Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. B. pateikė ieškinį adresuotą Kriminalinei institucijai Vilniaus apygardos teismui. Atsakovais nurodyta kriminalinė Lietuvos Respublika, atstovaujama kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinės institucijos Vilniaus apygardos teismo ir pseudo teisėjų L. L., R. V. – J., R. J.., L. U.., E. S.“.

Ieškinį atsisakyta priimti.

Pagal CPK 111 str. 2 d. 2 p. kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos ir kt. Pažymėtina, kad CK 6.272 str. 2 d. numato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jei žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 ,,Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, priimto įgyvendinant minėtą CK nuostatą, 2 punktą atstovauti valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, ir žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, yra įgaliota Teisingumo ministerija. Tinkamu atsakovu byloje dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlyginimo yra valstybė. Ir tik tuo atveju, jei toks ieškinys yra grindžiamas tyčiniais teisėjo ar teismo pareigūno veiksmais, teisėjas ar kitas teismo pareigūnas turėtų būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, kadangi bylos baigtis galėtų turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos jų teisinei padėčiai, pavyzdžiui, tuo atveju, jei valstybė, atlyginusi ieškovui žalą, nukreiptų į teisėją ar kitą teismo pareigūną savo regresinį reikalavimą, esant jų tyčiniams veiksmams (CK 6.272 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ieškovui A. B., kaip asmeniui ne vieną kartą besikreipiančiam į teismą pareiškiant reikalavimus civilinėse bylose dėl žalos atlyginimo, šie reikalavimai yra žinomi, nes jie nurodomi teismo procesiniuose dokumentuose.

Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

Iš pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, pateikdamas Civilinio proceso kodekso reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia savo galimai pažeistų teisių gynimo, todėl jo ieškinys nepriimamas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, kurioje apeliacinės instancijos teismas atmetė argumentus dėl ieškinio trūkumų šalinimo ir sprendė, kad ieškovo A. B. ieškinys atsakovams „kriminalinė Lietuvos Respublika“, ,,kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“ yra nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

Teismas daro išvadą, kad šioje byloje reiškiamam ieškiniui nėra pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes ieškovas atsakovus sąmoningai įvardija kriminaline Lietuvos Respublika, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminaline institucija Vilniaus apygardos teismu, išvardintus „pseudo teisėjais“, ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks atsakovų įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu būdu sąmoningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Ieškovo A. B. ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl ieškinį atsisakoma priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Atsisakyti priimti A. B. ieškinį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.