmę atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje ir 91 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, stadiją – pasikėsinta padaryti tyčinį apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimą nuosavybei, kaltininko kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), į tai, kad reali turtinė žala nepadaryta, nes 20 Eur buvo grąžinti nukentėjusiajai V. K., kuri civilinio ieškinio nagrinėjamoje byloje nepareiškė. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kita vertus, bylos duomenimis nusikaltimas padarytas A. J. turint neišnykusį teistumą bei kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. J. – nepilnametis, teistas jau tris kartus, teistumai neišnykę, paskutiniuoju teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo tik 2016 m. rugpjūčio 12 d., A. J. teistas už analogišką nusikaltimą (BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis); baustas administracine tvarka daug kartų, iš esmės už administracinių teisės pažeidimų, susijusių su nuosavybe, padarymą, taip pat alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose, nedidelį chuliganizmą turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 40); kad A. J. šiuo metu nedirba, darbo biržoje registruotas (b. l. 43), kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu, ketina mokytis nuo rugsėjo 1 d. Vilniaus statybininkų rengimo centre, taip pat į teisiamajame posėdyje dalyvavusios Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės išsakytą nuomonę, kad kaltinamajam turėtų būti skiriama auklėjamojo pobūdžio bausmė.

Be to, įvertinama, kad vadovaujantis BK 80 straipsniu, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų asmens amžių bei socialinę brandą; riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo galimybes; padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Lyginant bendrąsias bausmių skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus reglamentuojančias nuostatas, matyti, kad nepilnamečiams asmenims yra trumpesnis taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašas, šių bausmių skyrimo specifika, galimybė taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones, švelnesnės atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygos, teistumo terminų sutrumpinimas ir kita. Taigi nepilnamečiams, kaip ypatumų turintiems nusikalstamos veikos subjektams, yra taikomos specialios teisės normos, kurios esmingai švelnina jų teisinę padėtį, lyginant su bendrosiomis bausmių skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normomis.

Taigi, tik įvertinus visą nurodytą kompleksą aplinkybių, teismo vertinimu, bausmės tikslai A. J., bus pasiekti paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam A. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Be to, įvertinus visas pirmiau nurodytas aplinkybes, pirmiausia tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, šiuo metu taip pat nėra sulaukęs pilnametystės, A. J. padarytos veikos pavojingumą, jos stadiją, kad žala iš esmės nepadaryta, tai, kad jis iš esmės prisipažino ir gailisi dėl veikos padarymo, byla išnagrinėta pagreitino proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kad prieš tai nors ir buvo teistas tris kartus, tačiau kol kas realiai laisvės atėmimo bausmės neatlikinėjo, ketina mokytis nuo rugsėjo 1 d., taip pat yra užsiregistravęs darbo biržoje, taip pat, kad jis atitinka BK 92 straipsnyje nustatytas sąlygas, bausmės tikslai A. J. šiuo metu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo – bausmės vykdymą atidedant dviejų metų laikotarpiui bei paskiriant BK 82 straipsnyje nustatytas auklėjamojo poveikio priemones, geriausiai galinčias paveikti nepilnametį nuteistąjį.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2016 m. rugpjūčio 12 d., paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos pirmiau nurodytu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir A. J. paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams.

Kaltinamajam A. J. 2016 m. rugpjūčio 10 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (b. l. 36).

Kaltinamasis A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. 16.30 val. (b. l. 19) iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. 15.56 val. (b. l. 32), t. y. viena diena. Laikino sulaikymo laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytinas į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – iš A. J. laikino sulaikymo (apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti) metu paimti 41,50 Eur, perduoti saugojimai į Vilniaus apskrities VPK policijos komisariato Finansų skyrių 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu (b. l. 22-23), grąžintini kaltinamajam A. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 91 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. J. skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta (su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme) 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos pirmiau nurodytu nuosprendžiu paskirtos galutinės subendrintos bausmės ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. 16.30 val. iki 2016 m. rugpjūčio 10 d. 15.56 val. (viena diena).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio nuostatomis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojon kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant A. J. visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą tęsti mokslą arba dirbti, arba nedelsiant registruotis darbo biržoje bei nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymusi.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą A. J. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – iš A. J. laikino sulaikymo (apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti) metu paimtus 41,50 Eur, perduotus saugoti į Vilniaus apskrities VPK policijos komisariato Finansų skyrių 2016 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu (b. l. 22-23), grąžintini A. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.