Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, nustatytas (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019-12-09, apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei - seseriai V. K. į veidą, po ko, kitų šeimos narių paguldyta ant žemės ir laikoma, ne mažiau kaip du kartus spyrė V. K. į veido sritį. Tokiu būdu D. K. smurtaudama V. K. padarė veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinės lūpos dešinėje, kairiame skruoste ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamoji D. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog supranta kuo yra kaltinama, pripažino padariusi nusikalstamą veiką ir paaiškino, jog po jos konflikto su seserimi, ji nebuvo įleidžiama į tėvų namus, esančius miesto centre, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi jos sesuo du kartus bandė nusižudyti, buvo jai pataikaujama. Kartą, t. y. 2019-12-09, apie 15.00 val., ji neturėjo galimybės, būnant miesto centre, patekti į tualetą. Todėl ji nuėjo į tėvų namus ir pasiprašė į tualetą. Bute buvo motina, tėvas ir sesuo. Jai buvo leista nueiti pas tėvą. Nuėjusi pas tėvą ji valgė tėvo košę, be tėvo leidimo, todėl tėvas atsistojo prieš jos veidą „šnopuodamas“ ir taip ją jis išprovokavo, po ko ji jam trenkė per veidą. Tėvas pretenzijų jai neturi. Po to atėjo jos sesuo ir provokuodama glostė jos plaukus. Tokiu būdu ją sesuo išprovokavo, todėl ji sudavė seseriai. Sesuo taip pat ne kartą ją sumušė. Nuo trylikos metų vartoja vaistus, jai diagnozuota šizofrenija ir depresija, kas mėnesį lankosi pas gydytoją. Mano, kad įvykio metu nesuvokė savo veiksmų, kadangi nebuvo pavartojusi vaistų. Pasižada lankytis pas gydytoją ir gydytis.

Kadangi kaltinamoji D. K. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsniu ir 273 straipsniu atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina šie įrodymai:

Nukentėjusioji V. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019-12-09, 15.00 val., (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena su tėvais K. K. ir motina J. K., atvyko jos sesė D. K., tačiau tarp tėvų ir sesers pastoviai vyksta konfliktai, todėl su tėvais nutarė jos neįleisti, kad išvengti konflikto. Tačiau mama įleido D. K., nes sesuo paprašė pasidėti kažkokius jai priklausančius daiktus. Kai įleido sesę ji išėjo į kitą kambarį ir ten buvo iki kol išgirdo kaip jos sesė konfliktuoja su tėvais. Tuomet nuėjo pažiūrėti ir tėvai teigė, kad juos muša. Jai nespėjus nieko pasakyti ar padaryti buvo užpulta savo sesers, kuri jai spjovė į veidą. Kadangi spjaudo į veidą ne pirmą kartą, ji patempė jai už plaukų. Tuomet sesuo jai trenkė vieną kartą kumščiu į lūpą, ko pasekoje praskėlė lūpą, kraujavo, patyrė fizinį skausmą. Tuomet tėtis ir mama bandė nuo jos atitraukti jos sesę D. K., ją paguldė ant žemės. Visi ją laikė. Ji laikė už rankos ir sesers kojos buvo laisvos, kuriomis jai spyrė daug kartų į veido sritį, iškilo guzai, patyrė fizinį skausmą, ant veido matosi sužalojimai. Konfliktai su seserimi vyksta nuolatos susitikus su ja, yra buvusi sumušta ir ankščiau. Dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą (b. l. 2).

Nukentėjusioji V. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, jog 2019-12-09 po įvykio, po to, kai ją sesuo D. K. sumušė, ji į gydymo įstaigą nesikreipė. Jai D. K. stipriai sumušė veidą: buvo praskelta lūpa, sutinusi kairė akis, tačiau viskas išgijo savaime. Dėl šio įvykio ji turtinės žalos nepatyrė, moralinė žala jai buvo padaryta, tačiau iš sesers D. K. nieko neprašo, nieko nereikalauja. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 30).

Liudytoja J. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš savo dukrą D. K. parodymus duoti sutinka. D. K. ir V. K. yra jos dukros. Su dukromis asmeniškai sutaria gerai. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena trise: ji, sutuoktinis K. K. ir jaunesnioji duktė V. K.. Vyras K. K. jau 20 metų gyvena nuo jų atskirai, jos mažai bendrauja ir jis jų gyvenime beveik nedalyvauja. Vyresnioji duktė D. K. nuo 2016 metų gyvena atskirai, turi atskirą socialinį būstą ir jas tik kartais aplanko. D. K. (duomenys neskelbtini) susirgo nemiga ir jai sveikata vis blogėjo. Kai D. K. buvo (duomenys neskelbtini) jai buvo diagnozuota šizofrenija visam gyvenimui. Jai nustatytas (duomenys neskelbtini) nedarbingumas, tai yra neįgalumo grupė. Iki 2016 metų D. K. ir V. K. gyveno su jais kartu. D. K. nebuvo agresyvi. Tačiau 2016 metais, kai D. K. susipažino su vaikinu, ji pasakė, kad jis jai netinka, nėra geras, po ko tarp jų įvyko konfliktas ir D. K. ją sumušė. Nuo to karto D. K. išsikraustė iš jų namų ir tie agresijos priepuoliai vis dažnėjo. Po tokių priepuolių D. K. yra pristatoma į gydymo įstaigą. D. K. visai nesutaria su savo seserimi V. K.. Jos pykstasi dėl to, kad D. K. turėjo išsikraustyti, o V. K. gali su jais gyventi. V. K. 2006 metais išvyko dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini). Ten pragyveno 10 metų ir pablogėjus sveikatai, grįžo atgal pas jas. Po to V. K. du kartus norėjo nusižudyti, buvo gydoma ligoninėje. Šiuo metu yra dirbanti, tačiau su žmonėmis vengia bendrauti, yra užsidariusi, tyli, rami, neagresyvi, viską laiko savyje. Jai taip pat nustatyta šizofrenija, nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumas. Todėl D. K. ir V. K. negalima suleisti į vieną vietą. Jos tik susitikusios iš karto konfliktuoja. Konfliktas atsiranda „lygioje“ vietoje. 2019-12-09 ji, sutuoktinis K. K. ir V. K. buvo namuose. Apie 15.00 val. atėjo D. K.. Ji ją įsileido, tačiau nuvedė pas tėvą K. K., kad ji nesusitiktų su V. K., kad nebūtų konflikto. Matė, kad D. K. yra pikta, susinervinusi, susijaudinusi. Ji jai pasakė, kad padarys kavos ir kol ji kitame kambaryje darė kavą, D. K. pratrūko ir garsiai šaukė: „kokia čia tvarka, kodėl ji negali ateiti kada nori“. Ji ją dar bandė raminti, tačiau D. K. tapo dar agresyvesnė, išpylė jos atneštą kavą. Išgirdusi triukšmą atėjo V. K. klausdama, kas per triukšmas. Ji pasakė, kad D. K. išliejo kavą, pradėjo spardytis. Nei jai, nei K. K. D. K. neįspyrė, nesudavė. Ji pasakė, kad reikia D. K. vežti gydyti, o V. K. pasakė, kad reikia skambinti į policiją. Visas veiksmas vyko mažame koridoriuke prie durų ir vienu momentu jai V. K., rodydama į lūpą, pasakė, kad D. K. jai sudavė. Kokiu būdu, kaip D. K. sudavė V. K. ji nematė. Tuo metu buvo nusisukusi. Jie visi suprato, kad D. K. darosi vis agresyvesnė, puolė prie D. K., paguldė ją ant žemės ir taip laikė ją kol atvyko policija su greitąja. D. K. išvežė į psichiatrinę ligoninę, kurioje ji yra gydoma iki šiol. Kol jie laikė D. K. paguldę ant žemės, D. K. rėkė ir spardėsi. Ji iš vienos pusės laikė D. K. ranką, V. K. laikė kitoje pusėje D. K. ranką, o prie kojų buvo tėvas K. K.. Ji buvo nusisukusi ir nematė, todėl negali tvirtinti, kad spardydamasi ir rėkdama jų laikoma D. K. įspyrė V. K. į veidą. To ji nematė, bet taip galėjo būti, kadangi D. K. priepuolis tikrai buvo agresyvus. Ji D. K. nesudavė nei vieno smūgio, ji pati fizinio skausmo nepatyrė. D. K. ji pretenzijų neturi. Supranta, kad ji yra serganti ir liga jai paūmėja. Šis atvejis jų šeimoje nėra pirmas. Toks stiprus konfliktas tarp V. K. ir D. K. buvo 2018 metais. Konflikto metu V. K. durimis trenkė D. K. į galvą ir praskėlė kaktą. Dėl to V. K. turi teistumą (b. l. 47-48).

2019-12-09 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog V. K. kreipėsi į policijos pareigūnus pranešdama apie tai, jog 2019-12-09, 15.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos sesuo D. K. trenkė jai iš kumščio į lūpas, taip jas praskeldama, bei spardė iš kojos į veido sritį. Dėl sužalojimų jai praskelta lūpa, bei iškilo ant veido guzai, patyrė fizinį skausmą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 1-8).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoti V. K. nustatyti sužalojimai: veido sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akie vokų išoriniame kampe, viršutinės lūpos dešinėje, kairiame skruoste. Sužalojimai - nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b. l. 44).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, jog D. K. 2019-12-09, apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė savo šeimos narei - seseriai V. K. į veidą, po ko, kitų šeimos narių paguldyta ant žemės ir laikoma, ne mažiau kaip du kartus spyrė V. K. į veido sritį. Tokiu būdu D. K. smurtaudama V. K. padarė veido sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokų išoriniame kampe, viršutinės lūpos dešinėje, kairiame skruoste ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamosios D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. K. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo paranoidine šizofrenija. Dėl paranoidinės šizofrenijos paūmėjimo visiškai negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir visiškai negalėjo jų valdyti. Šiuo metu D. K. serga paranoidine šizofrenija. Taikant adekvatų gydymą šiuo metu su ja galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ir ji gali dalyvauti teismo procese. D. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 92-95).

Taigi, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu nustatyta, kad D. K. draudžiamos veikos darymo metu negalėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kadangi, darydama BK uždraustą veiką, D. K. dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pagrindas ją pripažinti nepakaltinama, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ji padarė būdama ribotai pakaltinama (BK 18 straipsnio 1 dalis).

D. K. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teista (b. l. 110), nusikalstamos veikos padarymo metu, turėjo vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 114), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, jai nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Atsižvelgus į šias aplinkybes, įvertinus, kad kaltinamoji negalėjo visiškai suvokti pavojingos veikos pobūdžio, negalėjo valdyti savo veiksmų, teismas mano, kad kaltinamajai netikslinga skirti baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę. Kadangi teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, jog D. K. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos poveikio priemonę - ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl, vadovaujantis BK 18 straipsniu 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. K. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės ir jai taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas (BK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų klausimų

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 134-135), pradėjus priverstinį gydymą naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsniu, 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti, kad D. K. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdama ribotai pakaltinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnio 2 dalimi, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, D. K., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, skiriant jai priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (Klaipėdos psichikos sveikatos centre, adresu Galinio pylimo g. 3, Klaipėda).

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus priverstinį gydymą panaikinti.

Nuosprendžio kopiją siųsti D. K. šeimos nariams (mamai J. K.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Nuosprendį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, taip pat jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.