- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- 2S-1113-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01800-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Pareiškėjas
- Ž. P.
- Kreditorius
- I. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6465-1191/2025 pagal pareiškėjo Ž. P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: antstolė R. G. ir išieškotoja I. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Ž. P. (toliau – ir skolininkas) pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė atšaukti pirmąsias 2025 m. sausio 20 d. paskelbtas skolininko turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860 ir neskelbti turto varžytynių iki tol, kol nebus įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl turto vertės. Nurodė, kad pareiškėjas 2025 m. sausio 20 d. gavo antstolės pranešimą apie paskelbtas pirmąsias skolininkui priklausančio buto su rūsiu varžytynes, kuriose nurodyta pradinė turto pardavimo kaina – 72 800 Eur. Pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolės 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymo, kuriuo butas buvo įkainotas eksperto nustatyta verte – 91 000 Eur, teigdamas, kad tikroji buto rinkos vertė turėtų būti ne mažesnė už 100 827 Eur. Nurodytas pareiškėjo skundas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2YT-1889-1087/2025.
2. Pareiškėjas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje turto vertė yra esminis klausimas. Teismui pripažinus, kad antstolė nepagrįstai atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, reikės skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti. Dėl to antstolė, žinodama, kad yra ginčijama turto vertė, negalėjo paskelbti pirmųjų varžytynių iki tol, kol neįsiteisės teismo nutartis dėl turto vertės, nes teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jo vykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. vasario 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Ž. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nenurodė preliminariai pagrįstų reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą vertini preliminarų skundo pagrįstumą, prašyme nėra nurodyta nei viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų.
5. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam palankaus skundo dėl antstolės veiksmų išsprendimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jo padėtis pablogėtų ar būtų pažeistos jo teisės. Skundo turinyje nurodytos aplinkybės apie paskelbtas varžytynes, pareiškėjo turtui taikytus apribojimus, nepatvirtina, kad jo padėtis, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iki skundo išnagrinėjimo, pablogėtų. Dėl to teismas pripažino, kad pareiškėjo prašyme nėra vienos iš įstatyme nustatytų privalomų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėjas Ž. P. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir sustabdyti turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo procesą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nenurodė reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą vertini preliminarų skundo pagrįstumą, taip pat nenurodė nei vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad antstolis negalėjo skelbti pirmųjų varžytinių iki tol, kol nebus išspręstas ginčas dėl turto vertės nustatymo. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas, 2024 m. gruodžio 4 d. gavęs antstolės patvarkymą dėl turto įkainojimo ir pirmųjų varžytynių paskelbimo, pateikė motyvuotą skundą dėl neteisingai nustatytos turto vertės, tačiau antstolė, nesulaukusi teismo sprendimo, paskelbė pirmąsias varžytynes. Dėl to pareiškėjas ir prašė teismo atšaukti pirmąsias varžytynes ir neskelbti varžytynių iki tol, kol nebus įsiteisėjusi teismo nutartis dėl turto vertės.
6.2. Nagrinėjamoje byloje turto vertė yra esminis klausimas. Teismui pripažinus, kad antstolė nepagrįstai atsisakė tenkinti skolininko skundą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, turės būti skiriama papildomą ekspertizė nustatyti turto vertei. Dėl to antstolė, žinodama, kad yra ginčijama turto vertė, negalėjo paskelbti pirmųjų varžytynių iki tol, kol nebus įsiteisėjusios teismo nutarties dėl turto vertės, nes teismui priėmus skolininkui palankią nutartį, būtų apsunkintas ar net neįmanomas teismo nutarties įvykdymas.
6.3. Antstolei paskelbus pirmąsias varžytynes buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, nes turtas buvo įkainotas žymiai mažesne nei rinkos kaina. Pareiškėjo žiniomis antstolės paskelbtos varžytynės jau įvyko. Dėl to teismui pripažinus, kad turto kaina buvo nustatyta netinkamai ir reikia atlikti pakartotiną ekspertizę, ar nusprendus atšaukti pirmąsias varžytynes, to padaryti būtų jau neįmanoma, nes turtas jau yra parduotas per pirmąsias varžytynes. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos ir nepagrįstai nesivadovavo ekonomiškumo ir proporcingumo principais, nesiekė visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo.
7. Suinteresuoti asmenys antstolė R. G. ir išieškotoja I. P. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti turto realizavimo ir vykdymo procesą vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860 vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tokio pobūdžio priemonė paprastai taikoma specifinėse bylose, kai yra sprendžiamas antstolio veiksmų ar varžytynių teisėtumo klausimas, arba kai tokių procesinių priemonių taikymo prašoma paduodant kasacinį skundą byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau gali būti taikoma taip pat ir tais atvejais, kai ginčijamas vykdymo procesą lėmusio vykdomojo dokumento teisėtumas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1113-330/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1216-790/2020).
12. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pripažino, kad pareiškėjas neįrodė abiejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų: ir tikėtino reikalavimo pagrįstumo, ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmės.
13. Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860 vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-225-717/2017, vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00861 vykdo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-225-717/2017 ir vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00862 vykdo Kano apylinkės teismo 2018 m. birželio 6 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-225-717/2017 dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) išieškotojai I. P.. Bendra šiose bylose išieškoma skolų suma – 23 252,88 Eur. Vykdymo proceso metu antstolė 2020 m. liepos 30 d. areštavo pareiškėjui priklausantį butą su rūsiu ir 2024 m. rugsėjo 4 d. patvarkymu paskyrė buto vertės nustatymo ekspertizę, kurios metu nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 25 d. buto vertė yra 91 000 Eur.
14. Antstolė 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860 nustatė, kad butas įkainotas eksperto nustatyta verte – 91 000 Eur, ir paskelbė pirmąsias turto varžytynes, nustatydama pirmųjų varžytynių kainą – 72 800 Eur. Pareiškėjas nesutiko su turto įkainojimu ir pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymą. Minėtas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjamas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-1889-1087/2025.
15. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nes 2025 m. sausio 20 d. gavo antstolės pranešimą, kad 2025 m. sausio 20 d. yra paskelbtos pareiškėjui priklausančio buto pirmosios varžytynės už pradinę 72 800 Eur pardavimo kainą, varžytynės vyks nuo 2025 m. sausio 20 d. iki 2025 m. vasario 19 d., varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjas prašė teismo atšaukti pirmąsias varžytynes ir neskelbti turto varžytynių iki tol, kol nebus įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl turto vertės. Kartu pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir turto realizavimo ir išieškojimo vykdymo proceso vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860 sustabdymo.
16. Preliminarus pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas iš ieškinio reikalavimo bei faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio sprendžia, ar jis nėra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau netiria ir nevertina šio procesinio dokumento faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Taigi, pradinėje proceso stadijoje ieškinio (ne)pagrįstumas vertintinas tik tikėtinumo aspektu. Pagal teismų praktiką pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo pripažįstamos (ir) tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016 ir kt.). Šios aplinkybės atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016; 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-267-370/2017, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-178/2018).
17. Informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje (Nr. 2YT-6465-1191/2025) Kano apylinkės teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo Ž. P. skundą dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0090/18/00860. Nors minėta teismo nutartis šiuo metu dar nėra įsiteisėjusi, tačiau jos priėmimo faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų preliminarų nepagrįstumą CPK 144 straipsnio taikymo tikslais, tuo pačiu paneigiant pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kuriais įrodinėjamas preliminarus jo skundo pagrįstumas.
18. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas skundo pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Nagrinėjamoje byloje tiek pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, tiek kiti LITEKO esantys civilinės bylos Nr. 2YT-1889-1087/2025 duomenys ir vieši duomenys (evarzytynes.lt) patvirtina, kad antstolės paskelbtos varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasibaigusios, didžiausią 88 100 Eur kainą pasiūlęs varžytynių laimėtojas per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse įgytą turtą, todėl antstolė 2025 m. kovo 24 d. patvarkymu pirmąsias varžytynes paskelbė neįvykusiomis ir išsiuntė pasiūlymą išieškotojams paimti neparduotą turtą. Taigi šiuo metu varžytynės, kurių paskelbimą ginčijo pareiškėjas yra pasibaigusios ir pareiškėjo turtas jose nėra parduotas. Duomenų, kad išieškotojai ketintų perimti pareiškėjo turtą, teismas šiuo metu neturi. Dėl to šiuo metu nebeliko pareiškėjo nurodomos grėsmės jo interesams.
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355(aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
netenkinti pareiškėjo Ž. P. atskirojo skundo.
Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.