Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-11 · Civilinė byla Nr. 2A-2007-565/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-11-11Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-11
Bylos Nr.
2A-2007-565/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-04959-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
UAB „Termoblock“
Kategorijos
  • 45.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2007-565/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-04959-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ir atsakovo UAB „Termoblock“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „Termoblock“ dėl netinkamo sutarties vykdymo, nuostolių atlyginimo, neturtinės žalos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Termoblock“ priešieškinį dėl skolos ir negauto pelno priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydamas priteisti iš atsakovo 579,08 Lt už nepatiektas prekes, 800 Lt negražintą užstatą už europadėklus, 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą, 34,95 Lt pašto išlaidas, 600 Lt už advokato teisinę pagalbą, 87 Lt žyminį mokestį, 19,34 Lt delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas tikslino savo reikalavimus ir po paskutinio ieškinio papildymo ieškovo reikalaujama priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimo suma buvo lygi 3 550,43 Lt, pašto, transporto, kanceliarinės išlaidos, dienpinigiai sudarė 722,64 Lt sumą, o delspinigiai, paskaičiuoti nuo 579,08 Lt siekė 28,36 Lt, paskaičiuoti nuo 800 Lt – 35,19 Lt.

Ieškovas nurodė, kad pirko iš atsakovo statybinius blokelius. Tuo tikslu su atsakovu pasirašė atsakovo parengtą pirkimo-pardavimo sutartį Nr.097. Sutartyje atsakovas įsipareigojo už sutartą kainą parduoti ieškovui sutartyje nurodytas prekes, priimti grąžinamą tarą ir grąžinti už tarą sumokėtą užstatą. Ieškovas ketino pirkti ir sumokėto už 62 m³ blokelių: "Termoblock" TD2 - 54 m³, TU1 - 2 m³, SD3 - 6 m³. Tačiau atsakovas pardavė ieškovui 40 europadėklų statybinių blokelių Termoblock, kas faktiškai sudaro sudaro 35,56 m3, t.y. neatitinka ieškovo užsakyto prekių kiekio. Todėl ieškovas permokėjo atsakovui 579,08 Lt, t.y. 444, 80 Lt už nepateiktus 3,2 m³ Termoblock TD2, 102,06 Lt už nepateiktus 0,6 m³ Termoblock SD3 ir 32,22 Lt už nepateiktus 0,2 m³ Termoblock TD1.

Ieškovas taip pat grąžino atsakovui 40 europadėklų (tarą), tačiau atsakovas negrąžino ieškovo sumokėto 800 Lt užstato.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškovo ieškinį atmesti ir pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 441,07 Lt skolą už įsigytas prekes, 954,93 Lt negautą komercinį pelną ir 6% metines palūkanas už vėlavimą atsiskaityti. Nurodė, kad 2011-09-06 ieškovas nupirko 40 palečių statybinių blokelių, o būtent 32 paletės TD2 blokelių, 2 paletės TUl blokelių ir 6 paletės SD3 blokelių. Ieškovas sumokėjo už gaminius 6 590 Lt avansinį mokėjimą ir daugiau nemokėjo, nors gaminių ir užstato už paletės kaina yra 7 974,87 Lt, ir tai patvirtina sąskaita-faktūra Nr. TB09/116. Ieškovas grąžino 39 padėklus ir jam buvo išrašyta kreditinė sąskaita-faktūra Nr. TB09/167 sumai 943,87 Lt. Tokiu būdu ieškovas liko skolingas atsakovui 441,07 Lt. Paaiškino, kad sutartyje aptartas kiekis nurodytas kubiniais metrais, o pardavimas yra vykdomas vienetais ar pakavimais ir tai niekaip neprieštarauja sutarties sąlygoms. Ant pakuotės yra CE ženklinimas, kuriame nurodyta blokeliams TD2 ir TUl „mato kubas": 60 vnt, blokeliams SD3 „mato kubas" 120 vnt. Tokiu būdu ieškovas negali teigti, kad nežinojo, ką pirko. Blokelio dydžiai, yra tokie, kad fiziškai yra neįmanoma sudėti iš blokelių 1 m³, nes 65 blokeliai yra mažiau už m³, o 66 - daugiau už m³.

Nurodė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti užstatą už padėklus nepagristas, nes ieškovui buvo išrašyta kreditine PVM sąskaita-faktūra sumai 943,80 Lt. Padėklų grąžinimo dieną ieškovo skola atsakovui sudarė 1 384,87 Lt, todėl pinigai jam nebuvo išmokėti, o šiai sumai sumažinta atsakovo skola.

Ieškovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad pažeistos sutarties sąlygos, sutartis surašyta vienpusiškai, sutartyje ir krovinio važtaraščiuose nurodyti skirtingi įmonių kodai ir adresai, ieškovas negavo prekių atitikties deklaracijų, sertifikatų, kasos pajamų orderių, PVM sąskaitų-faktūrų. Jis nepripažįsta sutarties priedo, nes jo nepasirašinėjo, o sutarties ieškovas neprivalėjo vykdyti, nes jau po 3 dienų nuo prekių gavimo dienos raštiškai kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti trūkstamus dokumentus ir prekes. Atsakovas sąskaitose – faktūrose nurodo 7 974,87 Lt sumą, nors jokių sąskaitų-faktūrų ieškovas negavo.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė: priteisė iš atsakovo UAB „Termoblock“ ieškovo V. K. naudai 579,08 Lt už neperduotą prekių dalį, 779,22 Lt užstatą, 92,65 Lt nuostolių atlyginimą, 19,05 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 1 470 Lt sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-31 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 194 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad šalys sutartyje susitarė dėl perkamo-parduodamo prekių kiekio, kuris nustatytas kubiniais metrais, ir atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą dėl kitokio nei matuojamo kubiniais metrais prekių kiekio nustatyto.

Teismas nustatė, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra užfiksuota prekių kaina. Prekių kainą teismas nustatė pagal krovinio važtaraščius 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini)00312345912 ir analogiško numerio krovinio važtaraštį be datos, pagal kuriuos ieškovui buvo pateiktos prekės, kuriuose nurodyti ieškovui išvežtų prekių kiekiai ir kaina (nenurodant valiutos), ir pagal atsakovo pateiktą 2011-09-06 orderį Nr.013, pasirašytą abiejų sutarties šalių, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 3 900 Lt. Teismas sprendė, kad šalys susitarė, jog 1 m³ blokelių „Termoblock“ TD2 kaina 139 Lt, 1 m³ blokelių „Termoblock“ TU1 kaina - 161,10 Lt, o 1 m³ blokelių „Termoblock“ SD3 kaina – 170,10 Lt., o už krovinio važtaraščiuose nurodytą prekių kiekį ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 5 790,80 Lt (4 448 Lt + 322,2 Lt + 1 020,60 Lt). Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad ieškovas už jam perduotą kiekį turi sumokėti pagal 2011-10-03 PVM sąskaitą – faktūrą TB Nr. 09/166 ne tik kelionių važtaraščiuose nurodytą sumą, bet ir PVM, nes ši sąskaita išrašyta ne prekių perdavimo dieną, o gerokai vėliau, joje nurodyta galutinė kaina neatitinka krovinio važtaraščiuose nurodytos prekių kainos. Kadangi teismui atsakovo pateikti kiti dokumentai: 2011-10-26 kreditinė PVM sąskaita – faktūra TB Nr. 09/167, skolų suderinimo aktas yra sudaryti 2011-10-27 ir 2011-10-28, pasirašyti tik vienos iš šalių, o ieškovas teigė, kad jis tokių dokumentų nėra matęs, teismas sprendė, kad šie įrodymai nepagrindžia atsakovo argumentų dėl kitokios prekių kainos nei nurodyta krovinio važtaraščiuose.

Pagal 2011-09-06 pajamų orderį Nr. 013 ir 2011-09-06 pajamų orderį Nr. 012 teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui 2011-09-06 sumokėjo 6 590 Lt, t.y. 5790,80 Lt už jam pagal krovinio važtaraščius perduotas prekes ir 799,20 Lt kaip užstatą už europadėklus kaip yra numatyta šalių sudarytos sutarties 3 punkto antroje pastraipoje.

Pasisakydamas dėl prekių kiekio teismas nurodė, kad sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad prekių kiekis matuojamas kubiniais metrais. Atsakovo argumentus, jog ofertoje jis esą nurodęs matavimo vienetus – „mato kubai“ ir ieškovui tai buvo žinoma, laikė nesąžiningais, nes toks mato vienetas nėra aiškus, jis klaidina pirkėją. Pažymėjo, kad įprastai tokių prekių kaip blokeliai ar plytos kaina nurodoma už kvadratinį, kubinį metrą ar vienetą. Todėl sprendė, kad ieškovas, sudarydamas sutartį, kurioje įsipareigojo įsigyti prekių kiekį matuojamą kubiniais metrais, negalėjo numanyti, kad jam perduotų prekių kiekis bus išmatuotas kitaip nei kubiniais metrais, ir atitinkamai atsakovas privalėjo perduoti ieškovui prekes, kurių kiekis nustatomas taip kaip numatyta sutartyje, t.y. kubiniais metrais.

Teismas nustatė, kad atsakovas apie ieškovui perduotų prekių kiekio trūkumą informuotas per protingą trijų dienų terminą. Todėl sprendė, kad ieškovas įgijo teisę arba reikalauti perduoti jam trūkstamus daiktus, arba atsisakyti priimti daiktus ir sumokėti kainą, o jei kaina jau sumokėta, – reikalauti ją grąžinti ir atlyginti nuostolius (CK 6.327 str. 3, 5 d., 6.330 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo nurodyto prekių kiekio trūkumo atsakovas neneigė, pripažindamas, jog vienoje pakuotėje prekių kiekis yra mažesnis nei kubinis metras, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo permokėtus ieškovui 579,08 Lt, kuriuos sudaro 444,80 Lt už nepateiktus 3,2 m3 Termoblock TD2; 102,06 Lt už nepateiktus 0,6 m3 Termoblock SD3 ir 32,22 Lt už nepateiktus 0,2 m3 Termoblock TD1, yra pagrįstas.

Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 800 Lt, t.y. įmokėtą užstatą už europadėklus, teismas tenkintino iš dalies, priteisdamas iš atsakovo ieškovui 779,22 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas grąžino atsakovui 39 europadėklus, o ne 40, kaip teigė ieškovas.

Ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 3 550,43 Lt neturtinės žalos atlyginimą atmetė kaip nepagrįstą, nurodęs, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nėra nustatyta, kad nagrinėjamu atveju gali būti atlyginama neturinė žala.

Vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 3 punktu, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 92,65 Lt išlaidas, patirtas siekiant apginti pažeistas teises, susidedančias iš 65,70 Lt pašto išlaidų, 9,45 Lt išlaidų už dokumentų kopijavimą ir 17,50 Lt už autobuso bilietą, pirktą 2012-10-17.

Ieškovo reikalavimą dalyje dėl 299,71 Lt išlaidų kurui priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą, kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys apie automobilį, kuriuo buvo važiuojama, automobilio kuro sąnaudas, bei kiti duomenys, reikalingai realioms transporto išlaidoms paskaičiuoti. Ieškovas prašymą priteisti 40 Lt už kasetės pildymo paslaugas teismas atmetė nesant duomenų, leidžiančių nustatyti, kokiu spausdintuvu spausdinta, duomenys, reikalingi nustatyti vieno lapo spausdinimo karštus. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 230 Lt dienpinigių priteisimo, kadangi jis nepagrįstas jokiais įrodymais.

Vadovaudamasis CK 6.329 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad šalys sudarė sutartį būtent dėl faktiškai ieškovo priimto prekių kiekio, t.y. 35,56 m³. Todėl atmetė atsakovo priešieškinį kaip nepagrįstą.

Įvertinęs tai, kad sprendimu yra patenkinta 26 procentai ieškovo reikalavimų, teismas sumažino ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų dydžiui ir priteisė ieškovo naudai iš atsakovo 194 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 44 Lt žyminis mokestis ir 150 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovo valstybės naudai priteisė 33 Lt nesumokėto žyminio mokesčio.

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Termoblock“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti teismo sprendimą tenkinant priešieškinį ir atmetant patenkintus ieškinio reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta blokelių kaina. Nurodė, kad važtaraščio duomenys nėra būtini ir nėra įrodymas. Atsakovas nurodo, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sąskaitoje-faktūroje nurodytą mokėtiną sumą ir sprendė, jog gaminių kaina yra 5 790,80 Lt, o ne 7

974,87 Lt. Nesutikimą su sąskaitoje nurodyta kaina ieškovas argumentavo tik tuo, kad jis sąskaitos nepasirašė. Tačiau ieškovo parašas sąskaitoje nėra būtinas.

Teismas padarė neteisingą išvadą, pripažindamas sutartį galiojančia, tačiau nepripažindamas jos priedų. Atsakovas nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta per elektroninį paštą, prekių kainos užfiksuotos sutarties priede, kuris buvo nuskanuotas ir nusiųstas ieškovui elektroniniu paštu. Sutartyje nurodyta, kad kainos ir terminai bus užfiksuoti atskirame priede. Kadangi teismas nustatė, kad sutartis tarp šalių buvo pasirašyta, tai atitinkamai priedas su fiksuotomis kainomis yra galiojantis. Pagal priede nustatytas kainas vienas pakavimas „Termoblock“ blokelių TD2 (60 vnt) kainuoja 139 Lt be PVM, vienas pakavimas „Termoblock" blokelių TU1 (60 vnt) kainuoja 161,1 Lt be PVM, vienas pakavimas „Termoblock" blokelių SD3 (120 vnt) kainuoja 170,1 Lt be PVM.

Teismas neteisingai aiškino CK 6.313 str. 2 d. nuostatas dėl kainos nustatymo. Laikantis teismo pozicijos, kad sutartyje sutarties kaina nebuvo nustatyta, teismas turėjo vadovautis teismui pateiktu UAB "Termoblock” direktoriaus įsakymu apie kainų paskyrimą 2011 metams, kuris iš esmės nustato rinkos kainas šioms prekėms. Byloje taip pat yra sąskaita-faktūra, išrašyta kitai įmonei, kurioje taip pat nurodyta atsakovo parduodamų prekių kaina. Todėl bendra rinkos kaina atitinka tai kainai, kuri nurodyta sąskaitoje-faktūroje.

Atsakovas prašo pridėti prie bylos kitas sąskaitas-faktūras už antrą 2011 metų pusę, kuriuos atsisakė priimt pirmosios instancijos teismas. Minėtomis sąskaitomis atsakovas ketina įrodyti, kad kaina, kuri buvo nurodyta ieškovui išrašytoje sąskaitoje-faktūroje, yra teisinga ir atitinka rinkos kainas. Taip pat prašo teismo pridėti prie bylos ištraukas iš tinklapių "Arko", "Vilniaus betono gaminiai" ir "Fibo" su nurodytomis kainomis. Nurodė, kad iš šių priedų matosi, kad šios rūšies gaminiams pakavimas nėra vienas kubinis metras ir pardavėjas nurodo vienetų kiekį viename pakavime, bet galutinė kaina yra vienas blokelis, taip pat tai patvirtina, kad nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje kaina yra vidutinė rinkos kaina ar net mažesnė. Kaina, kurią priteisė teismas, yra žemesnė už vidutinę rinkos kainą 40 procentų.

Atsiliepimas

Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad šalys susitarė, jog prekių kiekis bus matuojamas kubiniais metrais. Nurodė, kad aplinkybė, jog šalys tarp savęs susitarė apie tai, kad viena šalis kitai parduos 54 m³ gaminių, neprieštarauja tam, kad gaminiai bus teikiami pakavimais kurių apimtis 0.912 m³, ir neprieštarauja tam, kad kaina yra nustatoma ne už l m³, o už 1 pakavimą, taip kaip supakuota gamintojo. Pažymėjo, kad ieškovas negalėjo nežinoti, kad kaina, nustatyta už vieną blokelių pakavimą, atsakovo nurodytą kaip m.kub (mato kubas), kadangi ieškovas yra profesionalus statybininkas, kuriam gerai žinoma, kad blokelių pakavimai būna įvairių tūrių, ir dėl specifinių dydžių niekad negali sudaryti tikslaus geometrinio kubo, ir pagal faktą tokie gaminiai kaip statybiniai blokeliai yra matuojami vienetais. Be to, visos kainos ir kiekiai nurodyti įmonės oficialiame tinklapyje www.termoblock.lt. Visa informacija apie blokelių kiekį ir išmatavimus yra ant kiekvieno įpakavimo.

Ieškovo paskaičiavimai dėl perimtų gaminių kiekio – 35,56 m³ kiekio, kuriais rėmėsi teismas, yra neteisingi. Atsakovo skaičiavimais 40 pakuočių blokelių sudaro 36,48 m³. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl 579,08 Lt priteisimo paskaičiuotas vadovaujantis neteisingu kiekiu, teismas turėjo atmesti šį reikalavimą kaip neteisingą.

Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 65,70 Lt pašto išlaidoms atlyginti, kadangi minėtas išlaidas ieškovas patyrė ne dėl šios bylos, o teikiant skundus dėl atsakovo kitoms institucijoms.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo, kuriame nurodė, kad sutinka su teismo sprendimu, tačiau nesutinka su jo formuluote „ieškinį tenkinti iš dalies“. Nurodė, kad teismas patenkino esminius ieškinio reikalavimus, todėl turėtų būti ir atitinka formuluotė, iš kurios būtų aišku, kad ieškovas teisus.

Taip pat ieškovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį dėl ieškovo išlaidų advokato pagalbai priteisimo, priteisiant ieškovui iš atsakovo visas 600 Lt dydžio išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.). Šioje byloje nenustatytas viešasis interesas, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje nustatyta, kad 2011 metų rugsėjo mėnesio pradžioje, galimai 2011-09-06, šalys pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.097, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti ieškovui sutartyje nurodytas prekes už sutartą kainą pagal nustatytą kalendorinį grafiką.

Šalys sutarties 2 punkte yra nurodžiusios sutarties dalyką „Termoblock“ TD2 – 54 m³, TU1 – 2 m³ ir SD3-6 m³, kas patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalys sutartyje sutarė dėl perkamo-parduodamo prekių kiekio, kuris nustatytas kubiniais metrais.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovui buvo žinoma, jog perkamų prekių kiekis bus matuojamas „mato kubais“. Atsakovas nurodė, kad ieškovas yra profesionalus statybininkas, kuriam gerai žinoma, kad blokelių pakavimai būna įvairių tūrių. Be to, informacija apie prekes nurodyta atsakovo internetiniame tinklapyje bei ant informacinių lapelių, užklijuotų ant blokelių.

Lietuvos metrologijos inspekcija 2011-11-14 rašte Nr. 13SR-336 Dėl statybinių blokelių kiekio ir matavimo vienetų atsakovui pasiūlė nenaudoti statybinių blokelių įpakavimų su pavadinimais „kubai“ ar „mato kubai“ („m. kub.“), kurie nėra matavimo vienetai ir klaidina pirkėjus. Tuo labiau, kad, kaip jau minėta, ieškovo pasirašytoje sutartyje prekių kiekis nurodytas kubiniais metrais. Todėl ieškovas, sudarydamas sutartį, negalėjo numanyti, kad jam perduotų prekių kiekis bus išmatuotas kitaip nei kubiniais metrais.

Byloje nustatyta, kad šalių sudarytoje sutartyje nėra užfiksuota prekių kaina. Prekių kainą teismas nustatė pagal krovinio važtaraščius 2011-09-06 Nr. (duomenys neskelbtini)00312345912 ir analogiško numerio krovinio važtaraštį be datos, pagal kuriuos ieškovui buvo pateiktos prekės, kuriuose nurodyti ieškovui išvežtų prekių kiekiai ir kaina (nenurodant valiutos), ir pagal atsakovo pateiktą 2011-09-06 orderį Nr.013, pasirašytą abiejų sutarties šalių, kuriame nurodyta, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 3 900 Lt. Teismas sprendė, kad šalys susitarė, jog 1 m³ blokelių „Termoblock“ TD2 kaina 139 Lt, 1 m³ blokelių „Termoblock“ TU1 kaina - 161,10 Lt, o 1 m³ blokelių „Termoblock“ SD3 kaina – 170,10 Lt., o už krovinio važtaraščiuose nurodytą prekių kiekį ieškovas atsakovui turėjo sumokėti 5 790,80 Lt (4 448 Lt + 322,2 Lt + 1 020,60 Lt). Nurodė, kad atsakovo pateiktos sąskaitos neįrodo, kad šalys buvo susitarę dėl kitokios, nei važtaraščiuose nurodytos, prekių kainos.

Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta blokelių kaina. Nurodė, kad važtaraščio duomenys nelaikytini tinkamais įrodymais byloje. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prekių kainą, nurodytą atsakovo išrašytoje sąskaitoje-faktūroje.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.).

Parduodamų prekių kaina nustatoma šalių susitarimu (CK 6.313 straipsnio 1 dalis). Todėl nustatant kainą svarbi abiejų pirkimo-pardavimo santykių dalyvių išreikšta valia.

Atsižvelgiant į tai, kad kainai nustatyti reikalinga abiejų šalių valia, būtent krovinio važtaraščiai, pagal kuriuos ieškovas priėmė prekes, ir kuriuose nurodyti ieškovui išvežtų prekių kiekiai ir kaina, bei 2011-09-06 orderis Nr.013, pasirašytas abiejų sutarties šalių, pagal kurį ieškovas atliko mokėjimą atsakovui, leidžia konstatuoti, kad šalys buvo susitarusios dėl krovinio kainos, nurodytos važtaraščiuose.

Sąskaita-faktūra nėra sutartis, todėl pats sąskaitos išrašymo faktas dar neįrodo, kad šalys susitarė dėl joje nurodytos prekių kainos ir pirkėjas turi pareigą sumokėti šią kainą. Vertinant tai, kad atsakovo pateikta 2011-10-26 kreditinė PVM sąskaita – faktūra TB Nr. 09/167 ir 2011-10-28 skolų suderinimo aktas, pasirašyti tik atsakovo, o ieškovas teigia, kad jis tokių dokumentų nėra matęs, minėtų atsakovo dokumentų negalima laikyti šalių susitarimu dėl kainos.

Atmestinas atsakovo argumentas, kad ieškovas be važtaraščiuose nurodytos sumos jam yra skolingas 1 384,07 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovo pateikta 2011-10-03 PVM sąskaita – faktūra TB Nr. 09/166, kurioje paskaičiuota atsakovo nurodyta suma vėl gi pasirašyta tik atsakovo. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ši sąskaita išrašyta gerokai vėliau nei ieškovui buvo perduotos prekės, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė ieškovo pareigos mokėti didesnę nei važtaraščiuose nustatytą kainą.

Atsakovas teigia, kad teismas, pripažindamas sutarties galiojimą, kartu turėjo pripažinti jos priedo su fiksuotomis kainomis, kuris yra neatskiriama sutarties dalis, galiojimą. Nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartis pasirašyta per elektroninį paštą. Prekių kainos užfiksuotos sutarties priede, kuris buvo nuskanuotas ir nusiųstas ieškovui elektroniniu paštu.

Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytas aplinkybes apie sutarties Nr. 097 su priedu Nr. 1 siuntimą atsakovui. Ieškovas nurodė, kad tokio dokumento pasirašydamas sutartį jis nematė. Sutarties Nr. 097 priedas Nr. 1 pasirašytas tik atsakovo atstovo, o pirkėjo parašui dokumente palikta vieta yra tuščia. Kas leidžia tikėti ieškovo pozicija, jog apie atsakovo pateiktą priedą ir jo turinį jam nebuvo žinoma. Todėl laikyti atsakovo pateikto priedo Nr. 1 šalių sudarytos sutarties dalimi nėra pagrindo.

Atsakovas teigia, kad teismas neteisingai aiškino CK 6.313 str. 2 d. nuostatas dėl kainos nustatymo. Nurodė, kad laikantis teismo pozicijos, kad sutartyje sutarties kaina nebuvo nustatyta, teismas turėjo nustatyti panašių prekių rinkos kainą vadovaujantis atsakovo teismui pateiktu UAB "Termoblock” direktoriaus įsakymu apie kainų paskyrimą 2011 metams, taip pat sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis kitoms įmonėms, kuriose nurodyta atsakovo parduodamų prekių kaina.

Pagal CK 6.313 str. 2 d. tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutartyje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ar nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos srityje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – protingumo kriterijus atitinkanti kaina.

Pirmosios instancijos teismas sutarties kainą nustatė pagal dokumentus, šalių sudarytus sutarties sudarymo metu, kurie tiesiogiai patvirtina šalių nustatytą kainą. Atsakovo pateikti papildomi įrodymai neturi tiesioginės sąsajos su šalių tarpusavio įsipareigojimais, todėl apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją dėl šių įrodymų neprijungimo prie bylos.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovo paskaičiavimai dėl perimtų gaminių kiekio – 35,56 m3, kuriais rėmėsi teismas, yra neteisingi. Atsakovo skaičiavimais 40 pakuočių blokelių sudaro 36,48 m3. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl 579,08 Lt priteisimo paskaičiuotas vadovaujantis neteisingu kiekiu, teismas turėjo atmesti šį reikalavimą kaip neteisingą.

Pagal CPK 185 str. 1 d. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Atsakovas perduoto ieškovui prekių kiekio neginčijo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, net jei ir būtų nustatytas perimtų gaminių kiekio netikslumas, ši aplinkybė nesudaro pagrindo atmesti visą ieškovo reikalavimą dėl sumokėtų pinigų priteisimo kaip neteisingą.

Atsakovas nurodė, kad teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 65,70 Lt pašto išlaidoms atlyginti, kadangi minėtas išlaidas ieškovas patyrė ne dėl šios bylos, o teikiant skundus dėl atsakovo kitoms institucijoms. Su tokiu atsakovo argumentu nėra pagrindo sutikti.

Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 3 punktu, nustatančiu asmens teisę į nuostolių atlyginimą, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 65,70 Lt pašto išlaidas, patirtas siekiant apginti pažeistas teises. Atsakovas pats nurodo, kad ieškovas patyrė išlaidas teikdamas skundus dėl atsakovo veiksmų kitoms institucijoms, t.y. bandydamas apginti savo teises dėl atsakovo veiksmų neteismine tvarka, tačiau nesėkmingai, dėl ko ieškovui teko ginti savo teises teikiant ieškinį teismui. Todėl pripažinus ieškovui teisę į nuostolių dėl netinkamos sutarties vykdymo atlyginimą, ieškovas įgyja teisę ne tik į bylinėjimosi išlaidų teisme atlyginimą, bet ir į išlaidų, bandant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ne teismo keliu, atlyginimą.

Atmestinas ieškovo prašymas pakeisti teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę „ieškinį tenkinti iš dalies“, kadangi tokia formuluotė atitinka teismo sprendimo turinį, todėl yra teisinga.

Iš ieškovo pareikšto ieškinio sumos – 5 715,81 Lt, ieškinys tenkintinas 1 470 Lt sumoje. Tai, kad materialiniai ieškinio reikalavimai buvo patenkinti didžiaja dalimi, nesudaro pagrindo teigti, kad ieškinys buvo patenkintas visiškai.

Nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino ieškovui priteistinas išlaidas už advokato pagalbą.

CPK 93 str. 2. d nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

Kadangi kaip jau minėta ieškovo ieškinys buvo iš dalies, teismas pagrįstai sumažino ieškovo turėtas 600 Lt išlaidas už teisinę pagalbą.

Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmestini, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Burdulienė