Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimo pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui M. D., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, AB „Panevėžio butų ūkis“, AB „Panevėžio energija“, antstolei V. Ž., UAB „Mažeikių šilumos tinklai“, UAB „Admituras“, LR Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, E. D., J. L., D. M., M. S., I. V., institucijai teikiančiai išvadą - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių

Ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu (III t., b.l.11-12) prašė panaikinti 1995-08-16 Trakų Švč. Marijos Apsilankymo bažnyčioje sudarytos ir 1995-08-16 įtrauktos į apskaitą Jurbarko rajono CMS, akto įrašo Nr.119, santuokos apskaitos akto įrašą dėl sutuoktinio M. D. kaltės; nustatyti nepilnametės dukros I. D., gim. 1998-11-21 gyvenamąją vietą su motina; priteisti iš tėvo išlaikymą nepilnametei dukrai tvirta pinigų suma - 34 400 Lt, skaičiuojant po 800 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės; visas skolas kreditoriams pripažinti asmeninėmis M. D. skolomis; žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,0600 ha, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, 1,6800 ha, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą 2,5000 ha, esantį (duomenys neskelbtini), automobilį Rover 75, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe; išlaikymo sau priteisti ieškovė nereikalauja; palikti santuokinę pavardę; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalių santuokoje gimė dukra I. D., gim. 1998-11-21. Išsaugoti šeimos nepavyko dėl atsakovo kaltės, kuris veikė ne šeimos interesais, yra nuteistas už sunkų nusikaltimą, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dukros išlaikymui prašė priteisti tvirtą pinigų sumą - 34 400 Lt, skaičiuojant po 800 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės.

1. Nagrinėjant bylą dėl 15 000 Lt grąžinimo, ieškovė teismo posėdyje aiškino, kad ji grąžino atsakovui 15 000 Lt užstatą, atsakovas tai žinojo, todėl nepateikė duomenų apie sąskaitą. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad atsakovas pripažins, jog jis gavo pinigus, tačiau jis teismo posėdyje nedalyvavo, vedė bylą per atstovą. Šiuo metu apeliantė yra gavusi savo sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2012-05-03 Generalinė prokuratūra grąžino užstatą už atsakovą pagal teismo nutartį, į jos sąskaitą buvo pervesti 15 000 Lt, šią sumą pervedė į atsakovo sąskaitą iš karto, t.y. 2012 m. gegužės mėn. per 4 kartus, nors sulaikius M. D., turėjo ir kitų išlaidų. Taigi, remiantis šiais įrodymais nustatyta, kad piniginė 15 000 Lt kompensacija buvo priteista neteisėtai.

2. Apeliantės tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas išlaikymą netinkamai įvertino nepilnamečio vaiko būtinus poreikius, neobjektyviai vertino tėvų turtinę padėtį. Priteisdamas nepilnametei dukrai išlaikymą teismas vadovavosi tuo motyvu, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji turi vieną išlaikytinį, o atsakovas daugiau vaikų, daugiau kreditorių. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausias teismas, nagrinėdamas bylas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo yra pasisakęs, kad vaikų išlaikymas ir kreditų mokėjimas kreditoriams yra nesusiję dalykai, nes turi būti atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.3 str.). Teismas nepagrįstai pasisakė, kad atsakovas turi daugiau vaikų – jis turi tik dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų M. S.. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas, sudaręs sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutiko su 700 Lt/mėn. išlaikymo suma. Tai, kad atsakovas nedirba, neturėtų būti pagrindu priteisti iš jo minimalų išlaikymą. Būdamas laisvėje jis turėjo pakankamai lėšų, tai rodo mokėtos užstato sumos, dėl to, kad atsakovo turtas areštuotas, neturi nukentėti nepilnametės dukros interesai. Nėra pagrįsta teismo išvada, kad nėra būtinos tokios išlaidos, kaip išlaidos kelionėms pagal pateiktus bilietus. Būtiniausi dukros poreikiai sudaro į mėn. vidutiniškai 1 400 Lt, tame tarpe išlaidos maistui – 500/600 Lt/mėn., būsto išlaikymas – 200 Lt/mėn., išlaidos drabužiams, avalynei, apatiniam trikotažui 200 Lt/mėn., vaistams, vitaminams – 50 Lt, higienos priemonėms – 50 Lt, reikia kaupti lėšas atostogoms – 100 Lt/mėn., kultūriniams poreikiams – 50-100 Lt/mėn., išlaidos mokyklai – 100/150 Lt/mėn., interneto išlaikymas 50 Lt/mėn.. Į šią sumą nėra įskaičiuotos išlaidos vaiko gimtadieniams. Apeliantės tvirtinimu, buvo paskaičiuoti protingi vaiko poreikiai. Šiuo metu pervesto užstato dalis yra likusi, todėl yra galimas realus teisimo sprendimo įvykdymas priteisus įsiskolinimą.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė apeliantės skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs tėvų turtinę padėtį, kurią nustatė atsižvelgdamas į jų visas gaunamas pajamas, turtą bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatytu orientacinio išlaikymo dydžio kriterijumi, siejamo su minimalia mėnesine alga, CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintu proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principu, ir nenustatęs nepilnametės dukros specialiųjų poreikių fakto, pagrįstai konstatavo, kad dukros išlaikymui turėtų būti skirta minimaliai mėnesinei algai artima suma. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad I. D. asmeninės nuosavybės teise valdo ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo atsakovas. Dėl 15 000 Lt kompensacijos priteisimo nurodė, kad atsakovo atstovė atsisakė 49 000 Lt užstato tik dėl to, kad apeliantė prieš teismo posėdį 2014 m. rugsėjo 5 d. atsakovo atstovei nurodė, kad grąžino atsakovui dalį užstato. Dėl ko, žodinio susitarimo metu buvo pasitikėta apeliante ir susitarta atsisakyti 49 000 Lt sumos, jai pripažįstant negrąžintą 60 000 Lt užstato sumą. Pažymi, kad atsakovui laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2008-10-03 buvo taikomas sulaikymas ir suėmimas. Tačiau iš AB Swedbank banko sąskaitos, priklausančios atsakovui, išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2008-10-30 iš asmeninės atsakovo sąskaitos buvo daromi pinigų pervedimai į ieškovės asmeninę banko sąskaitą, viso 23 000 Lt, išgryninta 27 000 Lt, priklausančių atsakovui, taigi, viso ieškovė realizavo 50 000 Lt atsakovui priklausančių lėšų, jų nepanaudojo šeimos lėšų poreikiams. Apeliantė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama teisininko profesionalo, dėl to duomenų, patvirtinančių minėtų piniginių lėšų pervedimą nepateikimas teismui leidžia daryti išvadas apie jos nesąžiningumą, o reikalavimu siekiama tik pasipelnyti. Dėl to šioje dalyje skundas nepagrįstas. Dėl 25 000 Lt kompensacijos priteisimo nurodė, kad teismas pagrįstai priteisė iš apeliantės 25 500 Lt kompensaciją, nes tai įrodyta rašytiniais įrodymais. Vilniaus apygardos teismui 2013-06-13 sprendimu atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apeliantei buvo grąžintas 60 000 Lt užstatas, dengtas iš atsakovo asmeninių lėšų. Teismas, priteistas išlaikymą nepilnametei dukrai, likusią sumą, o būtent 25 500 Lt kompensaciją pagrįstai priteisė atsakovui. Dėl nurodytų priežasčių, reikalavimas panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl 25 500 Lt kompensacijos priteisimo atsakovo naudai yra nepagrįstas.

Tretysis asmuo UAB Admitura prašė teismą spręsti savo nuožiūra apeliacinį skundą.

Tretysis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas prašė klausimą dėl apeliacinio skundo tenkinimo išspręsti taip, kad būti apginti jo kaip kreditoriaus interesai.

Tretysis asmuo D. M. prašė atmesti apeliantės skundą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

LR CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Tame pačiame LR CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Šias išimtines sąlygas turi nurodyti ir privalo jas pagrįsti dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį. Susipažinusi su apeliantės ir atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų turiniu, teisėja kolegija nutaria juos prijungti prie bylos, kaip turinčius reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl išlaikymo dydžio, kuriuo šalių nepilnametės dukros išlaikymui buvo priteista konkreti piniginių lėšų suma 19 500 Lt nuo 2013-06-21 iki dukros pilnametystės (vid. 500 Lt/mėn.). Jos teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį bei dukros išlaikymo poreikius, neturėdamas įrodymų pasisakė, kad atsakovas turi dar daugiau vaikų.

Apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius abiejų vaiko tėvų turtinės padėties kontekste. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, tuo tikslu privalu įvertinti kiekvieno iš vaiko tėvų pateiktus argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus (CPK 12 str., 178 str.).

Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalių nepilnametei dukrai išlaikymą tvirta pinigų suma 19 500 Lt (po 500 Lt/mėn.) konstatavo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė – ji turi vieną išlaikytinį, neturi kreditorių. Atsakovas turi ir kitų nepilnamečių vaikų, kuriuos privalo išlaikyti, vienuolika kreditorių, kurių reikalavimams užtikrinti yra areštuotas visas jo turimas turtas. Teismo vertinimu, įvertinus nepilnametės dukros būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį, priteistina konkreti pinigų suma, skaičiuojant po 500 Lt/mėn. nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės 2016-11-21 d, kuri išskaičiavus atsakovo sumokėtas sumas sudaro 19 500 Lt.

Su šia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybių visumą, sutinka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų atsakomybė suteikti savo vaikams gyvenimo sąlygas, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiui vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Tokios pozicijos šioje byloje laikėsi ir atsakovas, sutikdamas dukros poreikiams skirti po 500 Lt per mėnesį, motyvuodamas savo turtine padėtimi bei turimų išlaikytiniu skaičiumi. Į šį kriterijų orientavosi ir pirmosios instancijos teismas, sprendime pažymėdamas, kad ieškovės nurodyti dukros poreikiai per mėn. vidutiniškai 1 600 Lt nėra laikytini būtinais ir pagrįstais, kaip pvz. gimtadieniai, pramogos 150 Lt/mėn., kelionės bilietai 469,30 Lt/mėn. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį byloje vertino ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, aplinkybę, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, o jam visas priklausantis nekilnojamas ir kilnojamas turtas yra areštuotas kreditorių reikalavimų užtikrinimui, turi kitus išlaikytinius.

Nesutiktina su skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neturėdamas įrodymų, pasisakė, kad atsakovas turi dar daugiau vaikų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-578-669/2011 nustatyta, kad M. D. yra M. S. a/k (duomenys neskelbtini) tėvas, iš atsakovo sūnaus išlaikymui priteista po 400 Lt/mėn. iki sūnaus pilnametystės. Aplinkybę, kad atsakovas turi dar vaikų teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, o su atsiliepimu į apeliacinį skundą yra pateiktas N. J. a/k (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimas, patvirtinantis atsakovo tėvystę. Taigi, atsakovas turi pareigą išlaikyti tris savo nepilnamečius vaikus.

Dėl atsakovo turtinės padėties pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas gautų pajamas, kaip nustatyta, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Remiantis civilinės bylos duomenimis, atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai sudaro daugiau nei 322 604,45 Lt (t.1, b.l. 46-51, 135, t.2, b.l. 113-114). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 22 vnt. nekilnojamo turto objektų, kurių bendra vidutinė rinkos vertė sudaro apie 414 667 Lt, nurodytas turtas areštuotas (t. 1, b.l. 58-91). Šios aplinkybės sudaro pagrindą laikyti pagrįsta teismo išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis, įvertinus jo turimą turtą ir kreditorinių įsipareigojimų dydį, išlaikytinių skaičių nėra gera, o priteistina 500 Lt/mėn. suma iš esmės atitinka atsakovo turtines galimybes.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje ginčo dalyje motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo padarytos išvados dėl nepilnametei dukrai teiktino išlaikymo dydžio teisingumo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 15 000 Lt kompensaciją už ieškovės realizuotas asmenines lėšas, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, jog grąžino atsakovui 15 000 Lt užstatą. Apeliacinės instancijos teisme kartu su apeliaciniu skundu buvo pateikti nauji rašytiniai įrodymai – ieškovės Swedbank AB sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2012-05-03 iki 2012-05-09, iš kurio nustatyta, kad ieškovė atsakovui 2012 m. gegužės 04 - 08 dienomis pervedė atsakovui 14 000 Lt. Šis raštinis įrodymas kolegijos buvo priimtas, jis patvirtina aplinkybę, kad ieškovė grąžino atsakovui 14 000 Lt užstato, kuris 2012-05-03 pervestas iš LR Generalinės prokuratūros ieškovei. Tačiau kolegijos vertinimu, ieškovė nepateikė įrodymų, jog likusi suma – 1000 Lt atsakovui buvo grąžinta. Nors kaip matyti iš sąskaitos, 1000 Lt suma buvo išgryninta, tačiau nėra pateikta duomenų, kad ji grąžinta atsakovui (CPK 178 str.).

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas atsisakė 49 000 Lt reikalavimo tik dėl to, kad apeliantė prieš teismo posėdį atsakovei nurodė, kad dalį užstato grąžino, dėl ko žodinio susitarimo metu buvo pasitikėta apeliante ir susitarta, kad bus atsisakyta 49 000 Lt sumos, jai pripažįstant atsakovui negrąžintą 60 000 Lt užstato sumą.

Su šiais atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip nustatyta iš 2014 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdžio garso įrašo, atsakovo atstovė palaikė priešieškinio reikalavimą, kuriuo prašė grąžinti iš ieškovės jos gautą užstatą 60 000 Lt, nuo reikalavimo priteisti iš ieškovės 49 000 Lt kompensaciją už atsakovo asmeninių lėšų realizavimą atsisakė. Toks priešieškinio dalies atsisakymas buvo grindžiamas ta aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2008-08-20 iki 2008-10-03 nuėmusi iš atsakovo sąskaitos jam priklausiusius apie 50 000 Lt lėšų, ieškovė iš šių sumų dalinai sumokėjo užstatą už atsakovą.

Dėl nurodytų aplinkybių, teismo sprendimas dalyje dėl teismo priteistos 4344.33 Eur (15 000 Lt) kompensacijos keistinas, iš ieškovės priteistina atsakovui 289,62 Eur (1 000 Lt) kompensacija už ieškovės realizuotas atsakovui priklausiusias pinigines lėšas.

Kolegijos vertinimu, apeliantės skundo argumentai dėl 25 500 Lt sumos priteisimo nepagrįstumo nėra pagrįsti bylos medžiaga bei skundo argumentais, todėl šioje dalyje skundas atmestinas kaip neįrodytas.

Kadangi teismo sprendimas iš dalies pakeistas ir vienas iš trijų apeliantės reikalavimų iš dalies patenkintas, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymas pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į patenkintų ir nepatenkintų reikalavimų proporcijas ir CPK 93 str. bei 98 str. nuostatas. Iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 69 Eur žyminis mokestis, patenkinus atsakovo reikalavimą priteisti 289.62 Eur kompensaciją. Todėl ieškovės į valstybės biudžetą mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme sudaro sudaro 130,92 Eur.

Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt žyminio mokesčio (t.4, b.l. 185). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovei atidėtas 2 103 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies, iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 20 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 110 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pakeisti.

Pakeisti sprendimą dalyje dėl 15000 Lt kompensacijos iš ieškovės atsakovui priteisimo ir priteisti atsakovui M. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės I. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) 289.62 Eur kompensaciją už ieškovės realizuotas asmenines atsakovui priklausiusias pinigines lėšas.

Priteisti iš ieškovės I. D. (a/k (duomenys neskelbtini))130,92 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą pirmosios instancijos teisme.

Kitose dalyse teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Ingos D. I. Domantienės (a/k (duomenys neskelbtini)) į valstybės biudžetą 20 Eur, iš atsakovo M. D. (a/k (duomenys neskelbtini)) 110 Eur žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.