- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-1003-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05018-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- AAS „BTA Baltic Insurance“, atstovaujamai filialo Lietuvoje
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijaus Kairevičiaus, Ievos Navickaitės-Sakalauskienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovei AAS „BTA Baltic Insurance“, atstovaujamai filialo Lietuvoje, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2022 m. rugsėjo 9 d. įvykį Kalnėnų kaime, Telšių rajone, draudžiamuoju įvykiu, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje; 2) įpareigoti atsakovą AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje išmokėti nukentėjusiajam AB „Energijos skirstymo operatorius“ 4 401,25 Eur žalos išmoką dėl draudėjo sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos“; 3) priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis, atstovavimo išlaidos). Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d., vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę traktorių MTZ BELARUS-572, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas lauku, t. y. judėdamas ir atlikdamas įprastinę transporto priemonės funkciją, nesilaikydamas saugų eismą reglamentuojančių teisės aktų, priekine kaire traktoriaus dalimi atsitrenkė į priešpriešais stovėjusį elektros stulpą – atramą, dėl ko stulpas buvo apgadintas. Ieškovo teigimu, įvykis atitinka eismo įvykiui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Tai, kad prie ieškovo vairuojamo traktoriaus galinės dalies buvo prikabinta šienapjovė ir kad tą dieną jis traktoriumi pjovė šieną laukuose neeliminuoja aplinkybių, kuriomis įvyko įvykis, kadangi įvykis įvyko traktoriumi judant (važiuojant), t. y. naudojantis transporto priemone pagal jos techninę paskirtį. Pats susidūrimas įvyko ne šieno pjovimo momentu, be to, priekine traktoriaus dalimi, kuris nesusijusi su žolės pjovimo darbu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance“, atstovaujama filialo Lietuvoje, atsiliepimu, tripliku ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad BTA draudimo bendrovė, gavusi R. Z. pranešimą dėl Buožėnų k., Telšių r. įvykusio įvykio, kai apdrausto traktoriaus MTZ BELARUS-572, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. Z., vykdydamas žemės ūkio darbus, pjaudamas žolę, kliudė ir apgadino ESO priklausantį elektros stulpą, 2022 m. rugsėjo 9 d. užregistravo bylą Nr. IGTCA/22/000120 pagal transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT22-GTCA-00009591-3. 2023 m. sausio 11 d. atsakovė gavo prašymą iš ESO dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. R. Z., pranešdamas apie įvykį, telefoninio pokalbio metu su BTA darbuotoja nurodė, jog „pjovė žolę, į galą pažiūrėjo ir nepastebėjo [elektros stulpo]“. Taip pat, gautame ESO prašyme dėl žalos atlyginimo yra nurodoma, jog traktoriumi vykdant žemės ūkio darbus, buvo sugadintas AB „Energijos skirstymo operatorius“ nuosavybės teise priklausantis turtas 10 kV elektros oro linija. Iš įvykio nuotraukų matosi, kad įvykis atsitiko dirbant laukuose, stulpas yra viduryje lauko. Nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kad įvykis įvyko traktoriui ne dirbant, o važiuojant, draudimo bendrovei BTA buvo pateiktos tik po to, kai draudikas priėmė sprendimą byloje Nr. IGTCA/22/00012. Trečiojo asmens AB „Energijos skirstymo operatorius“ technikas A. D. taip pat pranešime dėl administracinio nusižengimo požymių turinčiose veiklos padarymo nurodo, kad ūkininkas, pjaudamas šieną, kliudė 10 kv. atramą. Įvykio dalyvio bei žalą patyrusio asmens nurodytos įvykio aplinkybės sutapo ir tai leido atsakovei priimti objektyvų sprendimą, jog įvykis įvyko traktorių iš esmės naudojant kaip darbo mašiną, atliekant žemės ūkio darbus, o ne kaip transporto priemonę, atliekančią susisiekimo funkciją. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad šiuo atveju traktorius buvo naudojamas funkcijai, kuri nė iš tolo neprimena dalyvavimo eisme, transportavimo, susisiekimo ir pan. Ne visi įvykiai patenka į draudžiamojo įvykio apibrėžimą pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą. Dirbant laukus, pjaunant žolę ir atliekant kitas funkcijas, nesusijusias su traktoriumi kaip transporto priemone, reikalingas bendrosios civilinės atsakomybės draudimas.
3. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 9 d. Kalnėnų k., Gadūnavo sen., Telšių r. sav., ieškovui nuosavybės teise priklausančia transporto priemone, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), buvo sugadintas ESO nuosavybės teise priklausantis turtas: 10 kV elektros oro linija L-100 iš Tausalo TP, nulaužta atrama Nr. 100/79, atramose nuo Nr. 100/76 iki Nr. 100/81 sulankstytos traversos. Po įvykio buvo užpildytas Pranešimas apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veiklos padarymą, pasirašytas ir ieškovo R. Z.. Ieškovas, pasirašydamas pranešimą, patvirtino, kad: su pranešime surašyta informacija „Susipažinau ir sutinku“ ir „Pripažįstu padaręs Nusižengimą“. Dėl Įvykio ESO patirta materialinė žala – 4 401,25 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad elektros stulpas buvo apgadintas dėl Belarus valdytojo veiksmų dirbant – toks transporto priemonės naudojimas nepatenka į transporto priemonių eismo sąvoką, todėl įvykis neatitinka draudžiamojo įvykio sampratos TPVCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme. Pagal įvardijamas aplinkybes žala galėtų būti atlyginama, jei draudėjas R. Z. būtų sudaręs Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Tokiu draudimu suteikiama apsauga dėl žalos trečiajam asmeniui, kuri padaroma vykdant veiklą, tačiau su draudiku R. Z. tokios sutarties nėra sudaręs.
6. Teismas sprendė, kad transporto priemone gali būti dirbama ne tik šiai stovint, bet ir judant. Žolės pjovimo veiksmas atliekamas transporto priemonei judant, todėl vertintina, kad traktorius veikė kaip darbo mašina. Netgi, jei tuo atveju vis tik būtų sukamasi (nors šią aplinkybę nuosekliai paneigia pirminiai duomenys apie įvykį, kurių vieninteliu liudytoju buvo tik pats ieškovas, suinteresuotas jam naudinga įvykių linkme ir įvykio administravimo eigoje kėlęs naujas jo versijas), pradedant naują pradalgę, tai reikštų tą patį tęstinį žolės pjovimo procesą. Paties ieškovo užpildytoje eismo įvykio deklaracijos (Sprendimo 12 dalis), piešiant įvykio schemą, posūkis nepažymėtas. Nėra jokių duomenų, kad tuo metu traktoriumi būtų buvę vykstamą į kitą lauką ar kitą to paties lauko vietą, perkeliant / pergabenant prie traktoriaus prikabintą žolės pjovimo padargą ir / ar pan. Tai, kad stulpas (atrama) kliudyta ne būtent žoliapjove, nereiškia, kad tuo metu nebuvo atliekamas darbinis veiksmas.
7. Teismas nurodė, kad nėra jokio pagrindo vertinti, kad ieškovo teisės būtų buvę pažeistos, neva, netinkamai jam išaiškinant / paaiškinant sudaromos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties nuostatas. Šios rūšies draudimą reglamentuoja įstatymas (TPVCAPDĮ). Be to, posėdžio metu pats ieškovas patvirtino, kad traktorių šios rūšies draudimu draudė ne vienerius metu iki įvykio, draudžia ir toliau.
8. Teismas ieškovo reikalavimą pripažinti 2022 m. rugsėjo 9 d. įvykį Kalnėnų kaime, Telšių rajone, draudžiamuoju įvykiu atmetė. Nepripažinus įvykio draudžiamuoju, netenkino ir reikalavimo įpareigoti atsakovę trečiajam asmeniui išmokėti 4 401,25 Eur žalos išmoką. Ieškovas žalos dydžio neginčijo, nurodydamas, kad tai būtų atsakovės pareiga, bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad palaiko tokius reikalavimus, kokie išdėstyti procesiniuose dokumentuose. Konstatavęs, kad įvykis nepripažintinas draudžiamuoju teismas plačiau šiuo klausimu nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Apeliantas (ieškovas) R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-626-842/2024 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
9.1. skundžiamą sprendimą priėmęs teismas visiškai nepagrįstai ignoravo ir nesirėmė bylos ginčui aktualiais Europos Sąjungos Teisingumo teismo (toliau – Teisingumo teismas) išaiškinimais dėl 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo direktyva. Būtent tai lėmė nepagrįstą ir galiojančiam teisiniam reguliavimui prieštaraujančių išvadų priėmimą.
9.2. Teismas visiškai nepagrįstai nesivadovavo ieškovo tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodyta Teisingumo teismo praktika, kuria teismas, remiantis aukščiau nurodytais argumentais turėjo vadovautis. Teisingumo teismo didžioji kolegija sprendime byloje Rodrigues de Andrade Nr. U-514/16, pabrėžė, kad Direktyvos 72/166/EEB 1 straipsnio 1 punkte nurodytos transporto priemonės, neatsižvelgiant į jų charakteristikas, paprastai yra skirtos naudoti kaip transporto priemones. Iš to išplaukia, kad sąvoka „transporto priemonių [eismas]“, kaip ji suprantama pagal nurodytos direktyvos 3 straipsnio 1 dalį, apima bet kokį transporto priemonės naudojimą kaip transporto priemonės. Taigi, tais atvejais, kai transporto priemonės pavyzdžiui, traktoriai, yra naudojamos kaip transporto priemonės, tam tikromis aplinkybėmis dar gali būti naudojamos kaip darbo mašinos, svarbu nustatyti. ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta transporto priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė (tokiu atveju šis naudojimas patenka į „transporto priemonių (eismo) sąvoką) ar kaip darbo mašina (tokiu atveju šis naudojimas į tą sąvoką nepatenka) (Teisingumo Teismo 2017-11-28 sprendimas byloje Nr. C-514/16 Rodrigues de Andrade, 37, 38, 40 punktai).
9.3. Teismas pernelyg suabsoliutina aplinkybes, jog tą dieną eismo įvykio vietoje buvo pjaunama žolė. Šios aplinkybės yra neginčytinai nustatytos. Eismo įvykis ir pats kontaktas su elektros stulpu įvyko ne dėl žolės pjovimo kaip technologinio darbo veiksmo, o judant ir važiuojant su traktoriumi, kliudant elektros stulpą priekine traktoriaus dalimi, o ne atliekant žolės pjovimo veiksmą, juolab ne su žoliapjove prikabinta prie traktoriaus galinės dalies, kas buvo nurodoma tiek procesiniuose dokumentuose, tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek pretenzijose draudikui, tiek ir iš karto po eismo įvykio skambinant draudikui, ką patvirtina byloje esantis garso įrašas. Tuo tarpu liudytoju apklaustas A. D. įvykio vietoje, juolab jo kilimo momentu net nebuvo, įvykio nematė. Jis tik užpildė nustatytos formos pranešimą.
9.4. Draudikas tikslių eismo įvykio kilimo aplinkybių nesiaiškino, apsiribodamas vien tuo, kad eismo įvykis įvyko ne kelyje, o lauke, tą dieną ieškovui su traktoriumi pjaunant žolę, dėl ko savaime buvo nuspręsta, kad įvykis nedraudžiamasis. Aplinkybių nesiaiškino ir A. D., kuris teismo posėdžio metu apklausiamas liudytoju nurodė, kad tiesiog atvyko į R. Z. namus (o ne į įvykio vietą) ir užpildė bendro pobūdžio pranešimą apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Paklaustas apie kokį konkrečiai administracinį nusižengimą pildomas pranešimas liudytojas atsakyti negalėjo, nurodydamas, kad tiesiog užpildė tokiais atvejais pildomą dokumentą ir nurodė informaciją, kad įvykis įvyko pjaunant žolę nors negalėjo prisiminti, kas pasiūlė užrašyti tokią formuluotę. Šios aplinkybės parodo, kad teismo nurodyto liudytojo parodymai ir jo užpildytas pranešimas nėra ir negali būti laikomas įrodymu patvirtinančiu, kad eismo įvykio kilimo momentu – traktoriui įvažiavus į elektros stulpą, šis buvo naudojamas išskirtinai tik kaip darbo mašina, o ne kaip transporto priemonė.
9.5. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, o ir pats skundžiamą sprendimą priėmęs teismas konstatuoja, kad eismo įvykis įvyko R. Z. važiuojant traktoriumi ir jį vairuojant, taigi judant juo, kas yra laikoma transporto priemonės naudojimu pagal įprastinę jos funkciją. Be to, kaip ir buvo akcentuojama visos bylos metu, susidūrimas su elektros stulpu įvyko priekine traktoriaus dalimi, važiuojant juo, o ne su prie traktoriaus galine dalimi prikabinta žoliapjove, juolab ne atliekant žolės pjovimo veiksmą, kuris tiesiogiai būtų lėmęs susidūrimą su elektros stulpu, todėl nėra jokio pagrindo laikyti, kad traktorius susidūrimo momentu veikė išskirtinai kaip darbo mašina.
9.6. Jeigu vis dėl to, bylą apeliacine tvarka nagrinėdamas teismas ištyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus padarytų išvadą, jog įvykio metu, t. y. susidūrimo su elektros stulpu momentu traktorius atliko įprastinę transporto priemonės funkciją ir tuo pačiu metu traktorius dar ir atliko technologinį darbo veiksmą ir tas veiksmas priežastiniu ryšiu susijęs su traktoriaus įvažiavimu į elektros stulpą (nors tokių duomenų byloje nėra), vadovaujantis CPK 3 straipsnio 5 dalimi, kiltų poreikis teismui sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantas nurodo minėtą 2009/103/EB direktyvą, o ne transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, nors direktyva nėra tiesioginio taikymo. Direktyva yra perkelta į Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, ir juo reikia vadovautis, neatsiribojant ir nuo ESTT bei Lietuvos Respublikos teismų praktikos. Praktinio skirtumo tai neturi, kadangi šiuo klausimu nėra nieko ko TPVCAPDĮ nebūtų įgyvendinęs direktyvos, dėl ko ESTT ar Lietuvos Respublikos teismų praktika galėtų būti aiškinama skirtingai, prieštaringai, ar kažkuriuo aspektu būtų netaikoma. Teismas, priešingai, negu teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas vadovavosi ESTT praktika, o tai, kad faktinės aplinkybės, pagal kurias sprendė ginčą teismas nėra palankios ieškovui, nereiškia kad teismas nesivadovavo ESTT praktika, aiškinančia, kas yra draudimo objektas ir kas gali būti draudžiamuoju įvykiu.
10.2. Priešingai negu teigia apeliantas, teismas įvertino tinkamai surinktus byloje įrodymus, ir kad ir kaip bandytų apeliantas post factum įrodinėti, kad užregistruodamas įvykį bei teikdamas paaiškinimus ESO specialistui, įvykio momentu jis nepjovė žolės, tačiau akivaizdu, kad jis žolė pjovė įvykio metu. Tokiu būdu jis naudojo traktorių ne kaip transporto priemonę, o kaip darbo priemonę, dėl ko įvykis nėra eismo įvykis ir nėra TPVCAPD objektas. Tai užfiksuota aiškiai ir nedviprasmiškai pokalbio įraše, įvykio fotonuotraukose bei ESO techniko A. D. parodymuose. Iš kurių matosi, kad įvykis – atsitrenkimas į stulpą – įvyko žolės pjovimo metu, o ne pagal vėliau išgalvotą versiją, kad neva buvo pakeltas darbinis velenas, nes traktorius apsisukinėjo.
10.3. Kad įvykio metu traktorius neapsisukinėjo, o dirbo, tai matosi pagal nuotraukose esančias žolės pragulas aplink elektros stulpą. Jei ieškovas būtų kažkaip apsisukinėjęs, tai registravęs telefonu būtų paminėjęs kažkokį tai apsisukimą ar pan., o čia tiesiog pasakė, kad trenkėsi priekiu, nes buvo atsisukęs į galą ir nepastebėjo priekyje esančio stulpo. Tai, kad įvykis įvyko važiuojant niekaip nedaro, kad tuo metu jis buvo naudojama kaip transporto priemonė. ESTT niekur savo praktikoje nėra išaiškinęs, kad transporto priemonė įvykio metu privalo stovėti, ir tik tuo atveju ji gali būti laikoma darbo priemonė.
10.4. Tinkamai nustačius faktines aplinkybes, kurios pagrįstai teismui nesukėlė abejonių, pirmos instancijos teismas priėmė vienintelį galimą pagrįstą sprendimą, t. y. įvykis nepatenka tarp draudžiamųjų, kadangi pagal TPVCAPD teisinį reglamentavimą įvykio metu traktorius atliko savo darbines funkcijas, o ne transportavimo funkciją. TPVCAPDĮ 19 str. 5 d. nustato, kad draudimo išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas. Draudžiamojo įvykio sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 str. 3 d. – pagal ją draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka. Akivaizdu, kad tai nebuvo eismo įvykis, nes nebuvo jokio eismo.
10.5. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu bando apeliuoti ieškovas, visą konstatuojamą dalį būtent ir skyrė bylose esmei – tai yra, pačiam įvykio momentui, ir konstatavęs, kad įvykis įvyko pjaunant žolę – naudojant apdraustą traktorių kaip darbo priemonę, priėmė pagrįstą sprendimą, kad įvykis nepatenka į TPVCAPDĮ numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžtį.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į ieškinį prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:
11.1. Ieškovas, pasirašydamas pranešimą, patvirtino, kad pripažįsta, jog yra atsakingas už įvykį „kliudė 10 kV. Atram. Iš Tausalo TP L-100 atr.79. Atrama nulaužta“, dėl ko ESO patyrė žalą – buvo sugadintas ESO nuosavybės teise priklausantis turtas – 10 kV elektros oro linija L-100 iš Tausalo TP, nulaužta atrama Nr. 100/79, atramose nuo Nr. 100/76 iki Nr. 100/81 sulankstytos traversos. Nagrinėjamu atveju ESO, atstatydamas sugadinto turto būklę iki įvykio buvusią padėtį, patyrė 4401,25 EUR žalą, kuri privalo būti visiškai atlyginama ESO.
11.2. Kaip yra nurodę ieškovas ir atsakovas savo procesiniuose dokumentuose, žalą ESO lėmusi transporto priemonė, valstybiniu numeriu D060G, nuosavybės teise priklausanti ieškovui, yra apdrausta atsakovo pagal tarp ieškovo ir atsakovo sudarytą Grupinę draudimo sutartį Nr. LT22-GTCA-00009591-3 ir Grupinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AJC 0701097. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo teismo spręsti klausimą dėl įvyko pripažinimo draudžiamuoju ir draudiko (atsakovo) įpareigojimo išmokėti draudimo išmoką pagal šią draudimo sutartį už ESO patirtą žalą.
11.3. Trečiasis asmuo pažymi, kad nėra tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų minėtų Grupinės draudimo sutarties ir Grupinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo šalimi ir dėl jų nuostatų spręsti negali, todėl iš šios sutarties ir draudimo sutarties liudijimo atsakovui ir ieškovui kylančių teisių ir pareigų apimties ESO šioje byloje nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad visi apeliacinio skundo argumentai būtent ir nukreipti į draudimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, aiškinimą, atsakovo ja prisiimtų pareigų turinio nustatymą, ESO prašo bylą spręsti teismo nuožiūra atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei ginčui aktualias teisės aktų nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-03-01 ieškovas ir atsakovė sudarė Grupinę draudimo sutartį Nr. LT22-GTCA-00009591-3; ieškovas gavo Grupinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą Nr. LT/AJC 0701097; draudimo apsauga galiojo nuo 2022-03-09 iki 2023-03-08.
15. 2022 m. rugsėjo 9 d., ieškovas, vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę traktorių MTZ BELARUS-572, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba - šienapjove, Kalnėnų kaime, Telšių rajone važiuodamas lauku, t. y. judėdamas ir nesilaikydamas saugaus eismo taisyklių, priekine kaire traktoriaus dalimi atsitrenkė į priešais stovėjusį elektros stulpą – atramą, dėl ko stulpas buvo apgadintas. Trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“ padaryta 4 401,25 Eur žala; ginčo dėl jos dydžio nėra.
16. Ieškovas kreipėsi į savo civilinės atsakomybės draudikę – atsakovę, prašydamas išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius, nurodydama, kad eismo įvykis įvyko ne kelyje, o lauke, tą dieną ieškovui su traktoriumi pjaunant žolę, dėl ko buvo nuspręsta, kad įvykis nedraudžiamasis, nes traktorius buvo naudojamas kaip darbo mechanizmas, bet ne kaip transporto priemonė.
17. Ieškovė pareiškė savo draudikei ieškinį, prašydama pripažinti įvykį draudžiamuoju ir įpareigoti išmokėti draudimo išmoką trečiajam asmeniui.
18. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, sutikęs su atsakovės pozicija, kad ginčo įvykis nepatenka į tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos sutarties draudimo objektą ir neatitinka įprastos transporto priemonės funkcijos bei naudojimo.
19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apeliacijos objektas – ginčo įvykio pripažinimo draudžiamuoju pagal TPVCAPD draudimo sutartį klausimas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
20. Byloje kilo ginčas dėl įvykio, kai ieškovas vairuodamas jam priklausančią transporto priemonę – traktorių su priekaba-šienapjove, važiuodamas lauku (pjaudamas žolę) priekine kaire traktoriaus dalimi atsitrenkė į priešais stovėjusį elektros stulpą – atramą, apgadino ją, dėl ko trečiajam asmeniui buvo padaryta žala. Pirmosios instancijos teismas nurodyto įvykio pagal TPVCAPD sutartį nepripažino draudžiamuoju, remdamasis argumentais, kad žolės pjovimo veiksmas atliekamas transporto priemonei judant, todėl vertintina, kad traktorius iš esmės buvo naudojamas kaip darbo mašina, atliekant žemės ūkio darbus, o ne kaip transporto priemonė, todėl įvykis nepatenka į TPVCAPD sutarties ribas. Ieškovas (apeliantas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo situacijos vertinimu, jo teigimu, teismas netinkamai aiškino eismo įvykio sąvoką, nesirėmė ESTT praktikoje pateiktais eismo įvykio sąvokos išaiškinimais, nagrinėjamu atveju transporto priemonės naudojimas atitiko įprastinį jos naudojimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie bylos šalių argumentai pripažintini pagrįstais.
21. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas reguliuojamas TPVCAPDĮ ir šio įstatymo įgyvendinamais teisės aktais (Taisyklėmis ir kt.). Draudžiamojo įvykio sąvoka įtvirtinta TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 punkte. Draudžiamasis eismo įvykis apibrėžiamas kaip eismo įvykis, kuriam įvykus, pagal TPVCAPDĮ turi būti išmokama išmoka. Draudimo išmoka nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad TPVCAPDĮ nuostatomis yra įgyvendintos Europos Sąjungos teisės taisyklės, kodifikuotos 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo, kuria panaikintos ankstesnės penkios direktyvos, o nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į naująją direktyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2012; 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, 26–27 punktai; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 27 punktas). Nacionalinis teismas, taikydamas teisės aktus, ypač nacionalinio įstatymo, priimto konkrečiai direktyvai(-oms) įgyvendinti, nuostatas, turi pareigą jas aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į susijusios direktyvos tekstą ir tikslą, kad būtų pasiektas nustatytas rezultatas (ESTT 2005 m. kovo 10 d. sprendimas byloje Vasiliki Nikoloudi prieš Organismos Tilepikoinonion Ellados AE, C-196/02, 73 punktas; 2010 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Uniplex (UK) Ltd prieš NHS Business Services Authority, C-406/08, 45, 46 punktai ir juose nurodyta praktika). Taip pat turi būti atsižvelgta ir į atitinkamą ESTT praktiką, suformuotą aiškinant direktyvų, kurios įgyvendintos konkrečioje byloje taikytinais nacionalinės teisės aktais, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, 28 punktas; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-48-1075/2021, 27 punktas).
23. ESTT, formuodamas praktiką dėl sąvokos „transporto priemonių eismas“ yra išaiškinęs, kad sąvoka „transporto priemonių (eismas)“ apima bet kokį transporto priemonės naudojimą, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją (ESTT 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendimas byloje Vnuk, Nr. C-162/13, 59 punktas); tai, ar jos variklis įvykio momentu buvo įjungtas, neturi reikšmės (ESTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 39 punktas); svarbu nustatyti, ar tuo momentu, kai įvyko įvykis, su kuriuo susijusi ši transporto priemonė, ta priemonė iš esmės buvo naudojama kaip transporto priemonė, ir tokiu atveju šis naudojimas patenka į sąvoką „transporto priemonių (eismas)“, ar kaip darbo mašina, ir tokiu atveju tokio naudojimo sąvoka neapima (ESTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, C-514/16, 40 punktas).
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. sausio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018 nurodė, kad Teisingumo teismo praktika kryptingai formuojama ta linkme, jog sprendžiant, ar įvykis kvalifikuotinas kaip transporto priemonių eismo įvykis, kuriam gali būti taikoma privalomojo draudimo apsauga, esminę reikšmę turi ne vieta, kurioje įvykis įvyksta, bet funkcija, pagal kurią transporto priemonė tuo metu yra naudojama. Jeigu transporto priemonės naudojimas atitinka įprastą jos funkciją – a fortiori (tuo labiau) tai apima eismo keliais atvejus, tačiau jais neapsiriboja.
25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Teisingumo Teismo pateiktus išaiškinimus į privalomojo draudimo sritį patenka ne tik kelių eismo situacijos, t. y. eismas viešuosiuose keliuose, tačiau bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastą šios transporto priemonės funkciją; draudimo apimtis nesiejama su žemės sklypo, kuriame motorinė transporto priemonė naudojama, charakteristikomis (šios nutarties 30.2, 30.3 punktai). Kaip nurodė Teisingumo Teismas, jokioje Direktyvos 2009/103/EB nuostatoje neįtvirtinta, kad draudimo pareigos ir apsaugos, kurią šia pareiga siekiama suteikti per motorinių transporto priemonių sukeltus įvykius nukentėjusiems asmenims, apimtis ribojama tik tais atvejais, kai tokios transporto priemonės naudojamos tam tikrose teritorijose ar keliuose (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nunez Torreiro, 31 punktas, taip pat sprendimas byloje Rodrigues de Andrade, 36 punktas). Privalomojo draudimo direktyvos buvo taikytos įvykiams, įvykusiems ne viešajame kelyje – ūkio kieme (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Vnuk), ant negrįsto keliuko vynuogyne, esančiame iš terasų sudarytame sklype su nuolydžiu (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Rodrigues de Andrade), taip pat teritorijose, į kurias patekimas yra apribotas, – kariniame poligone, skirtame vikšrinėms transporto priemonėms (pirmiau nurodytas Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nunez Torreiro) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44-1075/2018, 33 punktas).
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs faktines įvykio aplinkybes, konstatavo, kad įvykis nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu pagal TVPCAPDĮ 2 straipsnio 3 dalį, nes jis, be kita ko, įvyko ne kelyje, o lauke, ieškovo vairuojamas traktorius judėjo vilkdamas šienapjovę, t. y. veikė kaip sąstatas, todėl vertino, kad žalą padarė ne transporto priemonė, bet darbinė mašina – traktoriaus ir priekabos sąstatas.
27. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo situacijos kvalifikavimu dėl transporto priemonės naudojimo neatitikimo įprastai transporto funkcijai. Pateiktos kasacinio teismo apibendrintos praktikos kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas ginčo įvykio vietą (laukas) nepagrįstai vertino kaip vieną iš pagrindų, dėl kurio ginčo įvykis nepripažintas draudžiamuoju.
28. Bylos duomenimis, nustatyta ir šalys šių faktinių aplinkybių neginčija, kad ginčo įvykis įvyko, kai ieškovas vairuodamas traktorių su prikabinta šienapjove, važiuodamas lauku priekine kaire traktoriaus dalimi atsitrenkė į priešais stovėjusį elektros stulpą – atramą, ir ją apgadino. Ieškovo vairuojamas traktorius važiavo lauku, t. y. traktorius buvo naudojamas pagal įprastą jo funkciją – judėti bei gabenti žemės ūkio paskirties mechanizmus, kurie ir atlieka žemės ūkio darbus pagal poreikį. Ieškovas (apeliantas) bylos nagrinėjimo metu nuosekliai aiškino, kad ginčo įvykis (traktoriaus kontaktas su atrama) įvyko ne dėl žolės pjovimo kaip technologinio darbo veiksmo, o judant ir važiuojant, kliudant atramą prekine traktoriaus dalimi, šienapjovė neturėjo kontakto su atrama. Taigi, sutiktina su apelianto argumentais, kad tarp darbo proceso ir ginčo įvykio nėra priežastinio ryšio; aplinkybė, jog ginčo įvykio metu prie traktoriaus galinės dalies buvo prikabinta šienapjovė, neturėjo įtakos ginčo įvykiui, tarp ginčo įvykio ir technologinio darbo proceso nėra priežastinio ryšio. Traktoriaus kontaktas su atrama įvyko ne dėl technologinio darbo proceso, bet tiesiog traktoriui judant, t. y. veikiant pagal jo įprastinę paskirtį.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvairios paskirties priekabų prikabinimas prie traktoriaus savaime nekeičia jo, kaip transporto priemonės, skirtos vilkti įvairius mechanizmus, paskirties ir nesuteikia traktoriui kitų, neįprastų, nebūdingų transporto priemonei, funkcijų; traktoriaus paskirtis dvejopa – jis veikia ir kaip transporto priemonė, ir kaip sąstato, skirto technologiniam procesui, dalis. Tačiau duomenų, kad ginčo įvykis įvyko dėl technologinio darbo proceso (žolės pjovimo) byloje nėra.
30. Teisėjų kolegija nesutinka su atsikirtimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas neįrodė, jog įvykis įvyko traktoriui darant posūkį, su pakeltu darbiniu velenu. Atsakovo vertinimu, labiau tikėtina ir svarbu, kad ginčo įvykis įvyko žolės pjovimo momentu, t. y. traktoriui ir šienapjovei veikiant kaip darbo mašinai. Tačiau byloje nėra duomenų, kad technologinis darbo procesas (žolės pjovimas) turėjo įtakos ginčo įvykio atsitikimui, tuo tarpu nėra ginčo, kad traktorius kliudė atramą važiuodamas.
31. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ginčo įvykis nepatenka į tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos TPVCAPD sutarties draudimo objektą ir neatitinka įprastos transporto priemonės funkcijos bei naudojimo. Nagrinėjamu atveju ginčo įvykis pripažintinas draudžiamuoju įvykiu pagal ieškovo ir atsakovės sudarytą TPVCAPD sutartį ir nustatytina, kad atsakovei kilo prievolė išmokėti trečiajam asmeniui draudimo išmoką.
Dėl apelianto prašymo
32. Apeliantas pateikė prašymą sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (CPK 3 straipsnio 5 dalis) dėl Direktyvos 2009/103/EB nuostatų aiškinimo ir taikymo tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas padarytų išvadą, jog įvykio metu, t. y. susidūrimo su elektros stulpu momentu traktorius atliko įprastinę transporto priemonės funkciją ir tuo pačiu metu traktorius dar ir atliko technologinį darbo veiksmą ir tas veiksmas priežastiniu ryšiu susijęs su traktoriaus įvažiavimu į elektros stulpą, sustabdyti bylą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (CPK 3 straipsnio 5 dalis) dėl Direktyvos 2009/103/EB nuostatų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo, nes prašymas turi būti teikiamas dėl ES normų aiškinimo ir galiojimo o ne dėl fakto klausimų, kilusių nagrinėjant bylą; šalių ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės susijęs su bylos faktinių aplinkybių vertinimu, dėl kurių vertinimo teisėjų kolegija pasisakė.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė pagrįstai pripažino ginčo įvykį nedraudžiamuoju Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose
34. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmetus visiškai, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos.
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis).
36. Ieškovas byloje pirmosios instancijos teisme sumokėjo 107 Eur žyminio mokesčio ir 1000 Eur atstovavimo išlaidų (ieškinio parengimo). Pagal CPK 93 straipsnį ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina iš viso 1107 Eur bylinėjimosi išlaidų.
37. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 206 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą ir 350 Eur teisinių išlaidų, kurias sudaro išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Pagal CPK 93, 98 straipsnius skundą patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 556 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
ieškovo R. Z. apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:
ieškovo R. Z. ieškinį patenkinti. Pripažinti 2022 m. rugsėjo 9 d. įvykį Kalnėnų kaime, Telšių rajone, draudžiamuoju įvykiu; įpareigoti atsakovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, išmokėti trečiajam asmeniui AB „Energijos skirstymo operatorius“, juridinio asmens kodas 304151376, 4 401,25 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus vieną eurą 25 centus) draudimo išmoką dėl draudėjo sukelto eismo įvykio metu padarytos žalos.
Priteisti ieškovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 1107 Eur (vieną tūkstantį šimtą septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti ieškovui R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, 556 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.