- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2-1067-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01769-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ nemokumo administratoriaus V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratoriaus prašymas pratęsti terminą bankrutavusios bendros Lietuvos – Rusijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „VESTRA“ likvidavimo procedūroms,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi bendrai Lietuvos – Rusijos įmonei uždarajai akcinei bendrovei „VESTRA“ (toliau – Bendrovė) iškelta bankroto byla, Bendrovės nemokumo administratore paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Nemokumo sprendimai“.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Likvidavimo procedūros terminas 2021 m. rugsėjo 21 d. teisėjos rezoliucija pratęstas ir baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi patenkintas nemokumo administratorės UAB „Nemokumo sprendimai“ prašymas dėl jos atstatydinimo ir naujuoju bankroto administratoriumi paskirtas V. R..
3. Bankroto administratorius 2022 m. rugsėjo 16 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą Bendrovės likvidavimo procedūrai ir jį pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Nurodė, kad šiuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės Policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajam skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00318-20 ir administratorius pateikė prašymą Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorei R. M. leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla bei daryti dokumentų kopijas. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas atnaujinti terminą ir jį pratęsti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nemokomu administratoriaus prašymo netenkino.
5. Teismas pažymėjo, kad vienintele priežastimi, dėl kurios likvidavimo procedūra nėra baigta, nurodomas vykstantis ikiteisminis tyrimas. Minėta priežastis egzistavo dar pirmą kartą tęsiant likvidavimo procedūros terminą, nors ikiteisminį tyrimą nutarta pradėti dar 2020 m. liepos 30 d. nutartimi.
6. Teismas sprendė, kad nors administratorius prašo pratęsti likvidavimo terminą tik iki 2022 m. gruodžio 31 d., t. y. nuo šios nutarties priėmimo tik 3,5 mėnesio terminui, tačiau faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo laikyti, jog toks terminas galėtų būti pakankamas ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Teismo vertinimu, tokiu atveju terminas likvidavimo procedūroms atlikti gali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką ir neturės kreditoriams jokios materialinės naudos. Taigi, likvidavimo procedūros tolimesnis tęsimas nėra suderinamas su prioritetiniu bankroto proceso operatyvumo principu bankroto bylose, užvilkintų ganėtinai ilgai besitęsiančią bankroto procedūrą, pažeistų koncentruotumo bei ekonomiškumo principus.
7. Teismas pažymėjo, kad ir užbaigus bankroto bylą, kreditoriams nėra užkertamas kelias savarankiškai ginti savo reikalavimus įstatymuose numatytomis teisinėmis priemonėmis.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atsakovės bankrutavusios Bendros Lietuvos – Rusijos įmonės UAB „VESTRA“ nemokumo administratorius V. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti likvidavimo procedūros terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, Bendrovė turės būti nedelsiant likviduota ir išregistruota. Tokiu atveju kreditoriai neteks reikalavimo bei procesinių teisių į Bendrovę kaip skolininkę bei jos valdymo organus, įstatymo suteikiamų kreditoriams tik skolininko bankroto procese.
8.2. Nutartyje minimas ikiteisminis tyrimas vykdomas dėl Bendrovės veikloje atliktų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto iššvaistymas) ir 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, remiantis duomenimis apie didelės vertės (virš 100 000 Eur) Bendrovės lėšų neteisėtą perleidimą. Ikiteisminiame tyrime konstatuotos aplinkybės gali tapti pagrindu Bendrovei reikšti reikalavimus neteisėtai Bendrovės lėšas gavusiems subjektams.
8.3. Nepanaikinus skundžiamos nutarties, Bendrovės kreditoriai faktiškai netektų galimybės išsiieškoti patirtus nuostolius iš skolininkės, todėl Bendrovės kreditorių galimybės apginti savo interesus taptų itin abejotinomis.
8.4. Ikiteisminio tyrimo duomenys sudarys pagrindą tiek kreditoriams, tiek ir nemokumo administratoriui Bendrovės vardu reikšti ieškinį dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl taikytino reglamentavimo
10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas.
11. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Bendrovės bankroto byla iškelta ir likvidaciniai veiksmai iš esmės pradėti ir atlikti galiojant ĮBĮ normoms (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto), laikydamasis Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluotos pozicijos bei proceso nuoseklumo (vientisumo), jog, priėmus nutartį likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto pagal ĮBĮ teisinį reguliavimą, klausimai, susiję su sprendimu pripažinti bendrovės pabaigą, turi būti sprendžiami pagal ĮBĮ numatytą teisinį reguliavimą, pagrįstai Bendrovės likvidacinei pabaigos procedūrai taikė ĮBĮ nuostatas.
Dėl bankrutavusio juridinio asmens likvidavimo procedūros termino pratęsimo
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo. Iškėlus įmonei bankroto bylą, tam tikram laikui stabdomi atsiskaitymai su kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams, negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei, jei yra galimybių atnaujinti jos veiklą, taip pat įmonės savininkams ar dalyviams, turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Taigi, vienas iš teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007). Be to, vienas iš esminių bankroto instituto taikymo tikslų – iš bankrutuojančios įmonės turto kuo operatyviau ir kiek įmanoma daugiau tenkinti kreditorių patvirtintų finansinių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-684/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2015).
13. Pagal ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalį, jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas. Nurašytas bankrutavusios įmonės turtas (išskyrus nekilnojamąjį turtą) ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo nurašymo dienos turi būti panaudojamas arba sunaikinamas kreditorių nustatyta tvarka. Nurašytą nekilnojamąjį turtą administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų po jo nurašymo dienos pagal perdavimo aktą turi neatlygintinai perduoti savivaldybei, kurios teritorijoje yra šis nekilnojamasis turtas. Per nurodytą terminą savivaldybė privalo perimti šį turtą. Kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti.
14. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti tik išimtiniais atvejais ir konkrečiam laiko tarpui, kai egzistuoja objektyvios (tiek nuo bendrovės kreditorių, tiek nuo bendrovės nemokumo administratoriaus valios nepriklausančios) priežastys, kliudančios baigti bankroto procedūrą, ir tik tiek, kiek protingomis ir normaliomis laiko bei darbo sąnaudomis reikia procedūroms baigti. Prasidėjus bendrovės likvidavimo procedūroms, tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ar atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau ir didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimus bei teisingai išspręsti bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571-241/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1508-823/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-263-381/2021). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bendrovės likvidavimo procedūra negali tęstis neapibrėžtą laiką, todėl likvidavimo terminas gali būti pratęsiamas tik išimtiniais atvejais, nustatant konkretų bei neilgą pratęsimo laiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1234/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-214-407/2021).
15. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pripažino Bendrovę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nutartis įsiteisėjo 2019 m. spalio 7 d. Taigi, bendrasis 24 mėnesių likvidavimo procedūros terminas turėjo pasibaigti 2021 m. spalio 7 d., tačiau 2021 m. rugsėjo 29 d. teisėjos rezoliucija terminas buvo pratęstas ir baigėsi 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi, Bendrovės likvidavimo procedūra tęsiasi daugiau nei trejus metus ir skundžiamos nutarties priėmimo metu jau buvo pasibaigusi.
16. Nemokumo administratorius prašymą dar kartą pratęsti Bendrovės likvidavimo procedūros terminą grindžia šiuo metu atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl Bendrovės veikloje atliktų veikų. Administratoriaus įsitikinimu, ikiteisminio tyrimo duomenys sudarys pagrindą tiek kreditoriams, tiek ir nemokumo administratoriui Bendrovės vardu reikšti ieškinį dėl Bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir turtinius reikalavimus už kreditoriams padarytą žalą atsakingiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad nemokumo administratoriaus nurodytam ikiteisminiam tyrimui besitęsiant daugiau nei du metus, nėra aiški ikiteisminio tyrimo pabaiga, be to, buvęs bankroto administratorius nurodė, kad apčiuopiamų rezultatų ikiteisminiame tyrime per pusantrų metų nebuvo pasiekta, o įmonė nėra pareiškusi turtinio reikalavimo, todėl kreditorių reikalavimams (ir jų patenkinimui) ikiteisminis tyrimas neturės jokios reikšmės. Todėl vien aplinkybė, kad dar liko neišnaudoti galimi įmonės ir kreditorių teisių gynimo būdai, reiškiant atitinkamus prašymus ar ieškinius, savaime nesudaro pagrindo likvidavimo termino pratęsimui.
17. Jokių kitų kliūčių, dėl kurių bendrovės likvidavimo procedūra negalėtų būti užbaigiama per teismo nustatytą terminą, administratorius nenurodė. Iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovė neturi jokio turto, kurį būtų galima realizuoti bankroto procese, todėl nėra pagrindo dar kartą pratęsti teismo nustatytą bendrovės likvidavimo procedūros terminą. Šis terminas, kaip minėta, gali būti tęsiamas tik išimtiniais atvejais, kurie nagrinėjamoje byloje neįrodyti.
18. Svarbu ir tai, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų bendrovėje užbaigimo. Dėl bankroto pasibaigusio juridinio asmens kreditoriai, esant atitinkamiems pagrindams, turi teisę reikšti ir tiesioginius ieškinius dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusių juridinių asmenų vadovų ir (ar) dalyvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-1075/2020). Taip pat ir apeliacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kreditorių teisė į teisminę gynybą išlieka net ir po likvidavimo procedūrų įmonėje užbaigimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-826-450/2019; 2020 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-969-881/2020 ir kt.). Todėl nemokomo administratoriaus subjektyvus vertinimas, kad kreditorių galimybės likvidavus bendrovę patenkinti savo reikalavimus yra abejotinos, nesudaro pagrindo dar kartą pratęsti Bendrovės likvidavimo terminą. Juolab kad, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, administratorius terminą prašo pratęsti tik iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog toks terminas galėtų būti pakankamas ikiteisminiam tyrimui užbaigti. Tokiu atveju terminas likvidavimo procedūroms atlikti gali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką ir neturės kreditoriams jokios materialinės naudos, t. y. jų kreditoriniai reikalavimai nebus iš dalies (ar visiškai) patenkinti.
19. Apibendrindamas visas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog likvidavimo procedūros tolimesnis tęsimas nėra suderinamas su prioritetiniu bankroto proceso operatyvumo principu bankroto bylose, jis užvilkintų ganėtinai ilgai besitęsiančią bankroto procedūrą, pažeistų koncentruotumo bei ekonomiškumo principus, yra pagrįsta ir teisinga. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ši nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.