Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Atsakovė ir trečiasis asmuo J. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovė J. S. paaiškino, kad jos dukra J. K. apie bylą žino.

Nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2006-05-18 buvo pasirašyta pinigų skolinimo sutartis, kuria R. J. suteikė 5600 Lt paskolą J. S.. Paskolos garantas – 2,76 ha žemės plotas (valdos Nr. (duomenys neskelbtini)). Praėjus 5 metų terminui J. S. įsipareigojo perrašyti žemę R. J. vardu arba grąžinti 5600 Lt sumą su 10 proc. metinėmis palūkanomis (t. 1, b.l. 4, 16). R. J. 2012-06-13 raštu kreipėsi į J. S. prašydama grąžinti 5600 Lt ir 10 proc. palūkanas (t. 1, b.l. 5-7, 17-18, 65). A. A. S. mirė 2009-05-03 (t.1, b.l. 43). Nuosavybės teisės liudijimas, išduotas notarės L.Pečkienės, patvirtina, kad J. S., pergyvenusiai sutuoktinį A. A. S., priklauso ½ dalis bendro turto, įgyto jiems gyvenant santuokoje (t. 1, b.l. 44-46). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad A. A. S. turtą paveldėjo: ¾ dalis dukra J. K., ¼ dalį sutuoktinė J. S. (t. 1, b.l. 47-50). Lietuvos kredito unijos KU „Sūduvos parama“ R. J. sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2006-05-02 jai buvo pervesta 10000 Lt paskola (t. 1, b.l. 62). J. S. 2012-05-25 raštu kreipėsi į R. J. su nuomos mokesčio apskaičiavimu (t. 1, b.l. 63-64). 2005-10-30 tarp R. J. ir J. S. buvo pasirašyta trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., panaudos sutartis 5 metų laikotarpiui (t. 1, b.l. 66). 2010-10-01 tarp R. J. ir J. S. buvo pasirašyta trijų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., panaudos sutartis 5 metų laikotarpiui (t. 1, b.l. 67). Iš 2006-03-15 Nacionalinės mokėjimo agentūros pranešimo R. J. matyti, kad pagal paraiškoje paramai gauti bylos Nr. 054A1004763021P pateiktus duomenis ji yra patvirtina ūkio ar ūkio dalies perėmėja (valdos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 75). Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2012-11-13 rašto matyti, kad A. A. S. 2005-10-29 pateikė paraišką pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, jam 2006-03-29 išmokėta 6274,28 Lt parama už 2006 m.. Perskaičiavus paramos dydį, nustatyta, kad parama turėjo būti 1839 Lt už 2006 m. Už 2007 m. apskaičiuota 825,05 Lt parama, už 2008 m. apskaičiuota 687,54 Lt parama, už 2009 - 2012 m. apskaičiuota kasmet po 440,02 Lt parama (t. 1, b.l. 80-81). Iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 2012-11-02 rašto matyti, kokius žemės sklypus deklaravo R. J. 2006-2011 m. laikotarpiu (t. 1, b.l. 82). Valstybinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimi 2005-10-26 J. S. ir A. A. S. įsigijo iš valstybės žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (t. 1, b.l. 83-85). Žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartimis J. K. ir J. S. pardavė žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. už 12000 Lt (t. 1, b.l. 88-112). Nacionalinė mokėjimų agentūra 2010-03-23 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei J. S. dėl 2719,55 Lt negrąžintų kompensacinių išmokų priteisimo (t. 1, b.l. 113-116). Iš VĮ „Registrų centras“ 2009-10-07 išrašų matyti, kad J. K. nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys, o J. S. nuosavybės teise priklauso 5/8 dalys žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (t. 1, b.l. 118-123). Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2002-12-19 pažymėjimas patvirtina, kad A. S. skirta asmeniniam ūkiui 2,76 ha valda (t. 1, b.l. 124).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp ieškovės R. J. ir atsakovės J. S. 2006-05-18 buvo sudaryta sutartis, kuri įvardinta kaip „Pinigų skolinimo sutartis“. Šia sutartimi R. J. suteikė 5600 Lt paskolą J. S.. Paskolos garantas – 2,76 ha žemės plotas (valdos Nr. 1004763021). Praėjus 5 metų terminui J. S. įsipareigojo perrašyti žemę R. J. vardu arba grąžinti 5600 Lt sumą su 10 proc. metinėmis palūkanomis (b.l. 4, 16). Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2008; ir kt.). Esant ginčui dėl sutarties galiojimo, rūšies, jos pakeitimo, vienos ar kitos sąlygos tikrosios prasmės, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui visų pirma būtina nustatyti tikrąjį sutarties turinį, t. y. sutartį išaiškinti. Tokiam ginčui išspręsti reikšmingas tikrųjų sutarties šalių ketinimų ir sutartimi siekiamo tikslo nustatymas. Sutarties sudarymo priežastis paprastai yra ją sudarančių asmenų poreikiai ir interesai, kurie formuoja vidinę sutarties dalyvių valią (ketinimus) ir nulemia jos teisinį tikslą bei pobūdį. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys, neturėdamos teisinių žinių ir nemokėdamos teisingai įvardinti savo susitarimo, iš tikrųjų sudarė preliminarią sutartį dėl žemės sklypų pirkimo pardavimo. Tokią teismo išvadą sąlygoja ieškovės ir atsakovės paaiškinimai, byloje esantys rašytiniai įrodymai. CK 6.165 str. nurodytos preliminarios sutarties sąlygos atitinka tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio turinį. Ieškovė R. J. ir atsakovė J. S. susitarė, jog R. J. nupirks 2,76 ja žemės iš J. S. už 5600 Lt po penkerių metų, o neįvykdžius sutarties įsipareigojo sumokėti 10 proc. metines palūkanas. Taigi, šalys sudarė susitarimą, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, sutartį sudarė raštu, nurodė 5 metų terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė J. S. su sutuoktiniu A. A. S. 2005-10-26 iš valstybės įsigijo tris žemės sklypus, 1,2 ha, 0,97 ha ir 0,59 ha ploto, iš viso 2,76 ha ploto. Atsakovė J. S. su sutuoktiniu ūkininkauti nenorėjo, tačiau žemės parduoti negalėjo 5 metus po jos įsigijimo. Tai patvirtina rašytiniai įrodymai (t. 1, b.l. 44-46, 80-81, 113-116), patvirtino ir pati atsakovė (t. 1, b.l. 151). Tuo tarpu ieškovė R. J. su sutuoktinu norėjo ūkininkauti, ūkininkavo (t. , b.l. 82) ir nuo 2006 m. naudojosi J. S. ir A. A. S. žemės sklypais (t. 1, b.l. 75). Tam, kad R. J. galėtų deklaruoti žemės sklypus, gauti išmokas, buvo sudarytos 2005-10-30 ir 2010-10-01 privačios žemės panaudos sutartys. Teismas pažymi, kad nors atsakovė J. S. paaiškino, kad minėtas sutartis pirmą kartą pamatė byloje teisme, ten ne jos parašai, tačiau šio sutartys nėra nuginčytos. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovė atsakovei sumokėjo 5600 Lt. Dėl šio fakto tarp šalių ginčo nėra. Tarp šalių kyla ginčas kokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė R. J. sutartį jau prieš bylos iškėlimą teisme sutartį suprato kaip preliminarią žemės sklypų pirkimo – pardavimo (b.l. 65). Atsakovės argumentai, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis, atmestini. Tarp ieškovės ir atsakovės J. S. sudaryta sutartis neturi žemės nuomos (CK 6.545 str. – 6.55 str.) požymių. Be to, pati atsakovė J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik po žemės sklypų pardavimo ieškovei pareikalavus grąžinti sumokėtus 5600 Lt, ji nusprendė, kad turi gauti atlygį už tai, kad ieškovė naudojosi žeme, todėl paskaičiavo nuomos mokestį (b.l. 151). Be to, iš žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių 7.1 p. matyti, kad pardavėja, t.y. J. S. nurodė, jog žemės sklypai yra neišnuomoti (t. 1, b.l. 88-112). Tai patvirtina ir atsakovės J. S. ieškovės sutuoktiniui R. J. rašytas raštelis, iš kurio turinio galima suprasti, kad pirminis tikslas buvo žemės pardavimas, o žemės nuomos mokestis apskaičiuotas tik ieškovei pareikalavus grąžinti sumokėtus 5600 Lt (b.l. 64). Todėl teismui nekelia jokių abejonių, kad tarp šalių buvo sudaryta ne žemės nuomos sutartis, o preliminari žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis.

Jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Ieškovė nurodo, kad po sutarties sudarymo praėjus penkeriems metams, ji ir jos sutuoktinis ne kartą kalbėjo su atsakove, kad žemės sklypai būtų parduoti, tačiau atsakovė nurodydavo, kad bylinėjasi su Nacionaline žemės agentūra, žemės sklypai yra areštuoti, todėl parduoti negali. Vėliau paprašė už parduodamą žemę papildomai sumokėti 2000 Lt. O 2012 m. pavasarį ieškovė sužinojo, kad žemės sklypai parduoti kitam asmeniui. Atsakovė J. S. nurodo, kad ji ne kartą kalbėjo su ieškovės sutuoktiniu, kad šie pirktų žemę, tačiau šie vis delsė. Teismas daro išvadą, kad ieškovės paaiškinimai dėl atsakovės J. S. vengimo sudaryti pagrindinę sutartį teisingi, pagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės paaiškinimus dėl atsakovės J. S. vengimo sudaryti pagrindinę sutartį patvirtina tai, kad žemės pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovės žemės sklypus pardavė kitam asmeniui (t. 1, b.l. 88-112). Toks atsakovių elgesys vertintinas kaip atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė J. S. teismo posėdyje paaiškino (t. 1, b.l. 137), kad po to, kai Nacionalinė mokėjimų agentūra prie ŽŪM prisiteisė iš jos permokėtas išmokas už žemę, ji pasiėmė paskolą, kad galėtų skolą grąžinti ir Jonavičių prašė, kad jai pridėtų, t.y. primokėtų už perkamą žemę. Tokie atsakovės veiksmai taip pat laikytini kaip nepagrįstas atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, atsižvelgiant į tai, kad sutartis rašytine forma ir buvo sudaryta tikslu, kad atsakovė per penkerius metus nepakeistų nuomonės dėl žemės sklypų kainos. Taip pat pastebėtina, kad atsakovės žemės sklypus kitam asmeniui pardavė už 12000 Lt (t. 1, b.l. 88-112), taigi turėjo motyvą atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo su ieškove. Atsakovės J. S. paaiškinimai, kad ieškovė ir jos sutuoktinis patys vengė pagrindinės sutarties sudarymo yra nepagrįsti jokiais įrodymais ir nemotyvuoti, be to, paneigti jau minėtais ieškovės paaiškinimais, todėl atmestini.

Ieškovė ieškiniu (t. 2, b.l. 3) prašo priteisti 2800 Lt nuostolius. Nurodo, kad sutartyje aptartos palūkanos yra suprantamos kaip atlygis už kitos šalies, t.y. atsakovės padarytus nuotolius, kurie yra 2800 Lt (5600 Lt x 10 proc. x 5 metai (nuo 2006-05-18 iki 2011-05-17)).