Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M.D. patikslintą ieškinį atsakovei I.D. dėl skolos priteisimo, ir atsakovės I.D. priešieškinį ieškovui M.D. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Dėl ieškovo 2015-10-01 patikslinto ieškinio

Kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismas negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados, jog už suteiktas dujų įvedimo paslaugas į atsakovei nuosavybės teise priklausantį butą buvo sumokėta išimtinai ieškovo asmeninėmis piniginėmis lėšomis ir ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 3794,02 EUR grąžinimo. Teismas vertina, kad ieškovas teigdamas, kad 13 100 Lt yra jo asmeninės piniginės lėšos, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, taigi ieškovas neįrodė, kad 13 100 Lt piniginės lėšos buvo įgytos ieškovo vardu po povedybinės sutarties sudarymo, t.y. laikotarpiu nuo 2007-09-25 iki 2007-11-05, ir buvo asmeninė M.D. nuosavybė. Tuo tarpu atsakovė leistinais įrodymais, kurie tarpusavyje neprieštarauja, paneigė ieškovo teiginius, kad ji neturėjo finansinių galimybių pati apmokėti dujų įvedimo darbų kainą, nes nustatyta, kad 2005-09-30 pardavusi asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ji gavo 40 700 Lt piniginių lėšų, priklausančių jai asmeninės nuosavybės teise, ir turėjo finansinių galimybių pati apmokėti dujų įvedimo darbų kainą, netgi yra atlikusi 6450 Lt šių lėšų pervedimą į ieškovo sąskaitą. Vadovaudamasis minėtais įrodymų vertinimo principais bei atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą negalima daryti labiau tikėtinos išvados dėl to, kad ieškovas asmeninėmis 13 100 Lt sumokėjo už dujų įvedimą į atsakovės butą, teismas atmeta ieškovo reikalavimą dėl 3974, 02 EUR priteisimo iš atsakovės, kaip nepagrįstą.

Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2014-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo matyti, kad bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje M.D. buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš I.D. tik kompensaciją už ieškovės realizuotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 110000 Lt dydžio pinigines lėšas (50 000 Lt realizuotas iš jo sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-10-30 ir 60 000 Lt grąžintą užstatą) (e.b., 1 t., b.l. 83-92, 89, 90). Bylos Nr. N2-37495-58/2014 nagrinėjimo metu atsakovo M.D. atstovė advokatė Renata Janušytė posėdžio metu atsisakė reikalavimo priteisti iš ieškovės kompensaciją 49000 Lt už atsakovo asmeninių lėšų realizavimą (e.b., 1 t., b.l. 90) ir byla šioje dalyje buvo nutraukta. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartyje konstatuota „kaip nustatyta iš 2014 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo, atsakovo atstovė palaikė priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašė grąžinti iš ieškovės jos gautą užstatą 60 000 Lt, nuo reikalavimo priteisti iš ieškovės 49 000 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų realizavimą atsisakė. Toks priešieškinio dalies atsisakymas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2008-10-03 nuėmusi iš atsakovo sąskaitos jam priklausiusius apie 50 000 Lt lėšų, ieškovė iš šių sumų dalinai sumokėjo užstatą už atsakovą“ (CPK 179 str. 3 d.). Iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų nustatyta, kad bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje M.D. nereiškė reikalavimo I.D. dėl 13 100 Lt lėšų už dujų įvedimą priteisimo, nors šis jo nurodomas reikalavimas atsirado dar iki santuokos nutraukimo bylos (2007-11-05, bažnytinės santuokos apskaitos įrašas panaikintas 2014-09-24 teismo sprendimu), juolab, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje sutuoktiniai privalo išspręsti ir visus kreditorinius reikalavimus. Ieškovo advokatės teiginius, kad ieškovas atliko bausmę ir dėl šios priežasties neturėjo galimybės surinkti reikalingus įrodymus reikšti reikalavimą bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje, teismas vertina kritiškai, nes iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas operavo savo sąskaitų išrašais, naudojosi advokato paslaugomis, taigi akivaizdu, kad objektyvių kliūčių reikšti tokį reikalavimą bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje nebuvo. Ši aplinkybė, jog ieškovas M.D. nereiškė bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje I.D reikalavimų dėl 3974, 02 EUR sumos, sumokėtos už dujų įvedimą, nors byloje turėjo profesionalų teisininką atstovą ir buvo pareiškęs priešieškinį I.D. dėl kompensacijos už ieškovės realizuotas atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias lėšas priteisimo, tuo tarpu, kai bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje turėjo būti išspręstas visų sutuoktinių kreditorinių įsipareigojimų klausimas, tik dar kartą patvirtina, jog ieškovas pats suprato, kad dujų įvedimas į atsakovės butą buvo susijęs su šeimos, nepilnametės dukters poreikių tenkinimu. Ieškovas M.D. 2007-11-05 atlikdamas savo vardu mokėjimą už dujų įvedimą, vykdydamas šią prievolę turėjo elgtis apdairiai, rūpestingai, nes buvo aišku, kad dujos įvedamos aiškiu tikslu- šeimos poreikių tenkinimui. O tokias prievoles šalys pagal povedybinės sutarties 3.1 punktą įsipareigojo mokėti proporcingai gaunamoms pajamoms.

Dėl visų išdėstytų aplinkybių ieškovo patikslintas ieškinys netenkintinas (CPK 178 str., 185 str.). Netenkinus pagrindinio ieškinio reikalavimo dėl 3974,02 EUR priteisimo, netenkintini ir išvestiniai ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Dėl atsakovės priešieškinio

Pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo, kad prievolės 2094,81 Lt (kas sudaro 606,70 EUR) Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir 860 Lt (249,07 EUR) AB „Panevėžio butų ūkis“, pagal ieškinį už butą Įmonių g. 19a-5, yra asmeninės ieškovo prievolės, nekilo ginčo dėl šių prievolių dydžio, tačiau ieškovas nuo priešieškinio gynėsi teigdamas, kad atsakovė padengė šias ieškovo prievoles iš jo piniginių lėšų. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2007-2008 metais atsakovei buvo pervedamos ženklios sumos, iš kurių atsakovė galėjo apmokėti ieškovo prievoles. Su šiais ieškovo teiginiais sutikti nėra pagrindo. Iš atsakovės pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 metais ieškovas atsakovei pervedė 2 100 Lt (2007-02-23 – 300 Lt, 2007-04-25 – 200 Lt; 2007-07-16 - 1300 Lt; 2007-12-30 – 300 Lt) (el. b., 1 t., b.l. 137-140). Remiantis 2007-09-25 povedybinės sutarties 1.1 punktu piniginės lėšos, piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai bei kitas turtas, įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po šios sutarties sudarymo, yra laikomas asmenine nuosavybe. Taigi iki 2007-09-25 povedybinės sutarties sudarymo sutuoktinių turtas buvo bendroji jungtinė nuosavybė, atsakovės paaiškinimais tuo metu šalys kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, augino nepilnametę dukterį, atsakovė ieškovui pretenzijų dėl 2007 m. laikotarpio prievolių nereiškia, todėl ieškovui teigti, kad iš 2007 metais pervestų ieškovo piniginių lėšų galėjo būti padengtos jo asmeninės prievolės, atsiradusios tik 2011-01-30 ir 2011-04-14, nėra jokio pagrindo. Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2008 metais iš ieškovo sąskaitos į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 24 300 Lt, iš šios sumos 23 000 Lt pervesti laikotarpiu nuo 2008-08-21 iki 2008-09-04 (el. b., 1 t., b.l. 132-136). Iš ieškovo 2008-01-31 pervestų 300 Lt, atsakovė 2008-02-06 sumokėjo už ieškovo buto Panevėžyje išlaikymą, ką patvirtina atsakovės 2008-02-06 atliktas 325,51 Lt mokėjimas AB Panevėžio energija ir 59,94 Lt – AB „Panevėžio butų ūkis“ (el. b., 1 t., b.l. 132), taigi padengė ieškovo asmenines prievoles. Šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų ieškovas nepateikė. Likusius 24 000 Lt atsakovė nurodė panaudojo ieškovo užstatui, kurio sumokėjimą patvirtina 2008-09-27 nurodymas pervesti įmokėtus pinigus Švenčionių rajono apylinkės prokuratūrai (el. b., 1 t., b.l. 131). Šiuos atsakovės teiginius patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis, kurioje konstatuota „kaip nustatyta iš 2014 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo, atsakovo atstovė palaikė priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašė grąžinti iš ieškovės jos gautą užstatą 60 000 Lt, nuo reikalavimo priteisti iš ieškovės 49 000 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų realizavimą atsisakė. Toks priešieškinio dalies atsisakymas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2008-10-03 nuėmusi iš atsakovo sąskaitos jam priklausiusius apie 50 000 Lt lėšų, ieškovė iš šių sumų dalinai sumokėjo užstatą už atsakovą“ (CPK 179 str. 3 d.). Užstato grąžinimo ieškovui klausimas yra išspręstas bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo byloje įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, kuris Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1426-619/2015 buvo iš dalies pakeistas. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Taigi įsiteisėjęs 2014-09-24 sprendimas nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo teiginiai, kad iš 2008 metais pervestų atsakovei piniginių lėšų galėjo būti dengiamos ir jo asmeninės prievolės, kilusios 2011 metais, dėl kurių atsakovė yra pareiškusi priešieškinį, atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 str., 185 str.). Pagal byloje esančių duomenų visetą darytina labiau tikėtina išvada, kad 2008 metais ieškovo pervestos lėšos buvo panaudotos jo asmeninėms prievolėms už buto išlaikymą apmokėti bei užstatui sumokėti, tuo tarpu reikalavimai dėl užstato grąžinimo yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje byloje ieškovas nebegali ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

Iš atsakovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2009 metais atsakovei nebuvo pervedamos ieškovo lėšos (el. b., 1 t., b.l. 149-155). 2010 metais ieškovas M.D. pervedė atsakovei vien 290 Lt (2010-02-04) (el. b., 1 t. b.l. 141-148). Papildyme nėra nurodyta, kokia yra pervedimo paskirtis. Atsakovė paaiškino, kad tai buvo pervedami pinigai dukters išlaikymui (e.b, 1 t., b.l. 169). Iš santuokos įrašo panaikinimo bylos matyti, kad I.D. nereikalavo iš M.D. dukters išlaikymo įsiskolinimo, o teismo posėdžio metu yra nurodžiusi, jog skyrium su atsakovu pradėjo gyventi nuo 2012 m. vasario mėn., iki to momento nepilnametę dukrą M.D. išlaikė, I.D. pripažino, jog nuo bylos iškėlimo teisme atsakovas yra teikęs dukrai išlaikymą, viso už 1000 Lt (2014-09-24 teismo sprendimas, e.b., 1 t., b.l. 85,88, 89). Todėl netikėti ieškovės paaiškinimais, kad šios lėšos skirtos būtent dukters išlaikymui teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad ieškovas neįrodė, jog asmenines ieškovo prievoles: 249,07 EUR už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalines paslaugas bei 606,70 EUR už jo paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai atsakovė 2011 metais padengė iš ieškovo piniginių lėšų. Ieškovo atstovės teiginiai išdėstyti teismo posėdžio metu, kad už paraišką sumokėta iš ieškovo pinigų, nes prieš pat mokėjimą ieškovas įnešė į atsakovės sąskaitą 2400 Lt, kad ji pervestų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, vertintini kritiškai, nes nepateikti jokie rašytiniai įrodymai dėl šios sumos perdavimo atsakovei. Remiantis atsakovės banko sąskaitos išrašu 2011-01-30 I.D. grynaisiais pinigais įnešė į savo sąskaitą 2400 Lt, o vėliau tą pačią dieną 2011-01-30 pervedė Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2094,81 Lt. Vadovaujantis 2007-09-25 povedybinės sutarties, 1.1. p. bet koks nekilnojamasis, kilnojamasis turtas, piniginės lėšos<.....> įgytas kiekvieno sutuoktinio vardu po šios sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno sutuoktinio nuosavybė. CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teismas nustatė, kad 2007-09-25 sudaryta povedybinė sutartis yra rašytinės notarinės formos, kas atitinka įstatymo reikalavimus tai sutarčių rūšiai, ji nėra nuginčyta, todėl yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, priešingai nei teigia ieškovo atstovė, pareiga įrodyti, kad ieškovas yra perdavęs 2 400 Lt sumą atsakovei, tenka būtent ieškovui (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė jokių įrodymų dėl šios sumos perdavimo atsakovei. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, kad asmeninės ieškovo prievolės atsakovės buvo apmokėtos iš ieškovo lėšų. Taip pat atmestini ieškovo teiginiai, kad atsakovės pajamos buvo minimalios. Kaip nustatyta iš atsakovės paaiškinimų, ji be UAB „Mingva“, nuo 2008 metų dar dirbo ir mokykloje, o jos gaunamas darbo užmokestis 2009 metais sudarė 12 944 Lt, 2010 – 11653 Lt, 2011- 11 261 Lt. Atsakovė gavo pakankamą atlyginimą, todėl turėjo galimybes sumokėti.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 606,70 EUR sumokėtus už ieškovo paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir 249,07 EUR sumokėtus UAB „Panevėžio butų ūkis“ (CK 6.1 str., 6.38 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini) išlaikymą

Atsakovė pateiktu priešieškiniu taip pat prašė priteisti iš ieškovo 1670,53 EUR už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. gegužės mėn., nurodydama, kad ieškovas neprisidėjo prie buto (duomenys neskelbtini) išlaikymo, nors 2007-09-25 povedybinėje sutartyje 3.1 p. sutarta, kad šalys susitaria prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, dengti proporcingai gaunamoms pajamoms.

Iš atsakovės pateiktos suvestinės (e.b., 1 t., b.l. 77-78) matyti, kad laikotarpiu nuo 2008 iki 2013 m. gegužės mėn. komunalinių paslaugų išlaidos už butą (duomenys neskelbtini), sudaro 17304,52 Lt (5011,74 EUR). Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nurodytų komunalinių paslaugų išlaidų dydžius ir apmokėjimą. Teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, faktinės aplinkybės byloje yra nustatomos remiantis šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, o pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai yra apibrėžiami kaip dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Nagrinėjamu atveju teismas nurodo, jog nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra pateikto baigtinio rašytinių įrodymų, išimtinai kuriais remiantis gali būti įrodinėjamas išlaidų patyrimo faktas, sąrašo. Šalis, kuri siekia, kad jos patirtos išlaidos būtų atlygintos, vadovaudamasi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimo procesą, yra laisva teismui teikti, jos manymu, išlaidų patyrimo faktą patvirtinančius įrodymus, o teismas, kuriam šie įrodymai pateikti, laikydamasis įstatymo nuostatų bei atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką, išsamiai ir visapusiškai nagrinėdamas bylos aplinkybes, yra laisvas vertinti pastaruosius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis), nes nei šalys, nei teismas šiuo atveju nėra apriboti imperatyviu baigtiniu konkrečių dokumentų sąrašu tiek įrodinėjant, jog išlaidos buvo patirtos, tiek sprendžiant dėl šių išlaidų priteisimo.

Tačiau teismas pažymi, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei nuo 2005-08-09. Pagal CK 4.76 str. daikto (turto) savininkas atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Taigi pareiga išlaikyti savo turtą įstatymu nustatyta turto savininkui. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sutinka su ieškovo atsiliepimo teiginiais, kad atsakovė visiškai nepagrįstai prašo priteisti iš ieškovo dalį išlaidų už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą, todėl šioje dalyje atsakovės priešieškinis atmestinas. Be to, iš ieškovo atstovės paaiškinimų matyti, kad ieškovas 2008 metais tam tikrą laikotarpį buvo suimtas, todėl bute Adutiškio g. negyveno, o vėliau gyveno Mažeikiuose. Taip pat teismas sutinka ir su ieškovo teiginiais, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo komunalines išlaidas laikotarpiu nuo 2012 m. vasario iki 2013 m. gegužės mėn. yra nesąžiningas, nes kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-24 sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-3749-558/2014, atsakovė nurodė, jog su ieškovu skyrium pradėjo gyventi nuo 2012 m. vasario mėnesio. Be to, pažymėtina, kad atsakovė santuokos įrašo panaikinimo byloje nereiškė ieškovui reikalavimų dėl dalies išlaikymo už atsakovės butą priteisimo, nors prievolės atsirado iki šalių gyvenimo skyrium, taigi pati atsakovė suprato, kad turto savininkė, t.y. ieškovė, turi pareigą išlaikyti savo turtą ir mokėti su tuo susijusius mokesčius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad atsakovės reikalavimas dėl 1670,53 EUR priteisimo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2013 m. gegužės mėn., yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Už ieškovo patikslintą ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 106,71 EUR. 2015-06-16 Teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, iš atsakovės žyminis mokestis valstybės naudai nepriteistinas (CPK 96 str.).

Už atsakovės priešieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75,79 EUR. Atsakovei žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės patenkinti priešieškinio reikalavimai sudaro 33,87 proc. Proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 50,12 EUR žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi 33,87 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų patenkinti, o ieškovas yra atleistas 100 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš ieškovo žyminis mokestis valstybei nepriteistinas (CPK 96 str. 1 d.).

Pagal 2016-01-14 patikslintą pažymą „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ teikiant ieškovui antrinę teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 382,14 EUR. Kadangi ieškovo advokatės atstovavimo išlaidos susidarė atstovaujant byloje pagal patikslintą ieškinį bei ginantis nuo pareikšto priešieškinio, o 2016-01-14 pažymoje nėra atskirai detalizuota kiek išlaidų susidarė už ieškinio parengimą, atsiliepimo į priešieškinį parengimą, teismas laiko, kad protinga, sąžininga ir teisinga vertinti, kad patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti dalintinos per pusę, laikant, kad už atstovavimą pagal ieškinį susidarė 191,07 EUR išlaidų ir už atstovavimą ginantis nuo priešieškinio susidarė 191,07 EUR išlaidų. Kadangi ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, 191,07 EUR išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 str. 1 d., 3 d., 99 str.). Atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti 33,87 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimų, o atmesti 66,13 proc., iš atsakovės proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai valstybės naudai priteisiama 126,35 EUR išlaidų antrinės teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti (CPK 96 str.).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad patyrė 400 EUR išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77. Kadangi atsakovės advokatės atstovavimo išlaidos susidarė ginantis nuo pareikšto ieškinio bei atstovaujant byloje pagal pareikštą priešieškinį, teismas laiko, kad protinga, sąžininga ir teisinga vertinti, kad patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti dalintinos per pusę, laikant, kad ginantis nuo pareikšto ieškinio atsakovė patyrė 200 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 200 EUR išlaidų reiškiant priešieškinį. Ieškovo patikslintas ieškinys atmestas, dėl to yra pagrindas iš ieškovo atsakovės naudai priteisti 200 EUR išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinti 33,87 proc. atsakovės priešieškinio reikalavimai, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 67,74 EUR išlaidų advokato pagalbai atstovaujant pagal priešieškinį apmokėti (CPK 93 str. 1 d.).

Byloje susidarė 4,10 EUR bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl atmetus ieškinį, šios išlaidos iš ieškovo nepriteisiamos. Kadangi likusi dalis pašto išlaidų priteistinų iš atsakovės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3,00 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo patikslintą ieškinį atmesti.

Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo M.D. atsakovės I.D. naudai 855,77 EUR nuostolių atlyginimo ir 267,74 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės I.D. 50,12 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai. Suma priteista valstybei turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.

Priteisti iš atsakovės I.D. 126,35 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai. Suma priteista valstybei turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630. Sumokėjus nurodytas išlaidas valstybei, įpareigoti pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jų sumokėjimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.