Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ pabaigos klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi bendrai Lietuvos – Rusijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „VESTRA“ (toliau – Bendrovė, įmonė) iškelta bankroto byla, Bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemokumo sprendimai“.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Likvidavimo procedūros terminas 2021 m. rugsėjo 21 d. teisėjos rezoliucija pratęstas ir baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkintas nemokumo administratorės UAB „Nemokumo sprendimai“ prašymas dėl jos atstatydinimo ir naujuoju bankroto administratoriumi paskirtas Valdas Rakauskas.

3. Bankroto administratorius 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą Bendrovės likvidavimo procedūrai ir jį pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymo netenkino, nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, jog kitų kliūčių, dėl kurių bendrovės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigiama per teismo nustatytą terminą, administratorius nenurodė, o Bendrovė neturi jokio turto, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese (nutarties 17 punktas). Lietuvos apeliacinis teismas pritarė, jog likvidavimo procedūros pratęsimo terminą prašoma pratęsti tik dėl ikiteisminio tyrimo, pažymėdamas, jog nėra aišku, ar ikiteisminis tyrimo terminas galėtų būti pakankamas ikiteisminiam tyrimui užbaigti ir tokiu atveju terminas likvidavimo procedūroms atlikti gali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką ir neturės kreditoriams jokios materialinės naudos, t. y. jų kreditoriniai reikalavimai nebus iš dalies (ar visiškai) patenkinti.

4. Nemokumo administratorius pateikė teismui 2022 m. lapkričio 18 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolą, iš kurio matyti, jog 2-uoju darbotvarkės klausimu buvo svarstytas kreipimosi į teismą dėl įmonės pabaigos klausimas, tačiau jam nebuvo pritarta.

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs tai, kad likvidavimo terminas bankroto byloje yra pasibaigęs ir likvidavimo terminas nepratęstas nenustačius tam pagrindų, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties argumentus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padarė išvadą, kad iš esmės likvidavimo procedūra bankroto byloje yra pabaigta, 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi paskyrė teismo posėdį dėl įmonės pabaigos, įpareigojo bankroto administratorių pateikti teismui dokumentus, reikalingus įmonės pabaigos klausimui spręsti, bei apie tai, kad bus sprendžiamas įmonės pabaigos klausimas, informuoti kreditorius. Bankroto administratorius pateikė teismui įrodymus apie tai, kad kreditoriai informuoti apie teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas įmonės pabaigos klausimas. Taip pat teismui pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto valdybos pažymą ir likvidacinį balansą.

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

6. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. juridinių asmenų bankroto bylos buvo nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas, reglamentuojantis juridinių asmenų restruktūrizavimo ir bankroto procesus. JANĮ 155 straipsnio 1 dalis numato, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus 1–5 punktuose nurodytas išimtis.

7. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų – bankroto bylos iškėlimo, kreditorių reikalavimų pateikimo ir tvirtinimo, įmonės likvidavimo dėl bankroto, taip pat kitų su bankrotu susijusių procedūrų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etapas prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, kurių metu sprendžiami su turto realizavimu, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas, susiję klausimai bei kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla, priimant teismui sprendimą dėl įmonės pabaigos. Taigi tiek likvidavimo dėl bankroto, tiek juridinio asmens pabaigos procedūros, kurias sieja įmonės likvidacinis tikslas, nėra savarankiškos procedūros, o sudaro bendrą įmonės likvidavimo etapą, kuris pradedamas įmonės pripažinimu bankrutavusia ir užbaigiamas teismui priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-921-450/2020; 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020).

8. Nagrinėjamos bylos atveju nutartis dėl bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto priimta 2019 m. rugsėjo 23 d. Kadangi įmonės likvidavimo etapas buvo pradėtas ir įgyvendinamas galiojant ĮBĮ nuostatoms, su įmonės pabaiga susiję klausimai taip pat spręstini pagal ĮBĮ nuostatas.

9. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonė turto neturi. Likvidavimo procedūra iš esmės yra baigta. Nustatyta, kad įmonė veiklos nebevykdo, jos mokumas neatstatytas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų, susijusių su bankrutavusia įmone, kituose teismuose nėra. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Ukmergės aplinkos apsaugos inspekcijos 2022 m. gruodžio 20 d. pažyma patvirtina, kad bankrutavusi bendra Lietuvos – Rusijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė „VESTRA“ neturi sukauptų atliekų, užteršto dirvožemio ar grunto. Pateiktas 2022 m. gruodžio 21 d. balansas patvirtina, kad įmonė turto neturi. Teismas neturi duomenų, kad su kreditoriais yra galimybė atsiskaityti.

11. Vilniaus apygardos teismas paskyrė rašytinį teismo posėdį dėl bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ pabaigos. Bankroto (nemokumo) administratorė pateikė teismui įrodymus apie tai, jog apie rašytinį teismo posėdį dėl įmonės pabaigos informavo kreditorius. Prieštaravimų dėl to negauta.

12. Remiantis išdėstytu, taip pat byloje esant pateiktiems dokumentams, kurie pagrindžia aplinkybes, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigta bankroto procedūra ir išnaudotos visos galimybės, kad būtų patenkinti bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ kreditorių finansiniai reikalavimai, yra pagrindas priimti sprendimą dėl bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti pasibaigusia bankrutavusią bendrą Lietuvos – Rusijos įmonę uždarąją akcinę bendrovę „VESTRA“ (juridinio asmens kodas 110471133, adresas Savanorių pr. 178, Vilnius) ir išregistruoti likviduotą dėl bankroto iš Juridinių asmenų registro.

Sprendimą siųsti bankroto (nemokumo) administratoriui, įsiteisėjusį sprendimą išsiųsti Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorių per 3 dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos, informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą, pateikiant teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.