- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-2514-565/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-04959-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- P. D.
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. N., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, UAB „Swedbank autoparko valdymas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo P. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. D. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir patirtų išlaidų priteisimo, tretieji asmenys G. N., Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, UAB „Swedbank autoparko valdymas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 100 Lt draudimo išmoką, 214,52 Lt delspinigius, 1 000 Lt papildomas išlaidas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012-01-09 Vilniuje, Kauno ir Algirdo gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė ieškovo vairuojamas automobilis „Renault laguna“ ir trečiojo asmens G. N. vairuojamas automobilis „VW passat“. Atsakovas buvo apdraudęs abiejų automobilių valdytojų civilinę atsakomybę įprastiniu transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas atsisakė išmokėti ieškovui 3 100 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą automobilį „Renault laguna“ remdamasis Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla dėl 2012-01-09 eismo įvykio nenustačius už šį eismo įvykį atsakingo asmens.
Ieškovas teigia, kad įstatymas nenustato nukentėjusio asmens pareigos pateikti įrodymus, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas kitas eismo įvykyje dalyvavęs asmuo. Priešingai, civilinės atsakomybės draudikas privalo ištirti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis ir nustatyti žalą. Kadangi ieškovui yra padaryta reali žala, ją turi atlyginti atsakovas.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės sutartis skirta ne bet kurio eismo įvykio dalyvio, o nukentėjusiojo dalyvio nuostoliams kompensuoti. Draudimo išmoka mokama tik tuo atveju, jei nustatoma transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio. Atsakovas tvirtina, kad atliko visus būtinus veiksmus 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybėms ištirti. Tačiau nebuvo nustatytas eismo įvykio kaltininkas, nei vienas eismo įvykio dalyvis neprisipažino padaręs neteisėtus veiksmus.
II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2013-02-28 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 1 860 Lt draudimo išmoką, 136,15 Lt delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už 1 996,15 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 519,80 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Teismas vadovavosi CK 6.248 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Teismas padarė išvadą, kad dėl 2012-01-09 eismo įvykio kalti abu eismo įvykio dalyviai, nes byloje nepaneigta nei vieno iš jų kaltės prezumpcija.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, kad atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką, nepaisant to, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio. Pažymėjo, kad eismo įvykio dalyvių civilinės atsakomybės taikymo klausimui išspręsti yra svarbu išsiaiškinti, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, kadangi kaltė yra viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246-6.249 str.).
Nustatydamas ieškovo ir trečiojo asmens G. N. kaltės dalis, teismas įvertino tai, kad trečiasis asmuo iš antrosios eismo juostos Algirdo gatve ginčo sankryžoje važiavo tiesiai, nors galėjo sukti tik į kairę. Dėl to sprendė, kad dėl eismo įvykio ir žalos padarymo trečiojo asmens G. N. kaltės yra 60 procentų, o ieškovo – 40 procentų. Todėl ieškovui iš atsakovo, kaip automobilio, kurį vairavo trečiasis asmuo G. N., valdytojo civilinės atsakomybės draudiko, priteisė 60 procentų dėl eismo įvykio ieškovo patirtos žalos, t. y. 1 860 Lt, taip pat 136,15 Lt delspinigius už draudimo išmokos neišmokėjimą Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatytais terminais.
Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 000 Lt ieškovo patirtas išlaidas advokato pagalbai, skundžiant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimą, nurodęs, kad atsakovas siūlymas pasinaudoti teise kreiptis į teismą, nelaikytinas draudiko nurodymu Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 sprendimą ir ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Teismas išėjo už pareikšto ieškinio ribų. Civilinės bylos nagrinėjimas pagal pareikštą ieškinį virto administracinės bylos nagrinėjimu, nors ieškinio pagrindas ir esmė yra ne eismo įvykio kaltininko nustatymas, bet teisinių santykių tarp draudėjo ir draudiko išaiškinimas.
Ginčą tarp ieškovo ir atsakovo teismas ėmėsi nagrinėti ir spręsti taikant civilinės deliktinės atsakomybės teisinius santykius, o tai aiškiai prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgai Nr.AC-34-1, kurioje pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su kaltės paskirstymu eismo įvykio dalyviams. Neaišku, kuo remiantis teismas nustatė 40 procentų ieškovo kaltę, kai jokių ieškovo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sprendime nenurodyta.
Teismas išėjo už ieškinio ribų, nustatinėdamas eismo įvykio dalyvių kaltės dalis. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarime, kuris yra nepakeistas ir galiojantis, konstatuota, kad objektyvių įrodymų, kuris vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam šviesoforo signalui, ir dėl kurio vairuotojo kaltės kilo eismo įvykis, nėra. Tai reiškia, kad dėl 2012-01-09 eismo įvykio kaltės mastai kiekvienam eismo dalyviui jau nustatyti, ir iš naujo nebenustatinėtini.
Byloje esantys dokumentai (sankryžos toponuotraukos, sankryžos schemos ir išmatavimai automobilių išsidėstymo atžvilgiu po eismo įvykio, eismo dalyvių paaiškinimai ir kt) akivaizdžiai įrodo eismo dalyvio G. N. chuliganišką vairavimą (pažeisti Kelių eismo taisyklių 9; 106; 111; 113; 165 p. reikalavimai, tai pat pažeisti 8 p. 3 priedo 1.16 p.; 78.11 p. reikalavimai).
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka teismo sprendimu nepriteisti iš atsakovo 1 000 Lt ieškovo išlaidų teisiniai pagalbai apmokėti kreipiantis į teismą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimo panaikinimo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pagrindinė priežastis ieškovui kreiptis į teismą ir inicijuoti administracinės bylos nagrinėjimą buvo ta, kad atsakovas neatliko įstatymais jam nustatytų privalomųjų veiksmų nustatyti eismo įvykio metu padarytos žalos priežastis.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą spendimą palikti nepakeistą. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.
Teismas visiškai pagrįstai nagrinėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės dėl 2012-01-09 eismo įvykio klausimą ir nustatinėjo kiekvieno iš transporto priemonės valdytojų kaltės laipsnį. Tačiau priešingai nei suprato ieškovas, tai visiškai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas santykius tarp draudiko ir ieškovo traktavo kaip deliktinės civilinės atsakomybės santykius.
Akivaizdžiai nepagrįstas ieškovo pareiškimas, kad teismo sprendimas prieštarauja apeliaciniame skunde paminėtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo apžvalgai. Apžvalgoje nedviprasmiškai pasisakyta, kad išmoka mokama tik kai transporto priemonės valdytojui kyla civilinė atsakomybė, o tai savo ruožtu reiškia, kad, siekiant priteisti draudimo išmoką iš atsakovo, būtina minėtą transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę nustatyti, ką teismas ir padarė.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarime konstatuoti faktai negali būti laikomi prejudiciniais faktais civilinėje byloje, nes, kaip matyti iš CPK 182 str. 2 d. įtvirtintos nuostatos, faktai turi būti nustatyti būtent teismo sprendimu, o ne teisėsaugos ar kitokios institucijos nutarimu. Todėl teismas sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus teismas vertina visų nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybių kontekste.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Draudimo išmokos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nustatyta tvarka mokėjimas siejamas su transporto priemonės valdytojo civiline atsakomybe (TPVCAPDĮ 3 str. 1 d., 16 str. 1 d.). Vien žalos faktas yra nepakankamas pagrindas draudimo išmokai išmokėti, būtina nustatyti, kad žala padaryta aplinkybėmis, kurios yra pagrindas atsirasti transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei.
2012-01-09 eismo įvykyje dalyvavo du automobiliai, žala padaryta dėl automobilių sąveikos. CK 6.270 str. 5 d. nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinių valdytojams dėl šių šaltinių sąveikos padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Taigi sprendžiant dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės dėl 2012-01-09 eismo įvykio sąlygas, t.y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 str.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su 2012-01-09 eismo įvykio dalyvių veiksmų teisėtumu/neteisėtumu, savo paaiškinimu šiuo klausimu teikė tiek ieškovas, tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo G. N., ieškovas taip pat teikė papildomus įrodymus, ieškovo atstovė baigiamosios kalbos metu teigė, kad eismo įvykis įvyko dėl trečiojo asmens G. N. padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Todėl yra nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, aiškindamasis 2012-01-09 eismo įvykio kaltininką, išėjo už pareikšto ieškinio ribų.
CPK 182 str. 2 p. nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Pirmesnėje administracinėje ar civilinėje byloje nustatyti faktai prejudicinais prižįstami tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis. Administracinėje byloje priimtu sprendimu nustatyti faktai bus pripažinti prejudiciniais tik jeigu sprendimas yra priimtas teismo, o ne kitos institucijos. Be to, aplinkybės yra pripažįstamos prejudicinėmis ir negali būti ginčijamos tik tiems asmenims, kurie dalyvavo procese.
Vilniaus apygardos teismo administracinėje byloje Nr.ATP-1155-195/2012 nebuvo nagrinėjamos aplinkybės dėl 2012-01-09 eismo įvykio dalyvių kaltės padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl kurių įvyko šis eismo įvykis, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-08-17 nutarimas administracinėje byloje Nr.II-60-817/2012, kuriuo buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimas, buvo panaikintas tuo pagrindu, kad yra suėję patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminai. Todėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarime nustatytos aplinkybės negali būti laikomos prejudicinėmis šioje byloje.
Iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad 2012-01-09 eismo įvykis įvyko dėl to, kad vienas iš eismo įvykio dalyvių į Kauno ir Algirdo gavių sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 78.11 p. Tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo G. N. teigė, kad į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs tiek nagrinėjamoje byloje, tiek administracinėje byloje Nr.II-60-817/2012 esančius įrodymus, kurių apeliacinės instancijos teismas iš naujo nekartoja, padarė pagrįstą išvadą, kad nei vienas iš eismo įvykio dalyvių nepaneigė jo kaltės dėl 2012-01-09 eismo įvykio prezumpcijos, t.y., kad jis įvažiavo į sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Pirmosios instancijos teismas vertino ir tą aplinkybę, kad trečiasis asmuo G. N. Algirdo gatve iš antros eismo juostos važiavo tiesiai, nors galėjo tik sukti į kairę, t.y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 p., 3 priedo 1.16 p., tačiau byloje esantys įrodymai neduoda pagrindo teigti, kad šis pažeidimas buvo pagrindine 2012-01-09 eismo įvykio priežastimi.
Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad byloje esantys įrodymai teisiog įrodo, kad trečiasis asmuo G. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 9, 78.11 , 106, 111, 113, 165 p., 3 priedo 1.16 p. reikalavimus, šie teiginiai nėra pakankami paneigti ankščiau nurodytas pirmosios instancijos teismo išvadas. Administracinėje byloje Nr.II-60-817/2012 yra duomenys, kad ekspertai yra pasisakę, jog automobilių sugadinimo pobūdžio negalima sieti su šviesoforų ciklais (administracinės bylos Nr.II-60-817/2012 b.l. 9). Ieškovas priešingų duomenų nepateikė. Todėl ieškovo nurodyti automobilių sugadinimai nelaikytini įrodymais, galinčiais patvirtinti, kuris iš eismo įvykio dalyvių į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Ieškovas nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad byloje esantys įrodymai (sankryžos toponuotrauka, eismo įvykio schema, šviesoforų veikimo grafikai) patvirtina, kad būtent trečiasis asmuo į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui.
Pagal TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., nustatant eismo įvykio aplinkybes ir kaltininko atsakomybę, turi būti vadovaujamasi eismo įvykio dalyvių pasirašyta eismo įvykio deklaracija ar kitu eismo įvykio dalyvių pasirašytu dokumentu apie įvykio aplinkybes arba kompetentingų institucijų išduotais dokumentais apie eismo įvykio aplinkybes. TPVCAPDĮ 19 str. 2 d. nustatyta, kad kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, išmoka mokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybės buvo nustatinėjamos administracinėje byloje, todėl atsakovas pagal TPVCAPDĮ nuostatas neturėjo pareigos atlikti atskiro tyrimo 2012-01-09 eismo įvykio aplinkybėms nustatyti. Ieškovo veiksmai, skundžiant Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012-02-15 nutarimą ir dėl to turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytini ne atsakovo nurodymų vykdymu Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokų mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr.795, 58 p. prasme, o ieškovo teisių administracinėje byloje realizavimu. Todėl teismas pagrįstai nepriteisė ieškovui išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų administracinėje byloje.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 metų vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.