- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-262-537/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Raimundas Krušinys
- Kaltinamasis
- I. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tačiau 2019-06-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK ) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. S., neturėdama teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą. Nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 23 d., I. S. prašymu, A. V. per „Messenger“ programą į kaltinamosios mobilaus ryšio telefoną atsiuntė savo galimybių pasą ( QP kodo nuotrauką). Šį svetimą asmens dokumentą I. S. neteisėtai įgijo bei laikė savo mobiliajame telefone ir, neturėdama tam teisėto pagrindo, 2021 m. spalio 22 d., 17 val. 12 min., atėjusi į parduotuvę „Senukai“, esančią (duomenys neskelbtini), A. V. vardu išduotą galimybių pasą, kaip savo vardu išduotą, pateikė apsaugos darbuotojui. Vėliau, toje pačioje parduotuvėje minėtą galimybių pasą pateikė ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( toliau-Marijampolės AVPK ) pareigūnams, vykdžiusiems patikrinimą dėl asmenų turimų galimybių paso naudojimo.
I. S. teismo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai. Pripažino, jog galimai 2021-09-23 draugė A. V. per „Messenger“ programėlę jai atsiuntė savo galimybių paso (QR kodo) nuotrauką, nes pas ją eina lakuotis nagų ir norėjo įsitikinti ar gali dirbti, ir turi galimybių pasą. Gavusi dokumentą, neturėjo tikslo nei laikyti, nei saugoti, nei naudoti, tačiau šis dokumentas liko jos telefone. Savo vardu išduoto galimybių paso neturėjo, nes buvo nesiskiepijusi. Spalio mėnesio vieną dieną su sūnumi ėjo į prekybos centrą „Senukai“. Apsaugojus darbuotojai paprašius pateikti duomenis, suteikiančius teisę papulti į parduotuvę, telefone atvertė ir parodė atsiųstą I. V. galimybių paso QR kodą. Išėjus iš parduotuvės, policijos pareigūnai paprašė parodyti galimybių pasą ir ji parodė telefone esančią svetimo asmens galimybių pasą. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Gailisi nusikaltusi. Žinojo ir suprato, kad negali naudotis svetimu galimybių pasu, tačiau juo pasinaudojo.
Kaltinamajai visiškai pripažinus savo kaltę, kaltinamajam ir prokurorui sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti kiti byloje esantys įrodymai (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios parodymų jos kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.
Liudytojas A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2021-10-22, nuo 16-17.30 val., vykdant policijos priemonę dėl galimybių pasų patikrinimo, su vyr. tyrėju R. R. dirbo prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsirengę civiliais rūbais, tikrino asmenis, kuriuos prieš tai jau buvo patikrinęs parduotuvės darbuotojus, ar jie naudojasi savo vardu išduotais galimybių pasais. Tai yra, tikrinamą galimybių pasą sutikrindavo su asmens turimu asmens dokumentu. Jie paprašė parodyti galimybių pasą moters, buvusios su vaiku, kuri jau išeidinėjo iš parduotuvės su vaiku. Moteris bandė telefone parodyti galimybių pasą, bandė kažką įjungti. Jie paprašė moters pasakyti savo asmens kodą, kad galėtų patikrinti ar pasas galioja. Tada moteris apsigalvojo, paso jiems neparodė, kažkam skambino. Kodą pasakyti vengė. Vėliau pasakė, kad galimybių paso neturi. Moteris teigė, kad jos įeinančios į parduotuvę netikrino, tačiau jie matė, kaip apsaugos darbuotojas tikrino šios moters galimybių pasą, kai ši įeidinėjo į parduotuvę. Vėliau su apsaugos darbuotoja peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame nufilmuota, kaip apsaugos darbuotoja bendrauja su I. S. įeinant į parduotuvę. Apsaugos darbuotoja paaiškino, kad tikrino absoliučiai visų asmenų galimybių pasus ( b. l. 43–46 ).
Liudytoja A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog I. S. yra galimai viena iš jos klienčių. Gali būti, kad 2021 09 23, ji I. S. nusiuntė savo galimybių pasą per „Messenger“ programėlę, nes ši, prieš ateinant pas ją nagų lakavimui, klausė, ar ji tikrai turi galimybių pasą ir, ar gali dirbti. Nežinojo, kad I. S. jos galimybių pasą gali panaudoti kaip savo. „Messenger“ programėlėje pasivadinusi (duomenys neskelbtini) ( b. l. 38–40 ).
2021-10-22 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parašyta, kad 2021-10-22, apie 17:15 val., vykdant policijos priemonę dėl galimybių pasų patikrinimo, prekybos centre „Senukai“, esančiame (duomenys neskelbtini), Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai A. Ž. ir R. R. patikrinimo metu nustatė, jog I. S., (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įėjime į prekybos centrą galimai nuskenavo ir pateikė ne jos vardu išduotą dokumentą - galimybių pasą ( b. l. 6,7 ).
Apžiūros protokole parašyta, jog apžiūrėtas parduotuvės „Senukai“ pateiktas 2021-10-22 dienos, 06:55 min. trukmės vaizdo įrašas. Jame filmuojamas parduotuvės „Senukai“ įėjimas į parduotuvės patalpas bei kasų vaizdas. Įraše matyti, kad įėjus į parduotuvės patalpas sėdi apsaugos darbuotoja, kuri tikrina įeinančių asmenų dokumentus. 17:12:20 val. įraše matyti, kaip I. S. su vaiku įeina į parduotuvę pro lauko duris. Praeidama pro sėdinčią apsaugos darbuotoją, parodo mobilaus ryšio telefoną. Apsaugos darbuotojai patikrinus, nueina į prekybos salę. 17:15:32 val. matyti, kaip I. S. su vaiku nuo kasų eina link išėjimo iš parduotuvės, kur ją sustabdo civiliai vilkintys policijos pareigūnai ir tarp jų įvyksta pokalbis ( b. l. 21–23 ).
Apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūrėtas I. S. mobilaus ryšio telefonas ,,Iphone12“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Telefono ekrane matyti esančios programėlės. Atidarius ,,Messenger“ programėlę, matyti susirašinėjimas su asmeniu, kurio profilio pavadinimas yra (duomenys neskelbtini). Peržiūrėjus susirašinėjimą su minėtu asmeniu, nustatyta, jog 2021-09-23, 10:27 val., į I. S. „messenger“ profilį atsiunčiama nuotrauka su „QR“ kodu bei pavadinimu ,,galimybių pasas“. Padidinus profilio (duomenys neskelbtini) nuotrauką, matyti ant nuotraukos esantys užrašai ,, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)“
(b. l. 24–34 ).
Pagal BK 302 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką.
BK 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
BK 11 straipsnyje pažymėta, jog nusikaltimu laikoma pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas).
Anksčiau minėtų įrodymų pagrindu (kaltinamosios visišku kaltės prisipažinimu, rašytiniais bylos duomenimis) teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamoji I. S., neturėdama teisėto pagrindo, įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo svetimą fizinio asmens dokumentą- liudytojos A. V. galimybių paso QR kodą.
Žemesnės instancijos teismas
Veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Galimybių paso naudojimas buvo įtvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarime Nr. 152 „ Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ 3.1.1 punkte ir 3.1.1.1.-3.1.1.3 papunkčiuose.
Taigi, 2021 m. rugsėjo 23 d. ( veikos padarymo metu ) galiojo minėtas Vyriausybės nutarimas, numatantis galimybę asmenims į viešojo maitinimo, ūkinės paskirties ir kitokios paskirties įstaigas, uždarosiose patalpose rengiamus renginius ir t. t. patekti tik su asmens galimybių pasu.
Todėl I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamoji žinojo ir suprato, jog neturi teisėto pagrindo įgyti, laikyti ir panaudoti svetimo asmens dokumento, t. y. galimybių paso QR kodo, tačiau ji, tyčia, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno ir panaudojo savo mobilaus ryšio telefone esantį ir jai atsiųstą svetimą asmens dokumentą- galimybių pasą su QR kodu.
Lietuvos Respublikoje keičiantis padėčiai dėl sergamumo ir jo plitimo dėl „Covid-19“ ligos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 2 d. nutarimu „ Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo ir Vyriausybės 2022 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ pakeitimo“, nuo 2022 m. vasario 5 d. Lietuvoje sustabdytas Galimybių paso ir su juo susijusių nuostatų galiojimas, tačiau tai, nereiškia jog pati veika prarado savo pavojingumą ar padaryta veika buvo mažareikšmė.
Valstybė veikos metu buvo nustačiusi tam tikrus draudimus ir įpareigojimus, kurių galiojimo metu ir buvo padaryta ši nusikalstama veika. Tai, jog šiuo metu panaikintas |Galimybių paso naudojimas, nešalina kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės, todėl nėra pagrindo taikyti BK 36 ar 37 straipsnių ir spręsti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šiuos straipsnius, klausimo.
Spręsdamas bausmės ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimus, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji nusikalto ir teismo teisiama pirmą kartą. Nors 2019-06-11 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nuosprendžiu ir buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, vadovaujantis BK 38 straipsniu, tačiau suėjo po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės įstatyme numatytas būtinas vienerių metų terminas ( veika padaryta 2021-09-23), todėl laikoma, kad kaltinamoji šią veiką padarė pirmą kartą.
Padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Kaltinamoji yra išsituokusi, viena augina mažametį sūnų ( b. l. 72–73 ), šiuo metu dirba. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
I. S. bei G. V. prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant krikšto tėvą G. V..
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnių nuostatų taikymas kaltinamojo atžvilgiu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011). Byloje yra pateiktas G. V. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, laiduotojas yra neteistas ( b. l. 76), vienerių metų laikotarpiu nepadaręs administracinių nusižengimų ( b. l. 78).
Laiduotojas teigia, kad jis, kaip artimas kaltinamajai asmuo, krikšto tėvas, suvokia kaltinamosios padarymo nusikaltimo pobūdį ir kritiškai jį vertina. Su kaltinamąją nuolat bendrauja, palaiko artimus šeiminius ryšius. Jo vertinimu, jis daro ir gali ateityje daryti teigiamą įtaką, nes kaltinamoji įsiklauso į jo patarimus ir daro tinkamas išvadas. Dažnai bendrauja su kaltinamąja ir kartu sprendžia iškilusias problemas.
Įvertinus tai, jog kaltinamoji pirmą kartą padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo neteisėtų veikų pobūdį įvertino, žala nebuvo padaryta, veika nesukėlė jokių sunkių pasekmių, administracine tvarka nebausta (b. l. 53), jos poelgis ir padaryta veika buvo atsitiktinio, o ne dėsningo pobūdžio, laiduotojas sutinka laiduoti už kaltinamąjį, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Įvertinus visas bylos aplinkybes ir laiduotoją bei kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, jų tarpusavio ryšį, teismas sprendžia, kad kaltinamosios krikšto tėvas objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Tuo tarpu, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu laiduotoju, byloje nėra.
Todėl yra pagrindo kaltinamąją I. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, įvertinus tai, jog ji anksčiau buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsniu, su užstatu.
Teismas sprendžia, jog nagrinėjamojoje byloje laidavimas gali būti tik su užstatu, nes, priešingu atveju, laidavimo institutas prarastų savo esmę, nes asmuo nepajustų jokių neigiamų pasekmių, kad, teismo manymu, iškreiptų teisingumo principo įgyvendinimą baudžiamajame procese.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 5 dalimi, įvertinęs laiduotojo asmenines savybes bei turtinę padėtį, teismas nustato laiduotojui 500 Eur dydžio užstatą ir baudžiamąją bylą nutraukia (BK 40 straipsnio 1 ir 5 dalies tvarka).
Teismo manymu, netikslinga kaltinamajai skirti BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojo G. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 500 Eur užstatu ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Įpareigoti G. V. per 10 (dešimt) dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos sumokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) užstatą į Marijampolės rajono apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją pateikti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
Per nustatytą terminą nesumokėjus užstato, bus laikoma, kad laiduotojas atsisako laidavimo.
I. S. išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.