Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės kooperatinės statybos bendrovės „Asoleta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei kooperatinei statybos bendrovei „Asoleta“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo - valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 3 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. lapkričio 16 d. ieškovė pateikė teismui prašymą dėl įrodymų išreikalavimo ir ieškinio reikalavimų padidinimo, kuriame prašė išreikalauti iš atsakovės KSB „Asoleta“ duomenis apie 2013-12-13 ilgalaikiame turto žiniaraštyje nurodyto turto perleidimą, pardavimą, perdavimą tretiesiems asmenims; duomenis apie laikotarpiu nuo 2017-04-21 KSB „Asoleta“ nariams išmokėtas pinigines lėšas ir/ ar perduotą turtą. Taip pat ieškovė prašė priimti prašymą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo.Atsakovė 2017 m. lapkričio 21 d. pateikė teismui atsakymą į ieškovės pareiškimą dėl įrodymų išreikalavimo, kuriame nurodė, kad nemato teisinio pagrindo pateikti ieškovės prašomus dokumentus dėl to, kad tiek pareikštas ieškinys, tiek prašymas yra neteisėti ir nepagrįsti, nurodė motyvus, pagrįstus Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatomis.2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi teismas nustatė ieškovei 14 dienų terminą pareikšti nuomonę dėl atsakovės pateikto atsakymo ir jame nurodomų aplinkybių, išreikšto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo.2017 m. gruodžio 12 d. ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsakovė iki nustatyto termino nenurodė sumos, kurią ieškovė turi sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą už prašomų pateikti dokumentų parengimą, todėl ieškovė jokios sumos mokėti neprivalo. Taip pat nurodė, kad kiti atsakovės nurodyti argumentai susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl ieškovė palaiko 2017 m. lapkričio 16 d. prašymą dėl dokumentų išreikalavimo visa apimtimi. 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliucija teismas ieškovės 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą patenkino ir nutarė išreikalauti iš atsakovės ieškovės šiame pareiškime prašomus dokumentus, įpareigojant pateikti dokumentus per 14 dienų nuo pranešimo dėl dokumentų išreikalavimo gavimo dienos.Atsakovė pateikė teismui prašymą panaikinti rezoliuciją, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, nes KSB „Asoleta“ nemato teisinio pagrindo pateikti prašomų dokumentų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 12 d. nutartimi netenkino atsakovės KSB „Asoleta“ prašymo dėl 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliucijos, kuria buvo patenkintas ieškovės I. J. prašymas dėl įrodymų išreikalavimo, panaikinimo.Teismas nurodė, kad atsakovės nurodyti nesutikimo pateikti prašomus dokumentus motyvai susiję su įrodymų tyrimu ir vertinimu byloje, t. y. su bylos nagrinėjimu iš esmės. Pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir negali vertinti ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo. Teismo vertinimu, atsakovei nepateikus ieškovės prašomų išreikalauti dokumentų, ieškovei būtų užkirstas kelias teisme ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar įstatymų saugomus interesus, todėl prašymo dėl rezoliucijos panaikinimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti rezoliuciją, kuria buvo patenkintas ieškovės prašymas dėl įrodymų išreikalavimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas negalėjo priimti rezoliucijos, o turėjo priimti motyvuotą nutartį, kurioje privalėjo pasisakyti dėl prašomų įrodymų pagrįstumo, juo labiau, kad atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė motyvus, kodėl negali pateikti reikalaujamų dokumentų.Teismas, priimdamas rezoliuciją išreikalauti dokumentus ir formaliai tenkindamas ieškovės nepagrįstą prašymą, parodė savo šališkumą, kadangi neatsižvelgė į atsakovės išdėstytas aplinkybes bei užkirto galimybę tokį teismo sprendimą apskųsti aukštesniajam teismui.Ieškovė, reikšdama ieškinį ir prašydama išreikalauti dokumentus, privalėjo pateikti rašytinius įrodymus, kad KSB „Asoleta“ turėtas turtas buvo naujai sukurtas, kad KSB „Asoleta“ visuotinis narių susirinkimas yra priėmęs sprendimą sukurtą ar turimą turtą priskirti kooperatinės bendrovės nariams pagal turimus pajus, kad A. J. J. buvo priskirta kokia nors turto dalis. Nepateikus minėtų įrodymų KSB „Asoleta“ nematė teisinio pagrindo teikti prašomus duomenis, o teismo formalus ieškovės prašymo tenkinimas yra nepagrįstas.Ieškovės pareikštas ieškinys yra nepagrįstas, nes dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau pasisakė Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2385-752/2016, todėl ir tuo pagrindu teismo reikalavimas pateikti prašomus dokumentus yra neteisėtas bei perteklinis, juo labiau, kad visus turimus dokumentus atsakovė pateikė su atsiliepimu į ieškinį.Ieškovės prašymas pateikti dokumentus pažeidžia trečiųjų asmenų teises, prieštarauja kooperatinių bendrovių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatoms, numatančioms, jog tik kooperatinės bendrovės narys turi teisę gauti informaciją apie kooperatinės bendrovės veiklą ir turtą, taip pat prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams.Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:CPK 199 straipsnis, reglamentuojantis rašytinių įrodymų išreikalavimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartis, kuriomis atsisakyta ar nutarta išreikalauti prašomus įrodymus arba išduoti liudijimą, suteikiantį tokią teisę. Nutartis, priimta įrodymų rinkimo klausimu, niekaip negali užkirsti kelio tolesnei bylos eigai. Todėl teismo 2017 m. gruodžio 21 d. priimta rezoliucija išreikalauti iš atsakovės dokumentus nebuvo ir nėra apeliacijos objektu, dėl ko, ieškovės nuomone, teismas turėjo palikti nenagrinėtu atsakovės prašymą dėl nurodytos rezoliucijos panaikinimo.Tuo atveju, jei būtų laikoma, kad atsakovės prašymas pagrįstai teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas, tai teismo nutartis, kuria atsisakyta jį patenkinti yra neskundžiama, kaip neužkertanti galimybės tolesnei bylos eigai bei tokios nutarties apskundimas tiesiogiai nenumatytas CPK. Todėl apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutarties nutrauktinas.Atsakovės argumentai, kad klausimą dėl įrodymų išreikalavimo teismas neturėjo teisės išspręsti priimdamas rezoliuciją, nepagrįsti. Tokio klausimo išsprendimas nutartimi sąlygotų tas pačias procesines pasekmes - nutartis vis tiek nebūtų skundžiama. Juolab, kad atsakovė pati sutiko su įrodymų pateikimu, jei teismas ją įpareigos. Atsakovė piktnaudžiauja procesu ir vilkina bylos nagrinėjimą, nes teismo įpareigojimo pateikti paskaičiavimus, kiek ieškovė turėtų sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą už dokumentų pateikimą, atsakovė neįvykdė, kaip ir neįvykdė teismo 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliucijos pateikti dokumentus.Atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio tapatumo jau buvo teismų atmesti, tiek priimant ieškovės ieškinį, tiek nagrinėjant atsakovės atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamu atveju apeliantė atskiruoju skundu apskundė teismo nutartį, kuria buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą panaikinti rezoliuciją dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo.Byloje dalyvaujančių asmenų teisė paduoti atskirąjį skundą dėl neįsiteisėjusios pirmosios instancijos teismo nutarties nustatyta CPK 334 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, ši taisyklė nereiškia, kad tokios nutartys apskritai negali būti skundžiamos. Tokios nutartys skundžiamos apeliacine tvarka ne atskirai, o kartu su teismo sprendimu, t. y. į apeliacinį skundą įtraukiami motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šios aplinkybės paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė procesinį rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimą, priimdamas 2017 m. gruodžio 21 d. rezoliuciją - patenkinti ieškovės prašymą ir išreikalauti iš atsakovės ieškovės prašyme nurodomus dokumentus, įpareigojant pateikti dokumentus per 14 dienų nuo pranešimo dėl dokumentų išreikalavimo gavimo dienos. Gavęs atsakovės prašymą panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. procesinį veiksmą (rezoliuciją) dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo, nes, atsakovės teigimu, ji nemato teisinio pagrindo pateikti prašomų dokumentų, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi šį atsakovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog atsakovės nurodyti nesutikimo pateikti prašomus dokumentus motyvai susiję su įrodymų tyrimu ir vertinimu byloje, o šioje proceso stadijoje teismas nevertina ir negali vertinti ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, be to, teismo vertinimu, atsakovei nepateikus ieškovės prašomų išreikalauti dokumentų, ieškovei būtų užkirstas kelias teisme ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises, ar įstatymų saugomus interesus.Apeliantės atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, įformindamas procesinį veiksmą rezoliucija, užkirto galimybę jai pasinaudoti teise į apeliaciją, pripažintini nepagrįsti. Pažymėtina, kad klausimai, kurie CPK nustatytais atvejais sprendžiami teisėjo rezoliucija, taip pat gali būti išspręsti nutartimi (CPK 290 straipsnio 6 dalis). Todėl tik tuo atveju, kai teismo procesiniu sprendimu būtų užkertama galimybė tolesnei bylos eigai, byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę tokį procesinį veiksmą įforminusią rezoliuciją, kaip ir nutartį, apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-421/2016, 15 p.).Pažymėtina, kad teisėjo rezoliucijos reglamentavimas detalizuojamas CPK 290 straipsnio 5 ir 6 dalyse. Teisėjo rezoliucija atskiruoju skundu neskundžiama ir įsiteisėja bei privalo būti vykdoma iškart po priėmimo. Teisėjo rezoliucijai kaip ir nutarčiai keliami teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai (CPK 263 straipsnis). LR CPK 290 straipsnio 5 dalis nustato, jog kodekse numatytais atvejais procesinius klausimus teisėjas gali išspręsti rezoliucija. Taigi, CPK nenumatytais atvejais rezoliucijų priėmimas negalimas, todėl visais kitais iškilusiais klausimais, kurių sprendimas rezoliucija galiojančiame proceso įstatyme (CPK) nenumatytas, teismas turi spręsti nutartimi. Ne parengiamajame teismo posėdyje ar ne nagrinėjimo teisme metu teismas turi priimti rašytines nutartis (CPK 290 straipsnio 4 dalis).Pažymėtina, kad CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimo tvarką, nėra numatyta galimybė rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimą spręsti teisėjo rezoliucija, todėl atliekant šį procesinį veiksmą turėtų būti priimama teismo nutartis. Šiame straipsnyje taip pat nėra numatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį, kuria nutarta išreikalauti ar atsisakyta išreikalauti rašytinius įrodymus. Tokia teismo nutartimi galimybė bylos tolesnei eigai nėra užkertama. CPK 199 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodymų išreikalavimo institutas yra byloje dalyvaujančio asmens pareigos pateikti įrodymus įgyvendinimo išraiška, viena iš teismo bendradarbiavimo su dalyvaujančiais byloje asmenimis formų, siekiant tinkamai išnagrinėti jau iškeltą civilinę bylą.Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nutarė paprastesne procesine forma – rezoliucija išspręsti rašytinių įrodymų išreikalavimo klausimą, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo naikinti vėlesnę teismo nutartį dėl rezoliucijos nepanaikinimo. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės teismui pačiam panaikinti priimtą savo procesinį sprendimą (rezoliuciją), negavus atskirojo skundo dėl šio procesinio veiksmo. Šiuo atveju atsakovė teismui pateikė prašymą dėl rezoliucijos, kuria teismas patenkinto ieškovės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą išnagrinėjo ir 2018 m. sausio 12 d. nutartimi jo netenkino. Ši teismo nutartis pagal savo procesines pasekmes vertintina kaip nepaneigianti atsakovės pareigos įvykdyti teismo rezoliuciją, kuria atsakovė įpareigota pateikti ieškovės 2017 m. lapkričio 16 d. bei 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškimuose prašomus rašytinius įrodymus. Kaip minėta šios nutarties 18 punkte, teismo nutartis, priimta įrodymų rinkimo klausimu, atskiruoju skundu neskundžiama, to nenumato įstatymas ir tokia nutartimi neužkertama galimybė tolesnei bylos eigai. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsakovės atskirąjį skundą dėl 2018 m. sausio 12 d. nutarties turėjo atsisakyti priimti, nes ši nutartis pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus šiam trūkumui bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, apeliacinis procesas, pradėtas pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 str., 270 str. 5 d. 4 p.), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato, be to, pastebėtina, kad ieškovė bylinėjimosi išlaidų, turėtų šiame apeliaciniame procese, pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteisiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės KSB „Asoleta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, nutraukti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.