- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2A-2109-273/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02905-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Dalė Burdulienė, Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- J. S., J. K.
- Ieškovas
- R. J.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Jolitos Cirulienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-136-896/2013 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovėms J. S. ir J. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovei R. J., trečiajam asmeniui J. K. dėl pinigų skolinimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
I. R. J. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovių J. S. ir J. K. solidariai 5600 Lt skolą, 2800 Lt palūkanas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 252 Lt žyminį mokestį, išlaidas teisinei pagalbai (t. 2, b.l. 1-4). Nurodė, kad ji yra įregistravusi ūkį ir vykdo ūkininko veiklą. 2005 m. atsakovė iš valstybės išsipirko žemę. Atsakovė ir jos vyras pagal amžių galėjo atsisakyti žemės ūkio veiklos. Ji nutarė taip ir padaryti. Tam, kad atsakovė galėtų gauti išmokas iš Nacionalinės mokėjimų agentūros, buvo reikalinga, kad atsirastų žemės perėmėjas. Turėjo būti susitarimas, kad žemę perleidžia neatlygintinai. Ji atitiko perėmėjui keliamus reikalavimus, todėl kreipėsi į Nacionalinę mokėjimų agentūrą dėl žemės perėmimo. Atsakovė negalėjo penkis metus parduoti žemės, todėl ji tarpusavyje su atsakove neoficialiai susitarė, kad po penkių metų tą žemę nupirks ir perrašys jos vardu. Jos vyras atsakovei sumokėjo 5600 Lt už žemę. Pinigai buvo šeimos. Mokėjo per du kartus. Apsidrausdami pasirašė paskolos raštelį, nors pinigai buvo sumokėti už trijų žemės sklypų pirkimą. Atsakovė sutiko, kad žemės sklypų kaina po penkerių metų nepasikeis. Po penkerių metų ieškovės vyras paklausė atsakovę dėl žemės sklypų perrašymo. Klausė kelis kartus. Atsakovė paprašė sumokėti papildomai 2000 Lt. Jos vyras nesutiko. 2012 m. pavasarį ji sužinojo, kad žemės sklypai parduoti kitiems asmenims. Tik tada atsakovė pradėjo kalbėti apie nuomą ir paskaičiavo nuomos kainas. 2005 m. ir 2010 m. tarp jos ir atsakovės buvo pasirašytos žemės sklypų panaudos sutartys, nes ji ūkininkaudama privalo turėti dokumentą, jog žeme naudojasi teisėtai (t. 1, b.l. 136-137, 150-151).
A. J. S. priešieškiniu prašė pinigų skolinimosi sutartį, pasirašytą tarp R. J., ir J. S. 2006-05-18, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 40-42). Nurodė, kad 2002 m. jai ir jos vyrui buvo paskirta žemė. Ji atidavė žemę naudotis ieškovei 2004 m. 2005 m. važiavo į Nacionalinę mokėjimų agentūrą patvirtinti, kad žemę perduoda naudojimui. Buvo 5 m. apribojimas parduoti žemę. Ieškovė naudojosi žeme 8 metus. Po 2010 m. ieškovė pati nesitvarkė žemės dokumentų, nors ji norėjo žemę parduoti. Kai du kartus kviesta ieškovė pas ją neatvyko, ji pagalvojo, kad ieškovė tą žemę tik nuomojosi, ir tos žemės pirkti nenorės. Tada ji žemę pardavė kitam žmogui už 7000 Lt. Ieškovė daug metų naudojosi žeme ir dabar nenori pripažinti, kad iš to gavo kažkokios naudos. Panaudos sutarties ji niekada nepasirašinėjo. Pasirašant skolos raštelį ieškovė minėjo, kad pirks žemę, bet po 2010 m. pirkti neatėjo. Kai rašė raštelį, jokios kalbos apie žemės nuomą nebuvo. Žemės nuomos kaina nebuvo suderinta. Ji tik vėliau paskaičiavo, kad ieškovė jai už nuomą skolingi 4950 Lt. Mokesčius už žemę mokėjo ieškovė. Ji iš ieškovės yra gavusi 5600 Lt. Pinigai jai buvo perduoti per tris kartus (t. 1, b.l. 137-139, 151).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį patenkino.
Priteisė iš atsakovės J. S. 2800 Lt skolą, 1400 Lt netesybas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-07-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 414 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. J.. Priteisė iš atsakovių J. S. ir J. K. solidariai 2800 Lt skolą, 1400 Lt netesybas, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2012-07-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės J. K. 138 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. J.. Priteisti iš atsakovių J. S. ir J. K. po 14,25 Lt pašto išlaidas valstybei. Priešieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės R. J. ir atsakovės J. S. 2006-05-18 buvo sudaryta sutartis, kuri įvardinta kaip „Pinigų skolinimo sutartis“. Šia sutartimi R. J. suteikė 5600 Lt paskolą J. S.. Paskolos garantas – 2,76 ha žemės plotas (valdos Nr. 1004763021). Praėjus 5 metų terminui J. S. įsipareigojo perrašyti žemę R. J. vardu arba grąžinti 5600 Lt sumą su 10 proc. metinėmis palūkanomis (b.l. 4, 16). Teismas nurodė, kad tarp šalių kyla ginčas kokio pobūdžio sutartis buvo sudaryta. Iš į bylą pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad ieškovė R. J. jau prieš bylos iškėlimą teisme, sutartį suprato kaip preliminarią žemės sklypų pirkimo – pardavimo (b.l. 65). Atsakovės argumentus, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypų nuomos sutartis, teismas atmetė. Tarp ieškovės ir atsakovės J. S. sudaryta sutartis neturi žemės nuomos (CK 6.545 str. – 6.55 str.) požymių. Be to, pati atsakovė J. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tik po žemės sklypų pardavimo ieškovei pareikalavus grąžinti sumokėtus 5600 Lt, ji nusprendė, kad turi gauti atlygį už tai, kad ieškovė naudojosi žeme, todėl paskaičiavo nuomos mokestį (b.l. 151). Be to, iš žemės sklypų pirkimo pardavimo sutarčių 7.1 p. teismas nustatė, kad pardavėja, t.y. J. S. nurodė, jog žemės sklypai yra neišnuomoti (t. 1, b.l. 88-112). Tai patvirtina ir atsakovės J. S. ieškovės sutuoktiniui R. J. rašytas raštelis, iš kurio turinio galima suprasti, kad pirminis tikslas buvo žemės pardavimas, o žemės nuomos mokestis apskaičiuotas tik ieškovei pareikalavus grąžinti sumokėtus 5600 Lt (b.l. 64). Todėl teismui nekėlė jokių abejonių, kad tarp šalių buvo sudaryta ne žemės nuomos sutartis. Taip pat teismas padarė išvadą, kad atsakovės nepagrįstai vengė sudaryti pagrindinę žemės sklypų pardavimo sutartį su ieškove, todėl privalo atlyginti jai padarytus nuostolius, t.y. grąžinti sumokėtus 5600 Lt, J. K. solidariai atsakinga tik už ½ dalį prievolės, o kita ½ dalis prievolės asmeniškai tenka J. S.. Dėl priešieškinio reikalavimo teismas nurodė, kad šalys nesiekė sutartimi pridengti kito sandorio, o tokią sutartį sudarė dėl nežinojimo, todėl nėra pagrindo sutartį laikyti apsimestiniu sandoriu ir priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vertinant įrodymus pirminiame ieškinyje nurodytu pagrindu, ieškinys turėjo būti netenkintas. Teismas išėjo už ieškinio ribų, nors šioje byloje teismas neturėjo juridinio pagrindo būti aktyvus. Marijampolės rajono apylinkės teismas netinkamai taikė LR CPK 141 str. normas. LR CPK 141 str. nustato: „Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Ieškovai prašymo pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką nepateikė. Teismas nesprendė ar ieškinio pagrindo pakeitimas užvilkins bylos nagrinėjimą, o akivaizdu, jog byla buvo užvilkinta, nes į bylą bendraatsakovu buvo patraukta J. K., kuri gyvena užsienyje. Atsakovės sutikimas keisti ieškinio pagrindą nebuvo gautas. J. K. apie bylos nagrinėjimą tinkamai nebuvo pranešta. Nors nuo vyro mirties praėjo du metai, tačiau ieškovė jokių pretenzijų dėl žemės pirkimo sutarties sudarymo nepareiškė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė R. J. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Marijampolės rajono apylinkės teismas visapusiškai, teisingai, pilnutinai, tinkamai išnagrinėjo bylą bei tinkamai taikė teisines normas, reglamentuojančias preliminarių žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutarčių bei nuomos sutarčių sudarymą. Taip pat teisingai taikė susidariusią teismų praktiką dėl preliminarių sutarčių tūrinio vertinimo ir jų sudarymo aplinkybių. Teismas priimdamas sprendimą teisingai vertino, kad pasirašyta 2006-05-18 Pinigų skolinimosi sutartis, jos turinys atitinka preliminariąją žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, o ne pinigų skolinimosi sutartį. 2006-05-18 Pinigų skolinimosi sutartis buvo pasirašyta tuo pagrindu, kad bus ateityje pasirašyta pagrindinė sutartis patvirtina ir kita byloje surinkta medžiaga - įrodymai. Ieškovė, nuo pat pradžių nurodė, kad minėta sutartis buvo pasirašyta dėl to, kad ateityje būtų pasirašyta pagrindinė žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis, nes pradžioje nebuvo galima pasirašyti pagrindinės sutarties dėl taikytų apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir bylą nutraukti.
Įstatymo normoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta nuostata, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešam interesui, todėl, sutinkamai su CPK 42 straipsnio 2 dalimi, tvirtintina. Patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas), konstatuojant, jog vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu šalys negalės (CPK 294 straipsnis). Šalims sudarius taikos sutartį, ieškovei grąžintina dalis žyminio mokesčio – 189,00 Lt. Šalys susitarė, kad bylinėjimosi išlaidas valstybei atlygins atsakovė J. S.. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu
nutaria:
panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-136-896/2013 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovėms J. S. ir J. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovei R. J., trečiajam asmeniui J. K. dėl pinigų skolinimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Patvirtinti tarp ieškovės R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) ir atsakovių J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) bei J. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kurią atstovauja advokatė S. S., (duomenys neskelbtini.) sudarytą taikos sutartį:
Civilinę bylą pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovėms J. S. ir J. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės J. S. priešieškinį ieškovei R. J., trečiajam asmeniui J. K. dėl pinigų skolinimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nutraukti.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei R. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 189,00 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012-07-19 op. archyvo kodą Nr.2012071900322853 mokėjimas atliktas Swedbank, AB ir sumokėto 2012-08-09 Lietuvos pašte.