- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-709-264/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06575-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- V. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant V. G.,
dalyvaujant apeliantei (ieškovei) D. M. ir jos atstovei advokatei S. Ž., apeliantui (atsakovui) A. M. ir jo atstovui advokatui V. G.,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2571-924/2014 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokinio turto padalijimo ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei D. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokinio turto padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo V. M.,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė D. M. patikslintu ieškiniu ( 2 tomas b. l. 3 – 7) prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: M., M.; nepilnamečio sūnaus V. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą mokant kas mėnesį po 1000 Lt periodinių išmokų nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: 1. pripažinti 50 akcijų (duomenys neskelbtini) , įregistruotos 2002-12-30, akcijų bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe; 2. ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: transporto priemonę HONDA CIVIC, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 5000 Lt vertės, gyvenamąjį namą lAlb, 96 procentų baigtumo, garažą 211b, 86 procentų baigtumo, nuotekų valymo įrenginius k1, esančius jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0, 5200 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) bendros 329 000 Lt vertės; 3. atsakovui A. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti: traktoriuką žolei pjauti 5000 Lt vertės; 50 akcijų (duomenys neskelbtini) akcijų, 300 000 litų vertės. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Atsakovas eilę metų prieš ieškovę naudojo psichologinį, fizinį smurtą, atsakovės atžvilgiu naudojo necenzūrinius žodžius, žemino, ignoravo. Aplinkybes, kad atsakovas ją sumušė įrodo Valstybinės teismo medicinos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados apie sužalojimus 2010 m., 2012 m., 2013 m. Bendram gyvenimui tapus nepakenčiama, daugiau nei metus jie nebedė santuokinio gyvenimo, aieškovė išsikėlė gyventi kitur. Šeimos išsaugoti nėra tikimybės dėl atsakovo negatyvaus požiūrio į šeimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad tarp jos ir sūnaus yra artimas ryšys, todėl prašė jo gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove bei vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti kas mėnesį mokant po 1000 Lt išlaikymą iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo ieškinyje nurodytą turtą, kurį prašė padalinti jos nurodytu būdu.
Atsakovas A. M. priešieškiniu (2tomas b. l. 101 – 104) prašė: šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad santuokos nutraukimas atsakovo ir ieškovės turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 m. sausio mėnesio, atsakovui su ieškove faktiškai pradėjus gyventi skyrium; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš ieškovės atsakovui 2004-2007 metais jai dovanotus 26000 Lt, 100 000 Lt turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro: 92 000 Lt piniginė kompensacija, sumokėta už 0.52 ha žemės sklypą, o taip pat šio sklypo sutvarkymo ir paruošimo statybai darbų kaina - 8000 Lt; pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe: 50 (duomenys neskelbtini) akcijų, kurių vertė 5000 Lt, 162 500 Lt dividendų, kuriuos jis gavo už 2010, 2011, 2012 metus, 40 procentų -131 600 Lt vertės dalį gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), 0,52 ha ploto žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60 procentų, kitą gyvenamojo namo ir kitų statinių - 197 400 Lt vertės - dalį (60 procentų) padalinti po ½ kiekvienam, atsakovui priteisiant ieškovės dalį natūra, o ieškovei iš atsakovo priteisti 98 700 Lt piniginę kompensaciją; priteisti iš ieškovės 38 928 Lt jai tenkančią šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo dalį.
Nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Ieškovė savo valia paliko gyvenamąjį būstą. Nesiderinusi su atsakovu, ieškovė pasiėmė sūnų V. M.. Nuo 2010 m. pradžios ieškovės iniciatyva šalys pradėjo gyventi kaip svetimi asmenys, nes ieškovė kategoriškai atmesdavo atsakovo bandymus aiškintis ar siūlymus išsaugoti šeimą. Paaiškėjo, kad nuo 2009 m. ieškovė tapo atsakovui neištikima. Dėl ieškovės neištikimybės, jos elgesio atsakovas patyrė ir iki šiol patiria didelį asmeninį sukrėtimą, emocinį stresą, visa tai atsakovui padarė moralinę žalą, kuri pasireiškė sugadinta sveikata, prarasta gyvenimo ramybe, todėl prašo iš ieškovės priteisti neturinę žalą po 5 000 Lt už 2010 m., 2011 m., 2012 m. Atsakovas sutiko, kad, pačiam vaikui pageidaujant, jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nesutiko su vaiko išlaikymui prašomo priteisti 1000 Lt dydžio suma. Atsakovo vertinimu visi vaiko poreikiai neviršija 1000 Lt suma, todėl sutiko teikti vaikui 500 – 600 Lt dydžio išlaikymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, sudarytą tarp D. M. ir atsakovo A. M. (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę M., atsakovui paliko pavardę – M.. Priteisė iš ieškovės atsakovui 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nustatė nepilnamečio sūnaus V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vieta su ieškove. Priteisė iš A. M. išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. M. po 600 Lt (173,77 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2013-04-24) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę D. M. nepilnamečiam sūnui V. M. priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pripažino 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. M. nuosavybe. Sutuoktinių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą padalino tokiu būdu:
Ieškovei D. M. priteisė: automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ½ gyvenamojo namo lAlb, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86 procentų baigtumo, nuotekų valymo įrenginių k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyboms sunaudotų medžiagų.
Atsakovui A. M. priteisė: traktoriuką žolei pjauti, ½ gyvenamojo namo lAlb, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86 procentų baigtumo, nuotekų valymo įrenginių k1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyboms sunaudotų medžiagų. Priteisė iš ieškovės atsakovui 5500 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir 4000 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.
Priteisė iš atsakovo A. M. ieškovei D. M. 1383 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyjev patikslinto ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Priteisė valstybei iš ieškovės D. M. 5828,09 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, o iš atsakovo A. M. - 8135,09 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl santuokos nutraukimo. Tai, kad ieškovė iš karto po to, kai išėjo gyventi atskirai nuo sutuoktinio pradėjo artimai bendrauti su kitu vyru (G. J.), įvertinus šalių, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismui leido spręsti, kad jų santykiai ir iki tol buvo ne tik darbiniai bei nesuderinami su ieškovės, kaip sutuoktinės, prisiimtų pareigų vykdymu. Visa tai teismui leido pripažinti įrodytomis aplinkybes, kad ieškovė pažeidė lojalumo pareigą ir būdama santuokoje su atsakovu buvo jam neištikima. Teismas nustatė, kad šalių tarpusavio santykiai pašlijo po to, kai atsakovas 2010 metų pradžioje sužinojo apie ieškovės neištikimybę. Nors sutuoktiniai gyveno kartu, tačiau faktiškai santuokinių ryšių nepalaikė, o ieškovė visą tą laiką artimai bendravo su kitu vyru, todėl neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl santuokos iširimo priežasčių vėlesni šalių tarpusavio konfliktai. Teismas sprendė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nepatvirtina, jog jose nurodytus sužalojimus ieškovei padarė būtent atsakovas, jose konstatuotos įvykio aplinkybės pagal ieškovės paaiškinimą, ieškovei šių jos nurodytų aplinkybių nepagrindžiant objektyviais įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad ne šalių tarpusavio nesibaigiantys konfliktai nulėmė ieškovės apsisprendimą nutraukti santuoką, o ieškovės santuokinė neištikimybė bei ligšioliniai artimi santykiai su kitu vyru, būtent tai atėmė galimybę šalims atkurti santuokinius ryšius. Ieškovės nurodytos aplinkybės apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje byloje nepatvirtintos objektyviais tai pagrindžiančiais įrodymais, todėl teismui nebuvo pagrindo pripažinti, jog atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir tai įtakojo santuokos iširimą.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas nurodė, kad vadovaujantis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi, atsakovas turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimą. Kadangi santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės, akivaizdu, kad dėl tokio ieškovės elgesio atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, tą patvirtina ir atsakovo lankymasis pas psichologą. Tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirti išgyvenimai būtų pakenkę jo tolesniam gyvenimui ar sveikatai, todėl teismas atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, pasekmes, šalių turtinę padėtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, atsakovui iš ieškovės priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, todėl teismas nepilnamečio sūnaus V. M. gyvenamąją vietą nustatė su motina D. M..
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Teismas sutiko su atsakovo teigimu, kad kai kurios ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra padidintos. Teismo vertinimu, 1200 Lt išlaidų dydis gali užtikrinti tokio amžiaus vaiko ne tik būtinus poreikius būstui, maistui, aprangai, avalynei, higienai, ugdymui, sveikatos priežiūrai, lavinimosi priemonėms, laisvalaikiui, atostogoms ir kitoms vaiko kasdieninėms ir būtinoms reikmėms. Teismas nurodė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti vaiko poreikius užtikrinantį išlaikymą iš esmės yra vienoda. Siekiant užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimą ir protingą šalių interesų pusiausvyrą, šalių galimybes užtikrinti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą, teismas iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisė išlaikymą po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2013-04-24) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė vaiko motiną D. M..
Dėl atsakovo prašymo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium. Nors vien gyvenimas bendroje ar vienam iš sutuoktinių priklausančioje vienoje patalpoje nepatvirtina sutuoktinių gyvenimo kartu aplinkybės, tačiau, nagrinėjamu atveju, nors santuokinių tarpusavio santykiai pašlijo iš esmės nuo 2010 metų pradžios, pastaruosius keletą metų nepalaikė santuokinių ryšių, tačiau sutuoktiniai kartu gyveno iki 2013-04-14, šalys bandė išsaugoti šeimą, bendrai tvarkė ūkį. Tik 2013 m. balandžio 14 d. ieškovė paliko atsakovą išeidama gyventi pas savo motiną, o 2013-04-24 ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 metų sausio mėnesio atmetė.
Dėl kompensacijos už šeimos turto išlaikymą, asmeninių investicijų į šeimos turtą ir ieškovei dovanotų lėšų. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 3 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Atsakovas šios prezumpcijos bylos nagrinėjimo metu nenuginčijo, be to, atmetus atsakovo prašymą nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2010 metų sausio mėnesio,
Teismas visą turtą, įgytą santuokos metu, pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl 38928 Lt kompensacijos priteisimo už ieškovei tenkančios dalies šeimos būsto išlaikymą ir turto tvarkymą, dėl pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe 162500 Lt dividendų bei atitinkamai dėl asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių statyboms, taip pat dėl 26000 Lt piniginių lėšų (atsakovo teigimu, dovanotų ieškovei) priteisimo iš ieškovės, atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėjo, kad atsakovas priešieškinyje taip pat buvo nurodęs, kad prašys priteisti 7879 Lt už kitas šeimos patirtas išlaidas („5.dėl kitokio pobūdžio šeimos išlaidų“), tačiau tokio reikalavimo priešieškinyje nepareiškė, todėl teismui nėra teisinio pagrindo spręsti dėl šių išlaidų priteisimo. Teismas pagal byloje esančius duomenis darė išvadą, kad ir šios išlaidos buvo patirtos iš bendrų jų lėšų, sutuoktiniams gyvenant santuokoje.
Dėl sutuoktinių turto padalijimo. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo automobilis bei traktoriukas žolei pjauti yra nedalūs, todėl ieškovei prašant bei atsakovui sutinkant, teismas automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt vertės, priteisė ieškovei, o traktoriuką žolei pjauti 1500 Lt vertės, atsakovui, išmokant atsakovui 5500 Lt kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį.
Dėl gyvenamojo namo su pagalbiniu pastatu ir inžineriniais statiniais, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad atsakovas įrodymų, jog jis prie statybų prisidėjo savo asmeninėmis lėšomis į bylą nepateikė, todėl šį turtą, kurio nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre neregistruotos, pripažino ieškovės ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe. Tiek ieškovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas turtas nutraukiant santuoką būtų padalintas lygiomis dalimis. Dalinant VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre neregistruotus statinius, šalys į bylą pateikė 2007-05-18 Statybos leidimą, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą, tačiau teismui to nepakako konstatuoti, kad statiniai pastatyti teisėtai. Teismas pažymėjo, kad neteisėtas nekilnojamojo daikto sukūrimas šalims negali sukelti nuosavybės teisių, nes statinys gali tapti nuosavybės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos šiems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kuri ir turi būti padalinta dalijant santuokoje įgytą turtą. Byloje duomenų kokia statyboms panaudotų medžiagų vertė nėra, todėl teismas vadovavosi Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta verte – 329000 Lt. Ginčo dėl šio turto vertės byloje nekilo, kitų duomenų, kad statyboms panaudotų medžiagų vertė turėtų būti kitokia byloje nėra. Byloje dalinamos statybinės medžiagos, panaudotos statant 233,29 kv. m. gyvenamąjį namą, 77 kv. m. garažą ir kt., todėl teismas darė išvadą, kad šalys gali rasti būdą nustatyti naudojimosi jomis tvarką arba atsidalinti priklausančias nuosavybės dalis. Šalių konfliktiški santykiai neįpareigoja teismo šį turtą natūra priskirti tik vienam iš jų, o kitam paskirti piniginę kompensaciją. Teismas pažymėjo, kad šalys iki šiol statomame gyvenamajame name negyveno bei nėra pagrindo teigti, jog abi šalys ateityje ten faktiškai gyvens. Teismas ieškovei ir atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teises priteisė po ½ gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) statyboms sunaudotų medžiagų.
Dėl ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio 0,5200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad už ieškovei dovanų gautą žemės sklypą, jis ieškovės broliui išmokėjo 92000 Lt kompensaciją, kad 0,5200 ha žemės sklypas, ieškovės įgytas 2004-03-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, byloje jokių duomenų apie ieškovės tėvo valią padovanoti žemės sklypą abiems sutuoktiniams ar, kad buvo sudarytas niekinis (tariamas) sandoris nėra, atsakovo nurodomos aplinkybės nėra akivaizdžios ir turi būti įrodytos. Todėl teismas priešieškinio reikalavimą dėl 92000 Lt kompensacijos priteisimo atmetė.
Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, kad atsakovas santuokos metu prisidėjo santuokinėmis lėšomis prie ieškovei asmeninės nuosavybe priklausančio turto, todėl turi teisę į kompensaciją. Atsižvelgiant į tai, kad visomis statybomis iš esmės rūpinosi atsakovas, ieškovė teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti kiek kainavo privažiavimo kelio įrengimas, namo statybvietės paaukštinimas, nei atsakovas, nei ieškovė nepateikė įrodymų patvirtinančių šias jų patirtas išlaidas, tačiau esant nustatytai aplinkybei, kad tokio pobūdžio išlaidos buvo patirtos, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra sprendžiamas iš šeimos teisinių santykių kilęs turtinis ginčas, teismas patikėjo atsakovo nurodoma išlaidų suma, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, sprendė, kad šalys privažiavimo kelio įrengimui, namo statybvietės paaukštinimui patyrė 8000 Lt, priklausiusių sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl atsakovui priteisė pusę šios sumos kompensaciją - 4000 Lt už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei ieškovės asmeninio turto pagerinimus.
Dėl 50 akcijų (duomenys neskelbtini) teismas nurodė, kad atsakovas santuokos metu savo individualią įmonę pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę, dėl to įmonė netapo sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Atsakovas individualią įmonę, kuri buvo jo asmeninė nuosavybė savo sprendimu pertvarkė į uždarąją akcinę bendrovę, įnešdamas 10 000 Lt įstatinį kapitalą iš jo individualios įmonės, asmeninių lėšų. Ieškovė įrodymų, kad įstatiniam kapitalui būtų panaudotos sutuoktinių bendros lėšos nepateikė. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovė versle nedalyvavo, juo nesidomėjo, įmonėje nedirbo, nepriiminėjo jokių sprendimų, į verslą neinvestavo ir pan., todėl pagrindo atsakovo įmonės akcijas laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra. Teismas pripažino, kad 50 akcijų (duomenys neskelbtini) yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl nutraukiant santuoką įmonės akcijos nedalintinos. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl 50 akcijų (duomenys neskelbtini) pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinės reikšmės šių akcijų vertė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje nagrinėjamai bylai neturi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad patenkinti ieškovės reikalavimai sudaro 35 proc., atmesti reikalavimai – 65 proc., kad ieškovė patyrė 10184 Lt bylinėjimosi išlaidų, ieškovei iš atsakovo priteisė 3564 Lt šių jos patirtų išlaidų. Taip pat nustatęs, kad patenkinti atsakovo reikalavimai sudaro 40 proc., atmesti reikalavimai – 60 proc., kad atsakovas patyrė 5454 Lt bylinėjimosi išlaidų, teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 2181 Lt šių jo patirtų išlaidų. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 str. 1 d.), teismas užskaitė priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisė 1383 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų (3564 Lt – 2181 Lt = 1383 Lt).
Apskaičiuojant iš šalių valstybei priteistiną žyminį mokestį, kurio mokėjimas šalims buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, kadangi atidėto žyminio mokesčio dalis iš esmės sudaro už pareikštus jų turtinius reikalavimus, teismas nustatė, kad ieškovės turtinių reikalavimų patenkinta 48 proc., atsakovo – 35 proc., todėl ieškovei atidėto žyminio mokesčio dalis: iš ieškovės valstybei priteistina 2860 Lt, o iš atsakovo 2640 Lt; atsakovui atidėto žyminio mokesčio dalis: iš atsakovo valstybei priteistina 5474 Lt, o iš ieškovės 2947 Lt (iš viso: iš ieškovės - 5807 Lt, iš atsakovo - 8114 Lt).
Valstybė šioje byloje patyrė 42,17 Lt pašto išlaidų, kurios įvertinus tai, kad abiejų šalių reikalavimai patenkinti iš dalies, patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijos skiriasi nežymiai, todėl teismas šias išlaidas priteisė iš šalių lygiomis dalimi, t.y. iš kiekvienos po 21,09 Lt
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2014 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2571-924/2014 dalį, kuria santuoka nutraukta dėl ieškovės D. M. kaltės; iš jos priteista atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažinta 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; iš jos priteista atsakovui 5 500 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir 4 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi:
1) (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės, D. M. ir atsakovo A. M. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės;
2) padalinti tarp šalių santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: pripažinti 50 akcijų (duomenys neskelbtini) akcijų bendrąją ieškovės ir atsakovo nuosavybe, ir padalinti šias akcijas tokiu būdu: 50 (duomenys neskelbtini) akcijų priteisti atsakovui A. M., priteisiant ieškovės, D. M. naudai iš A. M. 155 125 litų kompensaciją.
3) sumažinti priteistą 5500 litų iš ieškovės D. M. atsakovui A. M. kompensaciją už transporto priemonę iki 2750 litų.
4) atmesti priešieškinio reikalavimus visiškai.
5) patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisiama šalims ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise ½ gyvenamojo namo lAlb, 96 procentų baigtumo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ garažo 211b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 86 procentų baigtumo, ½ nuotekų valymo įrenginių kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini),
6) pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
1. Sprendimas iš dalies yra visiškai nepagristas, priimtas akivaizdžiai pažeidžiant šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principus, materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, sutuoktinių turto teisinį režimą, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, įrodymus ir įrodinėjimą, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir/ar pagrįstu. Teismo sprendimo analizė ir byloje pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad teismas buvo akivaizdžiai šališkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kas nesiderina su teisingumo vykdymu, įvirtintu tiek LR Konstitucijoje, tiek LR CPK 6 str., kuris numato, kad teisingumą vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Neteisinga, nepagrįsta ir prieštaraujanti surinktų įrodymų visumai teismo išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, jos neištikimybės. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės faktą gyvenant kartu su atsakovu. Priešingai tokiai teismo išvadai, surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik atsakovas. Teismas neteisingai, ir netgi tendencingai, siekiant padėti tik atsakovui, vertino įrodymus byloje. Teismo sprendimo argumentai yra ne tik paremti samprotavimais, tačiau tai rodo akivaizdų teismo šališkumą šioje santuokos nutraukimo byloje. Santuoka iširo išimtinai dėl atsakovo, A. M. kaltės, ir tą patvirtina eilė įrodymų byloje, kurių teismas arba nevertino, arba vertino netinkamai (Valstybinės teismo medicinos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados; 2013-03-26 Kauno apylinkės prokuratūros nutarimas; ieškovės ir atsakovo garso įrašų šifruotės, ieškovės paaiškinimai). Aplinkybės, jog ieškovė po 2013-04-14, kuomet ieškovės santuoka su atsakovu jau buvo faktiškai iširusi, dėl ko ginčas byloje nekilo, pradėjo bendrauti su kitu žmogumi yra visiškai teisiškai nereikšmingos sprendžiant dėl santuokos nutraukimo priežasčių, kadangi bendravimas prasidėjo jau po to, kai šalių santuoka jau faktiškai buvo iširusi.
3. Teismas netinkamai vertino atsakovo pakviestų liudytojų parodymus. Teismas vertino tik dalį parodymų, nutylėdamas kitus reikšmingus faktus. Teismas nepaminėjo aplinkybės, kad liudytojas A. Ž. patvirtino, kad jam žinoma apie atsakovo A. M. smurtavimą prieš ieškovę, jos sumušimą. Tiek A. Ž., tiek R. R. yra atsakovo draugai, ir jiems aplinkybės žinomos iš pačio atsakovo A. M.. Liudytojas A. Ž. vengė atsakyti į klausimus, kurie nepalankūs atsakovui. Teismas sureikšmino atsakovui artimų draugų - liudytojų parodymus. Nei vienas liudytojas negalėjo patvirtinti jokių faktų ar aplinkybių, išskyrus tai, ką jiems sakė atsakovas. Teismas neteisingai įvertino liudytojų parodymus kitų civilinės bylos įrodymų kontekste, akivaizdžiai pažeidė LR CPK 176, 177, 178, ir 185 str. nuostatas, kadangi šioje civilinėje byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų ieškovės neištikimybę iki faktinio santuokos iširimo 2013-04-14.
4. Byloje pateikti neaišku iš kur ir kieno parengti susirašinėjimai elektoriniu paštu neištikimybės fakto negali nei patvirtinti, nei paneigti.
5. Teismas visiškai nevertino paties liudytojo G. J. paaiškinimų duotų teismo proceso metu, kada liudytojas G. J. aiškiai ir suprantamai nurodė bei akcentavo, kad jokių intymių santykių man gyvenant santuokoje nebuvo.
6. Priešieškinio argumentai ir juose nurodoma santuokos iširimo priežastis paneigia teismo konstatuotas aplinkybes, jog ieškovė buvo atsakovui neištikima, kadangi ieškovės tariama neištikimybė pirminiame procesiniame dokumente buvo nurodoma kaip šalutinė priežastis, kurią į bylą įsijungus advokatui, atsakovas išplėtojo.
7. Teismas pasisakydamas, kad „Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nepatvirtina, jog jose nurodytus sužalojimus ieškovei padarė būtent atsakovas, jose konstatuotos įvykio aplinkybės pagal ieškovės paaiškinimą, ieškovei šių jos nurodytų aplinkybių nepagrindžiant objektyviais Įrodymais (pvz., net nebuvo kreiptasi į policiją)“ rodo tik teismo suinteresuotumą ir nekompetenciją. Byloje nėra jokių duomenų apie kitų asmenų naudotą smurtą ieškovės atžvilgiu, o faktai apie sužalojimus buvo patvirtinti ir policijos medžiaga, nepilnamečio vaiko, atsakovo liudytojo ir netgi iš dalies pripažinti pačio atsakovo. Negali būti pateisinama teismo pozicija, kai pagal teismo moralę, mušti moterį, ją kolioti, žeminti, yra visiškai normalu, pateisinama ir tai neturi jokios reikšmės santuokos nutraukimui.
Šalies argumentai
8. Apeliantė nesutinka su neturtinės žalos priteisimu atsakovui. Neturtinę žalą patyrė ieškovė, o ne atsakovas. Ieškovė dėl iširusios šeimos pergyveno, lankėsi pas psichologus, psichiatrus, nemiegojo naktimis, atsirado nuotaikos svyravimai, buvo skirtas medikamentinis gydymas, ką patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka su atsakovu iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės ir byloje yra pakankamai įrodymų leidžiančių teismui spręsti, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
9. Teismas padarė aiškią aritmetinę skaičiavimo klaidą, priteisdamas iš ieškovės 5500 litų kompensaciją. Ši kompensacija turi būti sumažinta iki 2750 litų. Susumavus abiejų transporto priemonių vertę bendra suma yra 7000+1500=8500 litų. Kiekvienam iš šalių priklauso po ½ dalį t.y. 4250 litų. Tokiu būdu ieškovė turėtų atsakovui sumokėti 2750 litu kompensaciją, o ne 5500 litus.
10. Apeliantė nesutinka su aplinkybe, kad santuokoje sukurtą namų valdą, kuriai atlikti kadastriniai matavimai, tačiau dar turtas nėra priimtas naudotis LR Statybų įstatymų nustatyta tvarka, teismas laikė statybinėmis medžiagomis ir konstatavo, kad būtent medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos šiems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Apeliantės manymu, apeliacinės instancijos teismas turėtų sutikslinti rezoliucinę teismo sprendimo dali, pripažįstant šalims nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), nes pateikta VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad gyvenamas namas jau yra įregistruotas VĮ Registrų centre, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas formuojamo daikto statusas. Šiuo atveju turėtų būti pripažinta nuosavybės teisė į statinius. Bendras šio turto valdymas su atsakovu yra neįmanomas. Nors visas žemės sklypas priklauso tik ieškovei asmeninės nuosavybės teise bei dalis namo, ieškovė net negali patekti į gyvenamąjį namą ir juo naudotis. Todėl protingiausia būtų šį turtą priteisti ieškovei, o iš jos atsakovui priteisti kompensaciją.
11. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje teismas nusprendė iš ieškovės priteisti 4 000 Lt kompensaciją atsakovui neva už atliktus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pagerinimus. Jokių žemės sklypo pagerinimo darbų atsakovas neatliko. Sklypas, kuriame pastatytas gyvenamas namas nėra pagerintas ir nėra pateikta jokių duomenų apie šiuos darbus. Tai yra akivaizdus teismo bandymas bet kokiu būdu padėti atsakovui. Iš sprendimo taip ir neaišku, kokį ieškovei asmeninės nuosavybės žemės sklypą atsakovas pagerino ir kokius kelius atsakovas nutiesė. Visų pirma, jeigu būtų įrengtas kelias, tai kelias yra statinys ir jis turi būti inventorizuotas, įvertintas ir tik tuomet dalintinas. Jeigu teismas laiko, kad šį pagerinimą sudaro kiti statiniai, tai pagal kadastro duomenis „kiti statiniai“ yra inventorizuoti ir jų vertė įskaičiuota į dalintinų statinių vertę bendroje 329 000 litų sumoje. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, jog žemės sklypas buvo pagerintas, nepateikė duomenų apie pagerinimų vertę ir t.t., todėl teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 176, 177, 178 ir 185 str. Todėl ši teismo sprendimo dalis naikintina ir priešieškinys atmestinas ir šioje dalyje.
12. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis, kuria teismas pripažino 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. M. nuosavybe. Teismas darydamas šią išvadą netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nukrypo nuo LAT praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje R. A. v. A. A. Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. D. P. , bylos Nr. 3K-3-529/2005; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. v. J. V, bylos Nr. 3K-3- 464/2008). Po santuokos sudarymo Juridinių asmenų registre 2002-12-30 buvo įregistruota įmonė (duomenys neskelbtini), kurios įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš akcininko A. M. įnašo gyvenant santuokoje su ieškove, kas yra bendras šalių turtas, buvo bendrai priimtas sprendimas individualią įmonę pertvarkyti į UAB. (duomenys neskelbtini) akcijos buvo įgytos santuokos metu 2002-12-30, todėl šios akcijos neginčytinai laikytinos santuokine nuosavybe. Šią aplinkybę patvirtina (duomenys neskelbtini) pažyma; juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas su istorija patvirtina; 2002-12-04 sprendimas Nr.l; 2002-12-30 (duomenys neskelbtini) įstatai. Šiuo atveju teismas turėjo taikyti LR Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias akcijų įgijimą. Santuokos metu įsigytam turtui - įmonės (duomenys neskelbtini) akcijoms galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai - vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsakovui, teigiančiam, kad šis turtas yra jo asmeninė nuosavybė, tenka procesinė pareiga paneigti nurodyta prezumpciją. Aplinkybė, kad atsakovas iki santuokos sudarymo buvo įregistravęs individualią įmonę ir buvo jos savininkas nesuteikia pagrindo teismui spręsti, kad įstatinis (duomenys neskelbtini) kapitalas santuokoje buvo apmokėtas iš asmeninių atsakovo lėšų, kadangi tokių įrodymų teismui atsakovas nepateikė, tokiu būdu nepaneigė ir aukščiau paminėtos prezumpcijos, o teismo argumentai, esą buvo įnešta 10 000 Lt įstatinio kapitalo suma iš atsakovo individualios įmonės asmeninių lėšų, prieštarauja civilinės bylos medžiagai ir yra nepagrįsti. Taip pat byloje nepateikta įrodymų, teikiančių pagrindą padaryti pagrįstą išvadą jog šiai bylai išspręsti reikšmingos įmonės (duomenys neskelbtini) steigimo (įgijimo) metu buvo aiškiai išreikšta atsakovo valia įmonę įgyti asmeninėn nuosavybėn (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Todėl atsakovui neįrodžius, kad steigdamas uždarąją akcinę bendrovę jis aiškiai išreiškė savo valią ją įsigyti asmeninėn nuosavybėn, darytina išvada, jog įmonė buvo ne atsakovo asmeninė nuosavybė, o bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliacinio skundo motyvais nesutinka ir prašo skundo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Medicinos specialisto išvados visiškai neįrodė atsakovo kaltės nei dėl jose konstatuotų nežymių ieškovės sveikatos sutrikdymų, nei, tuo labiau, atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovo kaltė dėl minėtų apeliantės sužalojimų visiškai neįrodyta jokiais objektyviais įrodymais. Teismas konstatavo, kad visi tie “sužalojimai” atsirado jau nuo tada, kai santuoka faktiškai buvo sugriuvusi būtent dėl ieškovės kaltės, t.y. nuo 2010 metų pradžios ir bet kokie galimi fiziniai kontaktai tarp šalių tegalėjo būti būtent sugriuvusių šeimyninių santykių pasekmė, o ne priežastis. Sūnus teisme taip pat nepatvirtino jokio iš atsakovo pusės ieškovės atžvilgiu įvykdyto vienkartinio ar juolab, daugkartinio fizinio ar psichologinio smurto. Normalu, kad tuo atveju, jeigu šalies paaiškinimai prieštaravo objektyviems įrodymams, tai tokiu atveju teismas juos vertino kritiškai. Apeliantės teiginiai, ir jos procesinė pozicija, visiškai neparemta įrodymais ir prieštaraujanti esantiems byloje įrodymams, tik dar kartą patvirtina jos absoliučiai neigiamą požiūrį į atsakovą kaip žmogų ir kaip buvusį gyvenimo draugą, įdėjusį į šeimą ne tik daug savo dvasinės ir emocinės energijos, bet ir materialinių resursų. Teismo sprendimas dalyje dėl apeliantės kaltės dėl santuokos iširimo pagrįstas detalia ir visapusiška visų pateiktų įrodymų analize, vadovaujantis įstatymu ir jeigu ieškovei nepriimtinos teismo padarytos išvados, tai nereiškia, kad jos tendencingos ir vienpusiškos, niekas nekliudė ieškovei teismo proceso metu realizuoti savo procesinių teisių.
2. Teismo proceso metu ieškovė pateikto elektroninio susirašinėjimo tarp apeliantės ir jos meilužio neginčijo jokiu aspektu, t.y. visiškai sutiko su juose užfiksuotais faktais. Apeliantė teigia, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė suklastotus įrodymus, nors su apeliaciniu skundu nepateikia jokio tai patvirtinančio įrodymo.
3. Nors apeliantė teigia, kad tariama neištikimybė pirminiame atsakovo procesiniame dokumente buvo nurodoma kaip šalutinė priežastis, kurią į bylą įsijungus advokatui, atsakovas išplėtojo, tačiau atsakovas pabrėžia, kad atsiliepimą į ieškinį jis paruošė derindamas savo teiginius su savo advokatu, tačiau visi teiginiai buvo išdėstyti gana glaustai (pagal dokumento specifiką), nes toje stadijoje vis dar atsakovas tikėjo, kad galima bylą baigti taikos sutartimi. Tačiau kai ieškovė kategoriškai atmetė taikos sutarties variantą, atsakovas nutarė teikti teismui priešieškinį, kuriame visi reikalavimus pagrindžiantys argumentai ir motyvai išdėstyti žymiai išsamiau ir plačiau, tačiau palyginus atsakovo atsiliepimo ir priešieškinio turinius, juose nėra esminių prieštaravimų, to beje, apeliantė netvirtino ir teismo posėdžių metu.
Šalies argumentai
4. Apeliantės teiginiai, kad ji pati pergyvenusi dėl iširusios šeimos, taip pat lankiusis pas įvairaus profilio medicinos specialistus, prieštarauja byloje esančiam medicininiam dokumentui 2014 m. išrašui iš apeliantės sveikatos istorijos, kuriame neužfiksuoti jokie jos emocinės ar psichikos sveikatos sutrikimai, o tik endokrininės sistemos funkcijų sutrikimai ir neaišku, kaip tai galėtų sietis su santuokos problemomis.
5. Apeliantės teigimu tai, kad iš ieškovės atsakovui priteisė sumokėti 5500Lt dydžio kompensaciją už jai atitekusią didesnę turto dalį yra aiški aritmetinė klaida. Tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas, dalindamas automobilį Honda Civik (7000Lt vėrės) ir žoliapjovį traktoriuką (1500Lt vertės), iš tikrųjų neturėjo omenyje nieko kita kaip tik šių dviejų daiktų dalinimo principą, tokia klaida turėtų būti ištaisyta.
6. Netenkintinas apeliantės reikalavimas priteisti ieškovei visą namų valdą, o atsakovui iš jos priteisti atitinkamo dydžio piniginę kompensaciją, kadangi atsakovas apeliaciniame skunde prašo patenkinti jo priešieškinio reikalavimus ir santuokinio turto dalijimą atlikti kitomis proporcijomis. Be to, toks apeliantės reikalavimas yra netgi nesąžiningas, nes ji siūlo iš jos atsakovui priteisti piniginę kompensaciją už statinius, kurie įvertinti 310 000Lt verte, bet kartu nenurodo nei kokio dydžio kompensaciją ji prašo priteisti, nei iš kokių lėšų ji šią kompensaciją sumokėtų ir per kokį laiko tarpą tai padarytų.
7. Teisingas teismo sprendimas iš ieškovės atsakovui priteisti 4000Lt dydžio piniginę kompensaciją už namų valdos sklypo ruošimo statybai ir jo pagerinimo darbus. Sklypą reikėjo paruošti statyboms ir pati apeliantė iš dalies su tuo sutiko.
8. Apeliantės reikalavimas buvo ir yra nepagrįstas dėl 50 proc. (duomenys neskelbtini) akcijų. Įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, vėliau tik reorganizuota į UAB, paliekant tą patį veiklos pobūdį, nenaudojant jokių bendrų šeimos lėšų, ieškovei niekuo neprisidėjus ir nedalyvaujant įmonės veikloje. Ieškovės teiginys apie „mums priklausančias akcijas“, t.y. ir jai priklausančią ½ akcijų, kaip jungtinio santuokinio turto dalį, yra nepagrįstas. Apeliantė nepateikė teismui jokių įrodymų, kad ji kaip nors prisidėjo (lėšomis, darbu) prie įmonės reorganizavimo, ar tolimesnės įmonės veiklos ir tuo bent kiek pagerino jos veiklos rezultatus. Nepagrįstas apeliantės teiginys apie tai, kad šalys bendrai priėmė sprendimą individualią įmonę pertvarkyti į UAB”, nes netgi tokio panašaus pokalbio tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo, o faktiškas atsakovo verslo partneris nuo pat 1996 metų buvo R. R., kuris šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu. Jeigu apeliantė tikrai būtų dalyvavusi įmonės veikloje nuo pat jos reorganizavimo, jai neišvengiamai būtų kilęs klausimas dėl tokio 1/2 dalies akcijų pardavimo. Tačiau ji to netgi nebandė ginčyti. Būdamas vienu iš 2 faktinių įmonės savininku nuo 1996 metų, vėliau bendrai su partneriu nutarus reorganizuoti įmonę į UAB-ą, atsakovas negalėjo norėti nieko kito, kaip to, kad dalis įmonės akcijų-50 procentų, taptų jo asmenine nuosavybe, kas ir buvo padaryta pardavus kitus 50 proc. akcijų verslo partneriui.
Atsiliepimas
Atsakovas A. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad sprendimas iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, prašo Kauno apylinkės teismo 2014-11-21 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2571-924/2014 toje dalyje, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą- priešieškinį patenkinti visiškai.
Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nepagrįstai 5 kartus sumažino priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nes tokia suma akivaizdžiai neatitinka nei atsakovui padarytos neturtinės žalos apimties, nei šios žalos pasekmių reikšmės atsakovo tolimesniam gyvenimui, o taip pat neigiamos įtakos ne tik atsakovo, bet ir šalių sūnaus tolimesniam gyvenimui. Toks teismo sprendimas šioje dalyje pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, todėl turėtų būti pakeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-494/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-323/2013). Teismas turėjo adekvačiai ginti vieną iš svarbiausių šalių gyvenimo vertybių-šeimos, kaip valstybės socialinės sandaros pagrindo- pagrindus: santuokinę ištikimybę, abipusį lojalumą, abipusę paramą, supratimą ir t.t. Nepagrįstai 5 kartus sumažindamas atsakovui priteistos neturtinės žalos dydį, teismas tuo pačiu sumenkino ir pačios šeimos svarbą valstybės ir atskiro žmogaus gyvenime. Teismas nepasisakė dėl atsakovo pateiktų įrodymų reikšmės, spręsdamas šį atsakovo prašymą jų visiškai nevertino, t.y. sprendimas šioje dalyje yra iš esmės nemotyvuotas, priimtas pažeidus CPK 185 str. įtvirtintus įrodymu vertinimo principus, o taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą nuoseklia praktika nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus. Sprendime visiškai nepagrįstai ir tendencingai teigiama, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų pagrįsti reikalaujamos neturinės žalos dydžiui. Po 5000 Lt už trejus metus: 2010m., 2011m.,2012m. suma yra adekvati atsakovui padarytai neturtinei žalai, o taip pat nėra akivaizdžiai per didelė pagal atsakovės gaunamą uždarbį ir turimą nekilnojamąjį turtą.
2. Teismas atsisakė taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium (2010 m.) tuo pagrindu, kad ieškovė kartu bute gyveno iki 2013-04-14, kai ji savo noru išėjo kitur. Faktą, kad šeima iširo nuo 2010 metų pradžios, patvirtino ir pati ieškovė savo atsiliepime į priešieškinį. Neaišku kokiu pagrindu teismas teigia, kad „šalys bandė išsaugoti santuoką“, nes jokių bandymų nebuvo, o tuo labiau iš ieškovės pusės. Jokio bendro ūkio tvarkymo nebuvo. Nors atsakovas savo lėšomis buvo priverstas mokėti buto, nebaigto statyti namo išlaikymo išlaidas, tačiau tai buvo būtina daryti, nes skolos vis tiek būtų augusios, bet tai jokiu būdu nereiškė bendro šeimos ūkio kaipo tokio tvarkymo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų kažkokių investicijų vykdymą į namo statybą, atliktų būtent tuo laikotarpiu. Ieškovės naudojamo automobilio atsakovas neremontavo, o tik už jos pačios lėšas vieną kartą pristatė į autoservisą remontui, ir tai-ne kaip jai priklausantį automobilį, o kaip bendro turto dalį. Nesuvokiama teismo sprendimo frazė apie „tarpusavio išlaikymą“, nes tuo laikotarpiu kiekvienas už savo lėšas rūpinosi tik savimi ir apie jokį tarpusavio išlaikymą nebuvo nei kalbos-nebuvo ir tokio būtinumo, nes ieškovė dirbo ir gaudavo nuolatines pajamas. Išlaikymo nepilnamečiui sūnui teikimas laikotarpiu (2010-2013m.) visiškai neturi nieko bendro su teismo įžvelgtu „bendro šeimyninio gyvenimo“ požymiu, nes tai yra atsakovo įstatyminė pareiga, kuri nesibaigia po šeimos santykių pasibaigimo. Teismas atsisakė taikyti CK 3.67str.2d. nuostatą tendencingai ir neįsigilinęs į nustatytas faktines aplinkybes bei jas interpretuodamas ieškovei naudinga linkme. Tuo būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinę teisės normas (CK 3.67 str.2d., 3.87 str. 2d., 3.109 str.) ir dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytą turtą, o taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą priteisti kompensaciją už turto išlaikymą.
3. Teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl ieškovei dovanotų 26000 Lt; 162 500 Lt dividendų; 40 procentų 131600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių; 38928 Lt šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo, išlaikymo dalies; 7879 Lt kitokio pobūdžio atsakovo patirtų išlaidų, teismas pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, nes neatsižvelgė į vieną iš esminių aplinkybių- būtent tą, kad visos šios išlaidos buvo padarytos išimtinai iš atsakovo uždirbtų lėšų. Tokiu sprendimu atsakovas buvo pastatytas į akivaizdžiai diskriminacinę padėtį ir ieškovė teismo sprendimo pagrindu nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita.
4. Teismo sprendimas lygiomis dalimis po ½ priteisti atsakovui ir ieškovei namo, garažo, nuotekų valymo įrenginių statybai sunaudotų medžiagų neatitinka teisingumo kriterijaus be kitų nurodytų aplinkybių ir dėl to, kad pats namas ir visi sklype esantys priklausiniai buvo pastatyti išimtinai už atsakovo uždirbtas lėšas, todėl ieškovė šiuo atveju visiškai nepatirtų jokio nuostolio. Nors teismas ir šiuo atveju teigia, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad namas ir kiti statiniai buvo pastatyti vien tik už jo lėšas, tačiau tai yra nepagrįstas ir tendencingas teiginys, nes visi įrodymai apie atsakovo gautas pajamas yra byloje, teismui tereikėjo juos tinkamai išanalizuoti ir įvertinti, ko teismas nepadarė ir šiuo atveju, pažeisdamas CPK 185 str. reikalavimus. Teismo tendencingumą patvirtina ir tas faktas, kad bylos pasirengimo nagrinėti teisme metu atsakovo atstovui paprašius teismo išduoti leidimą gauti duomenis iš bankų apie ieškovės turimas sąskaitas, kurios patvirtintų jos teisėtas pajamas, teismas kažkodėl kategoriškai, nors iš esmės nemotyvuotai atsisakė šį prašymą patenkinti, tuo pažeisdamas procesinio šalių lygiateisiškumo principą ( CPK 17 str.).
5. 0,52 ha sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais savininke ieškovė tapo 2004-03-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, tačiau faktiškai už šį jai tėvo dovanotą sklypą atsakovas sumokėjo 92000Lt piniginę kompensaciją. Minėtąją pinigų sumą ieškovės broliui įteikė be jokio įforminimo, nes tuo metu visiškai pasitikėjo tiek ieškove, tiek jos giminaičiais ir net nemanė, kad gali kilti tokia situacija, kaip dabartinė. Šiuo atveju taikytina CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nurodyta sąlyga. Šiomis nuostatomis atsakovas rėmėsi teisme įrodinėdamas minėtos pinigų sumos realaus perdavimo faktą. Šį faktą patvirtino ne tik atsakovas savo paaiškinimais, bet ir įrodė liudytojų parodymais (liudytojai M., R.). Teismas ir šiuo atveju apsiribojo standartine fraze, teigdamas, kad atsakovas neįrodė pinigų-92000Lt ieškovės broliui perdavimo fakto, nors ir kitos byloje nustatytos aplinkybes patvirtina tai, kad minėtasis sklypas negalėjo būti padovanotas ieškovei be jokios kompensacijos. Ieškovės brolis G. Ž. pokalbio metu iš esmės patvirtino pinigų gavimo faktą. Pokalbio įrašas pateiktas teismui, tačiau teismas pateiktų įrodymų neanalizavo, pažeisdamas CPK 185 str. principus. Teismas priteisdamas 4000 Lt kompensaciją už žemės sklypo paruošimo darbus netinkamai aiškino ir taikė materialinę teisės normą ir šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir prieštaringą sprendimą. Teismas konstatavo sklypą esant asmenine ieškovės nuosavybe (to atsakovas neginčija), o iš kitos pusės atsakovui priteisė tik pusę sklypo pagerinimo išlaidų sumos. Tuo būdu teismas sudarė pagrindą ieškovei praturėti atsakovo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
6. Viso santuokinio gyvenimo laikotarpiu išlaidas, susijusias su šeimos būsto išlaikymu, o taip pat naujai pastatytos namų valdos tvarkymo išlaidas mokėjo tik atsakovas iš savo uždirbtų lėšų, ieškovė neprisidėjo jokiomis savo lėšomis. Šias patirtas išlaidas atsakovas įtraukė į dalintino santuokinio turto balansą (CK 3. 118 str.), nes priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų ta dalimi, kuria ji privalėjo prisidėti prie bendro turto išlaikymo. Tuo pagrindu atsakovas teismo prašė iš ieškovės priteisti ½ nurodytos sumos dalį -38928Lt. Teismas šį reikalavimą atmetė. Ši sprendimo dalis ieškovei suteikė galimybę nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, o tai iš esmės pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus.
7. Teismo sprendimas atsisakyti priteisti iš ieškovės atsakovo naudai kitokio pobūdžio šeimos išlaidas ir pinigines dovanas reiškia, kad teismas neteisingai taikė CK 3.67 str. 2 d. teisės normą, nes sprendime šiuo aspektu visiškai nepasisakė, todėl šioje dalyje sprendimas yra be motyvų.
Šalies argumentai
8. Apie tai, kad atsakovo, kaip sąžiningo sutuoktinio teisės yra pažeistos, atsakovas sužinojo tada, kai ieškovė kreipėsi į teismą( 2013 04 23), todėl mano, kad nei vienam iš priešieškinio reikalavimų ieškinio senaties termino nepraleido.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
1. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad teismas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias įrodymus ir įrodinėjimą, kadangi atsakovas prašydamas priteisti neturinę žalą be savo paaiškinimų pateikė teismui rašytinius įrodymus. nors apeliantas vaizdžiais žodžiais savo skunde nurodo, jog patyrė ir iki šiol patiria didelį asmeninį sukrėtimą emocinį stresą dėl to kreipėsi į medikus, lankėsi pas psichologą, tačiau duomenų patvirtinančių tokias aplinkybes teismui nepateikė kaip ir nepateikė jokių įrodymų, jog dėl santuokos iširimo apeliantui būtų atsiradusias kokios nors neigiamos pasekmės įvairiose jo gyvenimo srityse. Todėl, atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir įrodymus dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo, teismas visiškai nepagrįstai priteisė ženkliai per didelę sumą neturtinės žalos atlyginimui, kuri prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams bei prasilenkia su teismine praktika panašaus pobūdžio bylose (LAT 2007- 05-02 nutartis c.b. S.B. v R.B.. Nr. 3K-3-177/2007; 2007-12-03 nutartis c.b. B.U. v J.U., Nr. 3K-3- 532/2007; 2007-10-23 nutartis c.b. V.Z. v D.Z., Nr. 3K-3-463/2007; 2008-02-20 nutartis c.b. R.b. v A.B., Nr. 3K-3-128/2008 ir kt.), kuriose teismai priteisė ne daugiau negu 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taigi teismas priteisė nepagrįstai neturtinę žalą, o apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
2. Nepagrįsti ir atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas atsisakė taikyti CK 3.67 str. 2 d. nuostatą tendencingai ir neįsigilinęs į nustatytas raktines aplinkybes bei jas interpretuodamas ieškovei naudinga linkme, tuo būdu teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (CK 3.67 str. 2 d., 3.87 str. 2 d., 3.109 str.), ir dėl to neteisingai padalino santuokos metu įgytą turtą o taip pat nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą priteisti kompensaciją už turto išlaikymą. Apelianto argumentai, jog mūsų santuoka iširo dar 2010 sausio mėnesį yra visiškai nepagrįsti, tokie argumentai prieštarauja ir byloje surinktiems duomenims. Apeliantas jokiais leistinais įrodymais neįrodė, jog šalių santuoka faktiškai iširo 2010 metų sausio mėnesį, kadangi iš tiesu santuoka iširo 2013 m. balandžio 14 d., kuomet ieškovė išsikraustė iš šeimos būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Iki 2013 m. balandžio 14 d. ieškovė su apeliantu gyveno kartu ir santuokoje, kartu atostogavo, vedė bendrą ūkį. Šias aplinkybes patvirtina 223-osios bendrijos DNSB pažyma, Kauno miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, specialistų išvados bei teisėsaugos institucijų nutarimai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tik dėl ieškovei vienai težinomu priežasčių 2013m. balandžio 14d, ji savo noru išsikėlė iš atsakovo priklausančio buto, kuriame visą laiką gyveno, kartu pasiimdama ir sūnų. Tik vėliau priešieškinyje jau atsakovas pakeitė poziciją, nurodydamas, kad ieškovė su atsakovu negyveno nuo 2010 m.
3. Atsakovas priešieškiniu ir apeliaciniu skundu nepagrįstai reikalauja nustatyti, jog 40 procentų - 131 600 Lt vertės dalis gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kadangi jis leistinais įrodymais nepaneigė ir nenuginčijo santuokinio turto prezumpcijos. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad namo statybai buvo panaudoti dividendai, gauti iš bendrovės, dėl kurias akcijų kyla ginčas šioje byloje, tik patvirtina faktą, kad tokie dividendai yra laikytini bendrąja jungtine nuosavybe. Apeliantas nepateikė teismui jokių leistinų įrodymų, suteikiančių pagrindą daryti pagrįstą išvadą jog 40% dalis namų valdos ir/ar įmonės (duomenys neskelbtini) akcijos būtų buvę įgytos iš apelianto asmeninių lėšų. Taip pat apeliantas nepateikė teismui jokių įrodymų ir ar duomenų, jog jis bent kokiu būdu išreiškė norą, kad dalis santuokoje įgyto turto jam priklausytų asmenine nuosavybės teise, o dalis turto bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, todėl apeliantas jokiais įrodymais ir duomenimis neįrodė, kad santuokoje įgytas turtas jam priklauso asmenine nuosavybės teise, dėl ko apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.
4. Pagal įstatymą ir formuojamą teismų praktiką apeliantui tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą bei aplinkybę, kad jis ieškovės broliui už ieškovei tėvo padovanotą sklypą sumokėjo 92 000 Lt, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantas šiai aplinkybei patvirtinti nepateikė jokių įrodymų, dėl ko akivaizdu, kad skunde paminėti argumentai yra nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu apeliantui būtų žinomos aplinkybės, kad dovanojimo sandoriu buvo iš tiesų pridengtas pirkimo - pardavimo sandoris, apeliantas būdamas apdairus ir sąžiningas asmuo, neva sumokėjęs šio sandorio pagrindu 92 000 Lt sumą turi pareigą ginti savo teises teisme, ginčijant dovanojimo sandorį, tačiau tokių aplinkybių apeliantas šioje byloje neįrodinėjo, jokių duomenų apie sumokėtas lėšas už žemės sklypą ieškovės broliui, apart savo teiginių, nepateikė, dėl ko skundo argumentai yra deklaratyvūs, formalūs ir atmestini.
5. Priešieškinio reikalavimas priteisti jo naudai 38 928 Lt mokesčių yra ne tik kad nepagrįstas, nesąžiningas ir neįrodytas, tačiau tai yra ne kas kita kaip piktnaudžiavimas procesu, kuomet vienas sutuoktinis siekia pasipelnyti kito sutuoktinio sąskaita, nes visi mokesčiai iki faktinio santuokos iširimo 2013-04-14 d. buvo mokami iš ieškovės su apeliantu bendrų lėšų, nepaisant to, kuris šias lėšas uždirbo, o gaunamas darbo užmokestis taip pat laikytinas santuokiniu turtu. Mokesčiai, kuriuos apeliantas mokėjo už minėtą butą 2013-2014 m., kuriame tik jis vienas ir gyveno nuo 2013-04-14 dienos, buvo ir yra tik jam vienam privalomi mokėti, kadangi šiame bute nuo minėtos datos ieškovė negyveno ir teikiamomis komunalinių paslaugų operatorių paslaugomis nesinaudojo.
6. Logikai prieštarauja apelianto reikalavimai priteisti 2004-2006 metais patirtas 7 879 Lt šeimos išlaidas, kadangi šios išlaidos buvo padengtos taip pat iš bendrų šeimos lėšų. Stebina ir apelianto reikalavimas priteisti jo naudai 26 000 Lt neva apelianto ieškovei padovanotas sumas laikotarpiu nuo 2004 m. iki 2007, gyvenant su apeliantu santuokoje. Tačiau jokių dovanų ieškovė iš atsakovo negavo. Atsakovo pervesti pinigai buvo panaudoti namo projekto rengimui. Jokių dovanojimo sutarčių nebuvo, todėl nėra pagrindo nei sutarčių naikinti, nei priteisti prašomas sumas atsakovo naudai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliantė (ieškovė) skundžia teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jos ieškinio reikalavimai dėl santuokos iširimo pripažįstant atsakovo kaltę, o ne ieškovės, dėl iš jos priteistos atsakovui 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; pripažinta 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo nuosavybe; iš jos priteista atsakovui 5 500 Lt kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį ir 4 000 Lt kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų bei materialinių teisės normų pažeidimų.
Apeliantas (atsakovas) skundžia sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo iki 3000 Lt, dėl CK 3.67str.2d. nuostatų sutuoktinių turtinėms teisėms netaikymo nuo 2010 m., dėl santuokinio turto padalijimo (dėl ieškovei 2004-2007 metais dovanotų 26000 Lt, dėl 92 000 Lt piniginės kompensacijos, sumokėtos už 0.52 ha žemės sklypą, 162 500 Lt dividendų panaudojimo ir 40 procentų 131600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių pripažinimo jo asmenine nuosavybe; 38928 Lt šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo, išlaikymo išlaidų dalies kompensavimo; 7879 Lt kitokio pobūdžio atsakovo patirtų išlaidų), įrodinėjimo bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso normų bei materialinių teisės normų pažeidimo.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Dėl santuokos nutraukimo pagrindo.
Apeliantė (ieškovė) nesutinka su teismo sprendime padaryta išvada, jog santuoka iširo dėl ieškovės santuokinės neištikimybės bei ligšioliniai artimi santykiai su kitu vyru. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo psichologinio ir fizinio smurto.
Atsakovas nesutinka su apeliantės argumentais, nurodydamas, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, kad santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės neištikimybės.
Lietuvos Respublikos CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 dalis); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis.
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais sutuoktiniui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo.
CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad preziumuojama, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas gali patikėti tik tokiais aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl jų nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams. Vadovaudamasis išdėstytomis taisyklėmis teismas turėtų vertinti ginčo šalių paaiškinimų įrodomąją vertę ir juos įvertinti visapusiškai kartu su kitais bylos įrodymais (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013). Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo argumentais, kad atsakovas prieš ją nenaudojo psichologinio ir fizinio smurto ir rėmėsi išimtinai atsakovo ir jo draugų A. Ž., R. R. paaiškinimais, kuriems aplinkybės žinomos iš atsakovo.
Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teismo posėdyje išklausiusi abiejų šalių paaiškinimų, sprendžia, jog šalių santuokos iširimą nulėmė ne vien tik netinkami ieškovės veiksmai, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatavo vien tik jos kaltę dėl santuokos iširimo (pagal atsakovo priešieškinio reikalavimą).
Iš byloje esančių Valstybinės teismo medicinos prie LR TM Kauno skyriaus specialistų išvadų (2010-04-16, 2012-06-13, 2013-03-13, 1 t.b.l. 14-18), 2013-03-26 Kauno apylinkės prokuratūros nutarimo turinio matyti, kad ieškovei padaryti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ieškovės nurodytu laiku: 2010-04-14, 2012-06-10, 2013-03-11 ir jos nurodytomis aplinkybėmis. Iš pirmosios instancijos teismo 2014-11-03 posėdžio garso įrašų matyti, kad liudytojas R. R. jokių konkrečių aplinkybių dėl ieškovės sužalojimų, jai padarytų 2010-04-14, 2012-06-10, 2013-03-11, nepaaiškino, atsakovas nenurodė jokių kitokių aplinkybių, kad ieškovę galėjo sužaloti kiti asmenys ar susižaloti pati. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais dėl atsakovo smurtavimo jos atžvilgiu (CPK 178 str.). Byloje atsakovo pateiktų ieškovės D. M. el. laiškų 2009-08-06 ir 2010-03-10 turinys, antstolio M. P. 2013-11-07 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys apie el. susirašinėjimą (2 t. b. l. 157-168) leidžia daryti prielaidą tuo metu buvus artimiems ieškovės ir liudytojo G. J. santykiams, apie kuriuos atsakovas sužinojo 2010 m., tačiau vėlesnių tai patvirtinančių duomenų iki ieškovės išėjimo iš šeimos būsto 2013-04-14 nėra. Nors atsakovas teigia, kad šalys kartu negyveno ir nepalaikė santuokinių ryšių nuo 2010 m. pradžios, tuo pačiu teigia, kad jis siekė išsaugoti santuoką iki pat ieškovės išėjimo 2013-04-14 iš šeimos namų ((duomenys neskelbtini)), ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad šalys apie 1 metus iki ieškinio padavimo negyveno santuokinio gyvenimo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog santuoka faktiškai iširo dėl ieškovės neištikimybės. Iš ieškovės ir atsakovo telefoninių garso įrašų šifruočių turinio, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas po kelias paras iš eilės negrįždavo namo, apie tai nepranešęs sutuoktinei, nepasitikėjo sutuoktine, naudojo prieš ją fizinį smurtą, šalys dažnai konfliktuodavo, nesutarė dėl vaiko auklėjimo, turto ir kt. klausimais. Tiek atsakovo pateikti duomenys apie jo apsilankymus pas psichologą 2011-2013 m., tiek ieškovės pateikta pažyma apie jai 2012 m. teiktą psichologinę pagalbą Kauno apskrities moterų krizių centre (2 t. b. l. 108-113, 4 t. b. l. 71) patvirtina aplinkybę, kad šalys tarpusavio nesutarimus siekė išspręsti specialistų pagalba. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog santuokos iširimą iki šalių pradėjimo gyventi skyrium lėmė ne tik ieškovės, bet ir atsakovo nelojalus elgesys sutuoktinės atžvilgiu, nedėjus pakankamų ir teisingų pastangų dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu, o priešingai – elgusis taip, kad galiausiai šalių santuoka iširo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs vien tik ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į įrodymų visetą, atsakovo pateiktas aplinkybes dėl ieškovės neištikimybės vertino atskirai nuo kitų įrodymų, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės. Net ir konstatavimas, jog ieškovė buvo neištikima atsakovui, ši aplinkybė, kolegijos nuomone, nepaneigia paties fakto, jog santuoka iširo visai dėl kitų priežasčių – šalių charakterių skirtumų, nesusikalbėjimo tarpusavyje ir nepakankamos tolerancijos bei lojalumo vienas kitam, supriešinant savo asmeninius ir kito sutuoktinio interesus, skirtingo požiūrio į gyvenimą ir į vienas kito pareigas, abiejų šalių nesugebėjimo sukurti darnius šeimos santykius, tam įdedant maksimaliai pastangų. Aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė negu kito sutuoktinio, vadovaujantis teismine praktika, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo.
Kadangi, kolegijos nuomone, dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.), o neturtinė žala – nepriteistina, atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Dėl santuokinio turto padalijimo.
Apeliantė sutinka, kad apylinkės teismas jai priteisė transporto priemonę Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt vertės, o atsakovui - traktoriuką žolei pjauti 1500 Lt vertės. Tačiau nurodo, kad atsakovui iš jos turėjo būti priteista 2750 Lt, o ne 5500 Lt kompensacija už jai tenkančią didesnę turto dalį. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas padarė aiškią aritmetinę klaidą. Susumavus abiejų transporto priemonių vertę bendra suma yra 7000+1500=8500 litų. Kiekvienam iš šalių priklauso po ½ dalį t.y. 4250 litų. Tokiu būdu ieškovė turėtų atsakovui sumokėti 2750 litu kompensaciją, o ne 5500 litus. Ši sprendimo dalis keistina, kompensacija sumažintina iki 796, 45 Eur (2750 Lt).
Apeliantė nesutinka su aplinkybe, kad santuokoje sukurtą namų valdą, kuriai atlikti kadastriniai matavimai, tačiau dar turtas nėra priimtas naudotis LR Statybų įstatymų nustatyta tvarka, teismas laikė statybinėmis medžiagomis ir konstatavo, kad būtent medžiagos, ieškovės ir atsakovo panaudotos šiems objektams pastatyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nėra ginčo, kad santuokos metu šalys pasistatė gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo baigtumas 96 proc. Pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 18 p. daiktas laikomas įregistruotu, kai jo duomenys įrašomi į Registro duomenų bazę ir jam suteikiamas unikalus numeris (identifikavimo kodas). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad gyvenamasis namas kaip daiktas nekilnojamojo turto turi formuojamo daikto statusą, jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau registre nėra įrašyti nekilnojamąjį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys: pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, plotas, tūris, kiti geometriniai parametrai, vertės, duomenų nustatymo data ir kiti duomenys, nustatyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnyje (Nuostatų 14.2.3 p.). Kiti statiniai kaip daiktai taip pat nesuformuoti ir neįregistruoti nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 4 d. nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Tokių duomenų byloje nėra. Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais bei išvada dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių, neįregistruotų nekilnojamojo turto registre kaip statybinių medžiagų padalijimo.
Apeliantės argumentai dėl minėto gyvenamojo namo ir kitų statinių padalijimo natūra nepriimtinumo ir jos siūlomos išmokėti atsakovui kompensacijos grindžiami šalių konfliktiškais santykiais, kad statiniai pastatyti apeliantei padovanotame ir asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 0, 5200 ha žemės sklype. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti ir kvalifikuoti kaip statybinės medžiagos yra šie nekilnojamieji daiktai: gyvenamasis namas, garažas, nuotekų valymo įrenginiai. Pagal UAB „ Laudomus“ atliktą Nekilnojamojo turto vertinimą 2013 -07-16 gyvenamojo namo, garažo, nuotekų valymo įrenginių rinkos vertė - 329 000 Lt (95 285 Eur), o ½ dalis statinių – 47 642, 50 Eur vertės. Statiniai pastatyti 0, 5200 ha žemės sklype, kuris įgytas ieškovės 2004-03-29 dovanojimo sutarties pagrindu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, užtikrinant nepriimtinumo kriterijaus laikymąsi, yra būtina atsižvelgti į tai, ar pagal savo paskirtį ginčo turtą dalyti būtų nepriimtina atsižvelgiant į, inter alia, buvusių sutuoktinių interesų apsaugą. Byloje ieškovė, reikalavusi, kad jai būtų priteistas UAB „Geometra“ atliktų kadastrinių matavimų byloje nurodytas Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas turtas, leistinomis priemonėmis neįrodė, kad šio turto objektų, dėl kurių kilo ginčas, techniškai neįmanoma paskirstyti ar atskirti dalimis (negalimumo reikalavimas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių ginčo turtas-gyvenamasis namas 233, 29 kv. m. ploto , 77 kv. m. garažas ir kt. (kaip statybinės medžiagos) po santuokos nutraukimo turėtų atitekti tik ieškovei, kai turtas yra dalus, be to, šalys pripažino, kad išmokėti kompensacijų vienas kitam neturi galimybės, todėl netoleruotina situacija, kad turtas natūra atitektų vienam, kitam –piniginė kompensacija, kurios sumokėjimo galimybės ribotos.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl prioritetinio turto padalijimo natūra principo taikymo, nes turto padalijimas natūra iš esmės nepažeidžia ginčo šalių interesų proporcingumo principo įgyvendinimo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria teismas nusprendė iš ieškovės priteisti 4 000 Lt kompensaciją atsakovui už atliktus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus, teigdama, kad jokių žemės sklypo pagerinimo darbų atsakovas neatliko. Teisėjų kolegijos nuomone, nors atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie jo turėtas 8000 Lt faktines išlaidas dėl privažiavimo kelio įrengimo, namo statybvietės paaukštinimo, tačiau pati ieškovė pripažino, kad buvo vežamos žemės sklypo paaukštinimui, neteigia, kad atsakovo nurodytos išlaidos yra aiškiai per didelės, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei išvada, jog atsakovui kompensuotina 4000 Lt (1158, 48 Eur) už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą bei ieškovės asmeninio turto pagerinimą. Ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl 50 akcijų (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe.
Apeliantė teigia, kad teismas pripažinęs 50 akcijų (duomenys neskelbtini) asmenine atsakovo A. M. nuosavybe, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, netinkamai vertino surinktus įrodymus ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko nepagrįstais. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovo individuali įmonė – A. M. firma (duomenys neskelbtini) įsteigta iki šalių santuokos (2002-11-22) ir veikė nuo 1996-03-04 iki 2002-12-30, o 2002-12-30 buvo reorganizuota į (duomenys neskelbtini), paliekant tą patį veiklos pobūdį, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) 100 proc. akcijos, iš kurių 50 proc. atsakovas 2003-05-05 pardavė trečiajam asmeniui, buvo įgytos iš bendrų santuokinių lėšų, kad ieškovė dalyvavo bendrovės veikloje.
Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 straipsnis, 6 straipsnio 1 dalis); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 1 ir 4 dalys). Todėl turtas, kurį valdė atsakovas kaip IĮ savininkas, o vėliau jo paties sprendimu IĮ reorganizavus į UAB, tapo 100 proc. akcininku, įgijo nuosavybės teises į juridinio asmens turtą, nes tokia pakeista forma buvo tęsiama atsakovo įmonės veikla, o ne įsteigta nauja įmonė po santuokos sudarymo (CK 2. 45 str., 2.104 str. 1 d.). Apeliantė neginčija aplinkybės, kad atsakovas nuo pat UAB įsteigimo vienas vertėsi šiuo verslu, 100 proc. akcijos įgytos jo vardu, todėl spręstina, kad atsakovo valia įgyti šį turtą jo asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių bei materialinės teisės normų dėl šio reikalavimo nepažeidė. Todėl ši sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Kolegijai pripažinus, kad dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai, apelianto argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo nebeaktualūs, nes CK 3.70 str. 2 d. nuostata dėl neturtinės žalos atlyginimo taikytina tik esant vieno sutuoktinio kaltei dėl santuokos nutraukimo. Dėl tos pačios priežasties pagal CK 3.67 str. 2 d. nuostatas negali būti tenkinamas atsakovo prašymas nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms sukėlė pasekmes nuo apelianto nurodytos datos 2010 m. Be to byloje nėra aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog šalių santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūko nuo 2010 m., o ne nuo teismo sprendime nurodytos datos (2013-04-14).
Dėl kompensacijos už šeimos turto išlaikymą, asmeninių investicijų į šeimos turtą ir ieškovei dovanotų lėšų.
Pirmos instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus dėl 38928 Lt kompensacijos priteisimo už ieškovei tenkančios dalies šeimos būsto išlaikymą ir turto tvarkymą, dėl pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe 162500 Lt dividendų, jo gautų už 2010, 2011, 2012 m., bei atitinkamai dėl jo asmeninių lėšų panaudojimo gyvenamojo namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių statyboms, taip pat dėl 26000 Lt piniginių lėšų (atsakovo teigimu, dovanotų ieškovei) priteisimo iš ieškovės, atmetė kaip nepagrįstus (CPK 178 str., 185 str.). Teismas pagal byloje esančius duomenis darė išvadą, kad ir visos šios išlaidos buvo patirtos iš bendrų santuokinių lėšų.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus dėl ieškovei dovanotų 26000 Lt; 162 500 Lt dividendų; 40 procentų 131600 Lt vertės dalies namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių; 38928 Lt šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo, išlaikymo dalies; 7879 Lt kitokio pobūdžio atsakovo patirtų išlaidų, pažeidė teisingumo ir sąžiningumo principus, nes neatsižvelgė į vieną iš esminių aplinkybių- būtent tą, kad visos šios išlaidos buvo padarytos išimtinai iš atsakovo uždirbtų lėšų. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.
CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe, kad ir gautos iš vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, įmonės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 1-4 p.), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.).
Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 p. asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.
Apelianto teiginiai, kad santuokos metu jo gautos pajamos iš (duomenys neskelbtini) veiklos, dividendai yra jo asmeninės lėšos yra nepagrįsti ir prieštarauja paminėtoms CK normoms. Aplinkybė, kad apeliantas gavo daugiau pajamų iš savo verslo nei ieškovė darbinių pajamų, nepaneigia CK 3. 88 str. 2 d. įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos, Atsakovas, turėdamas pareigą šią prezumpciją paneigti, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jos nepaneigė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, perkėlęs ją atsakovui. Vien tai, kad apeliantas uždirbo pajamų daugiau nei ieškovė, nesant kitų objektyvių įrodymų apie jo sunkią turtinę padėtį, sveikatos pablogėjimą ar kitas svarbias aplinkybes, neteikia pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3. 123 str.).
Apelianto į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (bylos priedai - 22 aplankalai) , juose esantys įvairūs prekių pirkimo čekiai 2010-2013 m., IĮ (duomenys neskelbtini) 1996-2002 m. pajamų deklaracijos, PVM sąskaitos faktūros už 2007-2013 m. apmokėjimui už įvairias statybines medžiagas, apelianto vardu sumokėti mokesčiai už keliones, laikraščių prenumeratą, komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už apsaugos paslaugas ir kt. mokesčiai už 2003-2012 m., 2013 m. atlikti gyvenant šalims santuokoje iš bendrų santuokinių pajamų, susiję su šeimos namų ūkio išlaikymu, šeimos poreikių tenkinimu ir šeimos interesais, todėl ieškovei nekyla pareiga kompensuoti ½ dalies apelianto reikalaujamų priteisti išlaidų (CK 3. 109 str.). Byloje nėra pateikta jokios dovanojimo sutarties, kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių 26000 Lt dovanojimo ieškovei faktą.
Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei išvadai dėl įrodymų nepakankamumo priešieškinio reikalavimų dėl ieškovei dovanotų 26000 Lt; 162 500 Lt dividendų; didesnės dalies nei ½ dalis (40 procentų - 131600 Lt vertės) - namo, garažo ir nuotekų valymo įrenginių priteisimo atsakovui; 38928 Lt šeimos būsto išlaikymo ir turto tvarkymo, išlaikymo dalies; 7879 Lt kitokio pobūdžio atsakovo patirtų išlaidų kompensavimo, patenkinimui (CPK 185 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė 0,52 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame šalių santuokos metu buvo pastatytas gyvenamasis namas ir kiti statiniai, savininke tapo 2004-03-29 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.
Atsakovas aplinkybę, kad už šį ieškovei jos tėvo dovanotą sklypą atsakovas sumokėjo 92000 Lt piniginę kompensaciją ieškovės broliui, įrodinėjo savo paties paaiškinimu bei liudytojo R. R. 2014 11 03 teismo posėdyje duotais parodymais, tačiau jokių rašytinių įrodymų apie minėtos pinigų sumos sumokėjimą ieškovės broliui nepateikė.
Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo taikyti CK 1.93 str. 6 d. 4 p. nurodytą sąlygą ir remtis liudytojo parodymais. Tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus laiko nepakankamais ir nepaneigiančiais teismo išvados, jog 0,52 ha žemės sklypas yra atsakovei padovanotas ir yra jos asmeninė nuosavybė. Kolegijos nuomone, atsakovas neįrodė, jog žemės sklypas įgytas už apelianto asmenines lėšas. Pažymėtina, jog vien asmeninių pinigų turėjimo faktas nepatvirtina, kad asmuo tas lėšas panaudojo to turto įgijimui. LAT 2011-01-25 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-2/2011, išaiškinta, kad „asmeninių lėšų turėjimas ir (arba) sakymas kitiems asmenims apie tokių lėšų turėjimą savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas, taip pat nereiškia jų panaudojimo konkrečiam tikslui fakto. Tai, kad liudytojas R. R. 2014-11-03 teismo posėdyje paaiškino, kad girdėjo atsakovo ir ieškovės brolio pokalbį apie paskolintus 92 000 Lt, vėliau liudytojas parodė, kad suklydęs, patikslino, jog girdėjo pokalbį dėl atsiskaitymo už žemę, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, susijusių su 92 000 Lt sumokėjimu (pinigų perdavimu ieškovės broliui) nenurodė. Apelianto nurodytas ieškovės brolis G. Ž. byloje neapklaustas, atsakovas jo neprašė apklausti, todėl apelianto teiginiai, nesant rašytinių įrodymų apie pinigų perdavimo faktą ir jų paskirtį, nepakankami konstatuoti pinigų perdavimo fakto egzistavimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra aplinkybių, leidžiančių ex officio teismui pripažinti 2004-03-29 dovanojimo sutartį niekine, atsakovas priešieškiniu nereiškė reikalavimo dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu CK numatytais sandorio negaliojimo pagrindais. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas priešieškinyje nenurodė jokių aplinkybių, ir byloje net neįrodinėjo visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti: kuo pasireiškė atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, nuostoliai (CK 6.246 str.- 6.249 str.). Vien tai, kad apelianto teigimu, jis už ieškovei jos tėvo padovanotą žemės sklypą sumokėjo jos broliui kompensaciją, nereiškia, kad ieškovė turi pareigą grąžinti pinigus (atlyginti žalą). Kolegijos nuomone, reikalavimas dėl 92 000 Lt žalos atlyginimo pagrįstai atmestas, jo neįrodžius (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, kad apeliantas byloje buvo atstovaujamas advokato, todėl su atstovo pagalba pats sprendė kokį savo civilinių teisių gynimo būdą (CK 1. 138 str.) pasirinkti, kokius reikalavimus reikšti, kokius įrodymus teikti ar neteikti (CPK 42 str.).
Kolegijos nuomone, atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, jog teismas, turėjęs išankstinį nusistatymą prieš atsakovą, pažeidė teismo nešališkumo principą. Vien tai, kad teismas pagrįstai netenkino dalies atsakovo reikalavimų, sprendime neaptarė visų jo argumentų ar rašytinių įrodymų, nėra pagrindas teismą pripažinti buvus šališką.
Kiti apeliacinio skundo argumentai neaptariami, nes jie ginčo išsprendimui esminės reikšmė neturi.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog apelianto skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl atsakovo priešieškinio atmestų reikalavimų nėra įstatymo pagrindo, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimas keistinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies: dėl neturtinio reikalavimo (santuokos nutraukimo pagrindo) ir dėl turtinio reikalavimo – priteistos 5500 Lt piniginės kompensacijos sumažinimo iki 2750 Lt (796, 45 Eur). Patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 402 Lt žyminį mokestį, nuo kitos dalies - 4041 Lt sumokėjimo 2014-12-23 nutartimi atleista (4 t. b. l. 14, 26). Kitų duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis jos sumokėto žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą - 20, 70 Eur (tai atitinka 71, 50 Lt) ( 143 Lt : 2) ir 23, 90 Eur (tai atitinka 82, 50 Lt) žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą, apskaičiuotą pagal CPK 80 str. 1 d.1 p., iš viso – 44, 60 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Atitinkamai šia suma taip pat padidintinos pirmos instancijos teismo iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo 1383 Lt (400, 54 Eur) iki 445, 14 Eur.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovės nepriteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos - už apeliacinį skundą sumokėtas 9824 Lt žyminis mokestis, kurio dalis grąžinta teismo nutartimi (4 t. b. l. 22, 36, 37). Atsakovas pateikė prašymą bei mokėjimo kvitą apie jo turėtas 868, 86 Eur (3000 Lt) advokato pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme (4 t. b. l. 24-25). Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuris netenkintas, atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuris 50 proc. netenkintas. Nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje dalyvavo tas pats advokatas, kuris parengė procesinius dokumentus, apeliantas prašyme nurodė, kad turėjo 2500 Lt išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 500 Lt už konsultacijas, nenurodė išlaidų dydžio už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą, ieškovė taip pat pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių duomenų. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti kitaip atsakovo nurodytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nei jis nurodė savo 2014-12-19 prašyme (4 t. b. l. 25), advokatas CPK 98 str. 1 d. nustatyto išlaidų paskaičiavimo nepateikė. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi CPK 93 str. 4 d. nuostatomis, atsakovo turėtų 3000 Lt advokato pagalbos išlaidų proporcingai nepaskirto ir iš priešingos šalies nepriteisia.
LR CPK 92 str. numatyta, kad išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, dydį bei apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministras ir finansų ministras. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad Jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamos 7, 62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą pakeisti.
D. M. ir A. M. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovės D. M. atsakovui A. M. 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš ieškovės D. M. priteistą 1592,91 Eur (5500 litų) kompensaciją už transporto priemonę atsakovui A. M. sumažinti iki 796, 45 Eur (2750 litų).
Iš A. M. priteistas 1383 Lt (400, 54 Eur) bylinėjimosi išlaidas D. M. padidinti iki 445, 14 Eur.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš A. M. priteisti 44, 60 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme D. M..
Iš A. M. priteisti valstybei 7, 62 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.