- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-10
- Bylos Nr.
- 2-1771-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01083-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4954-450/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl atskirojo skundo trūkumų šalinimo instituto aiškinimo ir taikymo.
Šalies argumentai
Ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, atsakovais nurodydamas „kriminalinę“ Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, „kriminalinės institucijos“ Vilniaus apygardos teismo ir „pseudo“ teisėjų L. L., R. V.–J., R. J., I. U. ir E. S.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. nutarties, kaip pateiktą praleidus nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti.
Šalies argumentai
2015 m. liepos 20 d. ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties, kuriuo prašė minėtą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą iš naujo nagrinėti kitos apygardos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. liepos 23 d. nutartimi nustatė ieškovui A. B. terminą iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nurodytiems atskirojo skundo trūkumams pašalinti.
Teismas nurodė, kad atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį, kad dar 2015 m. kovo 5 d. nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015 nusprendė, jog ieškovo ieškinys atsakovams „kriminalinė Lietuvos Respublika, kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“ yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad atskirajame skunde nurodomi tie patys subjektai („kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“), teismas priėjo išvadą, jog ieškovas įpareigotinas procesiniame dokumente tinkamai nurodyti kitus dalyvaujančius byloje asmenis. Be kita ko teismas pastebėjo, kad ieškovas piktnaudžiauja savo procesine teise, nes apeliantas sąmoningai neteisingai įvardija kitus subjektus, t. y. ne dėl klaidos ar nežinojimo, bet rodydamas nepagarbą teismui ir proceso dalyviams.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad skundas adresuotas netinkamai įvardytam teismui – „Kriminalinės Lietuvos apeliaciniam teismui“.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – „duoti eigą atskirajam skundui, kad įrodyti nusikalstamą taip vadinamos „teisėjos“ A. R. veiką taip vadinamoje Lietuvos teritorijoje šioje ir kitose civilinėse bylose“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Skundžiamoje nutartyje „taip vadinama „teisėja“ kriminalinė nusikaltėlė ir recidivystė T. Ž. nutarė nustatyti terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, dengdama nuo atsakomybės bendrininkę taip vadinamą „teisėją“ A. R.“.Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes yra pažeidžiamas objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Teisėja T. Ž. nagrinėja atskirojo skundo priėmimo klausimą prieš kitus to paties teismo teisėjus, nors teismų praktikoje vienareikšmiškai nustatyta, kad to paties teismo teisėjai negali nagrinėti bylų vieni prieš kitus, tačiau teisėja T. Ž. tai daro ne dėl nežinojimo ar klaidos, bet sąmoningai piktnaudžiaudama tarnyba ir teisėmis, rodydama nepagarbą Lietuvai, teismams, proceso dalyviams bei Konstitucijai, aiškiai provokuodama konfliktines situacijas. Taigi yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Pažeisti CPK 115 straipsnis, taip pat 5, 6, 7 straipsniai, nes tiek 2015 m. birželio 26 d., tiek 2015 m. liepos 23 d. nutartis priėmė egzistuojanti kriminalinė institucija „Vilniaus apygardos teismas“. Teisėja T. Ž., kaip ir teisėjos A. R. bei L. G., bijo pradėti procesą ir išnagrinėti ieškinį, kadangi yra teismo bei teisėjų nusikaltimo požymiai, kuriuos bandoma dengti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui A. B. nustatytas terminas atskirojo skundo trūkumams ištaisyti – tinkamai įvardyti teismus bei byloje dalyvaujančius asmenis – pagrįstumas ir teisėtumas. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė trūkumus ieškovo atskirajame skunde, kadangi tiek „kriminalinė institucija“ Vilniaus apygardos teismas, tiek „kriminalinė“ Lietuvos Respublika egzistuoja, bet to, skundžiama nutartis naikintina ir dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo – nes teisėja negali nagrinėti bylų prieš save ar kitus to paties teismo teisėjus.
Pažymėtina, kad ieškovui A. B. jau daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, be kita ko ir nutartyse dėl trūkumų ištaisymo, buvo išaiškinta jo pareiga vengti neprocesinės retorikos, valstybės, jos institucijų ir pareigūnų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau, piktnaudžiaudamas jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, atkakliai teikia akivaizdžiai nepagarbia forma surašytus procesinius dokumentus. Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovo A. B. atkaklų vengimą paisyti jam ne kartą teismo procesiniuose sprendimuose išaiškintas teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo taisykles, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ieškinio trūkumų ištaisymo instituto ir atsisakydamas priimti tokio pobūdžio (su nepagarbia retorika institucijų atžvilgiu) ieškinį, nelaikytinas pažeidusiu CPK 115 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgus į teismų praktiką nagrinėjamu klausimu, inter alia į pirmiau nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, konstatuotina, kad, pirmosios instancijos teismas, procesiniame dokumente esant nepagarbiai retorikai teismų, valstybės ir / ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu, turi teisę bei pareigą ne tik nustatyti terminą tokiems procesinio dokumento (taigi ir atskirojo skundo) trūkumams ištaisyti, bet gali atsisakyti priimti tokį ieškovo (apelianto) teikiamą dokumentą. Įvertinus išdėstytą, pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nustatęs ieškovui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, nepažeidė nei CPK 115 straipsnio, nei kitų ieškovo skunde deklaratyviai minimų CPK normų.
Savo ruožtu apelianto samprotavimai apie tai, kad iš tikrųjų „kriminalinės institucijos“ egzistuoja, o Vilniaus apygardos teismo teisėjai sąmoningai neduoda eigos ieškovo procesiniams dokumentams, siekdami paslėpti jų ir kitų teismo teisėjų nusikalstamas veikas, plačiau apeliacinės instancijos teismo nenagrinėjami, kaip visiškai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis ir deklaratyvūs.
Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo, todėl ji naikintina dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Ieškinio priėmimo klausimą, taigi ir atskirojo skundo, kuriuo skundžiama nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti ieškinį ar atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties atsisakyti priimti ieškinį, priėmimo klausimą privalo išspręsti tas teismas (tame teisme dirbantis teisėjas), kuriam ieškinys, kurį atsisakyta priimti buvo pateiktas pagal teismingumo taisykles. Tik priėmus ieškinį, toliau gali būti sprendžiamas teisėjo (ar teisėjų) nusišalinimo / nušalinimo bei bylos perdavimo kitam teismui klausimas, jeigu paaiškėtų, kad teisme, kuriam pagal teismingumo taisykles šis procesinis dokumentas priskirtinas, nėra teisėjų, galinčių išnagrinėti pagal priimtą ieškinį iškeltą bylą iš esmės, nesukėlus abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Atsižvelgiant į tai, susidariusioje situacijoje nėra pagrindo vadovautis A. B. atskirajame skunde nurodomomis nutartimis, be kita ko, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-42-943/2015, kadangi minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo teisėja nusišalino ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimas buvo išspręstas jau po ieškinio priėmimo ir net atsiliepimo į ieškinį pateikimo.
Remdamasis išdėstytomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o atskirajame skunde išdėstyti deklaratyvūs argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.