Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimtukas“ įgaliotam atstovui Linui Mažoniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „VIACON BALTIC“ atstovei advokato padėjėjai Giedrei Liepinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimtukas“ ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, pareikštą atsakovei Lietuvos ir Švedijos uždarajai akcinei bendrovei „VIACON BALTIC“, ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo – V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalių bendradarbiavimas buvo sklandus, nebuvo jokių klausimų, prieštaravimų dėl ieškovės sąskaitų. Visos sąskaitos atsakovės yra priimtos, neginčytos. Tai reiškia, kad V. K. užsakė paslaugas, paslaugos buvo suteiktos. Užsakydavo ne sandėlio darbuotojai, o V. K.. Ant visų sąskaitų faktūrų yra atsakovės darbuotojų parašai. Nesutinka su priešieškinio sumos paskaičiavimu, nes ieškovė nevedė važtaraščių apskaitos, jų nekaupė ir nėra įsipareigojusi to daryti. Atsakovas 2017-05-29 neturėjo galiojančio, vykdytino reikalavimo. Aukščiausiojo Teismo praktika sako, kad ginčyti įskaitymo nereikia, todėl ir neginčija. Ieškovės direktorius yra paprastas vairuotojas, jis buvo pakviestas pasiaiškinti, kartu dalyvavo dar 4 ieškovės darbuotojai, kurie naudojo jam spaudimą, jis labai išsigando ir prirašė visokių aplinkybių, bet jokie objektyvūs duomenys to nepagrindžia. V. K. buvo atleistas savo noru, jam jokios pretenzijos nereiškiamos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad trečiajam asmeniui nebuvo suteikti įgaliojimai užsakyti paslaugas. Trečiasis asmuo buvo tam tikras vadovas, galintis duoti nurodymus. Trečiojo asmens pozicija patvirtina ieškinio pagrįstumą ir priešieškinio nepagrįstumą. Ginčas turėtų būti tarp atsakovės ir jos darbuotojo, o ne su ieškove. Ikiteisminės išlaidos susidarė dėl to, kad įmonė rašė įvairius raginimus, pretenzijas.

Atsakovės apskaitoje yra važtaraščiai su ieškovės direktoriaus parašu, todėl galima sakyti, kad atsakovės direktorius tvarką pristatyti važtaraščius žinojo. Atsakovė atliko įskaitymą, kuriam nereikalingas sutikimas, nes atsakovė įsitikusi, kad turi galiojančią reikalavimo teisę. Tuo metu, kai buvo atliktas įskaitymas, atsakovė ieškovei nebuvo apmokėjusi 3 sąskaitų. 2017-05-29 įskaitymas atliktas laikant, kad ieškovės nuostoliai atsakovei yra 24289,07 Eur. Atsakovė visas ieškovės sąskaitas apmokėjo, išskyrus paskutines 3. Sąskaitos įtraukimas į buhalteriją nepadaro sąskaitos teisėta. Jei atsakovė sąskaitas apmokėjo, tai nereiškia, kad ji tą sąskaitą pripažino.

Ieškovės atstovavimo išlaidos neatlyginamos, nes nėra būtinosios, sumokėtos VŠĮ.

Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo pranešimu, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (2 t., e.b.l. 167, 169-170).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, civilinės bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė išrašė 10655,74 Eur PVM sąskaitas faktūras, kurių atsakovė neapmokėjo (el.b.l. 23): 2017-02-13 serija RF Nr. 17-00011 (el.b.l. 6), 2017-02-27 serija RF Nr. 17-00013 (el.b.l. 7), 2017-03-31 serija RF Nr. 17-00016 (el.b.l. 8). 2017-05-09 atsakovė pareikalavo ieškovės atlyginti 20 073,61 Eur nuostolius (1 t., e.b.l. 55-56, 58). Atsakovė, patikrinusi 2016 m. spalio – 2017 m. vasario mėnesių ieškovės sąskaitas faktūras, 2017-05-09 reikalavimu pranešė ieškovei, kad jos padaryti nuostoliai atsakovei yra 24289,07 Eur ir 2017-05-29 vienašališkai įskaitė priešpriešinius vienarūšius reikalavimus bei pareikalavo sumokėti likusią 13 633,33 Eur skolą (1 t., e.b.l. 57-59). Atsakovė, patikrinusi 2016 m. sausio – 2017 m. vasario mėnesių ieškovės sąskaitas faktūras, nustatė, kad ieškovės padarytų atsakovei nuostolių suma, įvertinus atsakovės įsiskolinimo sumą ieškovei (10655,74 Eur), yra 32 981,03 Eur ir apie tai 2017-06-05 elektroniniu laišku informavo ieškovę (1 t., e.b.l. 60).

Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei pagal tris sąskaitas faktūras už 2017 m. suteiktas transporto paslaugas (1 t., b.l. 6, 7, ir 8), kurių atsakovė neginčija, tačiau nurodo, jog prievolė atsiskaityti pagal jas pasibaigė įskaitymu. Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai atsakovė reiškia priešpriešinį reikalavimą ieškovei dėl nuostolių, atsakovės kildinamų už 2016-2017 m. jos darbuotojo iš ieškovės užsakytas ir atsakovės apmokėtas paslaugas, ar pagrįstai atsakovė taikė įskaitymą.

Teismas nustatė, kad šalims bendradarbiaujant nuo 2014 m. pagal žodinę sutartį, anksčiau jokių tarpusavio ginčų nekilo (priešingų duomenų šalys teismui nepateikė), atsakovės darbuotojas inžinerinių tinklų plėtros vadovas V. K. užsakydavo iš ieškovės paslaugas atsakovės vardu (2 t., e.b.l. 2-5), atsakovė ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras (dėl transporto paslaugų konkrečiais maršrutais, aplink tam tikrus regionus, taip pat už nuomą) apmokėjo, jų ieškovei negrąžino, pretenzijų nereiškė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo susiklostę teisiniai santykiai dėl įvairių vežimo paslaugų teikimo (6.807 str., 6.808 str., 6.809 str., 6.8010 str.). Ieškovė atsakovei teikė ne tik krovinių vežimo, bet ir keleivių vežimo paslaugas, taip pat nuomos paslaugas, todėl atsakovė nepagrįstai savo reikalavimą grindžia perskaičiuota paslaugų kaina pagal krovinių siuntimo važtaraščius. Ieškovė suteiktas paslaugas įformino, pateikdama PVM sąskaitas faktūras apmokėti, jas atsakovė pasirašydama ir apmokėdama patvirtino. Pažymėtina kad atsakovė, taikydama įskaitymą, skolą pagal sąskaitas faktūras, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, pripažino (2017-02-13 serija RF Nr. 17-00011, 2017-02-27 serija RF Nr. 17-00013, 2017-03-31 serija RF Nr. 17-00016) ir kurios savo turiniu nesiskiria nuo kitų, anksčiau ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų: jose taip pat nurodyta nuomos, transporto paslaugos konkrečiais maršrutais, o taip pat nekonkrečiais maršrutais, pavyzdžiui, po Klaipėdą. Taigi, atsakovė savo veiksmais iš esmės pripažįsta, kad ieškovė teikė jai ne tik krovinių vežimo, bet ir keleivių vežimo paslaugas, taip pat nuomos paslaugas.

Atsakovė neatsiskaitė su ieškove, motyvuodama tuo, jog jos prievolė baigėsi vienarūšio priešpriešinio reikalavimo įskaitymu, nurodydama, kad ieškovė savo veiksmais (įrašydama į sąskaitas faktūras paslaugas, kurių realiai atsakovei neteikė) sukėlė atsakovei nuostolį. Šiam faktui nustatyti atsakovė turėjo įrodyti visas ieškovės civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 12, 178 straipsniai, CK 6.246–6.249 straipsniai).

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo, yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014).

Pagrindinis įrodymas, kuriuo remdamasi atsakovė įrodinėjo ieškovės neteisėtus veiksmus, yra ieškovės vadovo R. Ž. 2017-03-20 rašytinis pareiškimas (1 t., e.b.l. 43-44), kuriame nurodoma, jog į sąskaitas, išrašytas atsakovei buvo įtraukiamas V. K. vežiojimas į susitikimus, jam skolinti pinigai ir kt. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. Ž. yra paprastas vairuotojas, pakviestas pasiaiškinti, labai išsigando ir parašė tokį pasiaiškinimą.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė į atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras įtraukė paslaugas ar prekes, kurių nesuteikė. R. Ž. 2017-03-20 rašytinio pareiškimo šiam faktui nustatyti nepakanka, kadangi jis nėra informatyvus (jame nenurodyti konkretūs laikotarpiai, sumos, sąskaitos faktūros), o jame nurodyto turinio nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, o šiam faktui patvirtinti atsakovė byloje nereiškė jokių prašymų. Kita vertus, trečiasis asmuo V. K. 2018-11-22 prašyme teismui patvirtino, jog visos paslaugos pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras atsakovei buvo suteiktos (2 t., e.b.l. 169-170).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų. Teismas nustatė, kad atsakovės vardu paslaugas užsakinėjo atsakovės įgaliotas asmuo V. K. (duomenų, kad šis asmuo viršijo įgaliojimus, užsakydamas paslaugas, atsakovė teismui nepateikė; V. K. atleistas iš atsakovės savo noru), atsakovė, apmokėdama ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras, suteiktas paslaugas patvirtino (CK 2.133 straipsnis, 2.133 straipsnis). Aplinkybė, kad pagal savo vidaus tvarką atsakovė netikrina sąskaitų pagrįstumo prieš jas apmokėdama, nepanaikina jos pareigos prisiimti atsakomybę už sutartimi prisiimtus įsipareigojimus: verslininkui keliami didesni atidumo, apdairumo ir rūpestingumo standartai.

Atsakovei neįrodžius, jog ieškovė savo veiksmais sukėlė atsakovei nuostolių, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai, neturėdama apibrėžto, galiojančio ir vykdytino reikalavimo (įskaitė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, kurį vėliau tikslino ir nuostolių sumą keitė), neturėdama tam pagrindo vienašališkai įskaitė reikalavimą dėl nuostolio atlyginimo į atsakovės skolą pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras, nors ieškovė nebuvo atsakovės skolininkė (CK 6.130 straipsnio 1 d.). Teismas nustato, kad įskaitymas, nesant priešpriešinio reikalavimo, neatitinka CK 6.130 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įskaitymo sampratos, yra akivaizdžiai niekinis ir negalioja kaip imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris pagal CK 1.80 straipsnį. Įskaitymo negaliojimo faktą ir padarinius dėl šios dalies teismas konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-02-08 nutartis Nr. 3k-3-42/2011).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinas 10 655,74 Eur įsiskolinimas (CK 6.808, 6.809, 6.8010, 6.38 straipsniai), priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, neįrodžius, kad ieškovė padarė nuostolius atsakovei, todėl yra atmestinas (CPK 178 str.).

Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo ADVOC LT, VšĮ 1200 Eur už skolos išieškojimo ikiteismine tvarka paslaugas (1 t., e.b.l. 9, 10, 12-13,15), šios išlaidos yra tiesiogiai nulemtos atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, todėl jos priteistinos iš atsakovės (CK 6.256 straipsnis). Teismas, priteisdamas šias išlaidas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad ieškovė byloje neprašo priteisti kitų bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teikiama teisine pagalba.

Teismas nustato, kad ieškovė nepagrįstai papildomai prašė teismo priteisti 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsniu, kadangi pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai kreditorė patyrė didesnių išlaidų nei 40 Eur, iš skolininko priteisiama 40 Eur ir juos viršijanti suma, o tai reiškia, kad sumos nėra sudedamos. Atsižvelgiant į tai, šis prašymas dėl 40 Eur priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškinį tenkinus iš dalies, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 404,63 Eur palūkanas už pradelstą atsiskaityti skolą, taip pat 8 proc. dydžio metinės procesinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 5 dalis).

Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nustatytina, kad byloje ieškovė patyrė 277 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui, kurios, ieškinį tenkinus iš dalies, priteistinos iš atsakovės proporcingai patenkintai (99,67 proc.) reikalavimų daliai (276,08 Eur) (CPK 93 str. 2 d.).

Valstybei iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos proporcingai patenkintai (99,67 proc.) reikalavimų daliai (9,99 Eur) (CPK 96 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 214 str., 215 str., 222 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės "VIACON BALTIC (juridinio asmens kodas 110788621) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rimtukas (kodas 302536633) naudai 10655,74 Eur (dešimt tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 74 ct) skolą, 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) išlaidas, susijusias su ikiteisminiu skolos išieškojimu, 404,63 Eur (keturių šimtų keturių eurų 63 ct) palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12260,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-10-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 276,08 Eur (dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 8 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos ir Švedijos uždarosios akcinės bendrovės "VIACON BALTIC (juridinio asmens kodas 110788621) valstybei 9,99 Eur (devynių eurų 99 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.