- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-15
- Bylos Nr.
- 2-904/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Danutė Milašienė, Artūras Driukas
- Trečiasis asmuo
- akcinės bendrovės DnB NORD
- Kategorijos
- 124.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria atmestas trečiojo asmens akcinės bendrovės DnB NORD prašymas dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-432-45/07, pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Rolvika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Effatus“ dėl daiktų išreikalavimo iš pirkėjo ir nuostolių atlyginimo. Ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ieškovo nuosavybėje esančią įrangą (bendra išreikalautinos įrangos vertė – 129 525,97 Lt) ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius, priteisiant ieškovui iš atsakovo 85 760,11 Lt. Nurodė, jog 2004 m. birželio 7 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1-2ŠLK ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui sumontuotas šaldymo sistemas, o atsakovas įsipareigojo prekes priimti ir už jas sumokėti. Ieškovui sumontavus šaldymo sistemas atsakovo nurodytose patalpose ir įforminus darbų atlikimą bei daiktų pardavimą, atsakovas su juo tik iš dalies atsiskaitė. Prekės, už kurias neatsiskaityta, remiantis sutarties nuostatomis, netapo atsakovo nuosavybe, dėl ko jos turi būti grąžintos ieškovui kaip valdomos be teisėto pagrindo. Prekių grąžinimo teisiniu pagrindu nurodė CK 6.349 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, įtvirtinančią, jog tuo atveju, kai neįvykdomos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, su kuriomis sutartis sieja nuosavybės teisės į daiktus perėjimą pirkėjui, pardavėjas turi teisę išreikalauti daiktus iš pirkėjo. Ieškovas prašomą priteisti 85 760,11 Lt dydžio nuostolių atlyginimą grindė įrangos nusidėvėjimu padaryta 49 192,09 Lt žala bei 36 568,02 Lt dydžio neapmokėtų montavimo medžiagų verte.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą UAB „Effatus“ grąžinti ieškovui UAB „Rolvika“ ieškiniu prašomą priteisti įrangą bei priteisti iš atsakovo ieškovui 97 150,37 Lt nuostolių atlyginimą, sumokėtą žyminį mokestį bei 2184 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 22,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, į valstybės biudžetą.
AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su 2007 m. lapkričio 28 d. prašymu dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-432-45/07; įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje AB DnB NORD banką ir Kauno m. 2-ojo notarų biuro notarę Zitą Kasperavičienę; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą už akių dalyje dėl įrengimų išreikalavimo iš UAB „Effatus“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti UAB „Rolvika“ ieškinio reikalavimą. Proceso atnaujinimą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą teisių ir pareigų, kadangi priimtas sprendimas už akių turi įtakos banko kaip įkaito turėtojo teisėms. Nurodė, jog 2004 m. rugsėjo 29 d. tarp banko ir UAB „Effatus“ buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 5783, kuria bankas UAB „Effatus“ suteikė 1 200 000 Lt kreditą, paskolos gavėjas įkeitė bankui ginčo objektą išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje procesą prašoma atnaujinti, sudarančius įrengimus. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 1 d. sprendimu už akių minėtoje civilinėje byloje pritaikydamas restituciją natūra, visiškai nepasisakė dėl įkeitimo fakto ir įkaito turėtojo teisių. Bankas kaip įkaito turėtojas turėjo dalyvauti byloje, o ta aplinkybė, kad įrengimai įkeisti sąžiningam įkaito turėtojui, yra pagrindas netaikyti restitucijos natūra, paliekant įrengimus UAB „Effatus“ nuosavybėje (CK 6.153 str. 3 d.). Pagal CK 6.345 straipsnio 1 dalį išreikalauti daiktus dėl kainos nesumokėjimo pardavėjas gali tol, kol kilnojamieji daiktai nėra atlygintinai perleisti tretiesiems asmenims, neįkeisti ir jiems nenustatyta uzufrukto teisė. Dėl to teismas negalėjo tenkinti ieškinio reikalavimų dėl įrengimų grąžinimo natūra. Nurodė, jog, atnaujinus bylos nagrinėjimą, turi būti aiškinamasi, kur šiuo metu yra įrengimai, nes nuo to priklausys galimas teismo sprendimas (t.y. ar restitucija natūra galima) bei tuo pačiu ir galutinė banko pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 21 d. nutartimi atmetė AB DnB NORD banko prašymą dėl proceso atnaujinimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. kovo 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį panaikino ir atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rolvika“ ieškinį atsakovui UAB „Effatus“ dėl daiktų išreikalavimo iš pirkėjo ir nuostolių atlyginimo ir bylą grąžino tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti pakartotinai.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens AB DnB NORD banko prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą už akių. Teismas nustatė, kad procesas buvo atnaujintas siekiant užtikrinti AB DnB NORD banko kaip įkaito turėtojo teises. Bankui reikalaujant priimti kitą teismo sprendimą tuo pagrindu, kad iš atsakovo negalėjo būti priteisti ginčo daiktai, jeigu po perdavimo atsakovui jie buvo įkeisti (CK 6.345 str. 1 d.), Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. spalio 26 d. sprendimu pripažinus daiktų įkeitimą negaliojančiu, išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo atnaujintas procesas byloje. Tuo pačiu objektyviai išnyko AB DnB NORD banko teisinis suinteresuotumas bylos dėl daiktų išreikalavimo baigtimi. Todėl nesant išreikalautų daiktų įkeitimo, bankas negali panaudoti savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų argumentų, susijusių su jo kaip įkaito turėtojo teisėmis ir prašyti tuo pagrindu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą už akių.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atnaujinus procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-187/2006). Todėl bylos nagrinėjimas iš naujo, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą, turėtų būti suprantamas kaip bylos išnagrinėjimas iš naujo visa apimtimi, suteikiant teisę ir galimybę trečiajam asmeniui dalyvauti procese.
2. Nagrinėjamu atveju byla buvo išnagrinėta iš esmės ir skundžiama nutartis priimta nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui, jo tinkamai neinformavus apie bylos nagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti 2010 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje. Todėl parengiamojo teismo posėdžio metu teismas negalėjo pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, nedalyvaujant visiems proceso dalyviams ir negavus jų visų sutikimo pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės.
4. Trečiojo asmens atstovas nedalyvavo 2001 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje, nes, pasikeitus banko atstovams, buvęs banko atstovas ne tik neinformavo naujo banko atstovo apie 2010 m. kovo 9 d. posėdį, bet apskritai neinformavo apie tokią vedamą bylą.
Šalies argumentai
5. Bankas, 2007 m. lapkričio 28 d. prašyme atnaujinti procesą nurodė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu atnaujinus procesą, turi būti aiškinamasi, kur šiuo metu yra ginčo įrengimai, nes nuo to priklausys ir galimas teismo sprendimas (t.y. ar restitucija natūra galima) bei tuo pačiu ir galutine banko pozicija byloje. Tokia banko pozicija proceso atnaujinimo stadijoje pagrįsta banko santykiu su ginčo turtu, banko turimomis (turėtomis) teisėmis į ginčo turtą.
6. Faktinis proceso atnaujinimo pagrindas buvo ne ta aplinkybė, kad po 2007 m. vasario 1 d. teismo sprendimo už akių pasikeistų įkeisto turto savininkas, tačiau aplinkybė, kad pasikeistų šio turto būklė, buvimo vieta ir pan. Ginčo įrengimai buvo įkeisti bankui 2005 m. vasario 3 d. įkeitimo lakštu 02220050002273, kuris buvo sudarytas 2004 m. rugsėjo 29 d. Kreditavimo sutarties Nr. 5783 pagrindu kredito gavėjo UAB „Effatus“ prievolių pagal šią sutartį įvykdymui užtikrinti. Pagal minėtą kreditavimo sutartį bankui kaip vieningas kompleksas buvo įkeistas tiek nekilnojamasis turtas, esantis Vilniaus g. 2F, Senoji Varėna, Varėnos r., tiek už kredito lėšas perkami įrengimai, kurie vėliau taip pat buvo sumontuoti Vilniaus g. 2F, Senoji Varėna, Varėnos r., esančiose patalpose. Net ir teismo sprendimu panaikinus 2005 m. vasario 3 d. įkeitimo lakštą, kuriuo buvo įkeista nupirkta įranga, banko įkeitimo teisė į pastatus, kuriuose sumontuota ši įranga, išliko. Iš ieškovo į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Rolvika“ atliko ginčo įrangos montavimo į pastatus darbų už beveik 40 000 Lt. Todėl darytina išvada, kad ginčo įrengimai yra stacionariai sumontuoti į bankui įkeistus pastatus. Sumontuotos įrangos išmontavimas ar kitoks atskyrimas nuo pastato gali turėti esminės įtakos pastato būklei ir banko kaip tokio pastato hipotekos kreditoriaus interesams.
7. Teismas neištyrė šiai bylai reikšmingų aplinkybių, nors, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindus, privalėjo jas iš esmės nagrinėti ir tirti po proceso atnaujinimo bylą nagrinėjęs teismas.
8. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad išnyko pagrindas procesui atnaujinti, kadangi atnaujinus procesą bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą, atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo. Klausimas, ar tretysis asmuo turi reikalavimo teisę peržiūrėti teismo sprendimą (materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi) gali būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Nors pirmosios instancijos teismas priėmė vieną iš CPK 371 straipsnyje nurodytų sprendimų, tačiau tai padarė ne išnagrinėjęs bylą iš esmės, o tik apsiribojęs konstatavimu, kad bankas nebegali panaudoti argumentų , susijusių su jo kaip įkaito turėtojo teisėmis.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Rolvika“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o taip pat skirti trečiajam asmeniui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, neviršijant maksimalaus CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudos dydžio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo visa apimtimi, neperžengdamas bylos atnaujinimo pagrindų, o bankas turėjo galimybę naudotis visomis procesinėmis teisėmis. Banko atstovas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą. Posėdžio metu buvo paskambinta banko interesams atstovaujančiam advokatui R. Černiui, kuris paaiškino, jog pasikeitė banko atstovas ir jam nėra žinomos nedalyvavimo priežastys. Mano, kad teismas 2010 m. kovo 9 d. parengiamajame teismo posėdyje turėjo teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės, nes, vadovaujantis CPK 231 straipsnio 5 dalimi, tam buvo gautas šalių sutikimas. Tretysis asmuo prašymą atnaujinti procesą grindė faktu, kad teismo sprendimu ieškovui priteista įranga buvo įkeista bankui. Teismas dėl šio proceso atnaujinimo pagrindo skundžiama nutartimi pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai. Kitų proceso atnaujinimo pagrindų bankas nenurodė. Tretysis asmuo niekada nesirėmė argumentais dėl ginčo įrangos išmontavimo įtakos banko interesams, dėl ko jais negali grįsti savo atskirojo skundo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo iš esmės ir, remdamasis byloje esančiais įrodymais konstatavo, kad, pripažinus negaliojančiu įkeitimo sandorį, bankas neturi teisės remtis prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais ir prašyti pakeisti sprendimą. Bankas, pareikšdamas atskirąjį skundą, veikia prieš teisingą, greitą bylos išnagrinėjimą, nes remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodytais argumentais. Ieškovui negalint atsiimti jam priteistos įrangos, tai sąlygoja įrangos nuvertėjimą.
Atsakovas BUAB „Effatus“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Teismo sprendimu pripažinus įrengimų įkeitimą negaliojančiu, išnyko aplinkybės, kurių pagrindu savo kaip įkaito turėtojo teisių pažeidimą įrodinėjo AB DnB NORD bankas. Teismas skundžiama nutartimi nesprendė proceso atnaujinimo pagrįstumo klausimo, bet atmetė banko prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 1 d. sprendimą už akių. Ta aplinkybė, jog ginčo įrengimai yra stacionariai sumontuoti į bankui įkeistus pastatus, neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui, nes nekilnojamojo daikto dalimi nelaikomas kilnojamasis daiktas, kuris yra fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, jei jis nepraranda savo individualių požymių. Byloje nėra duomenų, kad įranga būtų praradusi individualius požymius.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties, kuria, pakartotinai išnagrinėjus bylą buvo atmestas trečiojo asmens prašymas dėl teismo sprendimo už akių pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais teismo sprendimas ar nutartis. Nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priima pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį – nutartį ar sprendimą – jų procesinė reikšmė yra vienoda ta prasme, kad tai yra procesiniai sprendimai dėl bylos išnagrinėjimo iš esmės, kuriais pasisakoma dėl ginčo baigties. Todėl jų teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka turi būti tikrinamas pagal dalyvaujančių byloje asmenų apeliacinius skundus, laikantis CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnyje įtvirtintų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-310/2009).
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos žodinio proceso tvarka, išskyrus CPK 321-322 straipsniuose numatytus atvejus, kai galimas bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 321 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens AB DnB NORD banko atskirąjį skundą išsprendžia rašytinio proceso tvarka, kadangi, remiantis bylos medžiaga, yra pagrindas konstatuoti, kad yra absoliutūs Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties negaliojimo pagrindai.
Absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką, pažeidimą, kuris sąlygojo tai, jog byla buvo išnagrinėta tinkamai nepranešus trečiajam asmeniui AB DnB NORD bankui. Pagal bendrąją taisyklę (CPK 232 str.) teismas, manydamas, kad byla parengta nagrinėti teisme, priima nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, kurioje nurodomas teismo posėdžio laikas ir vieta, taip pat pavedimai išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims ir kt. CPK 231 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, šalių sutikimu teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties. CPK 234 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinė byla teismo posėdyje nagrinėjama, kai yra pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims. Pranešimas šiuo atveju reiškia ne bet kokį informavimą, o informavimą būtent apie bylos nagrinėjimą teismo posėdyje. Sistemiškai aiškinant šias proceso teisės normas, darytina išvada, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės iš karto po parengiamojo teismo posėdžio ir priimti teismo sprendimą tik tokiu atveju, kai parengiamajame teismo posėdyje dalyvauja visi dalyvaujantys byloje asmenys ar jų atstovai ir jie išreiškia tam sutikimą. Priešingu atveju, teismas turi priimti nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ir informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdžio laiką ir vietą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tesėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-228/2005). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad plečiamasis CPK 231 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos aiškinimas, jog parengiamojo teismo posėdžio metu pereinant prie bylos nagrinėjimo iš esmės būtinas ne tik šalių, bet visų byloje dalyvaujančių asmenų sutikimas, neturėtų būti taikomas pernelyg formaliai, kai sprendžiamas tokio sutikimo gavimo iš trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, klausimas, nes kiekvienu atveju turėtų būti atsižvelgiama į konkrečios bylos situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-242/2007).
Iš bylos medžiagos nustatyta, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-150/2008, atnaujinus procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Rolvika“ ieškinį atsakovui UAB „Effatus“ dėl daiktų išreikalavimo iš pirkėjo ir nuostolių atlyginimo, byla buvo nagrinėjama pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byla buvo sustabdyta, kol bus išspręstas įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1053-560/2008 (2 t., b.l. 24-25). Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi atnaujinus bylą, byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame teismo posėdyje 2010 m. kovo 9 d. (2 t., b.l. 40). Dalyvaujantys byloje asmenys buvo tinkamai informuoti apie parengiamojo teismo posėdžio vietą ir laiką (2 t., b.l. 41-45). Tretysis asmuo AB DnB NORD bankas apie parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas šaukimu, kurio tinkamą įteikimą liudiją byloje esanti pažyma (2 t., b.l. 44), tačiau jo atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį. Šią bylą pirmosios instancijos teismas iš karto po parengiamojo teismo posėdžio išnagrinėjo iš esmės ir priėmė nutartį trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl to, ar teismas pažeidė CPK 231 straipsnio 5 dalį, pradėjęs iš karto po parengiamojo teismo posėdžio bylos nagrinėjimą iš esmės šalių, t. y. ieškovo ir atsakovo, sutikimu, tačiau negavęs trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, sutikimo, reikia įvertinti tai, jog būtent tretysis asmuo AB DnB NORD bankas inicijavo proceso civilinėje byloje atnaujinimą ir kad procesas buvo atnaujintas CPK 366 straipsni 1 dalies 7 punkte įtvirtintu pagrindu, pripažinus, jog teismas sprendimu už akių, pirmą kartą išnagrinėję bylą, nusprendė dėl AB DnB NORD banko kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų. Tai rodo išimtinį trečiojo asmens suinteresuotumą pakartotiniu bylos išnagrinėjimu ir ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių peržiūrėjimu. Dėl to nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad teismas negavo trečiojo asmens sutikimo iš karto po parengiamojo teismo posėdžio pereiti į teisminį bylos nagrinėjimą iš esmės, yra pagrindas konstatuoti esminį proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, priimtą pakartotinai išnagrinėjus bylą iš esmės, remiantis CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas remiasi šia aplinkybe savo atskirajame skunde. Būtent bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje tvarką reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimas sąlygojo tai, jog buvo pažeistos CPK 42 straipsnio 1 dalyje trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nustatytos procesinės teisės, įgalinančios ginti savo poziciją dėl jai pareikšto reikalavimo ir siekti teisingo teismo sprendimo, t. y. pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus, pateikti prašymus, duoti paaiškinimus, teikti argumentus ir kt. (CPK 47 str. 2 d.). Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti (329 straipsnio 1 dalis, 3 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. 2-306-798/2010 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Rolvika“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Effatus“ dėl daiktų išreikalavimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.