Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1125-653/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-17
Bylos Nr.: e2A-1125-653/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-42996-2017-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
Ieškovas: R. R.
Atsakovas: K. A.

Kategorijos

2.6.18.3Statybos ranga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-1125-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42996-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovui K. A. dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo bei atsakovo K. A. priešieškinį ieškovui R. R. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. R. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą, ieškiniu (e. b. 1 t., b. l. 1–13) prašydamas priteisti iš atsakovo K. A. 7 447,14 Eur nuostolių atlyginimą, 14 560,07 Eur be pagrindo įgytą sumą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2016-03-30 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Sutartis Nr. 2016-03-30 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ieškovas yra užsakovas, įsipareigojantis finansuoti statybos darbus, o atsakovas yra rangovas, kuris įsipareigoja savo medžiagomis ir priemonėmis pastatyti užsakovui namą su daline apdaila, adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas), pagal sutartą darbų apimtį (pagal pridedamą sąmatą), laikantis visų numatyto namo projekto reikalavimų. Ieškovas ir atsakovas pasirašė lokalines sąmatas – priedus prie Sutarties. Statybos rangos darbų atlikimo metu atsakovas ieškovui taip pat pateikė pakoreguotas lokalines sąmatas – priedus prie Sutarties, kurių ieškovas nepasirašė.

3. Pažymėjo, kad savo įsipareigojimus, prisiimtus Sutartimi, vykdė tinkamai ir už atsakovo atliktus statybos rangos darbus laikotarpyje nuo 2016-03-31 iki 2016-12-13 mokėjimo nurodymais (pavedimais) atsakovui iš viso sumokėjo 75 892,50 Eur. Tačiau ieškovui naudojantis atsakovo atliktų rangos darbų rezultatu paaiškėjo, jog dalis atsakovo name atliktų statybos rangos darbų yra atlikti nekokybiškai. Be to, atsakovas nepabaigė atlikti dalies statybos rangos darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti ir neperdavė ieškovui namo statybos darbų žurnalo.

4. Ieškovo užsakymu teismo ekspertas prof. dr. S. M. atliko ekspertinį tyrimą dėl atsakovo atliktų statybos rangos darbų objekte ir 2017-09-04 parengė Ekspertinio tyrimo aktą Nr. 17-23 (toliau – ir Aktas), kuriame nurodė:

– atsakovo faktiškai pagal Sutartį atliktų darbų kaina yra 61 332,43 Eur;

– neatliktų darbų kaina sutartinėmis kainomis yra 9 556,31 Eur. Neatliktų darbų kaina vidutinėmis rinkos kainomis yra 15 747 Eur su PVM;

– defektų ištaisymo darbų vidutinė rinkos kaina yra 1 255,59 Eur su PVM.

5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dalį statybos rangos darbų pagal Sutartį atliko su defektais ir jų neištaisė, dalies Sutartimi sutartų darbų neatliko ir jų vidutinė rinkos kaina padidėjo, taip pat atsakovas iš ieškovo nepagrįstai gavo 14 560,07 Eur už statybos rangos darbus, kurių atsakovas neatliko, ieškovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 str., teikia ieškinį atsakovui dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo.

Atsiliepimas

6. Atsakovas K. A. pateikė priešieškinį (e. b. 2 t., b. l. 1–15), kuriuo prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3 597,63 Eur skolos už atliktus darbus, tenkinti.

7. Nurodė, kad ieškovas jau nuo Sutarties pasirašymo momento nevykdė didelės dalies jam priklausančių pareigų, t. y. nepasirašė statybvietės perdavimo–priėmimo akto ir teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai neperdavė rangovui statybvietės, neperdavė teisės aktų nustatyta tvarka užpildyto Statybos darbų žurnalo, neperdavė namo konstrukcijų projekto. Kadangi su ieškovu buvo normalūs ir draugiški santykiai, atsakovas pradėjo namo statybas su tais dokumentais, kuriuos turėjo, t. y. su architektūriniu ir techniniu namo projektu, kitus klausimus, susijusius su konstrukcijų įrengimu, spręsdamas savarankiškai, nes trūko nurodytos projekto dalies. Vykdydamas Sutartį, atsakovas atliko atitinkamus darbus.

8. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo akivaizdu, kad per visą laiką, kol namas buvo pastatytas, ieškovas nereiškė jokių pretenzijų ir viskas tiek su darbų kiekiais, tiek su darbų kokybe buvo gerai. Kuomet namas buvo baigtas ir rangovas 2016-12-19 parengė ir pateikė pasirašyti Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, ieškovui akivaizdžiai iškilo finansinių problemų, todėl, nenorėdamas mokėti už jau atliktus darbus, atsiuntė 2017-01-04 el. laišką, kuriame teigė, kad niekaip negali susisiekti su rangovu, nors pateikta susirašinėjimo chronologija ir medžiaga paneigia bet kokią tikimybę, kad rangovas vengė bendrauti su užsakovu.

9. Pažymėjo, kad reikalavimo priteisti iš atsakovo 14 560,07 Eur nepagrįstai gautų lėšų ieškovas nedetalizuoja ir neįvardija, kokie darbai, už kuriuos jis sumokėjo, yra neatlikti. Ieškovas tik nurodo, kad tokia išvada nustatyta Akte. Pažymėjo, kad Aktas šioje byloje negali būti vertinamas kaip įrodymas, nes trūksta labai didelės dalies Akto sudedamųjų dalių, be to, Aktas turi tokių trūkumų, kurie negali būti ištaisyti net ir surinkus trūkstamas jo dalis. Akto duomenys prieštarauja logikai ir matematikai, duomenys klastojami.

Šalies argumentai

10. Ieškovas, vadovaudamasis Aktu, taip pat prašo priteisti jo naudai 7 447,14 Eur nuostolių atlyginimą, tačiau neaišku, iš ko susideda nurodyta suma, todėl savo atsikirtimus atsakovas pateikia tik kaip spėjimą. Kaip supranta atsakovas, ši suma susideda iš dviejų dalių – 1 255,59 Eur defektų šalinimo kainos ir 6 191,55 Eur nuostolių dėl padidėjusios atsakovo neatliktų statybos rangos darbų kainos. Kokių konkrečių defektų ištaisymo kaina sudaro 1 255,59 Eur ieškovas nenurodo, tik pamini atsakovo pripažintą bei neva neištaisytą defektą – netinkamai sujungtas skardas ties kaminu bei pažeistą sienos armavimo sluoksnį. Kadangi kitokie defektai, kurių ištaisymas įeitų į 1 255,59 Eur defektų šalinimo kainą, ieškinyje nenurodyti, atsakovas laikosi pozicijos, kad šios sumos ieškovas reikalauja už netinkamai sujungtų skardų ties kaminu tinkamą sujungimą bei cokolio kampe esančio tinko įtrūkimo, mechaninio armavimo mišinio ir tinklelio sluoksnio pažeidimo ištaisymą.

11. Teigia, kad ieškinio reikalavimo dalis dėl netinkamai sujungtų skardų ties kaminu yra nepagrįsta ir ieškovas pareiškė nesąžiningą ieškinį. Atsakovas ne tik pripažino šį defektą, bet ir atvykęs jį ištaisė bei padarė ištaisyto darbo fotonuotraukas. Ieškovas, būdamas nesąžiningu klientu, nepasirašė ištaisytų darbų priėmimo–perdavimo akto, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas nurodytą trūkumą ištaisė ir prideda tai patvirtinančias nuotraukas bei 2017-10-26 Defekto šalinimo aktą.

12. Reikalavimas priteisti 6 191,55 Eur nuostolius dėl padidėjusios atsakovo neatliktų statybos rangos darbų kainos taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Šią sumą ieškovas sieja su Sutarties nutraukimu bei aplinkybe, kad jis neranda rangovo, kuris sutiktų nebaigtus darbus atlikti už mažesnes kainas. Atsakovas nurodo, kad ne jis, o ieškovas nutraukė Rangos sutartį bei išvarė rangovą iš statybos objekto dėl paties ieškovo finansinių problemų ir esant jo skolai rangovui. Taigi nėra jokio priežastinio ryšio tarp to, kad rangovas nebaigė visų darbų pagal rangos sutartį ir padidėjusios darbų kainos, nes darbų nebaigimą lėmė paties ieškovo veiksmai – Sutarties nutraukimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-10-11 sprendimu (e. b. 4 t., b. l. 45–51) ieškinį ir priešieškinį atmetė.

14. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad šalys 2016-03-30 sudarė Sutartį, pagal kurią užsakovas (ieškovas) įsipareigojo finansuoti statybos darbus, o rangovas (atsakovas) įsipareigojo savo medžiagomis ir priemonėmis pastatyti užsakovui namą su daline apdaila pagal pridedamą sąmatą. Pagal Sutarties 2.1. p. sąlygas, rangovas darbus pradeda 2016-04-04 ir baigia 2016-12-30. Sutarties 3 p. šalys susitarė, kad planuojama statybos darbų kaina yra 80 000 Eur. Ieškovas 2017-01-11 elektroniniu laišku informavo atsakovą apie Sutarties nutraukimą, kadangi atsakovas nevykdo įsipareigojimų. 2017-07-03 užsakovas (ieškovas) ir techninis prižiūrėtojas S. P., dalyvaujant rangovui (atsakovui), sudarė Atliktų darbų defektinį aktą Nr. 1.

15. Teismas nurodė, jog ieškovo reikalavimas priteisti 7 447,14 Eur nuostolių susidaro iš šių reikalavimų: 1 255,59 Eur defektų ištaisymo darbų vidutinė rankos kaina ir 6 191,55 Eur nuostolių dėl padidėjusios atsakovo neatliktų statybos rangos darbų kainos. 6 191,55 Eur sumą ieškovas paskaičiavo taip: iš 15 747,86 Eur (neatliktų darbų kaina vidutinėmis rinkos kainomis) atėmė 9 556,31 Eur (neatliktų darbų kaina sutartinėmis kainomis). Teismas nurodė, jog tai, kad dalis darbų turėjo trūkumų, patvirtina byloje esantis įrodymai. Teismas, vadovaudamasis Aktu, nurodė, kad jame nustatyti tokie darbų defektai: ties kaminu skardos tinkamai nesujungtos. Reikalingi tokie defektų ištaisymo darbų kiekiai: skardų nuėmimas ir uždėjimas iš naujo tinkamai sujungiant – 1,6 m, šių darbų kaina – 14,28 Eur; sutrūkęs cokolio kampas, fasado armavimo sluoksnis su defektais. Reikalingi cokolio ir fasado atskirų vietų remonto darbai – 10 kv. m. – medžiagų ir darbų kaina – 568,92 Eur; neįrengtos vėjo izoliacinės plėvelės langų apačioje. Reikalingi tokie defektų ištaisymo darbų kiekiai: palangių išėmimas ir įrengimas – 28 m. vėjo izoliacinių plėvelių įrengimas – 28 m. – medžiagos ir darbų kaina – 454,48 Eur (349,04 Eur +105,44 Eur).

16. Teismas, vadovaudamasis 2017-10-26 aktu, nustatė, jog trūkumai skardoje ties kaminu yra atsakovo ištaisyti. Taip pat nurodė, kad šalys nutraukė Sutartį ir atsakovas visų langų neįrengė, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas neįrengė visų vėjo izoliacinių plėvelių: kur langai neįrengti, tai plėvelės ir nėra, o kur langai įrengti – negalima nustatyti (patikrinti), ar yra įrengta izoliacinė plėvelė.

17. Dėl sutrūkusio cokolio kampo ir atskirų cokolio ir fasado remonto, kurių plotas pagal tyrimo aktą yra 10 kv. m., o tų darbų kaina yra 568,92 Eur, teismas pažymėjo, kad iš pateiktų nuotraukų matyti, kad šiuo metu namo cokolio ir fasado darbai yra atlikti. Todėl ieškovas, reikalaudamas priteisti trūkumų šalinimo kainą, turėjo pateikti įrodymus, kas ir už kokią sumą sutrūkusio cokolio kampo ir atskirus fasado ir cokolio trūkumus ištaisė. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovo 1 255,59 Eur už statybos darbų trūkumų šalinimą.

18. Teismas nurodė, jog 6 191,55 Eur sumą ieškovas įvardijo kaip nuostolius, kuriuos patyrė samdydamas kitus rangovus, kurie už atsakovą iki galo atliko namo statybos darbus. Teismas posėdžio metu prašė ieškovą galutinai suformuluoti ieškinio reikalavimus ir pagrindą, tačiau ieškovas pasirinko tokį savo teisių ginimo būdą, kuomet jis paskaičiavo kaip nuostolius tuos darbus, kuriuos atsakovas neatliko ir kuriuos pagal ieškovą turėjo atlikti kiti rangovai, dėl ko pagal ieškovą jis patyrė nuostolius. Teismas nenustatė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kuomet jis nepabaigė statybos darbų, atsakovas patyrė nuostolių, nes ieškovas nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei žalos dydžio dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos neįrodė.

19. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovo reikalavimo dėl 14 560,07 Eur be pagrindo įgytos sumos priteisimo, pažymėjo, kad šį reikalavimą ieškovas grindė Aktu, pagal kurį atsakovo faktiškai atliktų darbų kaina yra 61 332,43 Eur. Tačiau teismas nesutiko, kad remiantis tik šiuo įrodymu galima tenkinti ieškovo reikalavimą, nes šalys susitarė dėl konkrečios viso namo su daline apdaila kainos; šalys nesusitarė, kad ši kaina gali ženkliai sumažėti. Byloje nustatyta, kad dalies darbų atsakovas neatliko, t. y. neatlikti iki galo šie darbai: cokolio šiltinimas, stogo apkalimas, fasado tinkavimas, tačiau byloje nustatyta, kad dalis darbų buvo atlikta papildomai pagal žodinį šalių susitarimą. Vadovaudamasis įrodymų visetu, teismas nurodė negalintis konstatuoti, kad 14 560 Eur sumą atsakovas gavo nepagrįstai. Taip pat pažymėjo, kad šiam reikalavimui nepagrįsto praturtėjimo teisės normos netaikomos.

20. Teismas, pasisakydamas dėl priešieškinio reikalavimo, nurodė, kad šį reikalavimą atsakovas grindžia Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitais ir Atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktais. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas neįrodė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo atsakovo naudai skolą, nes byloje nustatyta, kad visų statybos darbų pagal aktus nepriėmė nei užsakovas (ieškovas), nei techninis prižiūrėtojas, bei iš esmės atsakovas neginčijo, kad aktuose nurodyti kiekiai gali neatitikti faktinėms darbų ir medžiagų kiekiams.

21. Šalims buvo siūloma atlikti statybos ekspertizę, tačiau nei ieškovas, nei atsakovas ekspertizės nepageidavo.

III. Apeliacinio skundo argumentai

22. Apeliantas (ieškovas) R. R. apeliaciniu skundu (e. b. 4 t., b. l. 57–70) prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-11 sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškinį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė materialinės teisės normas ir įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, jog pagal teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Atsakovas nepabaigė atlikti dalies statybos rangos darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti Sutartimi. Be to, ieškovui naudojantis atsakovo atliktų rangos darbų rezultatu paaiškėjo, jog dalis name atsakovo atliktų statybos rangos darbų yra atlikti nekokybiškai. Pažymėjo, kad byloje pateikti įrodymai – Aktas, 2017-05-31 antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, 2017-07-03 atliktų darbų defektinis aktas Nr. 1, video įrašai ir fotonuotraukos, patvirtina atsakovo atliktų statybos rangų defektus.

24. Teigia, jog apeliantas, vadovaudamasis CPK 198 str., teismui pateikė Aktą, kurį parengė specialistas (ekspertas), turintis reikiamos kvalifikacijos ir profesinės patirties pateikti šioje byloje tyrimo aktą. Atsakovas turėjo visas galimybes prašyti teismo skirti teismo ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Akte konstatuota, jog defektų ištaisymo darbų vidutinė rinkos kaina yra 1 255,59 Eur su PVM. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtina, kad statybos rangos darbų defektai egzistavo. Tiek Aktas, tiek 2017-07-03 Atliktų darbų defektinis aktas Nr. 1 patvirtina, kad namo stogas ties kaminu yra nesandarus, todėl reikia įrengti trūkstamą dūmtraukio dalį, sutvarkyti nesandarius dūmtraukio sandarinimo kampus. Apeliantas nesutinka, kad atsakovo vienašališkai parengtas 2017-10-26 Defekto šalinimo aktas patvirtina, kad trūkumai skardoje ties kaminu yra atsakovo ištaisyti, nes apeliantas minėta akto nepasirašė ir nesutinka, kad Akte nustatyti trūkumai pašalinti.

25. Teigia, jog teisė nutraukti Sutartį įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.673 str. 2 d. Pažymėjo, kad name langus turėjo įrengti ir įrengė ne atsakovas, o tretieji asmenys. Tuo tarpu langų apačioje nėra įrengtos vėjo izoliacinės plėvelės. Tai nustatyta Akte ir užfiksuota ekspertizei atlikti perduotose video įrašuose. Akte yra aiškiai nurodyta, jog tyrimo metu nustatyta, kad langų apačioje nėra įrengtos vėjo izoliacinės plėvelės. Kadangi palangės jau įrengtos, tai laikytina atliktų darbų defektu. Siekiant ištaisyti šį defektą reikia išimti palanges, įrengti vėjo izoliacines plėveles bei palanges įstatyti iš naujo. Pabrėžė, jog 2017-07-12 pretenzija ir 2017-09-22 reikalavimu reikalavo atsakovo pašalinti minėtą defektą, tačiau atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko ir defektas nėra ištaisytas.

26. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovo atliktą darbų defektą – sutrūkusį cokolio kampą, fasado armavimo sluoksnį su defektais. Apeliantas sutinka, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovo pasamdyti kiti rangovai pradėjo šalinti atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektus, tačiau jie ieškovui dar nepateikė galutinio atliktų darbų akto ir sąskaitos–faktūros, todėl ieškovas bylos nagrinėjimo metu dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės teismui pateikti įrodymų, kas ir už kokią sumą sutrukusio cokolio kampo ir atskirus fasado ir cokolio trūkumus ištaisė. Taigi iki pirmosios instancijos sprendimo priėmimo egzistavo tik Akte apskaičiuota atsakovo atliktų darbų defektų ištaisymo vidutinė rinkos kaina. Ieškovui nepavyko rasti rangovo, kuris sutiktų pašalinti atsakovo padarytus statybos rangos defektus už eksperto nurodytą kainą, todėl reali atsakovo atliktų statybos rangos darbų defektų ištaisymo kaina galimai bus žymiai didesnė negu nurodyta Akte.

27. Nurodo, kad teismų praktikoje užsakovams yra priteisiami nuostoliai dėl padidėjusios darbų ir medžiagų kainos. Akte nustatyta neatliktų darbų kaina vidutinėmis rinkos kainomis ir atsakovo neatliktų darbų kaina sutartinėmis kainomis. Todėl atsakovui neatlikus dalies statybos rangos darbų, jų kaina padidėjo 6 191,55 Eur. Atsakovas neatliko visų statybos rangos darbų kuriuos įsipareigojo atlikti Sutartimi. Šią aplinkybę atsakovas pripažino teismo posėdžio metu. Taigi, atsakovui turėtų būti taikoma civilinė atsakomybė.

28. Nurodo, jog Sutarties 3 p. šalys susitarė, jog planuojama statybos darbų kaina yra 80 000 Eur, kuri gali keistis priklausomai nuo sąmatoje nurodytų įmanomų faktorių, įtakojančių bendros kainos pasikeitimą. Sąmatoje nurodytos kainos gali būti keičiamos tik suderinus su Užsakovu. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas paaiškino, kad sąmata yra dokumentas, kuris parodo apytikslę vertę paties objekto galutinės kainos. Abiejų šalių yra pasirašytos tik lokalinės sąmatos – priedai prie Sutarties, kurių bendra suma yra 75 635,33 Eur. Statybos rangos darbų atlikimo metu atsakovas apeliantui pateikė pakoreguotas lokalines sąmatas – priedus prie Sutarties, 67 192,11 Eur bendros sumos, kurių apeliantas nepasirašė, tokiu būdu su jomis nesutikdamas. Tuo tarpu ieškovas už atliktus statybos rangos darbus atsakovui sumokėjo 75 892,50 Eur. Teigia, jog atsakovas apgavo ieškovą atliktų darbų aktuose nurodydamas didesnius atliktų darbų kiekius negu atsakovas faktiškai atliko, ką patvirtino byloje liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas.

29. Pažymėjo, kad kvalifikuoti ginčo teisinius santykius yra teismo pareiga. Byloje yra neginčijamai nustatyta, kad 14 560,07 Eur sumą atsakovas iš ieškovo gavo kaip avansinius apmokėjimus už statybos rangos darbų kiekius, kurių atsakovas realiai neatliko, taip pat dalies darbų atsakovas net nepradėjo atlikti. Todėl ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo ir nepagrįstai gautų piniginių lėšų grąžinimo ieškovas pagrįstai ir teisėtai prašė iš atsakovo priteisti šią sumą kaip atsakovo be pagrindo įgytą.

Atsiliepimas

30. Atsakovas K. A. atsiliepime į apeliacinį skundą (e. b. 4 t., b. l. 76–86) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Atsiliepime nurodė, kad

ieškovas turėjo visas galimybes prašyti skirti teismo ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo. Tuo tarpu atsakovui tokios galimybės buvo suvaržytos, nes neatliktų darbų ieškovas ieškinyje neišvardino. Atsakovas turėjo teisę aiškiai ir konkrečiai žinoti, nuo kokių pretenzijų turi gintis. Natūralu, kad iki proceso pirmosios instancijos teisme pabaigos taip iki galo ir nesužinojęs ieškinio pagrindo, atsakovas neturėjo galimybės prašyti skirti ekspertizę, nes buvo neaišku, kokius klausimus ekspertui formuluoti.

Atsiliepimas

32. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė kitokius defektus, kurių ištaisymui reikalauja 1 255,59 Eur sumos. Tokiu būdu atsakovui paaiškinant savo poziciją, vėjo izoliacinių plėvelių nebeliko, jas ieškovui pakeitus į laiptų defektus.

33. Atsakovas neginčijo fakto, kad ties kaminu esančiame skardų sujungime buvo smulkus defektas ir pateikė įrodymus, kad tą defektą ištaisė. Ieškovas netikrino ištaisymo rezultato, jo neapžiūrėjo, nepasirašė defekto šalinimo akto, nes jam nepatiko, kad ne pats atsakovas asmeniškai taiso trūkumus. Aktą surašęs specialistas nematė skardų sujungimo ties kampu nei prieš akto surašymą, nei po defekto šalinimo, nes ant stogo nelipo. Tarp S. M. teismui pateiktų nuotraukų nėra nuotraukos su sujungimu ties kaminu, nors specialistas teigė atsakovui, kad fototechnika darytas nuotraukas ir matavimų rezultatus turi.

34. Teigia, jog mechaniniai pažeidimai dėl fasado defektų taisymo Akte užfiksuoti praėjus 7 mėnesiams po Sutarties nutraukimo, o Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole – praėjus 5 mėnesiams. Po atsakovo objekte dirbo kiti rangovai, todėl tikėtina, kad tai jų padaryti fasado pažeidimai. Juo labiau, kad tokią prielaidą patvirtina paties ieškovo pateikta filmuota medžiaga, sukurta 2016 m. sausio mėnesį, kurioje jokių pažeidimų nematyti. Be to, tokie trūkumai yra ištaisomi fasado tinkavimo metu.

35. Pateikti įrodymus yra ieškovo pareiga. Jei darbai atlikti faktiškai, ieškovas turi pareigą pateikti faktines išlaidas patvirtinančius dokumentus, o ne skaičiuoti teorinius dydžius. Davęs priesaiką, ieškovas teismui melavo ir neigė fasadų nutinkavimo faktą. Namo fasado darbai pilnai baigti, langai ir palangės bei vėjo izoliacinės plėvelės sudėtos. Pats ieškovas patvirtino aplinkybę, kad namas pilnai pastatytas, pilnai įrengtas ir jame ieškovas jau gyvena.

36. Teigia, jog nėra atsakingas už neįrengtas izoliacinės plėveles langų apačioje ir tai patvirtina liudytojų bei ieškovo paaiškinimai teismo posėdžio metu. Atsakovas neginčija, kad įstatė ir pritvirtino 6 palanges, tačiau teigia, kad tyrimą atlikęs S. M. atsakovo sudėtų palangių net netikrino. Tai patvirtina S. M. parodymai teismo posėdžio metu. Darbo kokybė buvo tikrinama vertinant ne atsakovo atliktą darbą, o langus sudėjusio rangovo darbą, tačiau pretenzijos reiškiamos atsakovui.

37. Apeliantas nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė visiškai jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimą dėl nuostolių, padidėjusių atsakovui neatlikus statybos rangos darbų kainos. Atsakovas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog namas yra baigtas. Ieškovas teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Tačiau jis turėjo pateikti įrodymus apie faktiškai patirtas išlaidas ir jas sulyginti su sutartinėmis kainomis. Be to, būtent ieškovas nepagrįstai nutraukė Sutartį, todėl tarp rangovo veiksmų ir padidėjusios darbų kainos nėra jokio priežastinio ryšio. Nebuvo jokios aiškios priežasties sutartį nutraukti, todėl visos neigiamos Sutarties nutraukimo pasekmės tenka pačiam užsakovui.

38. Ieškovas apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją dėl 14 560,07 Eur, kaip be pagrindo įgytos sumos: anksčiau ieškovas teigė, jog atsakovas neatliko darbų, už kuriuos jam buvo sumokėta, o apeliaciniame skunde jau teigia, jog darbai atlikti, bet pretenzija reiškiama dėl jų kiekio. Ieškovas nesilaiko vienos pozicijos, kadangi, viena vertus, teigia, jog atsakovas nepabaigė pagal Sutartį sulygtų darbų, kita vertus, byloje yra pateikti įrodymai, jog namo statybos baigtos ir darbai atlikti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad statybos darbus, už kuriuos sumokėta ir kurių neatliko atsakovas, atliko kiti rangovai. Akte išvardijami neatlikti darbai, tačiau nei jų pavadinimai, nei sumos visiškai neatitinka ieškovo nurodomos sumos. Akte tiesiog skaičiuojama sunaudotų medžiagų kiekiai ir iš to suskaičiuojama atliktų darbų kaina. Akivaizdu, kad skaičiavimų patikimumas ir objektyvumas yra abejotini. Aktas taip pat turi būti vertinamas kritiškai, kadangi Akte panaudoti netinkami dydžiai ir kiekiai, pats specialistas pripažino, kad nebuvo užlipęs ant stogo; posėdžio metu specialistas pateikė skirtingus rodiklius ir paaiškinimus, nei nurodyta Akte; specialistas nevertino gamintojų rekomendacijų, o vadovavosi savo nuomone; specialistas neįsitikindavo fakto egzistavimu; Akte kalbama apie sunaudotų medžiagų kiekius, o ne apie neatliktus darbus.

39. Teigia, jog atsakovo ieškovui pasiūlyta kaina buvo vidutinė. Ieškovui pasiūlyta kaina tiko, todėl jis pasirašė Sutartį. Ieškovas neturi teisės reikalauti perskaičiuoti kainą ir kištis į rangovo komercinę–ūkinę veiklą. Rangovas kainos nedidino, o kai kuriais atvejais sumažino. Papildomi mokėjimai atsirado dėl papildomų darbų, kurie nėra sudėtinė šalių sudarytos rangos sutarties ar projekto dalis. Situacija, kad rangovas privalėtų pranešti ieškovui apie būtinybę atlikti papildomus darbus, nesusiklostė. Priešingai, užsakovas užsakė papildomų darbų, kurių atsakovas atlikti neturėjo – papildomi darbai nebuvo tiesiogiai susiję su rangos sutartimi, o tai reiškia, kad ieškovas tuos papildomus darbus turi apmokėti. Apeliantas nepatyrė jokio nuostolio, nes sumokėjo tiek, kiek ir buvo sutarta rangos sutartimi bei užsakant papildomus darbus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Apeliacinis skundas netenkinamas.

41. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

42. Šioje byloje kilo ginčas dėl įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl fakto ar atsakovas kokybiškai atliko statybos darbus ir ar dėl to ieškovas (apeliantas) patyrė defektų šalinimo išlaidų; ar nutraukus sutartį atsakovui kilo pareiga kompensuoti ieškovui nuostolius dėl padidėjusios statybos rangos darbų, kurių neužbaigė atsakovas, kainos; taip pat kilo ginčas dėl fakto ar ieškovo sumokėtas avanso suma yra proporcinga atliktų iki sutarties nutraukimo darbų kainai. Apeliantas akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, tame tarpe – 2017-09-04 dr. S. M. Ekspertinio tyrimo aktą.

43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo darbų defekto (ties kaminu skardos tinkamai nesujungtos) faktą, nustatė, kad šių defektų taisymo darbų kaina – 14,28 Eur. Teismas nustatė, kad šis defektas vėliau buvo atsakovo pašalintas - su šia teismo išvada ieškovas nesutinka. Bylos duomenimis 2017-10-26 Defekto šalinimo aktas, kuriuo vadovavosi teismas, ieškovo nebuvo pasirašytas. Teismo posėdyje ieškovas neneigė, kad po 2017-09-04 dr. S. M. Ekspertinio tyrimo atsakovas defektus taisė, tačiau, kaip ir nurodė apeliaciniame skunde, nesutiko, jog atsakovas tinkamai šį defektą pašalino. Taigi, pasikeitus aplinkybėms po ekspertinio akto surašymo, ieškovas, kuris disponuoja statybos objektu ir kuris turi netrukdomą galimybę pateikti duomenis apie realią situaciją po defektų šalinimo, turėjo įrodyti, jog defektai vėliau buvo pašalinti netinkamai. Nesant tokių duomenų, pirmosios instancijos turėjo pagrindą nesivadovauti atsakovo paaiškinimais bei 2017-10-26 Defekto šalinimo aktu.

44. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog tyrimo akte buvo užfiksuoti fasado trūkumai, kurių paskaičiuota pašalinimo kaina 568,92 Eur. Apeliantas sutinka, kad jog bylos nagrinėjimo metu ieškovo pasamdyti kiti rangovai atliko šių defektų šalinimo darbus, tačiau, kaip teigia apeliantas, iki šiol jie ieškovui nepateikė atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros, todėl ieškovas negalėjo pateikti įrodymų apie realiai patirtas išlaidas. Be to, apeliantas pažymėjo, jog jam nepavyko rasti rangovo, kuris sutiktų pašalinti atsakovo padarytus defektus už eksperto nurodytą kainą. Tokia apelianto pozicija vertinama kaip prieštaringa: akivaizdu, jog prieš sudarant sutartį su kitais rangovais, ieškovas turėjo žinoti už kokią kainą bus atlikti darbai, kita vertus, ieškovas, teigdamas, jog jam nepavyko rasti rangovo už eksperto nustatytą kainą, pripažino, jog bylos nagrinėjimo metu defektų šalinimo kaina jam buvo žinoma. Taip pat apeliantas neginčija, jog šiuo metu statybos objektas yra suremontuotas, tą patvirtina ir nuotraukos (3 t. b.l. 174-178), kuriose matyti, jog namo fasadas padengtas dekoratyvinio tinko sluoksniu. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog namo cokolio ir fasado darbai iki bylos išnagrinėjimo pabaigos jau buvo atlikti, todėl ieškovas turėjo pateikti įrodymus apie jo patirtas išlaidas arba apie tokių išlaidų realią atsiradimo galimybę (rangovų sąskaitas faktūras už atitinkamus darbus, lokalines sąmatas ir pan.). Taigi, nėra pagrindo nesivadovauti atsakovo atsikirtimais, jog kitas rangovas, tinkavęs ieškovo namo fasadą, neskaičiavo ir nereikalavo iš ieškovo apmokėti papildomas išlaidas dėl minėtų defektų šalinimo (cokolio kampo įtrukimo, fasado armavimo sluoksnio nelygumų šalinimas). Pažymėtina, kad įrodymų, paneigiančių šias išvadas, apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

45. Apeliantas pripažįsta, jog statomame name langus turėjo įrengti ne atsakovas, o kiti rangovai. Kita vertus, atsakovas turėjo įrengti ir įrengė dalį palangių. Tačiau S. M. teismo posėdyje gauti parodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ten, kur langai (palangės) neįrengti, tai atitinkamai ir izoliacinės plėvelės negalėjo būti, o vien neįrengtos palangės apžiūra tokiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog atsakovas neįrengė vėjo plėvelės. Be to, pritartina motyvuotiems atsakovas argumentams, kad, esant įrengtiems langams (palangėms), negalima objektyviai nustatyti (patikrinti), ar yra įrengta izoliacinė plėvelė, nes tą galima padaryti tik išėmus jau sudėtą palangę (ko nebuvo padaryta), todėl teismas neturėjo pakankamai įrodymų konstatuoti, jog sumontuotų langų apačioje izoliacinė plėvelė nebuvo įrengta, o jei ir nebuvo įrengta – tai dėl atsakovo darbų atlikimo trūkumų.

46. Dėl išdėstyto, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, konstatuodamas ieškinio nepagrįstumą dėl 1255,59 Eur nuostolių dėl defektų ištaisymo atlyginimo.

47. Apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo 6191,55 Eur nuostolių dėl padidėjusios atsakovo neatliktų darbų kainos, apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovas pasinaudojo teise nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį vadovaudamasis LR 6.673 str. 2 d., t.y. užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma apeliantas sutartį nutraukė vienašališkai bendrais pagrindais. Nors apeliantas nurodė, kad nuostolius patyrė dėl atsakovo netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, konkrečių aplinkybių, patvirtinančių, jog sutartį ieškovas nutraukė būtent dėl atsakovo kaltės, aplinkybių kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo neteisėti veiksmai, kokias esmines sutarties sąlygas atsakovas pažeidė ir pan., apeliantas apeliaciniame skunde nenurodė. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų, dėl ko jam nekilo pareiga atlyginti ieškovui nuostolius dėl neatliktų darbų kainos padidėjimo. Kita vertus, kaip jau buvo konstatuota, esant faktiškai atliktiems šiems statybos darbams, apeliantas nepateikė įrodymų, jog realiai sumokėjo (arba realiai turės sumokėti rangovams) už faktiškai atliktus darbus 6191,55 Eur daugiau, nei būtų sumokėjęs atsakovui, jei sutartis nebūtų buvusi nuraukta.

48. Šalių sudarytos sutarties 3 p. šalys susitarė, jog planuojama statybos darbų kaina yra 80 000 Eur. Ieškovas sumokėjo atsakovui avansu 75 892,50 Eur. Apeliantas neginčija, jog šalių susitarimu buvo atlikti ir kiti papildomi darbai, nenumatyti sutartyje. Nors apeliantas nurodė, kad Ekspertinio tyrimo akte šie darbai buvo įvertinti, tačiau šių aplinkybių nepagrindė – nenurodė kokie konkrečiai atlikti papildomai darbai ir kokia konkrečia suma buvo įvertinti. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo sumokėta atsakovui suma buvo mažesnė nei sutartyje nurodyta kaina, į tai, kad apeliantas neginčijo fakto dėl žodinio šalių susitarimo atlikti papildomus darbus ir byloje nėra paneigta, jog atliktų darbų su papildomais darbais kaina pagal šalių susitarimą viršija ieškovo sumokėtą avanso sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai reikalavimo dalį dėl 14560,7 Eur grąžinimo atmetė kaip neįrodytą.

49. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.

50. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

51. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

52. Atsakovas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ši suma neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių advokatų užmokesčių civilinėse byloje dydžių, todėl atmestus apeliacinį skundą priteisiama iš apelianto atsakovo naudai (CPK 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. R. atsakovo K. A. naudai 800 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasJelena Šiškina