Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – D. K., jos gynėjui advokatei Aušrinei Zaborienei, šeimos nariui (motinai) – J. K.)

viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro įgaliotam atstovui, D.K. gydančiai gydytojai – S. G. ir socialinei darbuotojai – D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2021-03-10 gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas, kuriuo prašo priimti sprendimą dėl D. K. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo ir gydymo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis pratęsimo. Nurodo, jog stebėjimo ir gydymo laikotarpiu D. K. buvo taikomas medikamentinis gydymas. D. K. centre lankėsi reguliariai, bet po priminimo ateiti. Kartais ateiti laiku į priėmimą ar pas socialinę darbuotoją nepajėgi, randa pasiteisinimą, net perskambina, o vėliau pasako, kad blogai jautėsi, skaudėjo galvą, vargino migrena. Visą stebėjimo laikotarpį D. K. būsena nėra stabili, vyrauja mąstymo, nuotaikos pakitimai. Labai blogi, sudėtingi santykiai su artimaisiais, su jais susitikusi tampa dirgli, priešiška, prisimena nuoskaudas. Gydymas nėra pakankamai efektyvus, bet keisti jo nenori. Nuo stacionarinio gydymo ir gydymo dienos stacionare atsisako. Ligai kritikos nepakanka. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija 2021-03-08 įvertino D. K. ambulatorinį gydymą bei psichinę būseną ir rekomenduoja tęsti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą.

Teismo posėdžio metu asmuo kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė D. K. nuolat pertraukinėjo teikimą pristatančią gydytoją, prieštaravo jai. Buvo kelis kartus įspėta, tačiau ir toliau nesivaldė, trukdė teismo posėdžiui todėl buvo pašalinta iš teismo salės.

Teismo posėdžio metu D. K. gynėja advokatė prašė nepratęsti gydymo – ambulatorinio stebėjimo. Teigia kad teikimas grindžiamas atsitiktiniu vienkartiniu pamiršimu atvykti į gydymo įstaigą. Neigiamos nuostatos artimųjų atžvilgiu negali būti pagrindas priverčiamosios medicinos priemonės taikymui. Nėra duomenų, kad jos sveikatos būklė keltų pavojų sau ar aplinkiniams. Vaistus ji nusiperka, nėra duomenų, kad nevartoja. Sveikatos būklė nėra sunki. Nėra duomenų, kad ji darytų naujus nusikaltimus ar pažeidimus.

Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro įgaliota atstovė D. K. gydanti gydytoja – S. G. paaiškino, kad pacientės būklė priskirtina prie sunkių ligos atvejų. Pacientei taikomas medikamentinis gydymas, skirtos geriamos tabletės. Iš duomenų matyti, kad medikamentus įsigyja, tačiau negali patikrinti ar juos vartoja. Per priežiūros laikotarpį, du – tris kartus neatvyko pas gydytoją, teko jai priminti, kad turi atvykti. Būsena nėra stabili. Stebimi nuotaikų ir mąstymo svyravimai. Blogi santykiai su artimaisiais. Priežastis jos liga. Gydymas nėra pakankamai efektyvus, tačiau ji atsisako leidžiamų vaistų, atsisako stacionarinio gydymo esant lygos paūmėjimams. Šiuo metu nėra teisinio pagrindo jai taikyti stacionarinį gydymą, todėl siūlo tęsti ambulatorinį stebėjimą.

Gydančios įstaigos socialinė darbuotoja – D. M. paaiškino, kad ji teikia socialinę pagalbą pacientei. D. K. dažnai neatvyksta nustatytų laiku, randa pasiteisinimų, tenka jo ieškoti priminti. Gyvena viena. Dėl karantino namuose nelanko. Negali patikrinti ar ji vartoja paskirtus vaistus.

Šeimos narys G.K. motina – J. K. pritarė gydytojai, kad reikalinga tęsti priverstinį gydymą. Paaiškino, kad dukra gyvena viena, lyg ir turi draugą, kuris lankosi pas ją. Dukra jos neįsileidžia į namus, nežino ar ji vartoja vaistus. Žino, kad pati nusiperka vaistus, tačiau iš jos kalbų galima suprasti, kad pati atsirenka, ką vartoti ir kiek, teigia nenorinti tapti „daržove“ nuo vaistų. Santykiai su ja konfliktiški. Tačiau smurto nevartoja, tvardosi, nes bijo pasekmių. Jei susipyksta dukra išeina. Teigia, anot dukros kaimynų, ji rėkauja namuose.

Prokuroras prašė pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nurodo, kad jos gydytojos duomenimis, jos sveikatos būklė nepakito, todėl yra pagrindas tęsti jai paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis, BK 98 straipsnio 6 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad D. K. visuomenei pavojingą veiką, kuri yra smurtinio pobūdžio įvykdė, būdamas ribotai pakaltinama. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-08-03 nuosprendžiu jai buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į teikime nurodytas aplinkybes, į Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovo paaiškinimus iš kurių matyti, kad D. K. psichinė būsena nepakito. Socialinis pavojingumas nors iš nėra išreikštas, tačiau jos konfliktiškas elgesys, emocionalumas, ką parodė ir teismo posėdžio metu, taip pat konfliktiškas elgesys su artimaisiais, rėkavimas namuose, leidžia daryti išvadą, kad tokios būklės asmuo gali pasielgti neprognozuojamai, gali išprovokuoti konfliktą ypač asmenų, kurie nežino apie jos ligą. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendaciją D. K. tęsti ambulatorinį stebėjimą ir gydymą, teismas sprendžia, kad D. K. reikalinga pratęsti taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405, 440 straipsniais, teismas

nutaria:

tenkinti viešosios įstaigos Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą.

Pratęsti D. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.