Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorei Jolantai Petraitytei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirba, vykdo individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. ten pat, Išsiskyręs, teistas:

1) Kauno r. apylinkės teismo 1999 m. balandžio 2 d., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 1 dalį, - 1 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281-1 straipsnio 1 dalį,- 39 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 26 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis; Arešto bausmė atlikta.

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį,- 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 mėn., įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje. 2022 m. gruodžio 9 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 243 straipsnį- 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64-1 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 4 mėn. laisvės apribojimo, prieš tai laisvės apribojimo dienas keičiant arešto paromis, ir paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė. 2023 m. birželio 2 d. paleistas atlikus arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

1. R. Š. 2024 m. sausio 25 d. apie 14 val., šarvojimo salėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sūnų L. Š., t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam L. Š. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

2. Kaltinamasis R. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, dėl įvykio gailėjosi ir paaiškino, kad 2024 m. sausio 25 d. konflikto su sūnumi L. Š. metu, šarvojimo salėje, (duomenys neskelbtini), sudavė vieną kartą su ranka į veido sritį L. Š..

3. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, sutinkant kaltintojui ir kaltinamajam, neturinčiam gynėjo, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, neapklausiant nukentėjusiojo, liudytojų.

4. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko prokurorė ir pats kaltinamasis, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

4.1. Nukentėjusysis L. Š. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2024 m. sausio 25 d. apie 9 val. adresu (duomenys neskelbtini), vyko jo močiutės laidotuvių ceremonija. Apie 12 val. pamatė, kaip į vidų atėjo jo tėvas R. Š., su kuriuo jis nebendrauja. Apie 14 val. ruošiantis išlydėjimui ir rengiantis uždaryti karstą, R. Š. pradėjo keiktis. Kad šis nekeltų konflikto, jis jam pasakė išeiti. Po šių žodžių R. Š. apsisuko ir pradėjo eiti išėjimo link, tačiau paėjęs kelis žingsnius, sustojo ir atsisukęs paklausė, ar jis jam tai pasakė. Po šių žodžių, R. Š. priėjo prie jo ir tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Jis mėgino R. Š. nuo savęs atsiriboti, spirdamas jam, tačiau šalia buvę kiti asmenys juos išskyrė, taip numalšindami konfliktą. Jiems išėjus į lauką, R. Š. dar mėgino kažką jam sakyti, tačiau jis į konfliktą nesivėlė ir tuo viskas baigėsi. Laidotuvių ceremonija sutrikdyta nebuvo, pašaliniai asmenys reagavo ramiai, vieša tvarka sutrikdyta nebuvo. (b.l. 6-9)

4.2. Liudytoja R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), buvo šarvojimo salėje. Atsisveikinimas su velione vyko apie 14 val.. Buvo susirinkę artimiausi šeimos nariai, ji, dukra Aistė, krikšto sūnus L. Š. ir dar keli žmonės, kurių negali įvardinti. Salėje buvo ir jos brolis R. Š.. Vykstant atsisveikinimui, R. Š. pradėjo kelti balsą, šaukti, neva jie paliko jo mamą ir neprižiūrėjo, pradėjo lieti nepagrįstas nuoskaudas, dėl velionės t.y. jo paties mamos. L. Š. močiutė augino nuo pat mažens, todėl jis ją vadino „mama“. Neapsikentęs tėvo užgauliojimų, L. Š. paklausė, ką jis padarė dėl mamos. Tada tarp L. Š. ir R. Š. kilo žodinis konfliktas. L. Š. stengėsi išlikti ramus, kadangi nei vieta, nei laikas nebuvo tinkamas pykčiams. Tačiau R. Š. toliau šaukė ir visus kažkuo kaltino. Šis konfliktas kilo prieš pat uždarant karstą. Kažkuriuo metu pamatė, jog R. Š. vieną kartą kumščiu trenkė L. Š. į veidą. Mano, kad trenkė dešinės rankos kumščiu. L. Š. bandė R. Š. įspirti, bet nepataikė. Ji sugriebė L. Š. norėdama jį nuraminti. Mano, kad R. Š. buvo drąsus trenkti savo sūnui, nes visi žmonės jau buvo išsirikiavę lauke, nebuvo kas L. Š. užstotų šarvojimo salėje. R. Š. tvirtas vyras. Po suduoto smūgio, R. Š. išėjo į lauką ir vėliau pasišalino, laidotuvėse nedalyvavo. L. Š. po smūgio kraujas nebėgo, tačiau jis sakė, kad jam skaudėjo. L. Š. buvo išsigandęs ir sutrikęs. Mano, kad vieša tvarka sutrikdyta nebuvo, tačiau pikta dėl to, kad R. Š. trenkė savo sūnui. (b.l. 38-40)

4.3. Liudytoja A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 25 d., adresu (duomenys neskelbtini), dalyvavo atsisveikinimo ceremonijoje. Atsisveikinimas su velione vyko apie 14 val.. Vyko atsisveikinimas prieš uždarant močiutės karstą. Bevykstant atsisveikinimui, R. Š. pradėjo konfliktą. Ji atsistojo prie karsto, ruošėsi pabučiuoti močiutę. Tuo metu, R. Š. ją pastūmė į šoną. Jai tai buvo nemalonu. Ji jokio skausmo nejautė, pretenzijų neturi. Po to, visi pabučiavo močiutę. Šalia jos stovėjo L. Š., netoli jų stovėjo R. Š.. R. Š. pradėjo neadekvačiai priekaištauti dėl nebūtų dalykų. R. Š. provokavo konfliktą su artimaisiais. L. Š. paragino baigti šnekėti tokius dalykus, nesivėlė į konfliktą. Ji paėjo žingsnį atgal ir staiga R. Š. kumščiu vieną kartą trenkė L. Š. į veidą. L. Š. nuo to smūgio „išėjo“ iš pusiausvyros, bet nenugriuvo. Kraujas jam nebėgo, matė minimalų patinimą veide. Po smūgio L. Š. suriko „kas tau darosi?“, bandė koja spirti, bet R. Š. nepataikė. Tada R. R. pribėgo prie L. Š. ir ėmė jį raminti. R. Š. yra aukštas ir stambus. Tuo metu visi kiti artimieji buvo išsirikiavę lauke, laukė karsto išnešimo, todėl daugiau žmonių nebuvo. R. Š. po smūgio nieko nesakė, tiesiog išėjo. Mano, kad vieša tvarka sutrikdyta nebuvo, tačiau taip smurtauti prieš savo sūnų tikrai neadekvatu. (b.l. 43-46)

4.4. Liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) pareigose. 2024 m. sausio 25 d. buvo užsakyta įmonės paslauga adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su kitais kolegomis, kiek prieš 14 val. atvyko išnešti karsto. Uždarant velionės karstą, prie karsto buvo artimųjų. Šarvojimo salėje kilo žodinis konfliktas, buvo triukšmas, tačiau kas ką sakė, jis negirdėjo. Jis atlikinėjo savo darbus. Kas sieja du konfliktuojančius vyrus jis nežinojo ir nesigilino. Konfliktavo vienas jaunesnio amžiaus vyras ir vienas vyresnio amžiaus vyras. Jam atsisukus pamatė, kad jaunesnio amžiaus vyras ranka užsimojo prieš vyresnio amžiaus vyrą, bet nesudavė. Jam labiau atrodė, kad jaunesnis vyriškis ginasi nuo vyresnio amžiaus vyro. Taip atrodė iš šono pažiūrėjus. Kad būtų muštynės jis nematė. Bet iš to ką pastebėjo atsisukęs, jam pasirodė, kad tai jaunas vyras ginasi nuo vyresnio vyro. Matė, kad aplinkiniai žmonės bando juos išskirti. Konfliktas truko neilgai, gal minutę ar dvi. Po to, viskas buvo ramu ir tvarkinga. Daugiau jokių aplinkybių negali papasakoti, nes tiesiog dirbo savo darbą, nelabai kreipė dėmesio kas vyksta. Šis įvykis jų įmonės darbo nesutrikdė. (b.l. 48,49)

4.5. Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole L. Š. nurodė, kad 2024 m. sausio 25 d. apie 14 val. adresu (duomenys neskelbtini), laidojimo ceremonijos metu jo tėvas R. Š., tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairės pusės veido sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Skausmą jaučia iki šiol, tačiau akivaizdžių sužalojimų nepatyrė. Prašo dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir dėl padarytos fizinės žalos pripažinti jį nukentėjusiuoju. (b.l. 6-9)

4.6. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b.l. 21-27)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

5. BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su veika.

6. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas Baudžiamajame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai (BK 141 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį, artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Be to, BPK 38 straipsnis („Šeimos nariai“) nustato, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo tas asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo CK nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, buvę sutuoktiniai.

7. Nagrinėjamojoje byloje R. Š. konflikto su sūnumi L. Š. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš sūnų (kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę), šia veika sukėlė padarinius – sukėlė fizinį skausmą L. Š., tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nekilo ginčo, kad nukentėjusysis L. Š. yra kaltinamojo artimas giminaitis - sūnus, kuriuos sieja artimi giminystės santykiai. Taip pat nagrinėjamojoje byloje neginčytinai nustatyta, kad veika buvo padaryta 2024 m. sausio 25 d. apie 14 val., šarvojimo salėje, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad R. Š. tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį - sūnų. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies sudėtį, byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

8. Teismas konstatuoja, kad ištyrus esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimas R. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo pasitvirtino. R.Š. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, bei kiti teismo įvertinti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad R. Š. 2024 m. sausio 25 d. apie 14 val., šarvojimo salėje, adresu (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį - sūnų L. Š., t.y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė jam į kairę veido pusę ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam L. Š. fizinį skausmą. Šiais veiksmais R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Taigi, kaltinamojo R. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį bei įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

III. Bausmės skyrimo motyvai

9. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). Teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

10. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia.

11. Vertinant kaltinamojo asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, jog jis teistas 4 kartus, teistumas įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas ir neišnykęs, šioje byloje teisiamas penktą kartą. Be to, jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos. Kaltinamasis VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė/nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale registruotas. Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo, netikslinga (b.l. 76,77). Kaltinamasis kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė, jis šiuo metu dirba, vykdydamas individualią veiklą.

12. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šios bylos kontekste aktualus vienas iš alternatyvių BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų atsakomybę lengvinančių pagrindų – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.). Be to teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

13. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nurodė, jog gailisi, tačiau ikiteisminio tyrimo metu veikos nepripažino ir tik bylai pasiekus teismą ir kaltinamajam supratus galimas jo veiksmų pasekmes, jis teismui nurodė, jog gailisi dėl šio įvykio ir kaltę pripažino. Daroma išvada, kad kaltinamasis nurodė, jog prisipažįsta ir gailisi dėl savo elgesio ne reikšdamas nuoširdų gailestį, o norėdamas sušvelninti savo galimą baudžiamąją atsakomybę. Be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad kaltinamasis yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, pažeidinėti įstatymus, teisiamas jau 5 kartą, ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka, nuobaudos galiojančios. Įvertinęs šių objektyvių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina ir nuoširdžiai neišgyvena dėl padarytų veiksmų, o formaliu prisipažinimu ir gailėjimusi jis stengiasi sušvelninti savo padėtį bei dėl padarytos nusikalstamos veikos kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamojo prisipažinimo ir jo gailėjimosi nepripažįsta kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis, būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnamečiu asmeniu, ir esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, vėlei padarė tyčinį nusikaltimą, dėl ko pripažintina, kad veika padaryta recidyvisto (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šios aplinkybės pripažinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (žr., pvz., kasacinė nutartis Nr. 2K-304-648/2019).

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo neigiamą charakteristiką, į tai, kad teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Sodros duomenimis nedirba, nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinus kaltinamajam ankstesniais teismų nuosprendžiais taikytas bausmės rūšis, tame tarpe tai, kad buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, tačiau ji jam jokios įtakos neturėjo, buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, todėl netikslinga skirti baudžiamajame įstatyme numatytas bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nes nebūtų pasiekti įstatyme keliami tikslai. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismo nuomone, bausmės tikslai paskyrus jam bausmės rūšį, nesusijusią su trumpalaikiu laisvės atėmimu, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis bei teismo pirmiau aptartas aplinkybes, pasiekti nebus, nes šiuo atveju bausmės rūšis, nesusijusi su laisvės atėmimu, nebus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bausmė nebus adekvati, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, spręsdamas bausmės rūšies ir dydžio parinkimo kaltinamajam klausimą, įvertinęs kaltinamąjį bei jo padarytą nusikaltimą apibūdinančius baudžiamosios bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad skirti viešuosius darbus, laisvės apribojimą kaltinamajam yra netikslinga, o terminuoto laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį, įvertinus veikos padarymo motyvus, ankstesnį teistumą, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, vieną sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant kaltinamajam arešto bausmę, jos dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, bei įvertinant kaltininko asmenybės resocializacijos poreikius, nustatant artimą vidurkiui (BK 49, 54, 59, 60, 61 straipsniai).

15. Kadangi kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

16. Įvertinus kaltinamojo neigiamą charakteristiką, teistumų skaičių, administracinius baustumus, skirtas bausmes, tai, kad sistemingai daro teisės pažeidimus, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesilaiko įstatymų, taip pat atsižvelgiant į tai, kad už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas R.Š. teismai jau buvo skyrę tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmes, tačiau net ir šių bausmių atlikimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, konstatuotina, kad pagrindų taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą nėra.

V. Dėl procesinių prievartos priemonių, kitų klausimų

17. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Kaltinamajam šioje byloje paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

18. Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

19. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. Š. paskirti 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.