Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girvytis“ ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R. atstovui advokatui Remigijui Mockevičiui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui Evaldui Vasiliauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girvytis“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – R. R. ir akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

17. Liudytojas H. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis turėjo peržiūrėti nuotraukas, kuriose užfiksuota kirtavietė, elektros laidai ir medis, užkritęs ant vieno iš laidų. Iš pradžių jam buvo pateikta versija, kad, pjaunant mišką, medis užvirto ant laidų, po to buvo nurodyta, kad ginčo traktorius važiavo ir pažeidė elektros liniją. Liudytojas H. V. padarė išvadą, kad pažeista elektros linija ir nutraukti laidai, bei kad linija nutraukta, užvirtus medžiui. Šias išvadas nurodė ir ekspertinėje pažymoje. Kadangi elektros laidas įtemptas, užvirtus medžiui, tai liudytojas nesutinka su ieškovės versija dėl ginčo įvykio, t. y. kad įvykis įvyko, važiuojant traktoriumi ir kliudžius (strėlei su pjovimo galvute) atramą.

18. Teismo posėdžio metu liudytojas A. G. parodė, kad, jam atvykus į įvykio vietą, medis buvo nuvirtęs ant elektros linijos ir nutraukti laidai. Apžiūrėjus ginčo įvykio vietą, nustatyta, kad buvo pažeista atrama. Liudytojo teigimu, jis tuo metu nustatė, kad medis buvo pjaunamas su technika, ir, trūkus pjovimo grandinei, nebuvo visiškai nupjautas, todėl užvirto ant elektros linijos. Liudytojas su ginčo traktoriaus vairuotoju apžiūrėjo visą vietą ir surašė pranešimą apie administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą; vairuotojas su pranešimu turiniu sutiko, jį pasirašė. Liudytojas perdavė visą informaciją ESO vadovybei, persiuntė protokolą, padarė nuotraukas. Liudytojas taip pat paaiškino, kad pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą pildomas tada, kai ESO padaroma žala, ir patvirtino, kad pats įvertino nusižengimo esmę. Be to, anot liudytojo, ginčo traktoriaus vairuotojas nurodė, jog įmonė perka nekokybiškas grandines, kurios, pjaunant medį, nutrūksta; jis nenupjovė medžio ir negalėjo patraukti į šoną; medis buvo nevaldomas. Pasisakydamas dėl savo atliekamų darbų funkcijų, liudytojas paaiškino, kad, pirma, atvykęs į įvykio vietą apžiūri, kodėl įvyko trumpas jungimas, o po to nustato jį lėmusią priežastį. Ginčo atveju ant laidų buvo užverstas medis, todėl ir įvyko trumpas jungimas. Liudytojas pažymėjo, kad matė medžio kelme likusią įstrigusią nutrūkusią grandinę. Liudytojas patvirtino, kad savo asmeniniu mobiliuoju telefonu, veikdamas pagal savo darbo pareigybę, nufotografavo įvykio vietą, nuvirtusią eglę, linijos sugadinimą, pažeistą atramą. Liudytojas paneigė trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, R. R. teiginius, kad jam liepė nupjauti pavojingai pasvirusius medžius; teigė, kad jis neturi įgaliojimų spręsti dėl medžių šalinimo ir atitinkamai neturi teisės įpareigoti kitus asmenis tokius darbus atlikti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

Dėl įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese aiškinimo ir taikymo

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018 68 punktą). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas; 2022 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-421/2022).

21. Teismas, vadovaudamasis aptartomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniais), ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių atstovų, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys atmestinas.

Dėl tinkamo ieškovo byloje

22. Atsakovės teigimu, ieškinys byloje pareikštas netinkamo ieškovo, nes žalos atlyginimo iš atsakovės priteisimo šioje byloje turėtų teisę reikalauti trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ESO. Per teismo posėdį ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama priteisti žalos atlyginimą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ESO, o ieškovei – procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23. Remiantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (toliau – DĮ) 97 straipsniu, teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, apdraudęs atsakingo už žalą asmens civilinę atsakomybę, išmokėtų draudimo išmoką ( DĮ 111 straipsnis).

24. Draudimo išmoka (toliau – išmoka) – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudiko, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ar kito šiame įstatyme nurodyto subjekto mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita teisės aktuose, reglamentuojančiuose žalos atlyginimą, nustatyta ir sutarta draudžiamojo įvykio žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginimo forma, skirta draudžiamojo įvykio žalai nukentėjusiam trečiajam asmeniui, nukentėjusio trečiojo asmens turtui ir (ar) neturtinei draudžiamojo įvykio žalai atlyginti (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 punktas).

25. Draudimo apsauga įsigalioja, atsitikus draudiminiam įvykiui ir šį įvykį draudikui pripažinus draudžiamuoju – tik esant šioms sąlygoms trečiasis asmuo ESO įgauna reikalavimo teisę į draudimo išmokos išmokėjimą, kaip patyręs žalą asmuo. Nagrinėjamu atsakovė, trečiajam asmeniui ESO pateikus pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo, atsisakė išmokėti draudimo išmoką, argumentuodama tuo, kad įvykis nėra draudžiamasis. Ši aplinkybė nereiškia, kad ESO buvo apribota jo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš tiesiogiai už žalos atsiradimą atsakingo asmens. Taigi sutiktina su ieškovės argumentais, kad, atsakovei atsisakius pripažinti ginčo įvykį draudžiamuoju, būtent ieškovei atsirado materialinis teisinis suinteresuotumas ginčyti tokį sprendimą, siekiant, kad draudimo išmoka trečiajam asmeniui būtų išmokėta ir ieškovei nebūtų reiškiamas reikalavimas atlyginti padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju ESO materialinį teisinį suinteresuotumą byloje turi tik tuo aspektu, kad jis turi teisę į žalos atlyginimą, tačiau jam nėra reikšminga, ar šią žalą atlygins ieškovė ar atsakovė.

26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į aplinkybę, kad ieškovė per teismo posėdį patikslino ieškinio reikalavimus, nurodydama, jog prašo priteisti žalos atlyginimą trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ESO naudai, į tai, kad teismų praktikoje tokie reikalavimai pripažįstami kaip pareikšti tinkamo asmens (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1003-340/2024), darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas tinkamos ieškovės.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

27. Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gegužės 28 d. miško kirtimo leidimo Nr. 12406954, galiojančio nuo 2024 m. gegužės 27 d., pagrindu vykdė plyną sanitarinį kirtimą Krosnos girininkijoje, kvartale Nr. 290, sklypas Nr. 314, sklypo plotas 0,6 ha, vietovėje, esančioje Lazdijų r., Papalazdijų k., Ežero g., kur yra nutiesta elektros oro linija L-600 iš Bazės transformatorių pastotės (toliau – ginčo įvykio vieta). Miško kirtimo darbai buvo vykdomi miško pjovimo traktoriumi „John Deere 1170G“ (valst. Nr. T3244D), kurio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta su atsakove 2023 m. liepos 14 d. sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo sutarties pagrindu. Draudimo apsauga galiojo nuo 2023 m. liepos 14 d. iki 2024 m. liepos 13 d.

28. 2024 m. gegužės 28 d. nurodytoje teritorijoje įvyko įvykis, kurio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R., naudojo ginčo traktorių, ir dėl šio įvykio buvo apgadintas trečiojo asmens ESO turtas – 10 kV oro linija L-600 iš Bazės transformatorių pastotės: įskilo elektros stulpo atrama 603/20 (toliau – stulpo atrama) ir nutraukti elektros laidai tarp atramų 603/16-603/22 (toliau – elektros laidai).

29. Ieškovės teigimu, nurodytas įvykis vertintinas kaip eismo įvykis, kurio metu ieškovės darbuotojas trečiasis asmuo R. R. važiavo su miško pjovimo traktoriumi su pakelta strėle pasipildyti degalų ir su pakelta strėle užkliudė ir nulaužė elektros stulpo atramą ir nutraukė tarp jų buvusius elektros laidus. Atsakovė su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nurodydama, kad tiek pačios ieškovės darbuotojų (trečiojo asmens R. R. ir jo vadovo) pateikta pirminė informacija, tiek atsakovės savarankiškai surinkti duomenys (ESO nuotraukos, administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą patvirtinantis protokolas, eksperto išvada) patvirtina, kad 2024 m. gegužės 28 d. atsitikusio įvykio metu ginčo traktorius buvo naudojamas miško darbams atlikti, t. y. kertant mišką, medis užvirtus ant elektros laidų. Taigi nagrinėjamu atveju kilo šalių ginčas dėl faktinių 2024 m. gegužės 28 d. įvykio aplinkybių.

34. Byloje pateiktos ESO darbuotojo A. G. padarytos nuotraukos, kuriose užfiksuota: elektros stulpas, už jo pušynas, kirtavietė; įskilusi elektros stulpo atrama; pasvirusi eglė, ant elektros laidų užkritęs medis; elektros stulpai, vienas laidas arčiau žemės; traktoriaus valstybinis numeris Nr. T3244D; visas traktorius; pasvirusi eglė, ant laidų užkritęs medis (nuotrauka daryta kitu kampu, nei prieš tai aprašytoji); iš šono nufotografuotas traktorius; arti laidų pasvirusios eglės; traktoriaus dalis.

35. 2024 m. gegužės 28 d. trečiasis asmuo ESO pateikė ieškovei nuostolių apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad ESO padarytą žalą sudaro 11 374,79 euro.

36. Bylos duomenimis, ieškovės direktorius 2024 m. gegužės 30 d. per atsakovės informacinę sistemą pateikė pranešimą dėl ginčo įvykio, kuriame nurodė, kad „pjaunant mišką medis užkrito ant elektros laidų“. Nurodyto pranešimo skiltyje „Vidinės pastabos“ pažymėta, kad „nukentėjo turtas: Elektros stulpas ir laidai. 06.28 kalbėta, prašyta vairuotojo paaiškinti, kaip atsitiko įvykis (ar vykdant darbus, ar dalyvaujant eisme, tada spręsti, ar draudžiamasis, ESO pareiškė pretenziją tiesiogiai kaltininkui).

37. Byloje pateiktas ieškovės direktoriaus ir atsakovės darbuotojos 2024 m. birželio 28 d. pokalbio telefonu įrašas, iš kurio nustatyta, kad ieškovės direktorius buvo atsakovės darbuotojos informuotas apie tai, kad, administruojant ginčo įvykį, bus sprendžiama, ar 2024 m. gegužės 28 d. įvykis pripažintinas draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, priklausomai nuo to, ar miško pjovimo traktorius buvo naudojamas, pjaunant mišką, ar dalyvavo eisme, neatlikdamas miško kirtimo darbų. Tą pačią dieną ieškovės atstovas į atsakovės savitarnos sistemą „SavasLD“ įkėlė ESO prašymą atlyginti nuostolius ieškovei, nuostolių apskaičiavimo pažymą, atliktų darbų aktą ir nuotraukas iš įvyko vietos.

39. Atsakovė 2024 m. liepos 16 d. pateikė ieškovei pranešimą, kuriuo informavo, jog draudimo išmokos už padarytą žalą registracijos Nr. 3985685 neišmokės, atsisakiusi įvykį pripažinti draudžiamuoju, t. y. kad, atliekant žalos administravimą, nustatyta, jog ginčo įvykio metu ginčo traktorius buvo naudojamas ne dalyvauti įprastiniame eisme, tačiau kaip darbo įrankis, skirtas darbams atlikti, dėl to atsakovė neturi pagrindo ginčo įvykį kvalifikuoti draudžiamuoju ir mokėti draudimo išmoką. Šiuo pagrindu atsakovė atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

40. Ieškovė 2024 m. rugsėjo 9 d. atsakovei pateikė pretenziją „Dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos išmokėjimo žalos registracijos Nr. 3985685-1288096“, nurodydama, kad atsakovė neišsamiai ištyrė aplinkybes, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų tarp ginčo įvykio subjektų teiginių dėl faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą nepripažinti ginčo įvykio draudžiamuoju ir atitinkamai neišmokėti draudimo išmokos.

41. Byloje pateikta 2024 m. liepos 9 d. ekspertinė pažyma, parengta atsakovės darbuotojo H. V., turinčio transporto inžinerijos išsilavinimą. Ekspertinėje pažymoje pateikta išvada, kad: „atlikus pateiktų duomenų, užfiksuotų nuotraukose, tyrimą, nustatyta, vienas iš elektros linijos laidų įvykio metu nebuvo nutrauktas, likęs įtemptas ir guli prispaustas iš viršaus gulinčio medžio. Tai leidžia teigti, kad linija buvo nutraukta atliekant medžių pjovimo darbus, ir, kaip nurodoma pirminėse aplinkybėse, medžiui užkritus ant elektros laidų“. Pažymėtina, kad nesutiktina su ieškovės argumentais, jog neaišku, kokių, kur ir kada padarytų nuotraukų pagrindu buvo atliktas ekspertinis tyrimas ir pateikta nurodyta išvada, nes, pirma, aptariamoje ekspertinėje pažymoje įkeltos nuotraukos, kuriomis rėmėsi atsakovės darbuotojas H. V., ir, antra, nurodytos nuotraukos pateiktos ieškovės kartu su ieškiniu, t. y. pati ieškovė šias nuotraukas teikė kaip tinkamus faktinėms aplinkybėms įrodinėti įrodymus byloje. Apklausus atsakovės darbuotoją H. V. per teismo posėdį kaip liudytoją, jis pažymėjo, kad ieškovės iškeltos faktinių aplinkybių versijos (kad traktorius važiavo ir su pakelta strėle atsitrenkė į atramą) nepatvirtina pateiktos nuotraukos iš įvykio vietos, nes nuotraukose matosi, jog ant elektros laidų yra užkritęs medis, keli laidai nutrūkę, o vienas prispaustas prie žemės.

42. Atsakovė 2024 m. rugsėjo 17 d. pateikė atsakymą Nr. 3985685 į pretenziją, kuriuo atmetė pretenzijos reikalavimus, nurodydama, kad neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo keisti priimtą sprendimą.

43. Byloje pateikta 2025 m. balandžio 11 d. ieškinio, pareikšto Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams Varėnoje, civilinėje byloje Nr. e2-4735-558/2022, kopija, kuriuo trečiasis asmuo šioje byloje ESO prašo priteisti iš ieškovės šioje byloje 11 374,79 euro žalos atlyginimo. Nurodyto ieškinio dalyje „Faktinės aplinkybės“ pažymėta, kad „atsakovo UAB „Girvytis“ darbuotojai, 2024 m. gegužės 28 d. pjaudami medžius adresu: Papalazdijų I k., Lazkdijų sen., Lazdijų r. sav., nesilaikė 10 kV elektros apsaugos zonoje vykdomiems darbams keliamų reikalavimų ir pažeidė 10 kV įtampos oro liniją L-600 iš Bazės transformatorių pastotės, tarp atramų 603/16-603/22 nutraukė laidus ir nulaužė atramą 603/20“ <...>“ taip pat ESO gavo pranešimą apie tai, kad nuvirto medis ir nutraukė aukštos įtampos laidus, miške prie namo“.

44. Kartu su kitais įrodymais ieškovės pateikto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2025 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. ANN-14 administracinio nusižengimo byloje pagal ESO 2024 m. rugsėjo 9 d. pranešimą Nr. 6529.ESO.E dalyje „Faktinės pažeidimo aplinkybės“ nurodyta, kad „Taryba tyrimo metu nustatė, kad bendrovės direktorius R. P., 2024 m. gegužės 28 d. vadovaudamas medžių pjovimo darbams objekte, naudojant medžio kirtimo darbams transporto priemonę, neužtikrino linijos apsaugos, dėl ko buvo pažeista linija ir tai turėjo įtakos saugiam, patikimam ir nenutrūkstamam linijos veikimui; „Teisinio reglamentavimo ir vertinimo“ dalyje nurodyta, kad bendrovės direktorius R. P., būdamas atsakingu už objekte vykdytus miško kirtimo darbus, kurių metu elektros tinklų apsaugos zonoje važiuojant transporto priemone buvo pažeista linija <...> pažeidė Elektros tinklų apsaugos taisyklių 15 nustatytus reikalavimus <...>.

45. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių rašytinių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti, kad 2024 m. gegužės 28 d. ginčo įvykis, kurio metu buvo apgadinta elektros stulpo atrama ir nutraukti elektros laidai, įvyko, ieškovės darbuotojui, trečiajam asmeniui R. R. vykdant darbo funkcijas, t. y. pjaunant mišką (medžius), o ne dalyvaujant viešajame eisme (važiuojant pasipildyti degalų).

46. Kaip pagrįstai pažymėta atsakovės atstovės atsiliepime į ieškinį, pirmiau aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad iki 2024 m. birželio 28 d. pokalbio su atsakovės darbuotoja, kurio metu ieškovei buvo paaiškinta, jog įvykis gali būti pripažintas nedraudžiamuoju, ieškovė (tiek jos darbuotojas, vairavęs ginčo traktorių, trečiasis asmuo R. R. (bendraudamas su ESO darbuotojais, direktoriumi), tiek direktorius (pateikdamas pretenziją dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovei), nuosekliai laikėsi pozicijos, kad elektros linija pažeista, pjaunant mišką, ir medžiui užkritus ant elektros laidų. Tokią išvadą patvirtina pirmiau aptartas pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir ieškovės direktoriaus pranešimas apie įvykį atsakovei.

47. Ieškovės vadovo ir trečiojo asmens R. R. ESO darbuotojams ir atsakovei nurodytą pirminį eismo įvykio aplinkybių apibūdinimą (be jau aptartų) patvirtina ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai – ekspertinė pažyma, įvykio nuotraukos (kuriose matyti ant elektros laidų gulintis ir juos prispaudęs medis), liudytojo A. G. parodymai, ESO ieškinyje Alytaus apylinkės teismui nurodytos aplinkybės, nutarimo administracinio nusižengimo byloje dalyje „Faktinės aplinkybės“ nurodytos aplinkybės.

48. Priešingai, aplinkybė, kad elektros linija buvo apgadinta trečiajam asmeniui R. R. važiuojant su ginčo traktoriumi pasipildyti degalų, nurodyta tik ESO 2024 m. liepos 10 d. prašyme atsakovei atlyginti padarytą žalą, t. y. jau po ieškovės direktoriaus ir atsakovės darbuotojos pirmiau aptarto pokalbio telefonu ir, tikėtina, būtent ieškovei nurodžius ESO, kokios įvykio atsitikimo aplinkybės turėtų būti nurodomos jos prašyme atlyginti žalą, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju. Minėta, kad per teismo posėdį R. R. paaiškino, jog įvykio atsitikimo metu jis važiavo su traktoriumi su pakelta strėle ir su strėle užkabino elektros stulpo atramą ir ją pažeidė, o medis ant laidų galėjo nukristi vėliau, kai jis vykdė ESO darbuotojo liudytojo A. G. nurodymą nupjauti pavojingai nusvirusius medžius. Teismas pažymi, kad nurodyti paaiškinimai neatitinka aplinkybių, kurias trečiasis asmuo R. R. nurodė ESO darbuotojui liudytojui A. G., atvykus į įvykio vietą įvykio dieną 2024 m. gegužės 28-ąją, iš esmės praėjus labai neilgam laiko tarpui po įvykio, taip pat trečiojo asmens atsiliepime nurodytų aplinkybių. Teismas pažymi, kad, praėjus ilgesniam laikui po įvykio, įvykyje dalyvavęs asmuo gali neprisiminti dalies įvykio aplinkybių, tačiau nagrinėjamu atveju trečiojo asmens nurodytos aplinkybės atsiliepime į ieškinį, per teismo posėdį visiškai skiriasi nuo tų, kurios buvo nurodytos ESO darbuotojui, jam atvykus į įvykio vietą.

49. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad trečiasis asmuo R. R. yra ieškovės darbuotojas, byloje atstovaujamas to paties atstovo, kaip ir ieškovė, todėl, tikėtina, jog jo paaiškinimai teikiami ieškovės naudai. Liudytojas A. G. yra trečiojo asmens ESO darbuotojas. Nors ieškinio reikalavimais yra prašoma priteisti draudimo išmoką trečiojo asmens ESO naudai, tačiau, pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu ieškinys būtų netenkinamas, trečiasis asmuo nepraranda teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens. Dėl to liudytojo A. G. parodymus per teismo posėdį teismas vertina patikimesniais, be kita ko, atsižvelgdamas į tai, kad jie atitinka byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose nurodytas faktines aplinkybes.

50. Teismas sutinka su ieškovės argumentu, kad Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos nutarime administracinio nusižengimo byloje vienoje dalyje nurodomos vienokios (traktorius buvo naudojamas medžio kirtimo darbams), kitoje – kitokios (traktoriumi buvo važiuojama elektros tinklų apsaugos zonoje) faktinės aplinkybės, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovės vadovo R. P. atsakomybės esminis klausimas buvo pažeidimo fakto nustatymas, o pažeidimas – nutraukta elektros linija ir pažeista atrama – nebuvo ginčijamas, tai aptarti faktinių aplinkybių netikslumai vertintini visų kitų byloje aptartų ir ištirtų įrodymų kontekste.

51. Kaip išaiškinta pirmiau aptartoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Tai, be kita ko, reiškia, kad tam tikri prieštaravimai byloje gali būti, jeigu visuma kitų byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą spręsti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje surinktų ir ištirtų įrodymų (šalių atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų) visuma sudaro pagrindą spręsti, kad 2024 m. gegužės 28 d. ginčo įvykis įvyko, ieškovės darbuotojui atliekant miško kirtimo darbus – pjaunant medį ir (nutrūkus grandinei) jam nuvirtus ant elektros linijos laidų, taip juos nutraukiant (prispaudžiant) ir pažeidžiant elektros laidų atramą. Toliau teismas pasisako dėl tokios faktinės aplinkybės teisinės reikšmės, pripažįstant nurodytą įvykį draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju.

Dėl aktualaus teisinio reglamentavimo

52. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnis).

53. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalimis, draudžiamasis įvykis – transporto priemonės, kuriai pagal šio įstatymo nuostatas nustatyta draudimo prievolė, valdytojo civilinę atsakomybę, naudojant transporto priemonę pagal šio straipsnio 18 dalį, lėmęs eismo įvykis, kuriam įvykus pagal šį įstatymą turi būti išmokama draudimo išmoka.

54. Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 2 straipsnio 14 dalis numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

55. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalį transporto priemonės naudojimas – bet koks transporto priemonės naudojimas, eismo įvykio metu atitinkantis jos, kaip transporto priemonės, funkciją, nepriklausomai nuo transporto priemonės charakteristikų ir vietovės, kurioje naudojama transporto priemonė, ir nuo to, ar ji stovi vietoje, ar juda. Atsakingas draudikas ar Biuras atleidžiamas nuo išmokos mokėjimo, jeigu žala padaryta naudojant transporto priemonę ne taip, kaip tai nustatyta šio įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje (TPVCAPDĮ 21 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

56. Remiantis Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika, siekiant nustatyti, ar transporto priemonės, kuri taip pat gali būti naudojama, kaip darbo mašina, padaryta žala patenka į TPVCAPDĮ sutartimi teikiamą draudimo apsaugą, būtina nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, transporto priemonė atliko technologinį darbo veiksmą, ar transporto priemonės naudojimas atitiko įprastą jos funkciją. Jei transporto priemonė iš esmės buvo naudojama, kaip transporto priemonė, tokiu atveju, šis naudojimas patenka į „transporto priemonių [eismo]“ sąvoką ir į TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudžiamojo įvykio sampratą.

57. Tuo atveju, kai įvykyje dalyvauja transporto priemonė, bet įvykis įvyksta transporto priemonei atliekant kokius nors darbus, nepaisant to, jog atliekant darbus transporto priemonė galėjo judėti, įvykis nelaikomas eismo įvykiu (Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-194-343/2008).

58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai transporto priemonė naudojama ne įprastam dalyvavimui eisme, o pagal savo savybes atlieka tam tikrus darbus, t. y. naudojama kaip darbo įrankis, TPVCAPD apsauga negalioja, o šių darbų metu padaryti nuostoliai negali būti atlyginami pagal TPVCAPDĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018).

59. Pažymėtina, kad atsakovės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 022 (2016 m. vasario 23 d. redakcija) 4. punkte „Nedraudžiamieji įvykiai“ 4.1.11 papunktyje nurodyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu pripažintinas įvykis, kai transporto priemonė nedalyvavo viešame kelių eisme: buvo garaže, remonto dirbtuvėse, kitoje ne kelių eismui skirtoje vietoje, buvo naudojama darbams ne keliuose. Nors šios taisyklės netaikytinos nagrinėjamu atveju, tačiau iš esmės atitinka formuojamą teismų praktiką, kad, kai transporto priemonė yra naudojama darbui, o ne dalyvavimui viešajame eisme, tai, valdant tokią transporto priemonę atsitikęs įvykis, nepripažintinas draudžiamuoju.

60. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog 2024 m. gegužės 28 d. ginčo įvykis kilo, ieškovės darbuotojui traktoriumi atliekant miško kirtimo darbus (pjaunant medį ir šiam užvirtus ant elektros linijos laidų), tai, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai atsisakė pripažinti nurodytą įvykį draudžiamuoju ir išmokėti draudimo išmoką.

61. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad ieškinys atmestinas (CPK 176-185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Kadangi ieškinys atmestinas, tai ieškovei nepriteistinas iš atsakovės jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, todėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nespręstinas.

64. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,06 euro) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 (2023 m. gruodžio 20 d. įsakymo redakcija) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai valstybei šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 310 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti Lietuvos valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girvytis“, juridinio asmens kodas 184642780, 15,34 euro (penkiolika eurų 34 ct) išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą atlyginimą. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT74 4010 0510 0132 4763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas), LT12 2140 0300 0268 0220 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ ir LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Teismui būtina pateikti išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.