Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, sekretoriaujant Agnei Juškaitei, dalyvaujant ieškovo K. Ž. atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei, nedalyvaujant ieškovui K. Ž. ir atsakovei J. Ž., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo K. Ž. patikslintą ieškinį atsakovei J. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė J. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismas procesinius dokumentus atsakovei ne kartą siuntė žinomu atsakovės gyvenamosios vietos adresu bei į jos buvusias darbovietes, tačiau šiuo būdu įteikti procesinių dokumentų atsakovei nepavyko (b. l. 36, 39, 74, 151). 2012-09-21 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi paskelbta atsakovės paieška (b. l. 47-48), kuri nutraukta 2012-10-16 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, nustačius atsakovės gyvenamąją vietą. Tačiau ir naujai paaiškėjusiu atsakovės gyvenamosios vietos adresu procesinių dokumentų atsakovei įteikti nepavyko (b. l. 74, 82, 83, 101). 2014 m. kovo 13 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi atsakovei procesiniai dokumentai įteikti bei ji informuota apie teismo posėdžio laiką ir vietą įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu (b. l. 157), todėl įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovei apie vykstantį civilinės bylos nagrinėjimą teisme žinoma, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš santuokos liudijimo nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b.l.5).

Ieškovas ieškinyje bei ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą.

Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). CK 3.61 straipsniui taikyti neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad sutuoktinių pareigas pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą teismas privalo atsižvelgti į sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu, tarpusavio santykius ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jiems nevykdant pareigų, numatytų CK 3.27 straipsnyje, abiems nesugebėjus išsaugoti santuokos. Atsakovė nereiškė prieštaravimų dėl abiejų sutuoktinių kaltės nustatymo. Kaip nurodė ieškovas, šalys iš esmės yra skirtingų charakterių, skiriasi jų požiūris į gyvenimą bei šeimos vertybes. Šalys jau daugiau kaip 3 metai negyva kartu ir neveda bendro ūkio, atsakovė gyvena asocialų gyvenimą, todėl ieškovas nežino nei kur yra atsakovės gyvenamoji vieta, nei ar ji dirba. Nepaisant santuokoje pragyventų dešimties metų, nei vienas iš sutuoktinių nedėjo pakankamai pastangų taikytis, išsaugoti šeimą. Įvertinus ieškovo nurodytus argumentus, darytina išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Jie abu dėjo per mažai pastangų išsaugoti šeimą, nebuvo lojalūs ir negerbė vienas kito, neieškojo kompromisų šeimos išsaugojimo vardan. Konstatuotina, kad šiuo metu šalių santuoka yra tik formali, sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl šeimos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai (CPK 185 str., CPK 384 str. 6 d., CK 3.61 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės: ieškovui – Ž., atsakovei – Ž. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Iš (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimo (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra U. Ž. (b. l. 6). Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog 2013 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-451/2013 nusprendė neterminuotai apriboti motinos valdžią J. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; terminuotai – vieneriems metams apriboti tėvo valdžią K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; nustatyti U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir nuolatiniu globėju paskirti Jiezno vaikų globos namus, nustatyti U. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Jiezno vaikų globos namuose, priteisti iš J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) U. Ž., a.k, (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš K. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, U. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; paskirti U. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoju Jiezno vaikų globos namus, Sodo g. 13, Jiezne, Prienų rajone. Kadangi 2013 m. birželio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu yra nustatyta globa šalių dukrai U. Ž., taip pat nustatyta jos gyvenamoji vieta išspręstas išlaikymo iš tėvų priteisimo klausimas, šie klausimai nagrinėjamoje byloje nespręstini.

Bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 str. 1 ir 2 d., kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 str. 3 d. norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 str. 3 d.), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 str. 1, 2 ir 4 d., 3.90 ir 3.91 str. taisyklėmis.

Ieškovas prašo santuokos metu, t.y. 2005-03-16, įgytą automobilį VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe. Ieškovas aplinkybę dėl automobilio pripažinimo asmenine jo nuosavybe įrodinėja tuo, kad šį automobilį ji įsigijo savo asmeniniams poreikiams, iš savo asmeninių lėšų. Be to, automobilis yra ypatingai mažos vertės. Kai bendro turto režimas nustatytas įstatyme, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus, įstatymui leidžiant įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba įrodyti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje ginčo dėl automobilio pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe nėra.

Iš VĮ „Regitros“ pažymos matyti, kad santuokos metu ieškovo vardu įregistruotas automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Ieškovas byloje tvirtino, jog šį automobilį įsigijo savo poreikiams ir iš asmeninių lėšų, automobilį naudojo išimtinai savo poreikiams. Atsakovė šiuos argumentus paneigiančių įrodymų teismui nepateikė. Išdėstytos faktinės bylos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), įgytas panaudojant asmenines ieškovo lėšas. Atsisakymas pripažinti, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojus asmenines ieškovo lėšas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Pripažinus turtą asmenine ieškovo nuosavybe, jis yra nedalintinas, jo vertė nenustatinėjama.

Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad atsakovės vardu yra registruotas butas, esantis A. ir J. Gravrogkų 17-164 (b. l. 8-9). Tačiau kaip matyti, jis yra įgytas 2002-12-14, t.y. iki šalių santuokos, todėl šis turtas laikytinas asmenine atsakovės nuosavybe ir nedalintinas.

Daugiau kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ieškovo ir atsakovės vardu neregistruota. Ieškovas nurodė, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Reikalauti priteisti išlaikymą galima tik esant santuokai, taip pat ją nutraukiant ar pripažįstant negaliojančia. CK 3.72 str. nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Teisės į išlaikymą neturi sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, taip pat tas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (CK 3.72 str. 1 ir 4 d.).

Konstatavus abiejų šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, klausimas dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nespręstinas.

Ieškovas pateikė prašymą priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kadangi ieškovui yra teikiama 100 proc. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 str. 1 d.).

Teismas ieškovo ieškinį tenkino visiškai, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 144 Lt žyminis mokestis (CPK 96 str. 1 d.). Šioje byloje teismas dėl procesinių dokumentų siuntimo patyrė 36,56 Lt išlaidų, todėl ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės. Viso iš atsakovės valstybei priteistina 180,56 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovo K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini), santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui K. Ž. palikti pavardę – Ž., atsakovei J. Ž. – Ž.

Pripažinti, kad automobilis VW GOLF, v.n. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovo K. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.

Priteisti iš atsakovės J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 36,56 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso 180,56 Lt (vieną šimtą aštuoniasdešimt litų 56 ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „Swedbank”, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.