- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-2090-577/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01768-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- Ž. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. K. ieškinį atsakovui G. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. L. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
2. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad gyvenant šeimoje su atsakovu, faktiškai tik viena ieškovė augino vaikus, rūpinosi jų laisvalaikiu, ugdymo procesu, sveikata, maistu, rūbais, būtinomis priemonėmis. Tik viena ieškovė rūpinosi buitine technika, namų apyvokos prekėmis, komunalinių išlaidų apmokėjimu. Atsakovas prisidėdavo nežymiai. Dažniausiai vaikus į darželį ir (ar) mokyklą nuveža ir iš darželio paima ieškovė, atsakovas nesidomi ir nepalaiko jokių santykių su vaikų švietimo įstaigų atstovais, nerodo iniciatyvos domėtis vaikų pasiekimais ir kt. Siekiant kiek galima minimizuoti galimą žalą vaikų psichologinei būsenai, atsižvelgiant į vaikų norus, psichologinę būklę bei atsakovo elgesį (nuolatinių barnių ir konfliktų kėlimą vaikų akivaizdoje, konfliktuojant tiek su ieškove, tiek, pavyzdžiui, su gydymo įstaigų, kuriose atsiduria vaikai, personalu), ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą laikytis ieškinyje ieškovės siūlomos atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovės prašymą, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino.
4. Teismas nustatė, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo sūnus G. L. konsultuotas psichologų, turi dėmesio sutrikimų, gydytojų rekomenduota psichologinė pagalba. Taip pat tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nesidomi vaikų poreikiais ir interesais, bendrauja su jais tik telefonu, ieškovė turi nuolat raginti, prašyti, kad atsakovas neužmirštų vaikų, jais rūpintųsi, rodytų šilumą ir meilę.
5. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti nepilnamečių vaikų G. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. L., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su atsakovu G. L. tokia tvarka:
1) atsakovas su vaikais bendrauja kiekvieno mėnesio antrąjį savaitgalį, pasiimdamas juos šeštadienį ir sekmadienį prieš pietus (nuo 12 val.) iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;
2) atsakovas turi teisę su vaikais bendrauti porinėmis savaitėmis pasirinktinai tris dienas ne mažiau, kaip po tris valandas (bet ir ne daugiau kaip po tris valandas), apie konkrečią pageidaujamą pasimatyti su vaikais dieną ir valandą įspėjęs ieškovę ne mažiau kaip likus vienai kalendorinei dienai iki numatomo susitikimo su vaikais;
3) atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienais metais per antrąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos iki 11 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą tą pačią dieną (gruodžio 26 d.) iki 20 val.;
4) atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienais metais antrąją Šv. Velykų dieną, pasiimdamas juos iš gyvenamosios vietos iki 11 val. ir grąžindamas į gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną iki 20 val.;
5) per vaikų atostogas atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais pasirinktinai tris dienas, ne mažiau, kaip po tris valandas per dieną, bet ne ilgiau kaip iki tos dienos 20 val. Šalys konkretų atsakovo buvimo su vaikais laiką per atostogas suderina ne vėliau nei likus vienai savaitei iki numatomų atostogų pradžios;
6) vasaros atostogų metu atsakovas su vaikais bendrauja įprasta tvarka, kaip tai numatyta aukščiau įvardintuose 1-2 punktuose, o taip pat ir kitu laiku, suderintu su ieškove raštu ne mažiau kaip prieš savaitę laiko iki planuojamo susitikimo (-ų);
7) atsakovas turi teisę bendrauti su vaikais jų ligos atveju jų buvimo gydymo įstaigoje laikotarpiu ne mažiau, kaip 2 (dvi) valandas per dieną, apie konkrečią vaikų lankymo dieną ir valandą įspėjus ieškovę ne mažiau kaip likus vienai dienai iki numatomo susitikimo su vaikais;
8) atsakovas, dėl objektyvių priežasčių negalėdamas pasiimti vaikų bendravimui nustatytu laiku, privalo kaip įmanoma anksčiau įspėti ieškovę;
9) atsakovui ir ieškovei sutarus, atsakovas turi teisę pasiimti vaikus kitu tarp atsakovo ir ieškovės raštiškai (el. paštu, SMS trumposiomis žinutėmis ar kt. susisiekimo būdais) sutartu metu. Visi šalių pranešimai vienas kitam bendravimo tvarkos klausimais yra galimi ir laikomi tinkamais, kai yra pateikti bet kuriomis komunikacijos priemonėmis, kurios įgalina tokį pranešimą gauti tą iš tėvų, kuriam jis yra siunčiamas ir šį pranešimą identifikuoti vėliau, jeigu kiltų ginčas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantas G. L. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyriumi nusistovėjo tvarka, kad nepilnamečiai vaikai kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio nepertraukiamai bendrauja su atsakovu atsakovo gyvenamojoje vietoje. Iki šiol tokia tvarka buvo priimtina ir vaikams, ir ieškovei, be to toks bendravimas puikiai atitiko vaikų poreikius ir užtikrino atsakovo ir vaikų artimo ryšio palaikymą. Atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta atsižvelgiant į faktinę situaciją, nusistovėjusį atsakovo ir vaikų bendravimą, objektyvias galimybes vykdyti bendravimo tvarką.
6.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi išskirtinai ieškinyje išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis dėl atsakovo elgesio, tačiau jokių aplinkybių, turinčių neigiamos įtakos vaikams bendraujant su tėvu nėra užfiksuota bei nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Skundžiama teismo nutartimi patvirtinta laikinoji atsakovo bendravimo su vaikais tvarka net negali būti objektyviai įgyvendinta, nes ieškovė nutylėjo aplinkybę, kad vyresnysis ieškovės ir atsakovės sūnus šiuo metu gyvena Vokietijoje kartu su ieškovės tėvais.
6.4. Bendravimo tvarka nustatyta išimtinai ieškovės, bet ne šalių nepilnamečių vaikų, interesais ir vadovaujantis vien jos ieškinyje išdėstytais, niekuo nepagrįstais argumentais ir yra minimali, neužtikrinanti tinkamo tėvo ir vaikų tarpusavio ryšio palaikymo. Teismas visiškai ignoravo pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pažeidė teisėtus vaikų ir atsakovo interesus. Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad ieškovė priversta nuolat skatinti atsakovą daugiau laiko ir dėmesio skirti nepilnamečiams sūnums, tačiau prašoma nustatyti laikina vaikų bendravimo su tėvu tvarka ieškovė siekia sumažinti vaikų ir atsakovo nepertraukiamo bendravimo trukmę.
6.5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pranešti atsakovui apie ieškovės pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išklausyti atsakovo pozicijos, kadangi ieškovės prašymas paremtas tik interpretacijomis apie esamą situaciją, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų ar argumentų kodėl reikalinga apriboti vaikų bendravimo su tėvu laiką.
Atsiliepimas
7. Ieškovė Ž. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovui galutinai išsikrausčius gyventi atskirai, t. y. nuo 2022 m. balandžio mėn. iki šiandienos, buvo tik keli savaitgaliai, kuomet nepilnamečiai vaikai (arba tik vienas iš jų) savaitgalį praleido pas atsakovą. Vaikai yra įpratę būti savo namuose kartu su motina.
7.2. G. L. (vyresnysis sūnus) ne gyvena, o atostogauja Vokietijoje pas savo senelius iš motinos pusės. Atsakovas nesidomi vaikais, nerašo nei jiems, nei motinai, taip pat yra nurodęs, jog su savo vaikais nesiruošia bendrauti tol, kol bus nagrinėjama ši civilinė byla.
7.3. Atsakovas nevengia dažno alkoholio vartojimo, jo gyvenamojoje vietoje nėra pakankamai vietos dviem nepilnamečiams vaikams nakvoti. Atsakovas tėvų namuose gyvena atskirame kambaryje su viena lova. Miegojimas vienoje lovoje su dar dviem sūnumis ne tik, kad nėra normalu, nes vienas iš jų jau bręsta, tačiau ir nepatogu, vaikai nepasiilsėtų, o, vadovaujantis tokia tvarka, po savaitgalio į mokyklą/darželį keliautų neišsimiegoję, pavargę.
Žemesnės instancijos teismas
7.4. Teismo nutartimi nustatyta bendravimo tvarka užtikrina dar dažnesnį bei intensyvesnį atsakovo bendravimą su vaikais (negu tik savaitgaliais, kaip to pageidauja atsakovas), taip pat užtikrintų ir atsakovo pareigos dalyvauti vaikų auklėjime pilnavertį ir maksimalų įgyvendinimą. Bendravimo tvarka, kurios pageidauja atsakovas – susitikimas su vaikais kas antrą savaitgalį, taigi, tik 4 pilnas dienas per mėnesį, nėra pakankamas laikas, kuomet atsakovas galėtų įgyvendinti savo, kaip tėvo, teises ir pareigas bei užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus.
7.5. Organizuotos atvejo vadybos metu, atsakovas geranoriškai nesilaikė bei nevykdė Tarnybos paskirtų priemonių, t. y. nelankė pozityvios tėvystės tobulinimo programos kursų, o įpareigojimas „nevartoti alkoholinių gėrimų vaikų akivaizdoje“ buvo įgyvendintas tik iš dalies. Tarnybos atstovas rekomendavo kreiptis į teismą dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
7.6. Vaikų gyvenime turi egzistuoti kažkoks apibrėžtumas ir disciplina, kuri užtikrintų, jog vaikai psichologiškai nekentėtų dėl jų tėvo, t. y. atsakovo asmeninių „noriu“ arba „nenoriu“ susitikti su vaikais, rūpintis jais.
7.7. Nors atsakovas ir teigia, kad jau buvo susiklosčiusi tariama bendravimo tvarka su vaikais, tačiau tokių įrodymų kartu su atskiruoju skundu nepateikia (nepateikia išvis jokių įrodymų, nurodydamas tik deklaratyvius teiginius).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Ieškovė kartu su atsiliepimu pateikė naujus papildomus įrodymus, patvirtinančius jos argumentus dėl atsakovo skundžiamos nutarties pagrįstumo. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju nauji ieškovės pateikti įrodymai priimtini, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. atsakovui pateikus atskirąjį skundą. Be to, nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais ir priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes
11. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.
12. Šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
13. Toks aiškinimas taikytinas ir vertinant teismo nustatytą laikinąją skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko ar vaikų bendravimo tvarką – jos nustatymas nėra savitikslis, o visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti vaiko ryšį, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, su skyrium gyvenančiu tėvu. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Ilgai besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Tačiau tai nėra priežastis riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra vaiko teisė (CK 3.170 straipsnio 2 dalis), todėl tėvai turi pareigą šią teisę užtikrinti, o motina – sudaryti sąlygas vaikui patogiu laiku susitikti su tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021).
14. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius.
15. Atskirajame skunde apeliantas teigia, jog bendravimo su vaikais tvarka buvo nusistovėjusi, kuomet tėvas kas antrą savaitgalį nepertraukiamai leisdavo laiką su vaikais. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sumažina tėvo ir vaikų bendravimo laiką, neužtikrina jų interesų ir artimo ryšio tarp tėvo ir vaikų palaikymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad nebuvo užfiksuota ir nustatyta aplinkybių, turinčių neigiamos įtakos vaikams bendraujant su tėvu. Skundžiamoje nutartyje teismas rėmėsi tik ieškinyje ieškovės nurodyta pozicija dėl atsakovo elgesio ir įpročių.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti argumentai prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovės pateiktoje Tarnybos išvadoje matyti, kad atsakovas neužsiregistravo į pozityvios tėvystės tobulinimo programos kursus ir jų nelankė, todėl neįgyvendino Tarnybos paskirtų užduočių. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, jog atsakovas galimai vartoja alkoholį vaikų akivaizdoje. Iš pateikto ieškovės susirašinėjimo su atsakovu SMS žinutėmis turinio matyti, kad, priešingai nei nurodo atsakovas, atsakovas buvo ieškovės ragintas bendrauti su vaikais, jis vengia susitikinėti su vaikais,.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sumažina tėvo ir vaikų bendravimo laiką. Iš nustatytos tvarkos matyti, kad atsakovas su ieškove gali tartis dėl kito bendravimo laiko, taip pat ir darbo dienomis, o ne tik savaitgaliais. Taigi nustatytąja bendravimo tvarka kuomet tėvas gali bendrauti su vaikais ir savaitgaliais, ir darbo dienomis užtikrinami vaikų interesai ir artimo ryšio su tėvu palaikymas. Pritartina ieškovės argumentams, jog bendravimas su vaikais ir darbo dienomis ne tik užtikrintų atsakovo, kaip tėvo pareigą, rūpintis vaikų kasdienybės rūpesčiais, namų darbais, užduočių atlikimu ir kt., tačiau ir prisidėtų prie vaikų psichologinės sveikatos gerinimo – vaikai pajustų artimesnį ir sustiprėjusį ryšį su tėvu, jo pagalbą ir palaikymą.
18. Atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad skundžiama teismo nutartimi patvirtinta laikinoji atsakovo bendravimo su vaikais tvarka net negali būti objektyviai įgyvendinta, nes ieškovė nutylėjo aplinkybę, kad vyresnysis ieškovės ir atsakovės sūnus šiuo metu gyvena Vokietijoje kartu su ieškovės tėvais.
19. Nustatytos laikinos bendravimo tvarkos įgyvendinimas yra svarbus ir būtinas, tačiau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių įrodymų apie vyresnio šalių sūnaus gyvenimą Vokietijoje. Kaip nurodė ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, šalių vaikas Vokietijoje tik atostogauja ir atsakovui apie tai buvo pranešta iš anksto, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.
20. Kitų nustatytos laikinos bendravimo tvarkos punktų atsakovas neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas neperžengia atskirojo skundo ribų ir apie juos nepasisako.
21. Atskirajame skunde atsakovas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą pranešti atsakovui apie ieškovės pareikštą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir išklausyti atsakovo pozicijos.
22. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui, kai mano, kad tai būtina. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė būti išklausytam tokiems proceso dalyviams, kuriems iš anksto nepranešama apie laikinųjų apsaugos priemonių prašymo nagrinėjimą, suteikiama vėliau, t. y. jiems kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą su atskiruoju skundu dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, kartu su juo pateikiant ir įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-698-186/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1417-464/2015; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).
23. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliantas G. L., nesutikdamas su teismo priimta nutartimi, savo atsikirtimus ir argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, galėjo pateikti ir pateikė atskirajame skunde. Vien nepranešimas apie tokio prašymo nagrinėjimą, nėra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.
24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 punktas). Todėl, esant poreikiui, tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo sprendimu nustatytą atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, o esant nesutarimui arba kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo, arba sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo. Tiek vieną, tiek kitą prašymą nagrinėjantis teismas turi galimybę įvertinti, ar tėvo (motinos) nuogąstavimai dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo buvo pagrįsti ir yra pakankamas pagrindas taikyti pirmiau nurodytas priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 36 punktas).
25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką aplinkybių pasikeitimas kaip pagrindas kreiptis dėl tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo turi būti aiškinamas pagal konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į vaiko geriausių interesų tenkinimo prioritetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022). Taigi, pasikeitus aplinkybėms, atsakovas gali kreiptis į teismą su prašymu pakeisti ir laikinai( iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nustatytą bendravimo su vaikais tvarką.
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.